b534d1e1-4713-42b7-9a80-e17cb28aa4e7 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Vytautas NorkÅ«nasTeisėja Gražina Kazilionienė                                          Baudž. bylos Nr. 1A-25-72/2012                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00007-2008-1                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)                                                                                                                                                                                                                                                PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                   N U T A R T I S                                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                         2012 m. balandžio 30 d.                                                                   Panevėžys      Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Å imkaus, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant prokurorui Edgarui Baltrimavičiui, gynėjui advokatui Vytautui Mykolui Kazlauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R.

G. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 str. 1 d. ir nuteista trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010-09-25 iki 2011-03-07 įskaitytinai. Priteista iÅ¡ R. G. 7076,25 Lt proceso iÅ¡laidų valstybei: 7051,40 Lt ekstradicijos ir 24,85 Lt teismo iÅ¡laidų.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :           R.

G. nuteista už tai, kad 2007 metais iki 2007 m. gegužės 15 d., tiksliau nenustatytu laiku, Panevėžyje, tiksliau nenustatytoje vietoje, iÅ¡ nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdama tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, įgijo 1,02 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, kuriÄ nuo įgijimo momento, neteisėtai, turėdama tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, iki 2007-05-15, kuomet apie 19 val. 50 min., bute adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 1,02 gramo psichotropinės medžiagos MDMA už 180 Lt neteisėtai pardavė R.

D..Apeliaciniu skundu nuteistoji R. G. praÅ¡o pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-20 nuosprendį ir suÅ¡velninti jai paskirtÄ bausmę. Mano, kad jai už padarytÄ nusikaltimÄ paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta. Nurodo, kad ji visiÅ¡kai prisipažino R. D. perdavusi psichotropinę medžiagÄ ir dėl to labai gailisi. Teismas, skirdamas jai bausmę už padarytÄ nusikaltimÄ , motyvavo tuo, kad ji jau teisiama ketvirtÄ kartÄ . Tačiau teistumas jai yra iÅ¡nykęs, todėl mano, kad teismas, skirdamas bausmę, negalėjo remtis jos ankstesniais teistumais.

Nurodo, kad ji neblogai charakterizuojama. Viena augina nepilnametį sÅ«nų. Yra neįgali (darbinga 30 procentų). Å iuo metu gydosi RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Nurodo, kad nors teismas, skirdamas bausmę, iÅ¡ dalies ir pasirėmė Å¡iomis aplinkybėmis, tačiau priėjo prie iÅ¡vados, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas jos prisipažinimo, padarius nusikalstamÄ veikÄ , nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes ji netiksliai nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ .

Tačiau ji nusikaltimÄ padarė prieÅ¡ ketverius metus ir nevisiÅ¡kai prisimena jo padarymo aplinkybių. Tokį nusikaltimo padarymo aplinkybių primirÅ¡imÄ Â sÄ lygojo ir jos dabartinė psichinė liga, kuriÄ ji Å¡iuo metu gydosi. Teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka gynėjas advokatas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistosios R. G. apeliacinis skundas atmetamas.            Nuteistoji R. G. savo kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 str. 1 d., neginčija.

Kolegijai Å¡is klausimas abejonių taip pat nekelia. Apylinkės teismas iÅ¡tyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str., 301 str. reikalavimų, tinkamai įvertino ir jų pagrindu R. G. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 260 str. 1 d., nes pastaroji neteisėtai įgijo, laikė psichotropines medžiagas MDMA, turėdama tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat Å¡ias medžiagas neteisėtai pardavė R.

D..   Apeliaciniu skundu nuteistoji nesutinka su jai paskirta bausme, teigdama, kad ji yra pernelyg griežta, ir praÅ¡o jÄ suÅ¡velninti. Tačiau kolegija nuteistosios R. G. apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių ji praÅ¡o suÅ¡velninti jai paskirtÄ bausmę, atmeta. Paskirdamas apeliantei bausmę teismas vadovavosi straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcija, BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtimi, teisingai taikė BK 54 str. 2 d. nuostatas, reglamentuojančias bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstė iÅ¡samius bausmės skyrimo motyvus, su kuriais visiÅ¡kai sutinka ir teisėjų kolegija.

Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad R. G. yra neįgali (nustatytas darbingumas - 30 procentų), iÅ¡situokusi ir viena augina nepilnametį sÅ«nų, charakterizuojama patenkinamai, Å¡iuo metu gydosi RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Tačiau nuteistoji padarė sunkų tyčinį, baigtÄ nusikaltimÄ , susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, teisiama ketvirtÄ kartÄ , ne kartÄ buvo bausta administracine tvarka. Nors nuteistoji ir nurodo, kad ankstesni jos teistumai yra iÅ¡nykę ir, jos nuomone, teismas negalėjo jais remtis skirdamas jai bausmę, tačiau kolegija tokį apeliantės skundo argumentÄ atmeta ir pažymi, kad R.

G. charakterizuojantys duomenys, įskaitant ir ankstesnius teistumus, yra įvertinami priimant nuosprendį ir yra reikÅ¡mingi skiriant bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į juos atsižvelgė R. G. už jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirdamas bausmę. Nuteistoji skunde pažymi, kad ji visiÅ¡kai prisipažino R. D. perdavusi psichotropinę medžiagÄ ir dėl to labai gailisi, tačiau teismas nepagrįstai jos prisipažinimo, padarius nusikalstamÄ veikÄ , nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kolegija tokį skundo argumentÄ vertina kaip nepagrįstÄ , todėl atmeta ir sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl apeliantės atsakomybę lengvinančių, taip pat ir sunkinančių aplinkybių nebuvimo. Pažymėtina, jog teismui pripažįstant BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, bÅ«tina nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ , bet ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes.         IÅ¡ teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės dėl psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo ir laikymo, turint tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, nepripažino. R. G. parodė, kad psichotropines medžiagas ji buvo įsigjusi bei laikė savo tikslams, nes pati retkarčiais jas pavartodavo.

Jas yra vartojusi ir kartu su R. D.. R. D. yra davusi, bet ne pardavusi psichotropinių medžiagų. Kolegija, atsižvelgusi į tokius R. G. paaiÅ¡kinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė apeliantės atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Å ios R. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nemato pagrindo pripažinti ir kolegija. Nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, kad nusikalstama veika buvo padaryta prieÅ¡ ketverius metus ir ji paprasčiausiai neatsimena visų nusikaltimo padarymo aplinkybių, todėl jas galėjo nurodyti netiksliai bei kad nusikaltimo padarymo aplinkybių primirÅ¡imÄ galėjo sÄ lygoti ir dabartinė jos psichinė liga, dėl kurios ji Å¡iuo metu gydosi RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, kolegija vertina kritiÅ¡kai, kaip jos pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ ir bandymÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nors teismui pateiktos medžiagos duomenys ir patvirtina, kad R.

G. Å¡iuo metu pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-10-15 nutartį už visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., padarymÄ gydoma RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, tačiau iÅ¡ byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadų (ekspertizės akto Nr. 87 TPK -13/2011) matyti, kad R. G. nusikaltimo padarymo metu visiÅ¡kai suvokė daromos veikos pavojingumÄ ir visiÅ¡kai galėjo valdyti savo veiksmus. Å iuo metu ji visiÅ¡kai supranta su ja atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų esmę, su ja gali bÅ«ti atliekami tyrimo veiksmai.

Minėtame ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad R. G. nuo 2004-09-26 buvo nepagrįstai nustatytas šizofreninis sutrikimas, depresinis tipas. Šiuo metu jai nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Siekiant nustatyti nuteistosios sveikatos būklę ir kartu pašalinti abejones dėl nuteistosios R. G. apeliaciniame skunde keliamų pirmiau paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios išvados (ekspertizės akto Nr. 75U-II-14) taip pat patvirtina, kad R.

G. nusikalstamos veikos padarymo metu (2007 metais iki 2007-05-15) nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad ji ir Å¡iuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatytas emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, priklausomybės sindromas, dabar susilaiko, kas Å¡iuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

R. G., įvertinant jos psichinės sveikatos bÅ«klę, nereikalingi taikyti priverčiamÄ sias medicininio pobÅ«džio priemones.         Baudžiamasis įstatymas už apeliantės padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, apeliantei paskyrė bausmę, artimesnę sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės minimumui. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas R.

G. paskyrė teisingÄ bausmę ir ji sudaro realias prielaidas visiems bausmės tikslams (BK 41 straipsnis) realizuoti, Å¡velninti jÄ nėra teisinio pagrindo. Bausmė nėra per griežta.        Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistosios skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p. n u t a r ė :              Nuteistosios R.

G. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                            Tomas Zdanavičius Teisėjai                                                                                                   Pranas Å imkus                                                                                                                          Sigitas Bagdonavičius                                                                                Â