2019-01-15 Nr. AB-1618-3-62-3-02098-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-42-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02098-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti darbo užmokestį už darbą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) be poilsio dienų (savaitgaliais) nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. sausio 18 d., iš viso už 116 darbo dienų ir pripažinti, kad darbo sąlygos nesuteikiant poilsio dienų buvo vergiškos.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. spalio 22 d. pašalinti skundo trūkumus: patikslinti skundą – tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą ir pagrindą, kadangi pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, o ne žalos atlyginimą, atsakovu turėtų būti nurodoma LAVL, o ne Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, skundo rezoliucinėje dalyje suformuluoti konkretų ir aiškų reikalavimą, kokią sumą prašo priteisti iš atsakovo.

Pareiškėjas A. D. pateikė teismui 2018 m. spalio 8 d. skundo papildymą ir patikslinimą, kuriame nurodė, kad skunde įvardijo atsakovu Lietuvos valstybę todėl, kad buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas Lietuvos Respublikos vardu. Pareiškėjas paaiškino aplinkybes apie darbą LAVL, nurodė, kad prašoma priteisti suma priklauso nuo to, ar teisėtai LAVL administracija nemoka dirbantiems nuteistiesiems minimalios mėnesinės algos, teigė, kad jo išdirbtos 36 dienos turėtų būti apmokamos taikant minimalią mėnesinę algą dvigubu tarifu.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 31 d. nutartimi nutarė pareiškėjo A. D. skundą laikyti nepaduotu; išaiškinti, kad skundą grąžinus, laikant jį nepaduotu, pareiškėjui neužkertama galimybė kreiptis į teismą su skundu bendra tvarka.

Teismas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo nustatyta, kad pareiškėjo skundas yra su trūkumais ir pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2018 m. spalio 22 d. pašalinti skundo trūkumus. Nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta, kad skundo trūkumų nepašalinus per teismo nustatytą terminą, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad per teismo nustatytą terminą pareiškėjas įpareigojimo neįvykdė ir teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas A. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutartį ir jo skundą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad pašalino nustatytus skundo trūkumus, nes įvardijo atsakovą, nurodė skundo dalyką ir pagrindą – neišmokėtą atlyginimą už darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis. Tikslios sumos teismui neįvardijo, nes ji paaiškėtų teismo proceso metu: jei LAVL įrodytų, kad teisėtai nemokėjo minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokesčio, prašoma priteisti suma būtų vienokia, jei ne – suma būtų daug didesnė, tuomet pareiškėjas prašytų priteisti skirtumą tarp išmokėto atlyginimo ir minimalios mėnesinės algos. Pareiškėjas pažymi, kad taip pat prašė teismo pripažinti, kad tokios darbo sąlygos, kokiomis pareiškėjas dirbo LAVL, yra vergiškos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. D. skundas laikytas nepaduotu pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Iš pareiškėjo atskirojo skundo esmės matyti, kad pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo paduotas pirminis skundas neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Taigi pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti administracinę bylą. Iš pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties matyti, kad teismas aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjui, kokie yra jo skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti. Pareiškėjas, šalindamas nustatytus skundo trūkumus, pateikė teismui skundo papildymą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi minėto pareiškėjo procesinio dokumento turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas nepašalino pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nurodytų esminių skundo trūkumų, kurių nepašalinus teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Negalima situacija, kai skundas, paduotas su trūkumais, yra priimamas, iškeliama byla ir nagrinėjama iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas turi patikslinti skundą – tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą ir pagrindą, kadangi pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, o ne žalos atlyginimą, atsakovu turėtų būti nurodoma LAVL, o ne Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, skundo rezoliucinėje dalyje suformuluoti konkretų ir aiškų reikalavimą, kokią sumą prašo priteisti iš atsakovo.

Įvertinus pareiškėjo pateikto šalinant nustatytus skundo trūkumus procesinio dokumento, pavadinto „Papildymas ir patikslinimas“ turinį, konstatuotina, kad pareiškėjas nesuformulavo aiškių ir konkrečių reikalavimų, tiek skundo reikalavimai, tiek aplinkybės, kuriomis grindžiami šie reikalavimai, yra išdėstyti neaiškiai. Pareiškėjas nurodo aplinkybes apie, jo manymu, netinkamas ir sunkias darbo sąlygas, kad dirbo be poilsio dienų, pateikia svarstymus apie LAVL taikomus darbo užmokesčio skaičiavimo būdus, bet nenurodo sumos, kurios reikalauja iš atsakovo, kaip neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimo, taip pat nepašalino kitų teismo nustatytų skundo trūkumų, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, tai pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta ir skundžiamoje nutartyje.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su pirmosios instancijos teismo išvados laikyti nepaduotu pareiškėjo skundą pagrįstumu ir teisėtumu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo motyvai nepaneigia šios išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Nenustačius šioje byloje teisinių pagrindų pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė