b538b8f7-0724-4e42-b52f-ac693bbd9bfe · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-409-435/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03253-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.16.5; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) Kauno APYLINKĖS teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 16 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja RÅ«ta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Kristinai Å abrinskienei, dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Langvarta” atstovui V. K. ir advokatui A. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „NT Darta” ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Langvarta“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Langvarta“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „NT Darta” dėl žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „NT Darta” (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Langvarta“ (toliau – atsakovė) 4 088 Eur žalos atlyginimo bei 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo. 1.1. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. sausio 16 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 20120116 dėl 20 kv. m. administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), išnuomojimo tarp nuomotojo akcinės bendrovės „Tauras“ ir nuomininko – atsakovės. Nors sutarties terminas buvo numatytas iki 2015 m. sausio 16 d., tačiau vadovaujantis sutarties 3.2 punktu ji tapo neterminuota. 2012 m. kovo 26 d. sutartis buvo pakeista susitarimu Nr. 1 dėl nuomojamų patalpų ploto ir nuomos mokesčio dydžio: plotas padidintas iki 250,46 kv. m., o nuomos mokestis iki 1 512,61 Lt pridėjus PVM. 2014 m. gruodžio 22 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. 2, kuriuo pakeistas nuomos mokestis į 438 Eur plius PVM, kas viso sudarė 529,98 Eur. 1.2.

Vykstant nuomotojo reorganizacijoms, teises perėmė uždaroji akcinė bendrovė „Talda“, o vėliau – ieÅ¡kovė. 1.3. 2019 m. balandžio 8 d. elektroniniu paÅ¡tu buvo gautas atsakovės praneÅ¡imas, kad nutraukiama nuomos sutartis nuo 2019 m. birželio 1 d. Patalpas atsakovė atlaisvino, 2019 m. gegužės 31 d. pranešė apie iÅ¡sikraustymÄ , tačiau nepilnai atsiskaitė už nuomos paslaugas, komunalinius mokesčius bei pažeidžiant nuomos sutarties sÄ lygas, iÅ¡silupo kiliminę dangÄ bei iÅ¡ardė stiklinę pertvarÄ .

Tokiais veiksmais buvo padaryta žala , kuri iki Å¡iol neatlyginta ir atsisakyta atlyginti 2019 m. liepos 10 d. raÅ¡tu. Kadangi ginčas dėl paliktų patalpų bÅ«klės nėra iÅ¡spręstas, įmonė neturi galimybės patalpoms ieÅ¡koti kito nuomininko. 1.4. Negyvenamų patalpų sutarties 2.8 punktas įpareigojo nuomininkÄ patalpas perduoti tvarkingas ir su visais pagerinimais. Nors patalpa buvo iÅ¡tiesta prie grindų priklijuota kilimine danga, tačiau nutraukus nuomininkui sutartį, pastarasis nulupo ir iÅ¡sivežė kiliminę dangÄ .

Taip pat iÅ¡ patalpų dingo ten buvusi stiklinė pertvara. Å ias aplinkybes pripažįsta atsakovo atstovas pareiÅ¡kimo tyrimo metu policijos komisariate apklausiamas liudytoju. Atsakovo atstovas apklausos metu yra nurodęs, kad tariamai netyčia iÅ¡daužė stiklinę pertvarÄ , tačiau nesutinka nei jÄ atstatyti, nei pilnai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . 1.5. Žala paskaičiuota įvertinus kiliminės dangos nusidėvėjimÄ . Grindys paliktos netvarkingos, nes nulupus kiliminę dangÄ , liko klijų liekanos.

Grindų neatnaujinus ar neuždėjus kitos dangos – naudoti pagal paskirtį negalima. Grindų plotas buvo padengtas kilimine danga 150 kv. m. Žala vertinus 50 procentų kiliminės dangos nusidėvėjimÄ , pridėjus papildomas medžiagas, darbÄ sudaro 1 607,50 Eur. 1.6. Atsakovas, pažeidžiant nuomos sutartį, buvo pernuomavęs patalpas kitai įmonei, kuri užsiėmė kiliminių dangų klojimo, pardavimo verslu ir sudėjo nuomojamose patalpose jÄ . Pateikiamas komercinis pasiÅ«lymas pagal ieÅ¡kovo užklausimÄ , kiek kainuotų kiliminė danga plytelėmis bei jos iÅ¡klojimas 2019 m. liepos 8 d.

Ta pati subnuomininkė įmonė nurodė, kad viso be PVM kainuotų 3 215 Eur. Ä®vertinus 50 procentų nusidėvėjimÄ mano, kad protinga žalos atlyginimui priteisti 1 607,50 Eur. 1.7. Stiklo pervarÄ bÅ«tina atstatyti. IeÅ¡kovė pateikė užklausas dėl jos įrengimo ir gavo kelis komercinius pasiÅ«lymus, kad įmonėje UAB „Mercury Decor“ 21,60 kv. m. stiklinė pertvara kainuotų apie 1 562,93 Eur, furnitÅ«ra su spyna, rankena apie 294,80 Eur, montavimo darbai apie 543 Eur. Kitas pasiÅ«lymas iÅ¡ J.

D. stiklo pertvarai be PVM – 1 370 Eur. UAB „Stikludas“ nurodė, kad stiklo kaina be PVM bÅ«tų apie 1 900 Eur. Ä®monė Westglass nurodė, kad stiklo pertvara be PVM kainuotų apie 1 930 Eur, montavimo darbai 760 Eur. 1.8. ŽalÄ paskaičiavus pagal pasiÅ«lytos stiklo pertvaros kainos vidurkį bei darbų bei papildomų medžiagų vertę – stiklo pertvaros kainos vidurkis yra 1 683 Eur, montavimo darbai – 798 Eur, kiliminė danga su papildomomis tvirtinimo medžiagomis, darbu – 1 607 Eur, viso 4 088 Eur, kurie priteistini iÅ¡ atsakovės. 1.9.

Atsiliepime į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė taip pat nurodė, kad stiklinė pertvara buvo įrengta ne atsakovės iniciatyva ir lėšomis. 1998 metais pradėjus nuomoti patalpas buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atliko įvairius remonto statybos darbus ir gerai sutvarkė nuomojamas patalpas. Buvo atlikti darbai, kurie numatyti sutartyje ir nenumatyti darbai, tame tarpe kiliminė danga, stiklo pertvaros. 1.10. Kiliminė danga atsakovės buvo tik pakeista. Apie kiliminės dangos keitimÄ buvo žinoma nuomotojui ir tokiam veiksmui nereikalingas joks sutikimas.

NelogiÅ¡ka bÅ«tų pripažinti, kad raÅ¡ytinio sutikimo nebuvimas duoda pagrindÄ nuomininkui iÅ¡lupti kiliminę dangÄ ir palikti grindis, t. y. terasines plyteles netvarkingas, su klijų liekanomis be buvusios kiliminės dangos. Jų sutvarkymas reikalauja fizinių jėgų bei finansinių iÅ¡laidų. 1.11. Dėl atsakovės argumento taikyti Å¡ioje byloje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.2 straipsnio 5 dalį ir laikyti, kad atsakovė turėjo teisę pasiimti ginčo daiktus, nes jie netapo nekilnojamojo daikto dalimi, yra lengvai iÅ¡montuojami ir nedaroma jokia žala nurodė, kad Å¡iuo atveju, Å¡is įstatymas netaikytinas ir neįrodinėtinos aplinkybės, kaip susiję kiliminė danga, stiklinė pertvara su nekilnojamuoju daiktu ir ar tapo jo dalimi. 1.12.

Laiko, kad stiklo pervarÄ ir grindis bÅ«tina atstatyti į buvusiÄ bÅ«klę. Patalpų perdavimo akto nebuvimas nekeičia juridinės situacijos, nes kiliminės dangos, stiklo pertvaros buvimo faktas nustatytas Å¡alių pripažintais faktais, stiklo pertvara nėra baldas, kurį galima bÅ«tų iÅ¡sineÅ¡ti. Ji buvo sumontuota, pritvirtinta prie sienų, lubų, grindų. 1.13. Taigi, patalpų bÅ«klė pabloginta ne dėl normalaus nusidėvėjimo ar naudojimo, o dėl to, kad atsakovė nevykdė sutarties sÄ lygų, jas pažeidė neteisėtais veiksmais ir padarė žalÄ nuomotojui.

2. Atsiliepime į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ . 2.1. Nurodė, kad prieÅ¡ingai nei teigiama prieÅ¡ieÅ¡kinyje, ieÅ¡kovei nebuvo nurodyta nuomos nutraukimo priežastis, o juolab, kad sutartis nutraukiama dėl patalpų netinkamos bÅ«klės, temperatÅ«ros, dėl turto apgadinimo ar pan. Jeigu sutarties nutraukimui bÅ«tų turėję įtakos vandens apliejimas, įvykęs 2018 m. rugsėjo 5 d., turto sugadinimas, netinkama (žema) patalpų temperatÅ«ra, tai logiÅ¡ka, kad nuomos sutartis bÅ«tų nutraukta 2018 metų rudenį po apliejimo, turto sugadinimo, dar prieÅ¡ žiemos sezonÄ .

Kadangi nuomos sutartis buvo nutraukta nenurodant priežasties, o juolab prasidėjus vasaros sezonui po beveik 8 mėnesių po apliejimo, tai reiÅ¡kia, kad sutarties nutraukimo priežastis sÄ moningai sugalvota tik po ieÅ¡kinių teisme pateikimo atsakovei siekiant iÅ¡vengti bet kokios atsakomybės. 2.2. Pasisakydama dėl patalpų užliejimo pažymėjo, kad nuomojamos patalpos yra ne privačiame ieÅ¡kovės name, o daugiaaukščiame name, kuris priklauso ne mažiau kaip 15 savininkų, kurie yra atsakingi už bendrų naudojimo patalpų, konstrukcijų, tame tarpe ir stogo, lietaus nubėgimo sistemos bÅ«klę.

Stogas buvo remontuotas 2015 metais ir ieškovė negalėjo net įtarti, kad įvyks vandens pratekėjimas užsikišus lietaus nubėgimo latakui. Kaltinimas, kad dėl ieškovės neveikimo buvo aplieta patalpos vandeniu, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Apliejimas buvo vienkartinis, trumpalaikis, negausus užsikišus lietaus nubėgimo latakui. 2.3. Kadangi vandens patekimas nebuvo ilgas ir gausus, jis nesukėlė tokių padarinių kaip priešieškinyje nurodo atsakovė. Logiška, kad jeigu būtų sukelti tokie padariniai, kaip aparatūros, dokumentų aplankų-papkių, durų, langų sugadinimas, tai žala būtų fiksuota, paskaičiuota ir pretenzijos pareikštos nedelsiant po įvykio.

Pati atsakovė buvo paskaičiavusi ir pareiÅ¡kusi pretenzijÄ dėl 224,42 Eur nuostolių, kÄ patvirtina pateiktas jų raÅ¡tas. Å is ginčas buvo iÅ¡spręstas gera valia ir ieÅ¡kovė toje sumoje sumažino mokėtinÄ mokesčių sumÄ . 2.4. Atsakovė, siekdama iÅ¡vengti atsakomybės, tik po bylos iÅ¡kėlimo jai, 2020 m. gegužės mėnesį prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė tikrovę neatitinkančius duomenis ir nepateikė jokių įrodymų, kad 2018 metais buvo apžiÅ«rėti baldai, aparatÅ«ra, kad bÅ«tų kviestas ieÅ¡kovės atstovas, kad bÅ«tų nustatyta sugadinimų apimtis, pobÅ«dis, priežastis ir pan. 2.5.

Atsakovės pateiktos vaizdo nuotraukos apie vandens nutekėjimÄ lubomis, siena, ant grindų nepatvirtina fakto, kad buvo padaryta žala baldams, aparatÅ«rai, durims, dokumentams ir pan. Nėra įrodymų, patvirtinančių žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį su užliejimu. Vandenį pakako susemti nuo grindų, nuvalyti ir drėgmės surinkėjo pagalba iÅ¡sausinti orÄ . 2.6. Nurodė, kad į bylÄ atsakovės pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros nepatvirtina ir neįrodo nei iÅ¡laidų turtui įsigyti, nei patirtos žalos fakto ir dydžio, nes nėra pateikti jokie mokėjimo dokumentai.

3. Ä® teismo posėdį ieÅ¡kovės atstovė neatvyko, pateikė praÅ¡ymÄ teismo posėdį atidėti, kadangi tuo pačiu metu turi dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime. Teismas atsižvelgęs į tai, jog atstovė, paskirta ginti teisiamÄ jį 2021 m. vasario 5 d. baudžiamojoje byloje, kuri teisme gauta 2020 m. gruodžio 9 d., kai nagrinėjama civilinė byla gauta 2020 m. vasario 25 d., ir kurios nagrinėjimas užtruko ne tik dėl užsitęsusio karantino dėl Covid–19 pandemijos, bet ir dėl to, jog ieÅ¡kovės atstovė į pirmÄ parengiamÄ jį teismo posėdį neatvyko nepraneÅ¡usi teismui savo neatvykimo priežasties ir nepateikusi praÅ¡ymo jį atidėti; neatvykimÄ pagrindžiančių dokumentų nepateikė teismui ir vėliau; taip pat į tai, jog teismui praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį gavus 2021 m. vasario 23 d. ir patikrinus jo pagrįstumÄ Liteko informacinėje sistemoje atstovė buvo telefonu informuota, jog nėra pagrindo atidėti posėdį ir numatytas teismo posėdis vyks, visgi pasirinko dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime; taip pat į atsakovės atstovo nuomonę laikė, kad ieÅ¡kovės atstovė neatvyko į bylos nagrinėjimÄ teismo posėdyje be svarbių priežasčių, todėl bylÄ iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės atstovei nedalyvaujant.

4. Atsakovė pateikė vienÄ procesinį dokumentÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kė prieÅ¡inį reikalavimÄ , kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 3 495,93 Eur žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. 4.1. Atsiliepdama į ieÅ¡kinį nurodė, kad atsakovė patalpose (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 1998 metų, ten buvo gamybinės AB „Tauras” patalpos, kuriose jokios grindų dangos ir stiklinių pertvarų tuo metu nebuvo.

Per visÄ patalpų nuomos laikÄ keitėsi įmonės, patalpų savininkai, nuo 2012 metų sudaryta patalpų nuomos sutartis su AB „Tauras”, kuri keičiantis patalpų savininkams, tęsėsi iki kol atsakovė pranešė jÄ nutraukianti nuo 2019 m. birželio 1 d. PrieÅ¡ kelerius metus patalpose buvo iÅ¡klota kiliminė danga, kuri susidėjo iÅ¡ kvadratėlių su mintimi dangÄ , pasibaigus nuomos laikotarpiui, pasiimti. Tie darbai buvo nederinti su tuometiniu patalpų savininku. Per visÄ nuomos laikotarpį patalpose grindų danga buvo keista net kelis kartus, nes atėjus į tas patalpas grindys buvo senos, neiÅ¡vaizdžios.

Stiklinė pertvara patalpose buvo sumontuota taip pat ne ieÅ¡kovės, o nuomininkų, Å¡i pertvara per iÅ¡sikraustymÄ jÄ ardant netyčia sudužo, todėl buvo iÅ¡mesta. 4.2. IÅ¡ aptartų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad atitinkamai byloje turi bÅ«ti taikomos ir CK 6.501 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios daikto pagerinimo teisinius santykius: nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos iÅ¡sinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti.

Taip pat turi bÅ«ti taikomos ir Sutarties 2.4 punkto nuostatos, pagal kurias nuomininkas patalpas pagerinti gali tik nuomotojo raÅ¡ytiniu sutikimu. 4.3. Nurodė, kad atsakovei buvo perduotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurių plotas keitėsi nuo 20 kv. m. ploto iki 250,46 kv. m. Joks patalpų perdavimo-priėmimo aktas, kuriame bÅ«tų nurodoma patalpų bÅ«klė ir patalpose esantys kilnojamieji daiktai (kokia grindų danga buvo ir ar buvo, kokios pertvaros buvo ir ar buvo bei kt.), kartu su ieÅ¡kiniu nėra pateikiamas, todėl nėra aiÅ¡ku, kokios bÅ«klės patalpos ir su kokiais kilnojamaisiais daiktais buvo perduotos atsakovei ir kokios bÅ«klės patalpas ji, ieÅ¡kovės teigimu, privalėjo grÄ Å¾inti.

Taigi, nors ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovė iÅ¡sinešė kiliminę dangÄ ir stiklinę pertvarÄ , tačiau ji neįrodo nei kokia grindų danga ir pertvaros buvo patalpų perdavimo metu, nei kokia grindų danga ir pertvaros liko (neliko) po atsakovės patalpų grÄ Å¾inimo, todėl spręsti apie Å¡ias aplinkybes ir juo labiau tokių pagerinimų paÅ¡alinimo, kaip esÄ atsakovės veiksmais padarytų nuostolių vertę, nėra galimybės. 4.4. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu neįrodo ir padarytos žalos dydžio: nėra aiÅ¡ku, kodėl ji pasirinko bÅ«tent tokiÄ grindų dangÄ (nes nėra įrodymų, kokia grindų danga buvo ir ar iÅ¡vis buvo, o atsakovė tvirtina, kad grindų dangos iÅ¡sinuomojant patalpas nebuvo), taip pat kodėl ji pasirinko bÅ«tent tokiÄ , tokio dydžio ir kokybės stiklinę pertvarÄ (nes pagal pateiktus įrodymus nėra aiÅ¡ku, kokia stiklinė pertvara buvo). 4.5.

Dėl nurodytų priežasčių, atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovei nepagrindus aplinkybių dėl patalpų bÅ«klės iki jų perdavimo atsakovei bei patalpų bÅ«klės, jas grÄ Å¾inus, taip pat tinkamai nepagrindus ir žalos dydžio, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. 4.6. Pasisakydama dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovė nurodė, kad pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad laikui bėgant nuomos objektas pradėjo netikti naudoti pagal paskirtį, kuriai jis buvo iÅ¡nuomotas, t. y. patalpos Å¡ildymo sezono buvo menkai Å¡ildomos, temperatÅ«ra jose neatitiko higienos normų.

Atsakovės nuomojamose patalpose oro temperatūra šildymo sezono metu siekė tik + 15o C, o neretai ir žemiau. 4.7. Negana to, dėl nuomotojos (ieškovės) neveikimo (prastos stogo būklės), nuomojamos patalpos 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo aplietos ir to pasėkoje sugadintas atsakovės patalpose laikytas komercinės paskirties inventorius, biuro baldai ir kitas turtas: sugedo automatika, sudrėko ir tapo nebetinkamos naudotis dvejos durys, apgadinti baldai (lentynos, stalai, stalčių blokai), sušlapo bukletai, katalogai, patalpas reikėjo išsausinti, išvalyti.

Dėl Å¡io įvykio ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus pretenzijas, ji sutiko atlyginti tik 100 Eur žalÄ , nors faktiÅ¡kai ji yra keliasdeÅ¡imt kartų didesnė (paskaičiuota žala sudaro 3 495,93 Eur). IeÅ¡kovė neinvestavo į stogo remontÄ , todėl patalpos galėjo bÅ«ti pakartotinai užlietos bet kuriuo metu ir visos Å¡ios aplinkybės sudarė prielaidas atsisakyti nuomos sutarties prieÅ¡ terminÄ . 4.8. Atsakovei padarytÄ turtinę žalÄ sudaro jos turto sugadinimo apliejant patalpas vertė. Å i vertė įrodoma kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikiamais raÅ¡ytiniais įrodymais PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, pardavimo orderiu ir komerciniu pasiÅ«lymu:

1) dėl drėgmės sugedo patalpose buvusi automatika, kuri kainavo 1 027,67 Eur;

2) buvo sulietos vienos vidaus ir vienos išorės durys, kurios kainavo 1 368,35 Eur;

3) buvo sulieti baldai, kurie kainavo 532 Eur;

4) buvo sulieti katalogai, bukletai, kurių vertė – 200 Eur;

5) reikėjo paÅ¡alinti sulietų patalpų padarinius (patalpų sutvarkymas nuomojant drėgmės surinkėjÄ ) ir tai kainavo 100 Eur; 6) buvo sugadintas medinis langas, kuris kainavo 267,91 Eur. IÅ¡ viso: 3 495,93 Eur.

5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad prieš nutraukiant nuomos sutartį, ieškovės atstovai buvo įspėti, kad kiliminė danga bus perkelta į kitas patalpas, nes tuo tikslu ir buvo įsigyta būtent iš gabaliukų, ir ieškovės atstovas tuo metu dėl to neprieštaravo. Patalpos buvo išsinuomotos tuo metu, kai savininkas buvo kitas – joks patalpų perdavimo – priėmimo aktas nebuvo pasirašytas. 1998 metais patalpos buvo pusiau gamybinės, jose buvo remontuojami batai, jos nebuvo pritaikytos atsakovės veiklai, kiliminė danga buvo blogos būklės. Nuo 1998 metų kiliminė danga dėl savo nusidėvėjimo buvo keista kokius 3-4 kartus.

Paskutinį kartÄ pakeistos grindų dangos kvadratėliai buvo fiksuojami ne klijais, o fiksatoriumi. Pripažino, kad stiklinės pertvaros taip pat buvo iki atsakovei iÅ¡sinuomojant patalpas, tačiau atsakovė pagal savo poreikius jas demontavo, vėliau atsirado poreikis vėl sumontuoti atskirÄ kabinetÄ , tam buvo panaudotos buvusios pertvaros ir kažkiek naujų negrÅ«dinto stiklo pertvarų, apklijuojant jas plėvele dėl saugumo. Kai įmonė turėjo iÅ¡sikraustyti ir iÅ¡neÅ¡ti baldus atsirado poreikis vėl pertvaras iÅ¡ardyti, dalis jų ardant sudužo, likusi dalis buvo iÅ¡vežta utilizavimui į stiklo konteinerį.

Nurodė, kad dalis pertvaros su durimis yra likusi, o tos, kurios iÅ¡ardytos buvo įrengtos atsakovės. Be to, stiklinė pertvara yra laikinas modulis, ji nėra stacionarus įrenginys – nori surenki, nori vėl pastatai. 5.1. Pasisakydami dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio nurodė, kad savo prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ kildina iÅ¡ nuomotojo pareigų, Å¡iuo atveju patalpos buvo senos, ilgÄ laikÄ neremontuotos, apleistos, oro temperatÅ«ra patalpose Å¡ildymo sezono metu nesiekė higienos normose nustatytos temperatÅ«ros, dėl ko baigėsi nuomos santykiai.

Be to, dėl stogo nepriežiūros įvyko patalpų užpylimas patalpos, atsakovei padaryta žala neatlyginta, pretenzijų raštu dėl neatlygintos žalos nėra, kaip ir nėra dokumentų, patvirtinančių užliejimo priežastis, nes nebuvo ruošiamasi bylinėjimuisi teisme. Užliejimas buvo ne vienkartinis, jis buvo stiprus. Pastatas, kuriose yra nuomojamos patalpos yra antrame aukšte, pastato savininkų yra daugiau. Atsakovės turtas nebuvo apdraustas. Teismas konstatuoja: ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas. 6.

Nustatyta, kad AB „Tauras” (toliau – Nuomotojas) ir UAB „Langvarta” (toliau – Nuomininkas) 2012 m. sausio 16 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20120116, kuria AB „Tauras“ išnuomojo UAB „Langvarta” patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 20 kv. m. ploto už 200 litų (atitinka 57,92 Eur) nuomos mokestį. Sutartis buvo sudaryta iki 2015 m. sausio 16 d., tačiau termino nepratęsus ir toliau šalims vykdant sutartį, ji, vadovaujantis Sutarties 3.2 punktu, tapo neterminuota.

Å ios sutarties papildomais susitarimais, kurie buvo pasiraÅ¡yti vėliau, Å¡alys derino nuomos kainÄ ir nuomojamÄ plotÄ : 2012 m. kovo 26 d. susitarimu Nr. 1 plotas buvo padidintas iki 250,46 kv. m., o nuomos mokestis iki 1 512,61 Lt (438,08 Eur) plius PVM; 2014 m. gruodžio 22 d. buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas Nr. 2, kuriuo pakeistas nuomos mokestis į 438 Eur plius PVM, kas viso sudarė 529,98 Eur. AB „Tauras” (Nuomotojo) teises reorganizacijos pagrindu perėmė UAB ,,Talda”, vėliau – ieÅ¡kovė UAB ,,NT Darta”.

7. Å ios sutarties 2.1 punktu Nuomininkas (atsakovė) be kita ko įsipareigojo tausoti suteiktas negyvenamÄ sias patalpas, griežtai laikytis Å¡ioms patalpoms keliamų sanitarinių taisyklių reikalavimų, palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ; 2.2 punktu – atlyginti Nuomotojui (ieÅ¡kovei) nuostolius, padarytus dėl Nuomininko kaltės; 2.4. punktu – be raÅ¡tiÅ¡ko Nuomotojo sutikimo nedaryti patalpų remonto, perplanavimo, pertvarkymų; 2.8. punktu – pasibaigus sutarties terminui arba jÄ nutraukus prieÅ¡ terminÄ , perduoti pagal aktÄ tvarkingas patalpas su visais padarytais patalpų pagerinimais.

8. Atsakovė 2019 m. balandžio 8 d. raštu informavo ieškovę, jog nuo 2019 m. birželio 1 d. nutraukia patalpų nuomos sutartį Nr. 20120116 ir išsikelia iš nuomojamų patalpų , esančių (duomenys neskelbtini).

9. Atsakovė 2019 m. liepos 10 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, jog 2019 m. liepos 10 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 20120116 nuomojamų patalpų perdavimo – priėmimo akto turinys neatitinka faktinės situacijos – ieÅ¡kovė patalpas atlaisvino ir iÅ¡ jų iÅ¡sikėlė 2019 m. birželio 1 d.; praneÅ¡imas apie patalpų atlaisvinimÄ iÅ¡siųstas 2019 m. gegužės 31 d.; Nuomininkas yra visiÅ¡kai atsiskaitęs su Nuomotoju iki 2019 m. liepos 5 d.; Nuomininkas jokios žalos Nuomotojui nėra padaręs.

10. Ä® bylÄ pateikti Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros nutarimai ir Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariato nutarimas patvirtina tai, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į policijÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl to, jog atsakovei nutraukus sutartį dėl ieÅ¡kovei priklausančių negyvenamųjų patalpų nuomos ir iÅ¡sikėlus iÅ¡ nuomojamų patalpų, buvo iÅ¡lupta kiliminė danga ir iÅ¡neÅ¡ta berėmio stiklo pertvara su durimis, dėl ko ieÅ¡kovei buvo padaryta 4 000 Eur žala. Ikiteisminį tyrimÄ buvo atsisakyta pradėti iÅ¡aiÅ¡kinant, kad ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

11. Apklausos policijoje metu ieškovės direktorius, be kita ko, nurodė, kad atsakovei išsinuomojus patalpas grindys buvo išklotos kilimine danga, todėl kiliminės dangos nulupimas ir išsinešimas, paliekant klijais išteptas grindis pablogino patalpų būklę.

12. Apklausų policijoje metu atsakovės direktorius, be kita ko, nurodė, kad kai jo įmonė iÅ¡sinuomojo patalpas buvo iÅ¡klota kiliminė danga, tačiau ji buvo sena, todėl pakeista. Per visÄ naudojimosi ieÅ¡kovei priklausančiomis patalpomis laikotarpį kiliminė danga buvo keista keletÄ kartų, paskutinį kartÄ â€“ maždaug prieÅ¡ tris ar keturis metus. TÄ kartÄ jo vadovaujamos įmonės darbuotojai iÅ¡klojo kiliminę dangÄ , susidedančiÄ iÅ¡ kvadratų, kad susidėvėjimo atveju lengviau bÅ«tų jÄ pakeisti ir su mintimi, kad iÅ¡einant iÅ¡ nuomojamų patalpų, galėtų jÄ iÅ¡sineÅ¡ti.

Nurodė, kad su tuometiniu Nuomotojo savininku šių darbų atlikimas derintas nebuvo. Taip pat nurodė, kad, kai jo įmonė išsinuomojo patalpas, jose buvo stiklinės pertvaros, kurias buvo įrengę ankstesni nuomininkai. Kadangi atsakovės patalpas reikėjo pritaikyti ekspozicijai, dalis pertvarų buvo išmontuota ir sandėliuota, pasikeitus poreikiams, maždaug prieš 5 metus, dalis jų vėl buvo sumontuota ir stovėjo iki pat atsakovei išsikeliant iš patalpų. Išsikeliant iš patalpų nebuvo galimybės išsinešti baldus neišmontuojant pertvarų, todėl dalis jų buvo išmontuota; dalį netyčia sudaužė ir išmetė.

Likusias pertvarų dalis iÅ¡vežė utilizavimui. Taip pat nurodė, kad iÅ¡sinuomojant patalpas iÅ¡ ieÅ¡kovės su tuometiniu patalpų savininku nebuvo pasiraÅ¡ytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas, todėl nėra galimybės įvertinti, kas tuo metu buvo patalpose. Atsakovės direktorius policijos pareigÅ«nams pateikė 2015 m. birželio 12 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovė kilimines plyteles tuo metu įsigijo iÅ¡ UAB „Bee LT“ už 1 571,19 Eur.

13. Iš 2019 m. liepos 8 d. UAB „Bee LT“ komercinio pasiūlymo matyti, kad kiliminės plytelės Essence su jų paklojimu be PVM kainuotų 3 215 Eur.

14. Ieškovė pateikė komercinius pasiūlymus dėl stiklo pertvarų atstatymo, iš kurių matyti, kad įmonėje UAB „Mercury Decor“ 21,60 kv. m. stiklinė pertvara kainuotų apie 1 562,93 Eur, furnitūra su spyna, rankena apie 294,80 Eur, montavimo darbai apie 543 Eur; pasiūlymas iš J. D. stiklo pertvarai be PVM – 1 370 Eur; UAB „Stikludas“ – stiklo kaina be PVM – apie 1 900 Eur; įmonėje Westglass – stiklo pertvara be PVM – apie 1 930 Eur., montavimo darbai 760 Eur.

15. ŽalÄ paskaičiavus pagal pasiÅ«lytos stiklo pertvaros kainos vidurkį bei darbų ir papildomų medžiagų vertę – stiklo pertvaros kainos vidurkis yra 1 683 Eur, montavimo darbai – 798 Eur, kiliminė danga su papildomomis tvirtinimo medžiagomis, darbu – 1 607 Eur, viso 4 088 Eur. 16. 2016 m. liepos 29 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0000919 ir 2016 m. spalio 17 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0000948 patvirtina, kad atsakovė pagal jas įsigijo biuro baldų atitinkamai už 2 000 Eur su PVM ir už 296,00Eur su PVM.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 008343 patvirtina tai, kad atsakovė 2018 m. kovo 26 d. iÅ¡ UAB HCTC įsigijo medinius langus, kurių kaina su PVM 267,91 Eur. 2018 m. liepos 10 d. UAB „Tilas“ iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už lauko duris, kurių kaina su PVM 1 000Eur. 2017 m. gruodžio 22 d. atsakovė Prekių pajamavimo orderiu įsigijo 5 duris, kurių kaina 1 841,75 Eur. 2017 m. lapkričio 8 d. ir 22 d. iÅ¡ UAB Hormann Baltic atsakovė įsigijo garažo ir kiemo vartus – atitinkamai už 571,99 Eur ir 485,00 Eur. 17. 2020 m. gegužės 5 d.

UAB Elremta Mastermann komerciniu pasiÅ«lymu atsakovei pasiÅ«lytas drėgmės surinkėjas už 110,11 Eur kainÄ .

18. Atsakovės praÅ¡ymas tuometiniam UAB „Talda“ direktoriui patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 4 d. atsakovė prašė kompensuoti nuomos mokestį 224,42 Eur be PVM dėl patalpų užliejimo ir Å¡iluminio mazgo remonto, o 2018 m. gruodžio 4 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 22300 – tai, kad atsakovei patalpų nuoma už 2018 m. gruodžio mėnesį, sumažinus nuomos mokestį, paskaičiuota 258,43 Eur su PVM. 19. 1998 m. rugsėjo 23 d. AB „Talda“ iÅ¡nuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 250,87 kv. m. patalpas (duomenys neskelbtini); papildomosiose sÄ lygose, be kita ko numatant, kad numatoma sujungti tam tikras patalpas ir įrengti papildomas duris. 20. 2015 m.

AB „Tauras“ ir MB „Hurena plius“ sudarė statybos rangos sutartį dėl (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų, kurie buvo atlikti ir priimti 2015 m. rugsėjo 30 d. ir tÄ pačiÄ dienÄ MB Hurena plius iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 15062 AB „Tauras“ už atliktus statybos – remonto darbus. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų 21. IeÅ¡kovė, reikalavimÄ atlyginti 4 088 Eur žalÄ kildino iÅ¡, jos nuomone, neteisėtų atsakovės veiksmų – t. y. atsakovė, nutraukusi administracinių patalpų nuomos sutartį, pažeisdama Å¡ios sutarties 2.8 punktÄ , numatantį, jog pasibaigus sutarties terminui arba jÄ nutraukus prieÅ¡ terminÄ nuomininkas privalo perduoti pagal aktÄ tvarkingas patalpas su visais padarytais pagerinimais, neteisėtai iÅ¡silupo ir iÅ¡sivežė kiliminę dangÄ bei iÅ¡ardė stiklinę pertvarÄ .

Atsakovė laikė, kad kadangi pagerinimai, susiję su kiliminės dangos nuomojamose patalpose išklojimu bei stiklinės pertvaros pastatymu buvo atlikti be nuomotojo leidimo (Sutarties 2.4 p.), atsakovė turėjo teisę juos pasiimti CK 6.501 straipsnio 2 dalies pagrindu. Taigi šalys, savo priešpriešines pozicijas grindė tos pačios šalių pasirašytos sutarties skirtingais punktais, kas reiškia, jog vertinant sutartį visa apimtimi kyla klausimas dėl sutarties aiškinimo.

22. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiÅ¡kinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir iÅ¡plėtota. Teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl sutarties sÄ lygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiÅ¡kina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 431/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes.

AiÅ¡kinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Kasacinio teismo praktikoje dėl nuomotojo leidimo pagerinti nuomojamÄ daiktÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes Å¡iuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių; leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra Å¡alių susitarimo dalykas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktÄ naudojančiam asmeniui leidimÄ pagerinti daiktÄ , turi teisę detaliai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kÄ ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų.

Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams bÅ«tinų iÅ¡laidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas taip pat suinteresuotas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis iÅ¡laidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Kai nuomininkas pagerina daiktÄ be nuomotojo leidimo, tai bendroji taisyklė yra tokia, kad iÅ¡laidos, kurias nuomininkas patyrė pagerinus daiktÄ be nuomotojo leidimo, yra neatlyginamos, jeigu nuomotojas nesutinka jų atlyginti (CK 6.501 straipsnio 2–3 dalys).

Jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti išlaidų, tokiu atveju teisiniai padariniai priklauso nuo to, ar pagerinimus galima atskirti, nepadarant žalos daiktui, ar ne. Jeigu pagerinimus galima atskirti, nepadarius žalos daiktui, tai juos nuomininkas gali pasiimti, o jeigu, nepadarius žalos daiktui, atskirti negalima, tai nuomotojas neprivalo atlyginti ir jų vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2014).

24. Minėta, kad nagrinėjamu atveju, Sutarties 2.4. punktu Nuomininkas įsipareigojo be raÅ¡tiÅ¡ko Nuomotojo sutikimo nedaryti patalpų remonto, perplanavimo, pertvarkymų, kas reiÅ¡kia, jog patalpų pagerinimo klausimas sudarant patalpų nuomos sutartį Å¡alims buvo aktualus ir jos susitarė, kad bet kokiam patalpų pertvarkymui ar remontui reikalingas ne abstraktus, bet raÅ¡ytinis Nuomotojo leidimas. Todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad kadangi visos sutarties sÄ lygos pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, Å¡iuo atveju, iÅ¡ Sutarties 2.4 ir 2.8 punktuose iÅ¡dėstytų nuostatų akivaizdu, kad nuomininkui pareiga pasibaigus sutarties terminui arba jÄ nutraukus prieÅ¡ terminÄ , pagal aktÄ perduoti patalpas su visais padarytais pagerinimais kiltų tik tuo atveju, jei pagerinimai bÅ«tų atlikti su nuomotojo sutikimu.

25. Sprendžiant klausimÄ dėl grindų iÅ¡klojimo kilimine danga atsakovė pripažino, kad kai įmonė iÅ¡sinuomojo patalpas jose buvo iÅ¡klota kiliminė danga, tačiau ji buvo sena, todėl pakeista. Per visÄ naudojimosi ieÅ¡kovei priklausančiomis patalpomis laikotarpį (nuo 1998 m.) kiliminė danga buvo keista keletÄ kartų. IÅ¡ atsakovės direktoriaus policijos pareigÅ«nams pateiktos 2015 m. birželio 12 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, kad paskutinį kartÄ ji pakeista 2015 metais. (Sprendimo 5 p., 12 p.). Tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl to, jog raÅ¡tiÅ¡ko Nuomotojo (tuometinio patalpų savininko) sutikimo kiliminės dangos pakeitimui nebuvo; ieÅ¡kovė savo procesiniame dokumente nurodė, kad apie kiliminės dangos keitimÄ Nuomotojui buvo žinoma ir tokiam veiksmui nereikalingas joks sutikimas, kas prieÅ¡tarauja Sprendimo 23 ir 24 punktuose pateiktiems iÅ¡aiÅ¡kinimams.

26. Pagal CK 4.2 straipsnio 5 dalį kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar daiktai yra kito daikto dalis, vertinama pagal tai, ar pagerinimų metu nepakeičiamasis ar pakeičiamasis daiktas tapo neatskiriama nekilnojamojo daikto dalimi. Tik tokiu atveju jo negalima atidalyti, t. y. fiziškai atskirti be žalos daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2014).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad grindų danga buvo lengvai atskiriama nuo pagrindinio daikto nepadarant jam žalos: ji suklota plytelių pavidalu, kurios lengvai iÅ¡siima, todėl Å¡ių pagerinimų atskyrimas vertintinas kaip atitinkantis CK 6.501 straipsnio 2 dalį, pagal kuriÄ nuomininkas, galėjo Å¡iuos kilnojamuosius daiktus pasiimti.

28. Nesant byloje patalpų perdavimo – priėmimo akto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti kokios bÅ«klės kiliminė danga buvo iÅ¡klota patalpų iÅ¡sinuomojimo metu (duomenų, kad patalpos bÅ«tų iÅ¡klotos nauja grindų danga taip pat nepateikta), taip pat įvertinant jos natÅ«ralų dėvėjimÄ si, darytina tikėtina iÅ¡vada, kad buvusi grindų danga, bet kuriuo atveju, per visus atsakovės naudojimosi patalpomis metus jau bÅ«tų susidėvėjusi ir poreikis jÄ keisti bÅ«tų atsiradęs natÅ«raliai, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atskyrus atsakovės iÅ¡klotÄ kiliminę dangÄ nuo turto (grindų), jam nebuvo padaryta žala, nes turtas netapo prastesnės bÅ«klės, nei buvo prieÅ¡ tÄ dangÄ iÅ¡klojant.

29. Toks aiÅ¡kinimas atitinka CK 6.499 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ , kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ , todėl Å¡iuo atveju, nėra pagrindų taikyti CK 6.500 straipsnyje numatytÄ nuomininko atsakomybę už daikto pabloginimÄ .

30. Sprendžiant klausimÄ dėl stiklinės pertvaros iÅ¡ardymo atsakovė pripažino, kad iki atsakovei iÅ¡sinuomojant patalpas jose jau buvo stiklinės pertvaros, tačiau atsakovė, atsižvelgdama į savo poreikius, jas demontavo ir sandėliavo. Vėliau atsirado poreikis vėl sumontuoti atskirÄ kabinetÄ , tam buvo panaudotos buvusios pertvaros ir kažkiek naujų negrÅ«dinto stiklo pertvarų, kurios dėl saugumo buvo apklijuotos plėvele. Kai įmonė turėjo iÅ¡sikelti ir iÅ¡neÅ¡ti baldus atsirado poreikis vėl pertvaras iÅ¡ardyti, dalis jų ardant sudužo, likusi dalis buvo iÅ¡vežta utilizavimui į stiklo konteinerį (Sprendimo 5 ir 12 punktai).

31. Esant tokioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad atsakovė iÅ¡sinuomojo patalpas, kurios buvo atskirtos stiklinėmis pertvaromis, t. y. jų pagalba buvo suformuotos atskiros patalpos. Atsakovė, naudodamasi nuomojamomis patalpomis, be patalpų savininkės leidimo iÅ¡montavo stiklines pertvaras – jas pertvarkė, po to, vėl sumontavo, kas reiÅ¡kia, atstatė jas į tokiÄ bÅ«klę, kokia buvo patalpų iÅ¡sinuomojimo metu. Tokios nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti teismui iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, vėl sumontuodama stiklines pertvaras ne pagerino patalpas, o atstatė jas į buvusiÄ bÅ«klę, todėl Å¡ie atsakovės darbai nelaikytini patalpų pagerinimu CK 6.501 straipsnio prasme.

32. Po sutarties nutraukimo iki iÅ¡sikėlimo iÅ¡ patalpų atsakovei vėl iÅ¡montavus stiklines pertvaras ir jas iÅ¡vežus (daliai jų sudužus, kaip posėdžio metu nurodė atsakovės atstovas, galimai dėl to, kad dalis atstatytos pertvaros buvo iÅ¡ negrÅ«dinto stiklo), tikslu iÅ¡sineÅ¡ti baldus ( ne patalpų pritaikymui nuomininko veiklai) bei jų neatstačius, konstatuotina, kad atsakovė, pažeisdama CK 6.499 straipsnio 1 dalies reikalavimus grÄ Å¾ino patalpas nebe tokios bÅ«klės, kokias gavo, t. y. Å¡ios patalpos neteko dalies jų funkcionalumo; patalpų grÄ Å¾inimui į pradinę padėtį yra reikalingos papildomos iÅ¡laidos, todėl atsirado pagrindas taikyti CK 6.500 straipsnyje numatytÄ nuomininko atsakomybę už daikto pabloginimÄ .

33. IeÅ¡kovė, skaičiuodama nuostolius dėl stiklinės pertvaros iÅ¡ardymo iÅ¡vedė vidurkį iÅ¡ gautų pagal užklausas komercinių pasiÅ«lymų dėl stiklo pertvarų atstatymo ir nurodė, kad nuostolių sumÄ sudaro stiklo pertvaros kaina – 1 683 Eur, montavimo darbai – 798 Eur, viso 2 481 Eur (Sprendimo 14, 15 punktai). Atsakovė, savo procesiniame dokumente nurodydama, kad ieÅ¡kovė neįrodė žalos dydžio, savo paskaičiavimų dėl iÅ¡montuotos stiklo pertvaros atstatymo nepateikė.

34. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus dėl nuostolių dydžio laiko, kad esant galimybei atstatyti stiklo pertvarÄ už 1 370 Eur nėra tikslo skaičiuoti pertvaros atstatymo vidurkio pagal pateiktus komercinius pasiÅ«lymus, taip dirbtinai didinant nuostolių dydį. Ä®vertinus tai, kad montavimo darbų kainÄ pateikė tik dvi įmonės, kurių įkainiai vertinant stiklo pertvaros kainÄ yra didesni, laikytina, kad įmonės, pasiÅ«liusios mažiausiÄ stiklo pertvaros kainÄ , darbų kaina, tikėtina yra mažesnė, todėl remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais nustatytina bendra stiklinės pertvaros atstatymo kaina – 2 000 Eur.

35. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, nurodytam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 2 000 Eur nuostolių atlyginimui. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų 36. Atsakovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kovei reikalavimÄ dėl 3 495,93 Eur žalos priteisimo, jį iÅ¡ esmės grindė tuo, kad dėl ieÅ¡kovės, kaip Nuomotojos neveikimo (neinvestavo į prastos bÅ«klės stogo remontÄ ), nuomojamos patalpos 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo aplietos, ko pasėkoje buvo sugadintas atsakovės patalpose laikytas komercinės paskirties inventorius, biuro baldai ir kitas turtas.

37. Detalizuodama padarytÄ Å¾alÄ atsakovė jos turto sugadinimo vertę įrodinėjo PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, pardavimo orderiu ir komerciniu pasiÅ«lymu, t. y. jos nurodytų sugadintų daiktų įsigijimo iki patalpų apliejimo verte ir užliejimo padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidomis:

1) dėl drėgmės sugedo patalpose buvusi automatika, kuri kainavo 1 027,67 Eur;

2) buvo sulietos vienos vidaus ir vienos išorės durys, kurios kainavo 1 368,35 Eur;

3) buvo sulieti baldai, kurie kainavo 532Â Eur;

4) buvo sulieti katalogai, bukletai, kurių vertė – 200 Eur;

5) reikėjo paÅ¡alinti sulietų patalpų padarinius (patalpų sutvarkymas nuomojant drėgmės surinkėjÄ ) ir tai kainavo 100 Eur;

6) buvo sugadintas medinis langas, kuris kainavo 267,91 Eur. IÅ¡ viso: 3 495,93 Eur.

38. Nurodė, kad atsakovė, esant tokiai patalpų bÅ«klei, kad jų nebebuvo galima naudoti pagal paskirtį, nepasibaigus nuomos sutarties terminui, iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl nuomos sutarties nutraukimo ir Å¡iuo prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė atlyginti žalÄ pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės normas.

39. Sprendžiant klausimÄ ar patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta dėl to, jog nuomojamų patalpų nebebuvo galima naudoti pagal jų paskirtį pažymėtina, kad atsakovės 2019 m. balandžio 8 d. praneÅ¡ime dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo tokios aplinkybės nėra nurodytos. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės argumentus, kad atsakovė reiÅ¡kė daugkartines pretenzijas ir įspėjimus dėl patalpų Å¡iltinimo, taip pat neįrodyta, nuo kada patalpų Å¡ildymas pradėjo nebeatitikti higienos normų ir su kuo tai susiję. IeÅ¡kovei neigiant tokias aplinkybes laikytina, kad atsakovė neįrodė, jog nuomojamos patalpos tapo negalimos naudoti ir dėl to buvo nutraukta nuomos sutartis.

40. ReikÅ¡dama prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ dėl žalos, padarytos 2018 m. rugsėjo 5 d. patalpų apliejimu atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog ieÅ¡kovė privalėjo imtis reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiÅ«rÄ ir rÅ«pintis jo tinkama bÅ«kle, tačiau neinvestavo į prastos bÅ«klės stogo remontÄ . Teismo posėdžio metu pripažino, kad dokumentų, pagal kuriuos galima bÅ«tų nustatyti užliejimo priežastis nėra, tačiau užliejimas įvyko dėl užsikimÅ¡usio lietaus nubėgimo.

Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad patalpų užliejimas įvyko užsikišus lietaus nubėgimo latakui, kas reiškia, jog šalys neginčijo, kad atsakovės nuomojamos patalpos buvo užlietos ne dėl prastos stogo būklės, bet dėl užsikišusios lietaus nubėgimo sistemos už kurios būklę atsakingi visi pastato bendraturčiai. Netyrus dėl kokių priežasčių užsikišo ši sistema, nėra galimybės nustatyti ar dėl to kalta ieškovė, ar tik ieškovė, ar kitas asmuo.

41. Vertinant atsakovės reikalavimÄ priteisti konkrečiÄ Å¾alÄ dėl konkrečių daiktų sužalojimo pažymėtina, kad nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nurodyto turto sugadinimÄ , ar bent jau dokumentų, pagrindžiančių po užliejimo atsiradusį poreikį įsigyti tuos pačius daiktus ar juos taisyti, pateiktos turto įsigijimo iki patalpų apliejimo sÄ skaitos pačios savaime neįrodo kad 2018 m. rugsėjo 5 d. patalpų apliejimu buvo sugadinti atsakovės nurodyti daiktai ir jai padaryta nurodyto dydžio žala, kas reiÅ¡kia, kad nei žalos faktas, nei jos dydis neįrodyti.

42. Po patalpų apliejimo 2018 m. gruodžio 4 d. atsakovės pretenzija ieÅ¡kovei dėl 224,42 Eur nuostolių bei ieÅ¡kovės sumažinta nuomos kaina gruodžio mėnesį (Sprendimo 18 punktas), nesant jokių kitų įrodymų, kad atsakovė reiÅ¡kė pretenzijas dėl neatlygintų nuostolių, leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčas dėl patalpų užliejimo buvo iÅ¡spręstas tuoj po įvykio. Teismo nuomone, mažai tikėtina, kad atsakovė pareiÅ¡kusi pretenzijÄ dėl 224,42 Eur vertės nuostolių, atsiradusių dėl patalpos užliejimo nebÅ«tų pareiÅ¡kusi pretenzijos dėl tuo pačiu užliejimu padarytos 3 495,93 Eur vertės žalos.

43. Apibendrinus Sprendimo 39–42 punktuose nurodytas iÅ¡vadas, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas, kaip neįrodytas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

45. IeÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį, sumokėjo 92,00 Eur žyminį mokestį (ieÅ¡kinio priedas). IeÅ¡kovė už ieÅ¡kinio parengimÄ sumokėjo 150,00 Eur (ieÅ¡kinio priedas).

46. Atsakovė, teikdama prieÅ¡ieÅ¡kinį, sumokėjo 79,00 Eur žyminį mokestį (prieÅ¡ieÅ¡kinio priedas). Už prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ atsakovė sumokėjo 600,00 Eur (praÅ¡ymo DOK-86681 priedas).

47. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisia bylinėjimosi išlaidas ieškovei iš atsakovės.

48. Teismas sprendžia, kad ieškinys patenkintas 49 proc. (2 000,00 Eur x 100 proc. / 4 088,00 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteisia 45,08 Eur (92,00 Eur x 49 proc.) žyminio mokesčio ir 73,50 Eur (150,00 Eur x 49 proc.) išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso – 118,58 Eur.

49. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos, padalijus šalims proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai, neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais, nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Langvarta”, juridinio asmens kodas 302704223, uždarajai akcinei bendrovei „NT Darta”, juridinio asmens kodas 304953294, 2 000 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų 00 ct) nuostolius. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Langvarta”, juridinio asmens kodas 302704223, uždarajai akcinei bendrovei „NT Darta”, juridinio asmens kodas 304953294, 118,58 Eur (vieno Å¡imto aÅ¡tuoniolikos eurų 58 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė