2019-08-14 Nr. AB-15666-3-61-3-01555-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-521-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01555-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.; 43.5.1.1.; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundo atsakovui Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. I. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. kovo 22 d. atsakymą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą atlikti veiksmus, pateikiant pareiškėjai laboratorinės išvados Nr.140-(3132)-Isl-4688 kopiją ir Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centre visų atliktų laboratorinių ekspertizių, įskaitant surašytų papildomų ekspertizių, kopijas, susijusias su jos mažamečiu sūnumi. Taip pat pareiškėja prašė teismo taikyti „skubias administracines priemones“ gauti minimai laboratorinei išvadai, „<...> taikyti visas įmanomas administracines priemones išgelbėti Lietuvos politinio kankinio mažamečio V. B. gyvybei ir nedelsiant grąžinti pagrobtą Vytį mamytei Audronei ir Ignatavičiams.“.

Pareiškėja 2019 m. gegužės 30 d. teismui, be kita ko, pateikė prašymus į bylos nagrinėjimą šalimi įtraukti Kauno apygardos prokuratūrą, įpareigoti ją pateikti pareiškėjai visas turimas išvadas, vaizdo įrašų iš Kauno prekybos centro „Akropolis“ mašinų stovėjimo aikštelės trečiojo aukšto 2010 m. lapkričio 4 d. tarp 18.40 – 20.00 val., kopijas, suteikiant informaciją, kurie ekspertai tyrė vaizdo įrašus ir vaizdo įrašų tyrimo protokolus; įpareigoti pateikti nuosprendžius, priimtus dėl nusikalstamų veikų prieš mažametį V. B.; įpareigoti atsakingas institucijas nedelsiant grąžinti pareiškėjai jos mažametį sūnų. Pareiškėja 2019 m. birželio 6 d. teismui taip pat pateikė prašymą įtraukti į šios administracinės bylos nagrinėjimą šalimi ir Kauno miesto vyriausiąjį policijos komisariatą, išreikalaujant visas laboratorines išvadas iš šios įstaigos, sutikrinant laboratorines išvadas dėl neatitikimų ir klastojimo, pateikiant visas laboratorinių išvadų kopijas pareiškėjai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi priėmė pareiškėjos A. I. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. kovo 22 d. atsakymą ir įpareigoti šią įstaigą pateikti pareiškėjai laboratorinės išvados Nr. 140-(3132)-Is1-4688 kopiją, likusią skundo dalį teismas atsisakė priimti.

Teismas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centrą pateikti pareiškėjai visų šiame centre atliktų laboratorinių ekspertizių, įskaitant surašytų papildomų ekspertizių, kopijas, susijusias su pareiškėjos mažamečiu sūnumi V. B., atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas sprendė, kad šis pareiškėjos reikalavimas neatitinka ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 23 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 ir 17 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–90 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 99 str.). Toks reikalavimas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti pareikštas ir nagrinėjamas, kadangi yra per daug abstraktus, neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai.

Teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nurodė, kad pareiškėja konkrečiai nesuformulavo, kurias konkrečias ABTĮ 70 straipsnyje numatytas galimas reikalavimo užtikrinimo priemones teismo prašo taikyti, tačiau teismas padarė išvadą, jog pareiškėja prašo taikyti kitas teismo ar teisėjo taikomas priemones (šiuo atveju prašo nedelsiant grąžinti jai jos sūnų), taip pat prašo imtis administracinių priemonių laboratorinei išvadai gauti. Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė (sūnaus grąžinimas) nėra skirta pareiškėjos skundo reikalavimui dėl Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo pateikti laboratorinės išvados kopiją užtikrinti, o kita reikalavimo priemone pareiškėja iš esmės prašo tenkinti skundą ir įpareigoti atsakovą šioje stadijoje, t. y. dar nepriėmus teismo procesinio sprendimo šioje administracinėje byloje, pateikti jai minėtą laboratorinę išvadą. Pareiškėja nenurodo, jokių aplinkybių, kodėl nepritaikius jos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas pareiškėjai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju. Be to, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama spręsti ginčų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl tokio reikalavimo pareiškėja negali reikšti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkintinas.

Dėl kitų pareiškėjos pateiktų prašymų teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymai įtraukti šalimis, t. y. atsakovais, į šios administracinės bylos nagrinėjimą Kauno apygardos prokuratūrą ir Kauno miesto vyriausiąjį policijos komisariatą (reiškiant jiems savarankiškus reikalavimus), teismui dar neišsprendus pareiškėjos skundo priėmimo po skundo trūkumų pašalinimo klausimo, šioje byloje negali būti tenkinami, kadangi pareiškėja tokiu būdu iš esmės reiškia naujus su šia administracine byla nesusijusius reikalavimus. Taigi pareiškėjos prašymai negali būti laikytini skundo tikslinimu, kadangi pareiškėjos skundo priėmimo klausimas dar nebuvo išspręstas, be to, pareiškėja ne tik keičia (pildo) skundo dalyką (reikalavimus), bet tuo pačiu keičia ir skundo pagrindą (faktines aplinkybes), reikšdama naujus reikalavimus naujiems atsakovams. Todėl teismas pareiškėjai išaiškintino, kad minėtus reikalavimus, reiškiamus Kauno apygardos prokuratūrai ir Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui, pareiškėja galėtų reikšti atskirose bylose, pateikdama ABTĮ nuostatas atitinkantį (-ius) skundą (-us).

III. Pareiškėja A. I. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundą, taip pat prašo taikyti laikinąsias administracines apsaugos priemones, nes Lietuvoje vyksta beprecendentinis pagrobto Vaiko kankinimų atvejis.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad su skundžiamos teismo nutarties dalimi, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, nesutinka, o likusios nutarties dalies neskundžia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties dalies, kurioje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundo dalį (dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą atlikti veiksmus, pateikiant pareiškėjai laboratorinės išvados Nr.140-(3132)-Isl-4688 kopiją ir Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centre visų atliktų laboratorinių ekspertizių, įskaitant surašytų papildomų ekspertizių, kopijas, susijusias su jos mažamečiu sūnumi) ir atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikоs Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje AS-724-502/2017).

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina atskirojo skundo ribose, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja atskirajame skunde, išreikšdama vien tik nesutikimą, iš esmės nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundo dalį (dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą atlikti veiksmus, pateikiant pareiškėjai laboratorinės išvados Nr. 140-(3132)-Isl-4688 kopiją ir Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centre visų atliktų laboratorinių ekspertizių, įskaitant surašytų papildomų ekspertizių, kopijas, susijusias su jos mažamečiu sūnumi) ir atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties dalis yra visiškai teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriems visiškai pritaria, konstatuoja, kad pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (ABTĮ 154 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius