2020-07-29 Nr. AB-14249-3-62-3-02399-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1720-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02399-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. S. (iki vardo ir pavardės pakeitimo – J. B.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 5 640 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. ir Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis. Trumpalaikio pasimatymo metu nei jam, nei lankytojams nebuvo galima atsinešti maisto, atsigerti kavos ar arbatos. Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje 12-tame būryje 1-oje brigadoje nebuvo vykdoma jokių socialinių ar psichologinių užsiėmimų. Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje, karantino kameroje vienam asmeniui teko apie 2,29 kv. m kameros ploto; 2-ame sektoriuje 12-tame būryje 1-oje gyvenamojoje patalpoje – 3,13 kv. m ploto; 3-ame sektoriuje 3-ame būryje 2-oje gyvenamojoje patalpoje – 2,72 kv. m ploto. Išskaičiavus baldų užimamą plotą vienam asmeniui teko dar mažiau laisvo gyvenamojo ploto.

2.2. Pravieniškių PN-AK maistas neatitiko fiziologinių mitybos normų reikalavimų. Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje pareiškėjo giminaičiams ir draugams buvo draudžiama perduoti jam maistą. Artimiesiems ir draugams taip pat draudžiama perduoti jam lagaminą arba krepšį su ratukais. Pareiškėjui niekas negalėjo perduoti kanceliarinių daiktų (popieriaus, tušinukų, pieštukų ir t. t.). Maisto papildus Pravieniškių PN-AK administracija turėtų leisti artimiesiems ar draugams perduoti pareiškėjui arba jų pirkimas turėtų būti neįskaičiuojamas į apsipirkimo limitą. Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje 12-ame būryje 1-oje sekcijoje pastato konstrukcijoje buvo asbesto. Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje nebuvo priešgaisrinės sistemos, nebuvo gesintuvų nei sekcijoje, nei koridoriuje. Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje gyvenamosiose patalpose nuo lubų krito tinkas, sienos ir grindys buvo nelygios, 3-o sektoriaus 3-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje nuo sienų byrėjo tinkas, sienose buvo skylės, šios patalpos danga nelygi, 3-o būrio dušo, grindų, prausyklos, kirpyklos, koridoriaus danga taip pat nelygi, 3-ame sektoriuje 3-o būrio 2-os gyvenamosios patalpos prausykloje ir duše vamzdžiai praleidinėjo vandenį. 3-ame sektoriuje 3-o būrio 2-os gyvenamosios patalpos prausykloje ant sienų buvo pelėsis. Pravieniškių PN-AK 3-o sektoriaus 3-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje nebuvo dviejų stiklo paketų, dėl to buvo šalta, lyjant į patalpą patekdavo vanduo. Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje buvo tarakonų, 3-ame sektoriuje 3-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje – tarakonų ir blakių. Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus prausykloje ir virtuvėje, 3-ojo sektoriaus 3-o būrio prausykloje nebuvo karšto vandens. Dušu buvo galima naudotis tik du kartus per savaitę, tačiau to pareiškėjui neužteko, kadangi jis sportuoja. Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje, 3-ame lokaliniame sektoriuje sudarydavo eilė einant į dušą ir sanitariniame mazge (prie tualetų).

2.3. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė su artimaisiais, gyvenančiais užsienyje, bendrauti vaizdo skambučiais (internetine telefonija). Pravieniškių PN-AK parduotuvės valdytojas maisto produktų ir kitų prekių kainas buvo nepagrįstai padidinęs. Šioje parduotuvėje dažnai nebūdavo būtiniausių reikmenų (skalbimo miltelių, tualetinio popieriaus, pašto ženklų), o darbuotojai, galimai ir pataisos įstaigos buhalterija, nuskaičiuodavo daugiau pinigų negu nuteistasis apsipirkdavo. Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje, 3-ame lokaliniame sektoriuje susidarydavo eilės einant apsipirkti, apsikirpti. 2-ame ir 3-ame sektoriuje sektoriuose pareiškėjui neišduodavo jokių higienos priemonių. Jam nebuvo sudaromos galimybės studijuoti. Atliekamų kratų niekas nefilmavo, nebuvo užtikrinta, kad bent vienas kameros gyventojas galėtų stebėti kratos procedūrą. Įkalinimo įstaigoje buvo draudžiamas medus, todėl buvo atimta galimybė gauti natūralų ir būtiną produktą. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti laikomi tik apgyvendinimui skirtose patalpose, tačiau pareiškėjas buvo laikomas 3-ame sektoriuje 3-ame būryje 2-oje patalpoje, kur anksčiau buvo užimtumo patalpos, ant pastato sienų kaba užrašas, kad ten yra laisvalaikio centras. Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti riboto interneto prieiga, taip pat nebuvo iškabinta aktuali informacija, vidaus teisės aktai, elgesio taisyklės. 3-ame sektoriuje nebuvo užtikrinama pakankama teisinė informacija dėl kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nebuvo konsultuojama dėl galimybės kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, nebuvo galimybės susipažinti su praktikuojančių advokatų sąrašu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas: patalpų gyvenamąjį plotą, miegamųjų vietų skaičių, faktinį nuteistųjų skaičių, patalpų aprūpinimą baldais, patalpų valymą, sanitarinius mazgus, gesintuvus, evakuacinius išėjimus, stogo dangą, higienos priemones, parazitų naikinimą, maitinimą, pataisos įstaigos parduotuvę, vaizdo skambučius į užsienį, maisto produktų vartojimą trumpalaikio pasimatymo metu, daiktų perdavimą, kratų filmavimą, medų, socialinės reabilitacijos priemones, prausimąsi duše, riboto interneto prieigą, studijas ir kitas pareiškėjo kalinimo sąlygas. Atsakovo atstovas teigė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais argumentais, nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą, todėl jo skundas turėtų būti atmestas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK sąlygas.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. ir 3-ame sektoriuje nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. (toliau laikotarpis nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. – ir ginčo laikotarpis).

6. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio laisvo patalpos ploto, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111 punktu, pagal kurį minimali gyvenamųjų patalpų ploto vienam nuteistajam norma yra 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1 papunktis); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2 papunktis). Teismas, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, vadovavosi atsakovo atstovo, o ne pareiškėjo nurodytais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotą ir jose buvusį miegamųjų vietų bei nuteistųjų skaičių, kadangi pareiškėjas, nors ir nurodė karantino ir 12-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje laikytų nuteistųjų skaičių, 3-o būrio 2-os gyvenamosios patalpos plotą, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.

7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK buvo laikomas šiose gyvenamosiose patalpose: nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 20 d. – 2-ame sektoriuje, karantine, šios gyvenamosios patalpos plotas 40,69 kv. m, joje buvo 12 asmenų, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 3,13 kv. m; nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. – 2-ame sektoriuje 12-tame būryje 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 65,72 kv. m, joje buvo 19 asmenų, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 3,29 kv. m ploto; nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. – 3-ame sektoriuje 3-ame būryje 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 69,10 kv. m, joje buvo įrengtos 22 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 3,14 kv. m. Apibendrindamas nustatytus duomenis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas gyvenamosiose patalpose buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. jam teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto. Be to, pareiškėjas neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, jis galėjo judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla. Teismas taip pat pabrėžė, kad į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas.

8. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad trumpalaikio pasimatymo metu nei jam, nei lankytojams nebuvo galima atsinešti maisto, atsigerti kavos ar arbatos, teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2014 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-262 patvirtinto Įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas (išeinančių iš jų) asmenų apžiūros ir jų daiktų patikrinimo tvarkos aprašo 1 priedo 1 punkte maistas, kava ir arbata nėra nurodyti tarp išimčių (t. y. daiktų, kuriuos leidžiama įsinešti asmenims, atvykstantiems į pasimatymą su nuteistuoju). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad tiek lankytojams, tiek pačiam pareiškėjui, ateinančiam į trumpalaikį pasimatymą, neturėjo būti leidžiama turėti maisto, kavos ir arbatos. Teismas atkreipė dėmesį, kad, atsakovo atstovo teigimu, trumpalaikiuose pasimatymuose su fiziniu kontaktu ir be fizinio kontakto yra sudaryta galimybė nuteistajam ar lankytojui pageidaujant atsigerti vandens.

9. Dėl pareiškėjo teiginio, kad gyvenant 2-ame sektoriuje 12-tame būryje su pareiškėju nebuvo vykdomi jokie socialiniai ar psichologiniai užsiėmimai, teismas nurodė, kad iš 2-ame sektoriuje 3-iame lokaliniame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarkės, kuri buvo taikoma pareiškėjui 12-tame būryje, matyti, jog pareiškėjui šiame būryje dienotvarkėje buvo numatytas laikas socialinės reabilitacijos priemonėms, bendrajam lavinimui bei profesiniam mokymui, laisvalaikiui, dienotvarkėje taip pat nurodytas vedimas į darbą ir išvedimas iš jo.

Teismas nustatė, kad pagal atsakovo atstovo raštą „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo 2018 m. lapkričio 9 d. pažymą pareiškėjas bausmės atlikimo metu dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje (joje dalyvavo 3 mėn.) ir kitose pozityvaus užimtumo priemonėse – susitikimuose ir užsiėmimuose su visuomeninėmis organizacijomis bei jų atstovais, kitais kviestiniais asmenimis (jose dalyvavo dienotvarkėje nustatytu laiku – apie 6 val. per dieną).

Pareiškėjas taip pat turėjo galimybę kiekvieną dieną dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio laiku (apie 2 val. per dieną) užsiimti savišvieta, sportu (naudotis futbolo, tinklinio ir krepšinio aikštėmis bendro pasivaikščiojimo rato teritorijoje) ir kitomis priemonėmis. Pareiškėjas turėjo galimybę mokytis ir dirbti pataisos įstaigoje. Pareiškėjas galėjo naudotis krepšinio aikštele ir sunkumų kilnojimo sale, kurios yra visuose lokaliniuose sektoriuose. Atsakovo atstovo nurodytais duomenimis šios priemonės buvo taikomos visą pareiškėjo bausmės atlikimo laikotarpį – ir 2-ame, ir 3-ame sektoriuje, t. y. visą ginčo laikotarpį.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos vyriausiosios specialistės 2018 m. lapkričio 12 d. pažymos duomenimis, pareiškėjas bausmės atlikimo metu 2-ame sektoriuje nedalyvavo jokiuose užsiėmimuose, kuriuos vedė Psichologinės tarnybos specialistai. Atsakovo atstovas nurodė, kad naujai atvykę nuteistieji į pataisos įstaigą su Vidaus tvarkos taisyklėmis supažindinami pasirašytinai, su teisėmis ir pareigomis supažindinami pokalbio metu, informacija yra teikiama informaciniuose stenduose. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. buvo supažindintas su jo (nuteistojo) teisėmis ir pareigomis bei su Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę (pokalbio metu arba susipažinęs su informacija stende) sužinoti apie Pravieniškių PN-AK veikiančią Psichologinę tarnybą.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl prastos maisto kokybės, maistas neatitikimo fiziologinių mitybos normų reikalavimų, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 ir 8 dalimis, Vyriausybė 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253, suderintu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Finansų ministerija, kuriuo patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai ir paros išlaidų maitinimo normos vienam nuteistajam pagal maitinimo grupes, Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 6 punktu, Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais kiekvienai maitinimo grupei: dirbantiems ir nedirbantiems vyrams, dirbantiems ir nedirbantiems vyrams (vegetarams) ir kitoms grupėms. Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovo atstovo nurodytais duomenimis, jog gaminant maistą pareiškėjui buvo laikomasi minėtų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas skunde teigdamas, kad maitinimas neatitiko fiziologinių mitybos normų reikalavimų ir maistas buvo blogos kokybės, nurodė abstrakčius teiginius ir samprotavimus, nenurodė jokių konkrečių atvejų, kada jam valgykloje buvo pateiktas netinkamos kokybės maistas, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK valgykloje gaudavo nemokamą tinkamą maitinimą pagal fiziologines mitybos normas, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus šiuo aspektu.

11. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje giminaičiams ir draugams buvo draudžiama perduoti jam maistą, lagaminą arba krepšį su ratukais, kanceliarinių daiktų, maisto papildų, teismas nurodė, kad nors maistas, maisto papildai, lagaminas, krepšys, rašymo reikmenys ir yra įtraukti į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą (Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą), tačiau BVK 95 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 83 punkto pirmosios pastraipos nuostatose maistas, maisto papildai, lagaminas, krepšys, tušinukai ir pieštukai nepriskiriami daiktams, kuriuos nuteistiesiems leidžiama gauti su pašto bei perduodamu siuntiniu ir smulkiuoju paketu (ir atitinkamai nepriskiriami daiktams, kuriuos juos atnešusiems asmenims leidžiama perduoti nuteistiesiems). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl to, jog pareiškėjui nebuvo leidžiama gauti maistą, maisto papildus, lagaminą su ratukais, krepšį su ratukais, tušinukus, pieštukus.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas rašymo popierius BVK 95 straipsnio 4 dalyje, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 83 punkte yra priskiriamas tokiems daiktams, kuriuos nuteistiesiems leidžiama gauti, popierius taip pat yra įtrauktas į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą, tačiau pareiškėjas, teigdamas, jog jam niekas negalėjo perduoti rašymo popieriaus, nenurodė jokių konkrečių atvejų, kada jam 2-ame sektoriuje buvo atneštas popierius, o pataisos įstaiga atsisakė jį perduoti, nenurodė, koks asmuo jį buvo atnešęs, ir nenurodė jokių kitų aplinkybių. Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi įpareigojo atsakovo atstovą paaiškinti, ar buvo atvejų, kai pareiškėjui buvo norima perduoti iš laisvės kanceliarines prekes, tačiau jas buvo atsisakyta perduoti. Atsakovo atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ ir Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistas paaiškino, kad patikrinus 2-o sektoriaus Pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelę nerasta duomenų apie pareiškėjui neperduotus daiktus laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. gegužės 17 d., t. y. kai pareiškėjas buvo 2-ame sektoriuje. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo tokių atvejų, kai jam buvo atneštas rašymo popierius, o Pravieniškių PN-AK pareigūnai atsisakė jį jam perduoti. Dėl šios priežasties teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

13. Dėl pareiškėjo teiginio, kad maisto papildų pirkimas turėtų būti neįskaičiuojamas į apsipirkimo limitą, teismas pažymėjo, kad BVK 92 straipsnio 2 dalis nustato didžiausias pinigų sumas, už kurias nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Maisto papildai nėra nurodyti tarp BVK 92 straipsnio 3 dalyje nurodytų išimčių. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis priskirtinas BVK 92 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims, kuriems apsipirkimo parduotuvėje suma neribojama, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl to, jog už maisto papildus sumokėtos pinigų sumos buvo įskaičiuojamos į BVK nustatytą apsipirkimo limitą.

14. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje 12-ame būryje 1-oje sekcijoje pastato konstrukcijoje buvo asbesto, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog bendrabučio stogo danga, turinti asbesto, buvo laužoma. Asbesto plaušeliai konstrukcijose buvo tvirtai surišti su užpildu, todėl į aplinką neišsiskyrė ir nekėlė pavojaus sveikatai. Medicininiame pažymėjime yra pateikta mediko išvada, kad išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos ginčo laikotarpio duomenis nenustatyta, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo lemti blogos gyvenimo sąlygos, ir kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo diagnozuotos asbesto dulkių sukeltos ligos. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės pažeisto dėl pastato stogo dangoje buvusio asbestinio šiferio.

15. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje pastate nebuvo priešgaisrinės sistemos ir gesintuvų, teismas nurodė, kad iš atsakovo atstovo atsiliepimo ir Ūkio skyriaus specialistės 2018 m. lapkričio 21 d. pažymos matyti, jog gesintuvai yra Kontrolės ir praleidimo punktuose Nr. 2 ir Nr. 3; Pravieniškių PN-AK, siekdama užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakavimą gaisro atveju, yra parengusi ir suderinusi su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui; Pravieniškių PN-AK yra parengti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių duomenų teisingumu, todėl sprendė, kad pareiškėjo saugumu (dėl galimai kilsiančio gaisro pasekmių) buvo tinkamai pasirūpinta, pareiškėjas nepagrindė, kaip buvo pažeistos jo teisės dėl tam tikrų priemonių, įrenginių buvimo ar nebuvimo, ir kaip tai galėjo padaryti įtaką neturtinės žalos atsiradimui.

16. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl netinkamų higienos sąlygų Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje, 3-o sektoriaus 3-o būrio 2-ose gyvenamosiose patalpose, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12 punktu, atsižvelgė į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyrius (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2018 m. spalio 22 d. patikrinimo aktą, Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 12 d. raštą-atsakymą į pareiškėjo skundą, atsakovo atstovas atsiliepimą, raštą „Dėl papildomų duomenų pateikimo“, Pravieniškių PN-K Ūkio skyriaus specialistė, atliekančios Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, 2018 m. lapkričio 21 d. pažymą ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus specialistės 2019 m. vasario 18 d. pažymą. Teismas nagrinėdamas bylą nenustatė pagrindo netikėti atsakovo atstovo nurodytais duomenimis, kurie patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje, 3-o sektoriaus 3-o būrio 2-ose gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinama tinkama patalpų būklė. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl 3-ame sektoriuje 3-o būrio 2-os gyvenamosios patalpos prausykloje ant sienų galimai buvusiu pelėsiu.

17. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius, kad Pravieniškių PN-AK 3-o sektoriaus 3-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje nebuvo dviejų stiklo paketų. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš šio pareiškėjo teiginio nėra aišku, ar jis skundžiasi tuo, kad langas buvo be stiklų (nes lange nebuvo stiklo paketo), ar tuo, kad lange buvo tik vienas stiklas, o ne keli. Teismas nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018 m. rugsėjo 17 d. operatyviosios kontrolės metu išmatavo oro temperatūrą, tačiau nenustatė Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų oro temperatūrai pažeidimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad langai pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo tinkamos būklės ir patalpoje buvo užtikrinama tinkama temperatūra.

18. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje buvo tarakonų, o 3-ame sektoriuje 3-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje – tarakonų ir blakių, teismas vadovavosi Higienos normos HN 134:2015 20 punktu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centro 2018 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, kad kenkėjų kontrolė vykdoma pagal sutartį su licenciją šiai veiklai turinčia įmone. Pagal Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų atliktų darbų registravimo žurnalo įrašus teismas nustatė, jog 2-o sektoriaus gyvenamosiose patalpose dezinsekcija buvo atliekama 2018 m. rugpjūčio 20 d., tačiau operatyviosios kontrolės metu gyvenamosiose patalpose aptikta gyvų nariuotakojų (Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimas). Teismas nurodė, kad bylos duomenimis pareiškėjas 2-ame sektoriuje buvo nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. gegužės 17 d., tuo tarpu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2-o sektoriaus gyvenamosiose patalpose rado nariuotakojų tik 2018 m. rugsėjo 17 d. Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės, kadangi kai buvo rasti nariuotakojai 2-ame sektoriuje pareiškėjas jau 4 mėnesius 2-ame sektoriuje nebegyveno.

19. Teismui kilo abejonių dėl pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie kenkėjų buvimą 3-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina, jog gyvenamosios patalpos nuteistieji atsisakė kenkėjų naikinimo paslaugos, todėl darytina išvada, kad jie nemanė, jog kenkėjų patalpoje yra ir juos reikia naikinti.

20. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo sudaryta galimybė su artimaisiais, gyvenančiais užsienyje, bendrauti vaizdo skambučiais (internetine telefonija), teismas vadovavosi BVK 102, 73, 74 ir 75 straipsniais, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. Teismas nustatė, kad Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių tvarkos aprašas buvo patvirtintas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. spalio 18 d. įsakymu, t. y. jau po to, kai pareiškėjas buvo iškeltas iš 2-o sektoriaus. Taigi pareiškėjui galimybė paskambinti internetine telefonija (vaizdo skambučių įrangos pagalba) atsirado jau pasibaigus ginčo laikotarpiui. Pareiškėjo teisė paskambinti telefonu nebuvo apribota – pareiškėjas dėl to nesiskundė. Teismas vertino, kad tai, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė skambinti internetine telefonija (vaizdo skambučių įrangos pagalba), kaip vienu iš skambinimo būdų, nereiškia, kad jo teisė paskambinti apskritai nebuvo užtikrinta. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamų praktiką Pravieniškių PN-AK neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės skambinti išimtinai internetinės telefonijos būdu, toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes. Nors pareiškėjas teigė, kad žodžiu prašė Pravieniškių PN-AK administracijos, jog jam būtų leista paskambinti artimiesiems per internetinę programą, o administracija atsisakė tenkinti šį jo prašymą, byloje nėra jokių šiuos pareiškėjo teiginius patvirtinančių duomenų. Remdamasis nurodytais motyvais teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmus analizuojamu aspektu.

21. Dėl pareiškėjo argumentų, kad 2-ame sektoriuje prausykloje, virtuvėje nebuvo karšto vandens, o 3-ame sektoriuje 3-o būrio prausykloje nebuvo karšto vandens, teismas nurodė, kad Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nenustato reikalavimo karštą vandenį tiekti ir į prausyklos bei virtuvės patalpas. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis 2-o sektoriaus 12-to būrio prausykloje buvo įmontuotas karšto vandens šildytuvas (boileris), todėl pareiškėjui 12-tame būryje buvo galimybė boileriu pasišildyti vandenį prausykloje. Byloje nėra duomenų, ar kitose prausyklose, kuriomis naudojosi pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y., 2-o sektoriaus karantino prausykloje, 3-o sektoriaus 3-o būrio prausykloje – buvo įrengti karšto vandens šildytuvai. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors vidaus ligų gydytojas 2016 m. vasario 17 d. pareiškėjui buvo rekomendavęs, be kita ko, daryti kontrastines šalto ir šilto vandens voneles, pareiškėjas galėjo pasidaryti kontrastines šalto ir šilto vandens voneles pasišildęs vandenį (pavyzdžiui, virtuvėje ant viryklės) ir tam nebuvo būtinas karšto vandens tiekimas į virtuvę ir prausyklą. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad dėl karšto vandens nebuvimo pablogėjo jo sveikata, dar labiau sutriko kraujotaka, nes jis turėjo naudotis tik šaltu vandeniu, bylos medžiaga šio pareiškėjo teiginio nepatvirtina. Medicininiame pažymėjime, kurį teismui pateikė atsakovo atstovas, yra nurodyta, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos.

22. Vertindamas pareiškėjo argumentą, kad dušu buvo galima naudotis tik du kartus per savaitę, o tokio dažnumo ir suteikiamo laiko jam neužteko, kadangi jis sportuoja, teismas vadovavosi Higienos normos HN 134:2015 44 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto nuostatomis, pagal kurias laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija, jog jam buvo suteikta galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, kaip numatyta teisės aktuose (pareiškėjas, jo teigimu, naudojosi dušu dažniau – du kartus per savaitę). Teismas nurodė, kad pareiškėjas neteigė, jog jis kreipėsi su prašymu į Pravieniškių PN-AK administraciją ar pareigūnus, prašydamas sudaryti jam galimybę praustis duše dažniau nei kartą per savaitę, motyvuodamas tai sveikatos sutrikimu ar kita priežastimi, tačiau tokį jo prašymą buvo atsisakyta tenkinti. Medicininiame pažymėjime nėra duomenų apie tokius pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių pareiškėjui reikėtų dažniau praustis. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK pareigūnai neteisėtus veiksmus dėl to, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė duše praustis dažniau, nei numato teisinis reglamentavimas.

23. Dėl pareiškėjo teiginių, kad 2-ame sektoriuje, 3-ame lokaliniame sektoriuje buvo didelės eilės einant į dušą, o 3-ame sektoriuje reikėdavo laukti eilėse einant į dušą, tualetą ir prausyklą, teismas nurodė, kad 12-tas būrys yra 2-o sektoriaus 3-ame lokaliniame sektoriuje, o karantinas yra ne 3-ame lokaliniame sektoriuje, todėl pareiškėjas skundžiasi dėl eilių norint pasinaudoti unitazu / klozetu ir dušu 2-o sektoriaus, 3-o lokalinio sektoriaus 12-tame būryje, ir dėl eilių norint pasinaudoti unitazu / klozetu, praustuve ir dušu 3-o sektoriaus 3-ame būryje. Teismas nustatė, kad į bylą nėra pateiktas nuteistųjų naudojimosi dušu grafikas ir atsakovo atstovas nepaaiškino, kiek vienam asmeniui teko dušo čiaupų (galvučių) 3-ame būryje, todėl nėra galimybės nustatyti, ar 3-as, 4-tas, 5-tas ir 6-tas būriai naudojosi dušu atskirai, ar visi vienu metu, ar pareiškėjas buvo aprūpintas dušo čiaupais (galvutėmis) 3-ame būryje pagal Patalpų aprūpinimo normas. Kadangi laisvės atėmimo įstaiga nesugebėjo paneigti pareiškėjo teiginių, jog tuo metu, kai pareiškėjas buvo 2-o sektoriaus 12-tame būryje ir 3-o sektoriaus 3-ame būryje jam tekdavo laukti eilėse einant į dušą, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl eilių duše minėtuose būriuose yra pagrįsti.

24. Teismas taip pat nustatė, kad 3-o sektoriaus 3-am, 4-tam, 5-tam ir 6-tam būriams, t. y. keturiems būriams, buvo įrengtas vienas sanitarinis mazgas, todėl pareiškėjas tuo laikotarpiu, kai buvo 3-ame būryje, naudojosi sanitariniu mazgu kartu su kitais trimis būriais. Nustatęs byloje minėtas faktines aplinkybes ir įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas pripažino, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu nevykdė Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunkčio reikalavimo įrengti sanitarinį ir higienos mazgą kiekvienam nuteistųjų būriui, arba, kaip numato 6 punktas, bent jau dviem būriams, jeigu yra išimtinių aplinkybių, kliudančių jį įrengti kiekvienam būriui. Pravieniškių PN-AK taip pat nevykdė Patalpų aprūpinimo normų 7.4, 7.6 papunkčių nuostatų, kadangi pareiškėjas nebuvo aprūpintas tinkamu sanitariniu įrenginių kiekiu. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl to, jog pareiškėjui reikėdavo laukti eilėse einant į dušą, teismas pripažino, kad atsakovas ginčo laikotarpiu neįvykdė Patalpų aprūpinimo normų 13.1 papunkčio nuostatų aprūpinti 2-ame sektoriuje 12-tame būryje ir 3-ame sektoriuje 3-ame būryje dušo patalpas dušo čiaupais (galvutėmis).

25. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad pataisos namuose veikiančios parduotuvės valdytojas maisto produktų ir kitų prekių kainas parduotuvėje buvo nepagrįstai padidinęs daugiau nei 20 procentų, o kai kurių prekių kainas – daugiau nei 60 procentų, teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytais teiginiais, jog prekių kainos pataisos įstaigos parduotuvėje ginčo laikotarpiu buvo kontroliuojamos pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklių reikalavimus. Pareiškėjas, pareikšdamas šį nusiskundimą, nenurodė jokių konkrečių atvejų, kokių prekių kainos buvo didesnės nei turėjo būti, kiek jos buvo didesnės, ir kada buvo toks atvejis. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kaip buvo pažeistos jo paties teisės bei nepagrindė jam padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

26. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Pravieniškių PN-AK veikiančioje parduotuvėje dažnai nebūdavo būtiniausių reikmenų (skalbimo miltelių, tualetinio popieriaus, pašto ženklų), teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 260 punktas nustato pataisos įstaigos vadovui pareigą užtikrinti, jog pataisos įstaigos parduotuvėje visada būtų pakankamai tualetinio popieriaus, skalbimo ir plovimo priemonių (nes šios priemonės įrašytos į Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą ir priskiriamos higienos priemonėms), tačiau nenustato jam pareigos užtikrinti, kad šioje parduotuvėje visada būtų pakankamai pareiškėjo nurodytų tam tikrų skalbimo priemonių – skalbimo miltelių. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės taip pat nenustato pataisos įstaigos vadovui pareigos užtikrinti, kad parduotuvėje visada būtų pakankamai pašto ženklų. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK direktorius tinkamai vykdė savo pareigas, nustatytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 ir 260 punktuose. Pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kada jis negalėjo gauti būtiniausių daiktų pataisos namų parduotuvėje, ir kaip tuo buvo pažeistos jo teisės bei nepagrindė jam pačiam padarytos neturtinės žalos atsiradimo.

27. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pataisos namuose veikiančios parduotuvės darbuotojai, o galimai ir pataisos įstaigos buhalterija, klastojo ir nuskaičiuodavo daugiau pinigų negu nuteistasis apsipirkdavo. Teismas vertino, kad šiuo aspektu pareiškėjas skunde dėstydamas apie suklastojimą, didesnės negu priklauso pinigų sumos nuskaičiavimą, nenurodė, kaip konkrečiai jo nurodytais veiksmais buvo pažeistos jo paties teisės bei nepagrindė jam padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad 2-ame sektoriuje, 3-ame lokaliniame sektoriuje buvo didelės eilės einant apsipirkti parduotuvėje, apsikirpti kirpykloje, kartais dėl didelių eilių jis nespėdavo apsipirkti. Teismas vertino, kad pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, kada jis neturėjo galimybės apsipirkti ar apsikirpti, ir jokių konkrečių aplinkybių. Pareiškėjas nenurodė, kad dėl eilių jis negalėjo realizuoti teisės apsipirkti parduotuvėje ir apsikirpti kirpykloje. Teismas atkreipė dėmesį, kad galimai gali tekti palaukti eilėje norint apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ar apsikirpti kirpykloje, tačiau pareiškėjo abstraktūs teiginiai, kad buvo didelės eilės, ir kartais jis nespėdavo apsipirkti, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos.

28. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neišduotų higienos priemonių, teismas nustatė, kad pareiškėjui 2018 m. kovo 20 d. atvykus į laisvės atėmimo vietą atlikti bausmės buvo išduoti šie higienos reikmenys: tualetinis muilas (1 vnt.), tualetinis popierius (1 ritinėlis), dantų šepetėlis (1 vnt.), dantų pasta (100 ml), skutimosi peiliukai (4 vnt.). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintą Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą (toliau – Aprūpinimo tvarkos aprašas), padarė išvadą, kad pareiškėjui atvykus į Pravieniškių PN-AK buvo išduoti visi Aprūpinimo tvarkos aprašo 4 punkte išvardinti reikmenys, išskyrus rankšluostį ir dezodorantą (antiperspirantą). Atsižvelgdamas į Aprūpinimo tvarkos aprašo 4 punkto nuostatą, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam nuteistajam turi būti išduodami tik tie higienos reikmenys, kurių jis neturi su savimi, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjui buvo neteisėtai neišduotas rankšluostis ir antiperspirantas (nes tuo atveju jeigu pareiškėjas turėjo šiuos reikmenis, pareiškėjui jie neturėjo būti išduodami). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus dėl to, jog jie neišdavė pareiškėjui rankšluosčio ir dezodoranto (antiperspiranto), kai jis atvyko atlikti laisvės atėmimo bausmę.

29. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Aprūpinimo tvarkos aprašo 4 ir 5 punktais vėliau higienos reikmenys pareiškėjui turėjo būti išduodami tik esant dviem sąlygoms: pareiškėjas buvo nemokus ir pateikė rašytinį prašymą išduoti jam higienos reikmenis. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 3-ame sektoriuje dirbo ir gaudavo darbo užmokestį, todėl visą ginčo laikotarpį buvo mokus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK su prašymu išduoti jam higienos priemonės. Teismas vertino, kad pareiškėjas neatitiko Aprūpinimo tvarkos aprašo 5 ir 13 punktuose nurodytų sąlygų gauti higienos priemonėms, todėl sprendė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai ginčo laikotarpiu neturėjo pareigos išduoti pareiškėjui higienos priemones.

30. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo sudarytos galimybės studijuoti, teismas nurodė, kad 2015 m. kovo 16 d. Balstogės universiteto (filialas Vilniuje) Ekonomikos-informatikos fakultetas, atstovaujamas dekano, pareiškėjas, Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K), atstovaujamas direktoriaus pavaduotojo, ir Vilniaus mokymo centras, atstovaujamas direktoriaus, pasirašė Trišalę nuotolinių studijų sutartį, kurioje numatyta, jog Lukiškių TI-K ir Vilniaus mokymo centras įsipareigojo sudaryti sąlygas Lukiškių TI-K esančiam studentui (pareiškėjui) studijuoti nuotoliniu būdu, pasinaudojant Vilniaus mokymo centro turima interneto prieiga, ir kad mokymosi sąlygos studentui (pareiškėjui) bus sudaromos tol, kol jis bus Lukiškių TI-K žinioje, studentui išvykus atlikti laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus, sąlygas studijuoti užtikrins pataisos namų administracija, jeigu pasirašys susitarimą dėl šios sutarties vykdymo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, dėl kokių teisės aktus pažeidžiančių atsakovo atstovo veiksmų, susijusių su pareiškėjo studijomis, jam buvo padaryta neturtinė žala, nepaaiškino, ar skunde reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą jis sieja su tuo, kad negalėjo toliau studijuoti, ar su kitomis aplinkybėmis. Teismas pabrėžė, kad teisės aktai nenustato Pravieniškių PN-AK administracijai pareigos užtikrinti pareiškėjui galimybės studijuoti aukštojoje mokykloje, Pravieniškių PN-AK nebuvo minėtos Trišalės nuotolinių studijų sutarties šalis, todėl ši sutartis nesukėlė pareigos Pravieniškių PN-AK administracijai sudaryti sąlygas pareiškėjui studijuoti sutartyje numatytomis sąlygomis. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, jog nėra pagrindo pripažinti neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus ir konstatuoti neturtinės žalos atsiradimo faktą.

31. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad atliekamų kratų niekas nefilmavo, kratos metu nebuvo užtikrinta, jog bent vienas kameros gyventojas galėtų stebėti kratos procedūrą, teismas iš atsakovo atstovas atsiliepimo ir Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto 2018 m. lapkričio 20 d. pažymos nustatė, kad 2-ame sektoriuje nuteistųjų gyvenamosios patalpos nėra filmuojamos vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau pareigūnai naudoja vaizdo registratorius, vadovaudamiesi Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-522 patvirtintu Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašu. Teismas byloje nenustatė pagrindo netikėti atsakovo atstovo nurodytais duomenimis, todėl sprendė, kad kratos buvo atliekamos pagal teisės normas, t. y. buvo filmuojamos vaizdo registratoriumi ir buvo atliekamos laikantis Instrukcijoje nustatytos tvarkos. Teismas akcentavo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 165.9 papunktis nustato, jog atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą patalpoje gali būti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis. Taigi ši nuostata nenustato imperatyvaus reikalavimo atliekant kratą patalpoje palikti kitą nuteistąjį, gyvenantį šioje patalpoje.

32. Dėl pareiškėjo argumento, kad įkalinimo įstaigoje buvo draudžiamas medus, teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 1 punkte „Maisto produktai“ nėra nurodytas medus, 1.10 papunktyje yra nurodyti tik sintetiniai saldikliai, o natūralių saldiklių nėra. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl to, kad pareiškėjui buvo draudžiama turėti medaus, kadangi Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas yra baigtinis, o pareiškėjo nurodyto maisto produkto (medaus) nėra šiame sąraše.

33. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis buvo apgyvendintas ne apgyvendinimui skirtose patalpose, kadangi 3-ame sektoriuje 3-ame būryje 2-oje patalpoje anksčiau buvo sporto salės, mokymo klasės ir kitos užimtumo patalpos. Teismas nustatė, kad 3-o sektoriaus 3-o būrio (ir 4–6 būrių) gyvenamosios patalpos buvo laikinai įrengtos nuteistųjų laisvalaikio centrui skirtose patalpose, o 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo pradėtas 3-o sektoriaus būrių nuteistųjų perkėlimas į rekonstruotas patalpas, 2018 m. rugsėjo 19 d. šis perkėlimas baigtas. Pareiškėjas 3-ame būryje buvo laikomas nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d., t. y. pareiškėjas apie 4 mėnesius buvo laikomas nuteistųjų laisvalaikio centrui skirtose patalpose. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė, kuo jam sukėlė nepatogumus tai, kad jis laikinai (apie 4 mėnesius) buvo apgyvendintas laisvalaikio centrui skirtose patalpose, kas buvo netinkama, kuo buvo pažeistos jo teisės dėl to, ir kaip tai galėjo padaryti įtaką neturtinės žalos atsiradimui. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neilgą laikotarpį buvo apgyvendintas laisvalaikio centrui skirtose patalpose, į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kuo dėl to buvo pažeistos jo teisės, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą.

34. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad 3-ame sektoriuje jis neturėjo galimybės pasinaudoti riboto interneto prieiga, teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pasinaudoti riboto interneto prieiga pareiškėjas neturėjo galimybės, kadangi riboto interneto prieiga nebuvo įrengta. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis Lietuvos Respublikos teisės aktų duomenų baze „Litlex“. Pravieniškių PN-AK veikia lokali kompiuterinė programa, kurioje yra teisės aktų suvestinis katalogas, ir nuteistieji turi galimybę juo pasinaudoti įstaigoje nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų uždrausta siųsti ir gauti dokumentus paprastu paštu, prenumeruoti laikraščius bei žurnalus. Teismas pabrėžė, kad net ir sudarius nuteistiesiems galimybę naudotis ribota prieiga prie interneto, jiems nebus suteikta galimybė jungtis prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „E.teismas.lt“, nes laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojantys teisės aktai eliminuoja galimybę nuteistiesiems naudotis priemonėmis, suteikiančiomis galimybę identifikuoti elektroninių paslaugų vartotoją per išorines sistemas. Be to, pareiškėjas skunde teigė, kad nuteistiesiems yra būtina naudotis tam tikrų įstaigų interneto svetainėmis, ir nenurodė, kad jam pačiam buvo būtina naudotis tomis interneto svetainėmis. Teismas vertino, kad pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės yra abstrakčios, pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai buvo pažeistos jo paties teisės bei nepagrindė jam pačiam padarytos neturtinės žalos atsiradimo.

35. Dėl pareiškėjo teiginių, kad 3-ame sektoriuje patalpose nebuvo iškabinta aktuali nuteistiesiems informacija, vidaus teisės aktai, elgesio taisyklės, nebuvo užtikrinama pakankama teisinė informacija dėl kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą ar kitą tarptautinę organizaciją, nebuvo konsultuojama dėl galimybės kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, nebuvo galimybės susipažinti su praktikuojančių advokatų sąrašu, teismas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. buvo supažindintas su jo (nuteistojo) teisėmis ir pareigomis ir su Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, pareiškėjas dėl jam aktualios informacijos (jeigu tokia nebuvo iškabinta patalpoje) galėjo kreiptis į pataisos įstaigos administraciją, o dėl informacijos apie galimybę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjas galėjo kreiptis į specialistą, atsakingą už jo socialinę reabilitaciją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos metu pareiškėjas turėtų galimybę gauti ir teisinę pagalbą, susijusią su kreipimusi į Europos Žmogaus Teisių teismą ar kitas žmogaus teises ginančias tarptautines institucijas.

36. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas dalį ginčo laikotarpio – nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. – nebuvo aprūpintas tinkamu sanitarinių įrenginių kiekiu sanitariniame mazge ir dušo patalpoje, vertino, jog pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti pinigais. Teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą sanitarinių įrenginių kiekį įkalinimo vietoje, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus –liudytojų parodymus. Apeliaciniame skunde nurodoma:

37.1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, neapklausė pareiškėjo liudytojų, kurie galėjo patvirtinti, kiek asmenų nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 20 d. buvo karantino kameroje. Pareiškėjas teismui nurodė, kad karantino kameroje kartu su juo buvo daugiau kaip 16 asmenų, tačiau teismas vis vien vadovavosi atsakovo atstovo teiginiais, kad kameroje buvo 13 asmenų. Pareiškėjas prašo išreikalautų iš atsakovo atstovo duomenis, kiek asmenų Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu buvo paskirta gyventi į karantino kamerą nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 20 d. bei pateikti tų asmenų sąrašą.

37.2. Teismas nepagrįstai atmetė argumentus, kad karantino kamera neatitiko higienos reikalavimų (blogas apšvietimas, patalpos nevalomos, daug tarakonų), netinkamai vertino aplinkybes, kad 3-ojo sektoriaus 3-ojo būrio 2-ose patalpose nebuvo stiklo paketo. Teismas taip pat teismas nepagrįstai atmetė argumentus dėl asbesto pastato konstrukcijose, gesintuvų, evakuacijos plano trūkumų. Pareiškėjui teko laukti ilgoje eilėje prie prausyklos ir sanitarinių įrenginių. Teismas nepagrįstai atmetė aplinkybes dėl blakių patalpose ir čiužinyje.

37.3. Teismas, pripažindamas, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą sanitarinių įrenginių kiekį, galimai padarė rašymo apsirikimo klaidą sprendime nurodydamas, jog nepripažįsta pareiškėjo teisės pažeidimo dėl eilių į dušą ir per mažo kiekio praustuvų.

37.4. Aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė psichologinės pagalbos, nereiškia, kad pareiškėjas nepatyrė dvasinių išgyvenimų, psichologinio sukrėtimo. Teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui žalos atlyginimo pinigais.

38. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

38.1. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas.

38.2. Pareiškėjo pateikiami nauji įrodymai turėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ne apeliacinės instancijos teismo. Dėl šios priežasties su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai turėtų būti atmestini ir nevertintini.

39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, taip pat išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose analizę, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, sveikatą ir gerovę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.

41. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, t. y. ginčo laikotarpiu trūko sanitarinių įrenginių sanitariniame mazge ir dušo patalpoje.

42. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis dėl pareiškėjo netinkamų kalinimo sąlygų.

43. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus ir prašymą išreikalauti į bylą papildomus duomenis, pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

45. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė liudytojų parodymus ir prašymą išreikalauti iš atsakovo atstovo duomenis, kiek asmenų Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu buvo paskirta gyventi į karantino kamerą nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 20 d. bei pateikti tų asmenų sąrašą, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių nauji įrodymai ir tokio pobūdžio prašymas nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų ir netenkina prašymo išreikalauti papildomus dokumentus.

46. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, rėmėsi vien atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie karantino kameroje buvusių asmenų skaičių, nepagrįstai nenustatė higienos normų pažeidimų (žr. nutarties 37.1–37.2 p.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

47. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažai jam tekusio gyvenamojo ploto 2-ojo sektoriaus karantino kameroje, 2-ojo sektoriaus 12-ojo būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, 3-ojo sektoriaus 3-ojo būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, kuriais buvo paneigti pareiškėjo argumentai, jog 2-ojo sektoriaus karantino kameroje gyveno 16–19 asmenų ir į šią patalpą buvo atneštos papildomos lovos, 2-ame sektoriuje 12-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje gyveno 21 nuteistasis, o 3-o būrio 2-os gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 60 kv. m, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Nors pareiškėjas nesutinka su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kuriais savo išvadas grindė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad 2-ojo sektoriaus karantino kameroje nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 20 d. buvo laikoma 13 nuteistųjų ir papildomų lovų į šią patalpą nebuvo atnešta, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas šiuo aspektu nėra konkretus, nes skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, teigė, jog 2-ame sektoriuje karantino kameroje buvo laikoma apie 18 asmenų, teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo laikoma 16–19 asmenų, apeliacinio skundo pirmame lape tvirtino, jog buvo laikoma daugiau nei 16 asmenų, antrame lape – daugiau nei 17 asmenų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys yra oficialūs ir nekeliantys abejonių, o pareiškėjas šiuo atveju nenurodė ir nepateikė jokių savo nurodytus argumentus patvirtinančių konkrečių duomenų.

48. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su higienos normų pažeidimais, asbestu pastato konstrukcijose, gesintuvų, evakuacijos plano, stiklo paketo trūkumu, nes tokio pobūdžio įrodymai nepateikti, o jeigu ir buvo pateikti, jie nebuvo priežastiniu ryšiu susiję su pareiškėjo ginčijamu laikotarpiu (dėl nariuotakojų patalpose). Pareiškėjas, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliaciniame skunde nenurodė jokių įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis (žr. nutarties 14–19 p.).

49. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

50. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

51. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pažeidimą, susijusį su dušo galvučių trūkumu 3-o sektoriaus 3-ame, 4-tame, 5-tame ir 6-tame būriuose. Iš byloje pateiktų atsakovo atstovo atsiliepimo, rašto „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ ir Pravieniškių PN-AK darbuotojų 2019 m. vasario 18 d., 2019 m. vasario 18 d. pažymų matyti, kad ginčo laikotarpiu 3-o sektoriaus 3-ame, 4-tame, 5-tame ir 6-tame būriuose buvo 167 asmenys, sanitarinis mazgas buvo skirtas naudotis būtent šių būrių nuteistiesiems, jame buvo įrengti 4 unitazai, 4 pisuarai, 7 praustuvės, 2 dušo sieteliai.

52. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Pagal nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančių Patalpų aprūpinimo normų 7.4 papunktį prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), 7.6 papunktį – prausykla, tualetas aprūpinami klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), 13.1 papunktį – dušo patalpos aprūpinamos dušo čiaupais (galvutėmis) (1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui). Higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte, kuriame nurodyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu.

53. Taigi atlikus aritmetinius skaičiavimus (turint duomenis, kiek 3-o sektoriaus 3-ame, 4-tame, 5-tame ir 6-tame būriuose buvo nuteistųjų ir koks dušo galvučių skaičius buvo įrengtas) matyti, kad ginčo laikotarpiu 3-o sektoriaus 3-ame, 4-tame, 5-tame ir 6-tame būriuose buvo įrengtas pakankamas dušo galvučių skaičius, kad nuteistiesiems būtų sudaryta galimybė pasinaudoti Higienos normos HN 134:2015 44 punkte įtvirtinta teise. Akcentuotina, jog nedidelis dušo galvučių kiekis pats savaime nėra pažeidimas, neįrodžius, kad esant tokiam dušo galvučių kiekiui nėra įmanoma pasinaudoti dušu. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjo teisė nusiprausti duše vieną kartą per savaitę buvo pažeista, priešingai, pareiškėjas tvirtina, jog jis turėjo galimybę dušu naudotis du kartus per savaitę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad šiuo aspektu neturėjo būti konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas, tačiau vadovaujantis non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principu, nesant byloje pateiktam Pravieniškių PNAK apeliaciniam skundui, pareiškėjo padėtis negali būti bloginama, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo keisti nustatyto pažeidimo faktą.

54. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

55. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

56. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

57. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018).

58. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmiau nurodyti pažeidimai (sanitarinių įrenginių trūkumas sanitariniame mazge ir dušo patalpoje) sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

59. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė