2026-02-19 Nr. AB-3723-4-68-3-00096-2026-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1819-575/2026

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00096-2026-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujant užsienietei (duomenys neskelbtini), jos atstovei advokatei I. Š.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

vertėjams A. K. ir I. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo (duomenys neskelbtini) pilietei (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) pilietei (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietė) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš šiai vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 (trims) mėnesiams, iki 2026 m. balandžio 20 d., bet ne ilgiau, negu bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas). Centras nurodė, kad Užsienietės prašymas suteikti prieglobstį dar neišnagrinėtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra nustatyti, todėl, siekiant priimti sprendimą prieglobsčio byloje, būtina užtikrinti jos buvimą Lietuvos Respublikoje. Jei Užsienietei nebūtų taikomi judėjimo laisvės apribojimai, ji galėtų neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

2. Užsienietės atstovas su Teikimu nesutiko ir prašė skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Nurodė, kad Užsienietei ilgą laiką jau buvo taikomi apribojimai, per šį laikotarpį buvo galima atlikti būtinus pirminius procesinius veiksmus. Taip pat pažymėjo, kad Užsienietė neturi tikslo vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, nes ji Lietuvos Respublikoje pateikė prašymą suteikti prieglobstį, siekia gyventi Lietuvoje ir laukia sprendimo dėl savo prašymo.

II. 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 19 d. sprendimu patenkino Centro Teikimą ir pratęsė Užsienietei taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš šiai vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 (trims) mėnesiams, iki 2026 m. balandžio 20 d., bet ne ilgiau, negu bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje.

4. Teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:

4.1. VSAT pareigūnai 2025 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo metu sustabdė automobilį, kuriuo vyko Estijos Respublikos pilietis ir dar 16 asmenų, neturėjusių asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Tarp šių asmenų buvo ir Užsienietė. Ji prisistatė (duomenys neskelbtini) piliete ir paaiškino, kad vyko tranzitu per Lietuvos Respubliką, o jos tikslas buvo pasiekti Norvegijos Karalystę. Teismo posėdžio metu Užsienietė šias aplinkybes patvirtino, nurodydama, kad neturėjo tikslo atvykti į Lietuvos Respubliką, čia neturi nei giminių, nei pažįstamų, o Norvegijos Karalystėje turi draugų.

4.2. Užsienietė 2025 m. spalio 16 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. 2025 m. spalio 20 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu tikslinga apriboti Užsienietės judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje.

4.3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 21 d. sprendimu Užsienietei buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš šiai vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. sausio 20 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.

5. Teismas pažymėjo, kad Užsienietei paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindai nepasikeitė. Byloje nėra duomenų apie priimtą sprendimą jos prieglobsčio byloje, nėra išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvai. Nustatyta, kad Užsienietė vyko tranzitu, Lietuvos Respublika nebuvo jos kelionės tikslas, ji neturi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, jos tapatybė ir pilietybė nėra patvirtintos, ji neturi gyvenamosios vietos ir lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, su Lietuvos Respublika jos nesieja jokie socialiniai ar šeiminiai ryšiai.

6. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad Teikime nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimas yra objektyviai būtinas siekiant Įstatyme nustatytų tikslų, nes išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog laisvai judėdama Užsienietė galėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, taip sutrukdydama sprendimo jos prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

III. 7. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimą ir skirti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsienietė teigia, kad ji yra prieglobsčio prašytoja, o jos laisvė ribojama jau beveik šešis mėnesius. Anot pareiškėjos, Migracijos departamentas turėjo pakankamai laiko surinkti pirminę informaciją, būtiną sprendimui jos prieglobsčio byloje priimti.

9. Užsienietė pažymi, kad jos apklausos organizavimas ir prieglobsčio bylos nagrinėjimo trukmė priklauso nuo Migracijos departamento veiksmų, todėl nagrinėjimas gali užsitęsti. Anot pareiškėjos, esant tokiai situacijai jos faktinis laisvės ribojimas tampa neproporcingas, nes teismas pratęsė alternatyvios priemonės taikymą iki 2026 m. balandžio 20 d., t. y. iš viso beveik septyniems mėnesiams. Ji taip pat nurodo, kad jos perdavimo kitai valstybei klausimas jau išspręstas, o prieglobsčio prašymas bus nagrinėjamas Lietuvoje. Todėl, pareiškėjos vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas neproporcingai riboja jos laisvę, o prašoma taikyti alternatyvi priemonė – apgyvendinimas netaikant judėjimo apribojimų – būtų teisėta ir proporcinga.

10. Centras atsiliepime prašo Užsienietės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

11. Centras, be kita ko, pažymi, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, didelėje asmenų grupėje, neturėdama asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, vyko tranzitu per kelias valstybes, pati pripažino, kad Lietuvos Respublika nebuvo jos kelionės tikslas. Be to, Užsienietės prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas tik po to, kai buvo taikomos laisvės apribojimo priemonės ir nepavyko jos grąžinimas į kitą Europos Sąjungos valstybę. Užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra būtina, proporcinga (taip pat ir trukmės aspektu) ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pratęsta Užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš šiai vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 mėnesiams, iki 2026 m. balandžio 20 d., bet ne ilgiau, negu bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje.

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendimas dėl Užsienietės prieglobsčio prašymo gali būti priimtas ir įvykdytas tik apribojus jos judėjimo laisvę, nes priešingu atveju ji gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir taip sutrukdyti priimti bei įvykdyti sprendimą jos prieglobsčio byloje.

14. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Užsienietė šiuo metu yra prieglobsčio prašytoja (Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).

16. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų –siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.);

17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022 ir kt.).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį motyvai dar nėra galutinai nustatyti, prašymas neišnagrinėtas. Byloje taip pat nustatyta, kad Užsienietė vyko tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat nėra duomenų apie šeiminius, socialinius ar ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytos prielaidos vertinti pasislėpimo riziką. Tačiau vien sulaikymo pagrindų buvimas savaime nereiškia, kad būtina taikyti griežčiausią ar ribojančiausią alternatyvią priemonę.

19. Spręsdama dėl Užsienietei taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumo, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad: (1) judėjimo laisvės apribojimai taikomi nuo 2025 m. rugpjūčio 22 d.; (2) nėra duomenų, jog Užsienietė kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; (3) ji bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis; (4) nėra nustatyta, kad būtų pažeidusi jai skirtos priemonės sąlygas. Vien aplinkybė, kad Užsienietė pirminio sulaikymo metu vyko tranzitu ir buvo nurodžiusi kitą kelionės tikslą, savaime nepagrindžia išvados, kad praėjus beveik šešiems mėnesiams, jai bendradarbiaujant su institucijomis ir nepažeidus skirtos priemonės sąlygų, išlieka tokio pat intensyvumo pasislėpimo rizika. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad netaikant pareigos neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos nebūtų galima užtikrinti jos dalyvavimo prieglobsčio procedūroje. Todėl nagrinėjamu atveju tokio intensyvumo judėjimo laisvės ribojimas nėra būtinas siekiamiems tikslams pasiekti.

20. Įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes ir siekdama užtikrinti teisinių vertybių bei interesų pusiausvyrą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Įstatyme nustatyti tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir Užsienietei skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) pilietei (duomenys neskelbtini) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2026 m. balandžio 20 d., tačiau ne ilgiau, negu bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas