2013-12-18 Nr. AB-10276-3-62-3-01092-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-941/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01092-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų panaikinimo, neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–10), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir Kauno skyrius) 2013 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. (10.01)S-50324; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5649; 3) priteisti iš Kauno skyriaus neišmokėtą pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 12 665,11 Lt; 4) teismui nusprendus, jog terminas paduoti skundą teismui praleistas, šį terminą atnaujinti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi (b. l. 31–32) atsisakė priimti D. J. skundą ir nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir jo priedus grąžino pareiškėjai.

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant bylų dėl Fondo valdybos priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų Fondo valdybos priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai Fondo valdyba, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo, pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teisme dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovas tokiose bylose yra teritoriniai skyriai, ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams. Atvejais, kai tiesiogines teisines pasekmes sukelia ir skundžiami teismui tiek teritorinio, tiek Fondo valdybos sprendimai, taikytina taisyklė, nustatyta ABTĮ 17 straipsnio 3 dalyje: byloje esant keliems tarpusavyje susijusiems reikalavimams, iš kurių vieni priskiriami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 16 d. prašymu kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama išmokėti jai nepagrįstai sumažintą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką. Fondo valdyba 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5649 atsisakė nagrinėti 2013 m. rugpjūčio 16 d. D. J. prašymą, kadangi pareiškėja praleido terminą kreiptis dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo. Šiame sprendime nurodė, kad D. J. pateikus iki 2013 m. rugsėjo 9 d. įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Fondo valdybos sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti skundą, nereiškia skundo išnagrinėjimo iš esmės, todėl konstatuotina, jog Fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (6.5) I-5649 sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai. Šiuo atveju išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nenagrinėjo ginčo ne teismo tvarka, tai yra nenagrinėjo pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 16 d. prašymo ir Kauno skyriaus sprendimo teisėtumo, o priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, nes praleistas terminas, todėl toks sprendimas, vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsniu, skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes šiuo atveju pareiškėjos skundo dalykas ir pagrindas sietini tik su centrinio viešojo administravimo subjekto veiksmais. Atkreiptinas dėmesys, kad Fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendime Nr. (6.5) I-5649 taip pat pareiškėjai nurodyta, kad nesutikdama su šiuo sprendimu per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos gali jį apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 3 dalimi, tuo atveju, kai tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai sukelia tiek Fondo valdybos, tiek ir teritorinio skyriaus sprendimai, byla nagrinėtina Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes D. J. skundas nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl jos skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Pareiškėja dėl šio ginčo išsprendimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 37 str. 3 d.). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS756-692/2013.

III. Pareiškėja D. J. atskiruoju skundu (b. l. 26–30) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad jos teisę kreiptis į teismą gina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 ir 30 straipsnių, taip pat ABTĮ 5 straipsnio nuostatos. Pagal LVAT praktiką analogiškose bylose (pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-709/2013), įpareigojimas atlikti visą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą, nepagrįstai apsunkina pensiją gaunančių asmenų teisių ir interesų teisminį gynimą. Be to, pareiškėja su identišku skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi jos skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjos D. J. skundą kaip nepriskirtiną Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, teisėtumas ir pagrįstumas. Taigi, byloje tikrintina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylos teritorinio teismingumo klausimą.

Nustatyta, jog su 2013 m. liepos 8 d. prašymu pareiškėja D. J. kreipėsi į Fondo valdybos Kauno skyrių, prašydama sumokėti 2010-2011 metais pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalį nepagrįstai sumažintą senatvės pensijos dalį. Kauno skyrius 2013 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (10.1)S-50324 (b. l. 11–13) pareiškėjai pateikė detalų neišmokėtos pensijos dalies paskaičiavimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir paaiškino, kad šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jos prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo. D. J. 2013 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Fondo valdybą, kuri 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5649 atsisakė nagrinėti jos prašymą dėl senatvės pensijos dalies, negautos 2010-2011 metais dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, išmokėjimo, nes pareiškėja praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Be to, šiuo sprendimu Fondo valdyba nurodė, jog jeigu D. J. iki 2013 m. rugsėjo 9 d. pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą, prašymo dėl senatvės pensijos dalies, negautos 2010-2011 metais, išmokėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Taigi, nagrinėjamu atveju Fondo valdyba (centrinis viešojo administravimo subjektas) nenagrinėjo Kauno skyriaus (teritorinio viešojo administravimo subjekto) sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o priėmė atskirą, t. y. su Fondo valdybos teritorinio skyriaus priimto sprendimo revizavimu nesusijusį, sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013), be kita ko, pažymėjo, kad Fondo valdybos sprendimas, kuriuo Fondo valdyba nenagrinėja teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, o atsisako priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad praleistas iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytas 3 metų terminas, pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes, todėl pareiškėjas šį sprendimą turi skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (6.5) I-5649 sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai ir šį sprendimą ji turi skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 3 dalimi, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliekama nepakeista. Tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė