b53404ea-54f0-4ada-ad18-d23e95f021e7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCiv. byla Nr.e2A-321-565/2016Teisminio proceso Nr.2-68-3-39107-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alvydo Barkausko, RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Å vedienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui V. J. dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, O. J.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė                           IeÅ¡kovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui V.

J., praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius: nugriauti valstybinėje žemėje Å¡alia atsakovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai pastatytÄ tvorÄ , kurios ilgis – 57 m, aukÅ¡tis – 1,4 m, taip pat nugriauti 10 m ilgio, 5 m pločio ir 4,5 m aukščio Å«kinį pastatÄ , kurio dalis yra atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o kita dalis – valstybinėje žemėje Å¡alia atsakovui priklausančio žemės sklypo, bei sutvarkyti statybvietę, taip pat nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovas turi teisę savavaliÅ¡kos statybos padarinius paÅ¡alinti ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas valstybinėje žemėje Å¡alia atsakovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastatė tvorÄ , kurios ilgis – 57 m, aukÅ¡tis – 1,4 m. Taip pat atsakovas savavaliÅ¡kai pastatė Å«kinį pastatÄ , kurio ilgis – 10 m, plotis – 5 m, aukÅ¡tis – 4,5 m. Dalis Å«kinio pastato yra atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o dalis – valstybinėje žemėje, esančioje Å¡alia atsakovui priklausančio žemės sklypo.

Pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 d. ir statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 nuostatas ši statyba priskirtina I grupės nesudėtingų statinių statybai, kuriai, vykdomai valstybinėje žemėje, pagal Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p., 23 str. 1 d. 4 p., ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 6 priedo 3.3 p. reikalingas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statybos projektui. Be to, reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas statybai valstybinėje žemėje vykdyti.

Atsakovas ieÅ¡kovui Å¡ių dokumentų nepateikė. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai tvorÄ ir Å«kinį pastatÄ priskiria I grupės nesudėtingiems statiniams. Be to, ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad Å¡ie statiniai užima valstybinę žemę: ieÅ¡kovo pateiktose schemose nepažymėti riboženkliai, indeksais nenurodyta, kam priklauso vienas ar kitas žemės sklypas, nenurodyti žemės sklypų plotai, nėra pateiktas Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, kuriame bÅ«tų nurodytas valstybinės žemės sklypo plotas ir kiti duomenys.

Pagal Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 str. pareigÅ«nas, nustatęs, kad statyba yra savavaliÅ¡ka, suraÅ¡o savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , kuris įteikiamas statytojui pasiraÅ¡ytinai, registruotu paÅ¡tu ar kitu tinkamu bÅ«du teisės aktų nustatyta tvarka. Joks įstatymas ar kitas teisės aktas nenumato savavaliÅ¡ko statybos akto įteikimo vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Todėl ieÅ¡kovas, apie atsakovui suraÅ¡ytus savavaliÅ¡kos statybos aktus paskelbdamas spaudoje, piktnaudžiavo teise ir apribojo atsakovo teisę skųsti Å¡iuos aktus teismui.

IeÅ¡kovas taip pat netinkamai įvykdė Statybos įstatymo 28 str. 6 d. nustatytÄ pareigÄ kreiptis į teismÄ per mėnesį nuo įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius termino pabaigos. Atsakovas savavaliÅ¡kos statybos padarinius paÅ¡alinti buvo įpareigotas iki 2013-10-23, o į teismÄ ieÅ¡kovas kreipėsi ne anksčiau kaip 2013-11-25. Atsakovas taip pat nurodė, kad yra kreipęsis į įgaliotas institucijas dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame pastatyti ginčo statiniai, nupirkimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-09 sprendimu ieškinį patenkino.Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas 2013-04-23 surašė atsakovui savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-130423-00055 ir Nr. SSA-00-130423-00056, kuriuose nurodyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatyta metalinių segmentų tvora, tvoros ilgis, patenkantis į valstybinę žemę, yra apie 57 m, aukštis – 1,4 m, užimtas valstybinės žemės plotas – 385 kv. m., bei savavališkai pastatytas medinis, šlaitiniu stogu ūkinis pastatas (ilgis – apie 10 m, plotis – 5 m, aukštis – 4,50 m).

Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui ir trečiajam asmeniui O. J.. Savavališkos statybos aktai atsakovui 2014-03-24 buvo išsiųsti registruotu paštu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). 2013-04-23 reikalavimais Nr. REI-00-130423-00057 ir REI-00-130423-00056 ieškovas pareikalavo, kad atsakovas ne vėliau kaip iki 2013-10-23 savo lėšomis pašalintų savavališkos statybos padarinius. Šie reikalavimai taip pat buvo išsiųsti atsakovui registruotu paštu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)).

Be to, apie suraÅ¡ytus savavaliÅ¡kos statybos aktus ir reikalavimus paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius ieÅ¡kovas atsakovÄ informavo respublikiniame laikraÅ¡tyje „Lietuvos žinios“ 2013-06-05 paskelbdamas praneÅ¡imÄ . Atsakovas reikalavimų paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius neįvykdė. IÅ¡ byloje esančių įrodymų teismas taip pat nustatė, kad tvora ir Å«kinis pastatas pastatyti be jokių Å¡iÄ statybÄ pateisinančių dokumentų, atsakovui tikintis vėliau nupirkti valstybinę žemę, kurioje statiniai pastatyti.

Tokių veiksmų atsakovas ėmėsi 2010 m., tačiau įgaliotos institucijos atsisakė parduoti atsakovui valstybinę žemę, kurioje yra atsakovo pastatyti statiniai. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog tvoros ir Å«kinio pastato statybai, atitinkančiai nesudėtingo statinio naujÄ statybÄ , vykdomai valstybinėje žemėje, buvo reikalingas raÅ¡ytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam projektui ir Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas, patvirtina teisės aktų nuostatos, galiojusios savavaliÅ¡kos statybos aktų suraÅ¡ymo metu:

Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p., 23 str. 1 d. 4 p., statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 32 p., 50 p., 6 priedo 3.3 p. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovui priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės juosianti tvora ir Å«kio pastatas, patenkantys už Å¡io žemės sklypo ribos, pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pripažintini savavaliÅ¡ka statyba.Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog atsakovas, sÄ moningai savavaliÅ¡kai pastatęs statinius valstybinėje žemėje, 2010 m.

ėmėsi aktyvių veiksmų įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nepakankama spręsti dėl termino savavaliÅ¡kai statybai įteisinti suteikimo. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-15 įsakymu Nr. 30-1937 buvo patvirtintas apie 3,3 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Panerių seniÅ«nijoje, detalusis planas, kuriuo savavaliÅ¡kai pastatytų statinių užimamoje 385 kv. m valstybinėje žemėje yra suprojektuotas kelias. Vilniaus apygardos administraciniame teisme atsakovo pradėtos administracinės bylos objektu yra ne Å¡is detalusis planas, o tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovui 2014-11-24 raÅ¡tu Nr. A51-101588/14(2.15.21-MP.2) atsakovui pateiktas atsakymas.

Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p. numato, kad valstybinės žemės sklypai, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, parduodami be aukciono šių sklypų savininkams. Tačiau ši nuostata taikytina ne bet kokiai, o tik laisvai valstybinei žemei. Žemė, kuri pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta statiniams ir įrenginiams, reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti bei eksploatuoti, priskirtina savivaldybės nuosavybei neatlygintinai perduodamai žemei, o ne laisvam valstybinės žemės fondui (Žemės įstatymo 15 str. 1 d. 2 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-09 sprendimo, kuriuo praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.1. Teismas rėmėsi tik savavaliÅ¡kos statybos aktuose įraÅ¡yta informacija, tačiau visiÅ¡kai netikrino, kokiu bÅ«du ir kodėl statiniai buvo priskirti bÅ«tent I grupės nesudėtingiems statiniams.

Teismas nurodė, kad statinių priskyrimas I grupės nesudėtingiems statiniams atliktas pagal ieškovo pateiktus matavimus. Tačiau ieškovo dokumentuose nėra nurodyta, kokios priemonės buvo naudotos matavimams, kokiu pagrindu ir kokiu būdu ieškovo darbuotojai pateko į atsakovui priklausančio žemės sklypo dalį (ūkinis pastatas yra ir ant valstybinės žemės, ir ant atsakovui priklausančio žemės sklypo, kuris yra aptvertas), kaip išmatavo ūkinio pastato aukštį, ar matavimo priemonėms buvo atlikta metrologinė patikra.

Teismas savo sprendime visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, kokia statinių dalis užima valstybinę žemę. Minėta aplinkybė svarbi įpareigojant griauti visÄ statinį ar jo dalį, nes dalis statinių stovi atsakovui priklausančiame žemės sklype. Teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kaip ieÅ¡kovas pagal pateiktas schemas nustatė, kur prasideda valstybinės žemės ribos, o kur yra atsakovo žemės sklypo ribos.

2. Net ir nustačius neteisėtas statybas, sprendžiama dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«do. Pasirinktas bÅ«das turi bÅ«ti proporcingas siekiamam tikslui, taikoma priemonė turi bÅ«ti pakankama ir neturi suvaržyti asmens teisių labiau, negu reikia tikslui pasiekti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ vertintina, ar statinio statybomis buvo iÅ¡ esmės pažeisti visuomenės ir (ar) atskirų asmenų teisėti interesai, vertintina, ar statiniu trukdoma trečiajam asmeniui valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu, ar apribotos jo galimybės jame vykdyti veiklÄ , ar daroma žala jo žemės sklypui ir jame esančiam turtui.

Teismas minėtų aplinkybių nevertino, nors atsakovo pastatyti statiniai netrukdo sklypo savininkui, kadangi valstybinės žemės sklype nėra vykdoma jokia veikla. Atsakovas veda derybas dėl valstybinės žemės sklypo iÅ¡pirkimo iÅ¡ valstybės, Å¡iuo metu vyksta administracinė byla dėl atsisakymo duoti sutikimÄ iÅ¡pirkti valstybinę žemę nuginčijimo, todėl, nugriovus statinius iki administracinės bylos iÅ¡nagrinėjimo, bÅ«tų padaryta neproporcinga žala atsakovui, kadangi, administracinėje byloje priėmus atsakovui palankų sprendimÄ , neliktų pagrindo nugriauti statinius.

Atsižvelgiant į tai, Å¡i civilinė byla turėjo bÅ«ti sustabdyta iki bus iÅ¡nagrinėta administracinė byla dėl atsisakymo duoti sutikimÄ iÅ¡pirkti valstybinę žemę nuginčijimo.3. IeÅ¡kovas, nepagrįstai apie atsakovui suraÅ¡ytus savavaliÅ¡kos statybos aktus paskelbdamas spaudoje, pažeidė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 25 str. 10 d. įtvirtintÄ atsakovo teisę skųsti ieÅ¡kovo suraÅ¡ytus aktus teismui.

4. IeÅ¡kovas netinkamai įvykdė Statybos įstatymo (galiojusio iki 2014 m. sausio 1 d.) 28 str. 6 d. nustatytÄ pareigÄ kreiptis į teismÄ per mėnesį nuo įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius termino pabaigos. IeÅ¡kovas privalėjo kreiptis į teismÄ ne vėliau kaip 2013-11-23. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas pažeidė Statybos įstatymo 28 str. 6 d. nustatytÄ imperatyvų terminÄ , ieÅ¡kinys privalėjo bÅ«ti atmestas.              5. Statiniai priklauso ne tik atsakovui, bet ir atsakovo sutuoktinei O.

J., todėl O. J. į bylÄ turėjo bÅ«ti įtraukta atsakove. Teismas, priimdamas sprendimÄ , kuriuo įpareigojo tik atsakovÄ nugriauti pastatus, pažeidė proceso teisės normas, o kartu ir O. J. teises ir teisėtus interesus, kadangi ji byloje negalėjo dalyvauti kaip lygiavertė Å¡alis, neturėjo visų procesinių Å¡alies teisių ir pareigų.             6. Teismas sprendimu įpareigojo nugriauti visus statinius, stovinčius tiek valstybiniame, tiek kartu ir atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau kokiu pagrindu teismas gali įpareigoti nugriauti visÄ Å«kinį pastatÄ , jeigu jo dalis stovi atsakovui priklausančiame žemės sklype, sprendime nenurodyta.

Teismas apskirtai nesvarstė galimybės, ar yra bÅ«tina nugriauti Å«kinį pastatÄ , ar yra galimybė jį pertvarkyti taip, kad nepažeistų nei atsakovo, nei valstybės kaip žemės sklypo savininkės interesų, atsižvelgiant į tai, jog dalis statinio stovi tiek ant atsakovui, tiek ant valstybei priklausančių žemės sklypų. IeÅ¡kovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas Å¡iais argumentais.

1. FaktÄ , kad tvora ir Å«kinis pastatas priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams, liudija 2013-04-23 suraÅ¡ytame savavaliÅ¡kos statybos akte Nr. SSA-00-140423-00055 užfiksuoti savavaliÅ¡kai pastatytų statinių matmenys (tvoros ilgis – 57 m, aukÅ¡tis – 1,4 m, Å«kinio pastato ilgis – 10 m, plotis – 5 m, aukÅ¡tis – 4,5 m). Pagal statybos techninio reglamento STR1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo „Nesudėtingų statinių sÄ raÅ¡as“ 1 lentelės „Pastatai“ 2 p., pagalbinio Å«kio paskirties pastatai, kurių aukÅ¡tis nevirÅ¡ija 5 m ir plotas nevirÅ¡ija 50 kv. m, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, o pagal to paties statybos techninio reglamento priedo 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 3.1 p. tvora priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams.

IeÅ¡kovas rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos atliktais užimto valstybinės žemės ploto matavimais bei atliko savavaliÅ¡kai pastatytų statinių matavimus, statinių padėtis žemės sklypų atžvilgiu pažymėta Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Atsakovas nesutinka su tokiais matavimais, tačiau nepateikė kitų matavimų, paneigiančių ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų matavimų duomenis.

2. Valstybinės žemės sklypas nesuformuotas, jam nesuteiktas kadastrinis numeris. Pirmosios instancijos teismas teisingai byloje pažymėjo, kad aplinkybė, jog 385 kv. m žemė, esanti ties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra registruota Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinė žemė, niekaip nepaneigia valstybės nuosavybės teisės į jÄ . Daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ registravimas atlieka tik iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , o nuosavybės teisė yra įgyjama įstatymo nustatytais pagrindais.

3. Atsakovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl gretimų sklypų plotų, nuosavybės teisių ir jų savininkų niekaip nesusijęs su nagrinėjamu dalyku, nes byloje aktualus klausimas, kad atsakovas pastatė statinius neturėdamas statybÄ leidžiančio dokumento ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o valstybinės žemės sklype.

4. Atsakovas statinius pastatė savavališkai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktus, todėl faktas, kad valstybinės žemės sklype, kuris aptvertas atsakovo pastatyta tvora, nevykdoma jokia veikla, nėra argumentas, kodėl atsakovo neteisėta veikla turėtų būti pateisinama ir statiniai turėtų būti palikti. Atsakovo minimos administracinės bylos objektas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovui 2014-11-24 raštu Nr. A51-101588/14(2.15.21-MP.2) pateiktas atsakymas. Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertino esamas aplinkybes ir galimybes įteisinti savavališkai pastatytus statinius, t.y., kad esant dabartinėms žinomoms aplinkybėms atsakovo savavališkai valstybinėje žemėje pastatytos tvoros ir ūkinio pastato įteisinimas negalimas.

Net ir patenkinus atsakovo skundÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Å¡ios nagrinėjamos bylos aplinkybės nepasikeis. IeÅ¡kovo duomenimis, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-15 įsakymu Nr. 30-1937 patvirtinto apie 3,3 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Panerių seniÅ«nijoje, detaliojo plano teisme neginčijo.5. SavavaliÅ¡kos statybos akto įteikimo tvarkÄ nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 str. 1 d.

Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ numato savavaliÅ¡kos statybos akto įteikimo bÅ«dus, jei nepavyksta jo įteikti registruotu laiÅ¡ku. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė Å¡ias teisės aktų nuostatas ir nusprendė, kad savavaliÅ¡kos statybos aktai atsakovui įteikti tinkamai.

6. IeÅ¡kovas nepraleido termino kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, kadangi vieno mėnesio terminas suėjo 2013-11-23, ta diena buvo Å¡eÅ¡tadienis, o pagal CK 1.121 str. 2 d., jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios Å¡ventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Taigi vieno mėnesio ieÅ¡kinio padavimo teismui terminas nebuvo praleistas, nes ieÅ¡kinys pateiktas kitÄ po termino pabaigos darbo dienÄ , t. y. 2013-11-25.

7. Atsakovu traukiamas statytojas, o kai statinys priklauso sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise, į bylÄ trečiuoju asmeniu traukiamas ir sutuoktinis. Trečiuoju asmeniu į bylÄ Ä¯traukta atsakovo sutuoktinė galėjo naudotis visomis Å¡alių teisėmis. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas Å¡iais argumentais.1. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar statiniai (tvora ir Å«kinis pastatas) iÅ¡ tikrųjų priskirtini 1 grupės nesudėtingiems statiniams, tinkamai nenustatė minėtų statinių matmenų, taip pat atsakovui kyla abejonių, ar tikrai ir kokia dalimi statiniai yra valstybinėje žemėje.

Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi vien tik deklaratyviais teiginiais dėl netinkamai atliktų statinių matavimų, netikslių įrenginių naudojimo, galimos matavimų paklaidos, koordinačių nenurodymo, bet nepateikia pagrįstų ir įtikinamų įrodymų, paneigiančių ar leidžiančių kilti abejonėms dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

2. CPK 197 str. 2 d. nustatyta, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių valstybės institucijų suraÅ¡ytuose dokumentuose nustatytÄ valstybinės žemės užėmimo faktÄ , o pateiktame apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė visų įrodymų, bÅ«tinų tam, kad teismas nustatytų, ar tikrai ir kokia dalis statinių yra valstybinėje žemėje. 3. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime iÅ¡samiai ir teisingai pasisakė dėl atsakovo apeliaciniame skunde keliamų klausimų dėl galimo informavimo pareigos pažeidimo bei ieÅ¡kovo pareigos kreiptis į teismÄ per nustatytÄ terminÄ nesilaikymo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Å ioje byloje nenustatyti absoliutÅ«s skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti CPK 329 str.CPK 322 str. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Atsakovas, apeliaciniame skunde praÅ¡ydamas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, nenurodė jokių tokio praÅ¡ymo motyvų. Todėl byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2013-04-23 surašė atsakovui savavaliÅ¡kos statybos aktus Nr.SSA-00-130423-00055 ir Nr.SSA-00-130423-00056, kuriuose nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai pastatyta 1,4 m aukščio metalinių segmentų tvora, kurios ilgis valstybinėje žemėje – 57 m, taip pat savavaliÅ¡kai pastatytas medinis, Å¡laitiniu stogu Å«kio statinys, kurio ilgis – apie 10 m, plotis – apie 5 m, aukÅ¡tis – apie 4,50 m.

Ieškovas 2013-04-23 surašė reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr.REI-00-130423-00057 ir Nr.REI-00-130423-00056, kuriais pareikalavo, kad atsakovas iki 2013-10-23 pašalintų 2013-04-23 savavališkos statybos aktuose nurodytos savavališkos statybos padarinius. Šie padariniai nėra pašalinti.CK 4.103 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar jo disponuoti (parduoti, padovanoti išnuomoti ar pan.) draudžiama.

Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai, nustato įstatymai. Pagal Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudojasi kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat, kai statytojas turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ (kai jis privalomas). Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.

IÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos žemės naudojimo patikrinimo aktų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , akto, savavaliÅ¡kos statybos aktų ir jų priedų, 2014-10-22 iÅ¡traukos iÅ¡ kadastro žemėlapio matyti, kad 57 m ilgio tvora ir dalis Å«kinio pastato yra pastatyti valstybinėje žemėje, esančioje Å¡alia atsakovo žemės sklypo, užimtas valstybinės žemės plotas yra 385 kv.m. Nacionalinės žemės tarnybos sudarytoje schemoje prie žemės naudojimo patikrinimo akto yra nurodyti konkretÅ«s valstybinėje žemėje esančios tvoros matmenys.

Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nesiaiÅ¡kino, kur yra valstybinės žemės sklypo ribos, o kur prasideda atsakovo sklypo ribos, tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos aktuose ir jų prieduose nurodytas aplinkybes apie tvoros ir dalies Å«kinio pastato buvimo valstybinėje žemėje faktÄ ir apimtis. Be to, prie 2014-11-07 praÅ¡ymo „Dėl detaliojo plano sprendinių“ atsakovas pridėjo sprendinių brėžinį, pagal kurį praÅ¡omo parduoti valstybinės žemės sklypo plotas (385 kv. m.) ir konfigÅ«racija bei valstybinės žemės sklype esančio Å«kinio pastato dalis atitinka duomenis, esančius Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos aktuose ir jų prieduose.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas valstybinės žemės sklypÄ , kuriame yra atsakovo pastatyta tvora ir Å«kinis pastatas, valdo ir naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl Å¡i statyba laikytina savavaliÅ¡ka. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo „Nesudėtingų statinių sÄ raÅ¡as“ 1 lentelės „Pastatai“ 2 eilutę ir 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 3.1. eilutę savavaliÅ¡kos statybos aktuose nurodyto ploto Å«kinis pastatas ir nurodyto aukščio tvora priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams.

Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neįsitikino savavaliÅ¡kos statybos aktuose nurodytų matmenų teisingumu, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių savavaliÅ¡kos statybos aktuose nurodytų statinių matmenis. Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad naujo nesudėtingo statinio statybÄ leidžiantis dokumentas yra raÅ¡ytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statinio projektui (kai jis privalomas).

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi savavaliÅ¡kų statybos aktų suraÅ¡ymo metu) 6 priedo „Atvejai, kada yra privalomi raÅ¡ytiniai pritarimai statinio projektui“ 3 d. 3.3. p. raÅ¡ytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi statant valstybinėje žemėje. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra gavęs įgalioto valstybės tarnautojo raÅ¡ytinį sutikimÄ valstybinės žemės sklype pastatytos tvoros ir Å«kinio pastato projektams.

Å iuo metu galiojančioje statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 priede „Atvejai, kada yra privalomi raÅ¡ytiniai pritarimai statinio projektui“ nėra numatyta, kad, statant I grupės nesudėtingÄ statinį valstybinėje žemėje, yra privalomas raÅ¡ytinis pritarimas statinio projektui. Tačiau statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 50 p. nustatyta, kad statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimÄ , susitarimÄ ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra gavęs raÅ¡ytinį įgalioto valstybės tarnautojo sutikimÄ dėl tvoros ir Å«kinio pastato statybos valstybinėje žemėje, todėl Å¡i statyba laikytina savavaliÅ¡ka.             SavavaliÅ¡kos statybos aktų, reikalavimų paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos pasekmes suraÅ¡ymo ir termino, per kurį turėjo bÅ«ti paÅ¡alintos savavaliÅ¡kos statybos pasekmės, metu galiojęs Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. nustatė, kad teismas savo sprendimu gali leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir, sumokėjus nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar įpareigoti statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavaliÅ¡ka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastÄ , savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavaliÅ¡kos statybos buvusiÄ padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sÄ Å¾iningumÄ (Statybos įstatymo 28 str. 8 d.).

AnalogiÅ¡kos nuostatos nustatytos ir Å¡iuo metu galiojančio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 str. 7 d. 1 p. ir 8 d. Todėl, sprendžiant dėl savavaliÅ¡kos statytos padarinių Å¡alinimo, turėtų bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar yra galimybė įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Sprendžiant dėl galimybės įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , turi bÅ«ti vertinamos Statybos įstatymo 28 str. 8 d. (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 str. 8 d.) iÅ¡dėstytos bei kitos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Å iuo atveju galimybė įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ yra susijusi su savavaliÅ¡kai pastatytų tvoros ir Å«kinio pastato užimto 385 kv. m. valstybinės žemės sklypo suteikimu atsakovui nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-15 įsakymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014-11-24 rašto matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-15 įsakymu Nr.30-1937 yra patvirtintas apie 3,3 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detalusis planas, pagal kurį savavališkai pastatytų tvoros ir ūkinio pastato užimto 385 kv. m. valstybinės žemės sklypo zonoje numatytas pravažiavimo kelias.

Taigi, pagal parengtÄ detalųjį planÄ savavaliÅ¡ka statyba užimtoje valstybinės žemės sklypo zonoje yra numatytas pravažiavimo kelias, Å¡iuo detaliuoju planu nėra numatyta Å¡iÄ valstybinę žemę parduoti gretimų sklypų savininkams (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.), todėl nėra galimas savavaliÅ¡kai pastatytų tvoros ir Å«kinio pastato užimto 385 kv. m. valstybinės žemės sklypo suteikimu atsakovui nuosavybės teise, o tuo pačiu ir savavaliÅ¡kos statybos įteisinimas.

Bylos duomenimis atsakovas Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra apskundęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014-11-24 raÅ¡tu pateiktÄ atsisakymÄ parduoti atsakovui 385 kv. m. valstybinės žemės sklypÄ , nes Å¡io valstybinės žemės sklypo zonoje 3,3 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, detaliuoju planu numatytas pravažiavimo kelias. Tačiau pačio detaliojo plano, t.y. teritorijų planavimo dokumento, pagal kurį savavaliÅ¡kai pastatytų tvoros ir Å«kinio pastato užimto 385 kv. m. valstybinės žemės sklypo zonoje numatytas pravažiavimo kelias, o ne valstybinės žemės pardavimas gretimų sklypų savininkams, atsakovas neginčija.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė nagrinėjamos civilinės bylos iki bus iÅ¡nagrinėta atsakovo inicijuota byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kadangi sprendimas administracinėje byloje neturės reikÅ¡mės nagrinėjamai civilinei bylai (CPK 163 str. 3 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo ir tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ sustabdyti nagrinėjamÄ civilinę bylÄ , pareikÅ¡to apeliacinės instancijos teismui.Sprendžiant dėl galimumo įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ atsižvelgtina ir į kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes.

Atsakovui priklausantis 0,1756 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastrinių duomenų nustatymo data – 2003-03-13. Atsakovas, žinodamas savo žemės sklypo ribas, akivaizdžiai neteisėtai užėmė didelę valstybinio žemės sklypo dalį – 385 kv.m., aptverdamas Å¡iÄ Å¾emę tvora ir pastatydamas joje Å«kinį pastatÄ , ir tik savavaliÅ¡kai užėmęs valstybinės žemės sklypÄ , ėmėsi veiksmų Å¡iam žemės sklypui iÅ¡ valstybės nupirkti ir taip įteisinti savavaliÅ¡kas statybas.

Ta aplinkybė, kad valstybinės žemės sklypas Å¡iuo metu nėra naudojamas, negali pateisinti akivaizdžiai neteisėtų atsakovo veiksmų Å¡iame žemės sklype. Tačiau dalis Å«kinio pastato yra pastatyta ne valstybiniame, bet atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. I grupės nesudėtingam pastatui, jei jis pastatytas ne valstybinėje žemėje, pagal savavaliÅ¡kos statybos aktų suraÅ¡ymo metu galiojusiÄ statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 priedo redakcijÄ nebuvo reikalingas įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statybos projektui, taip pat kitas statybÄ leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p.).

Todėl Å«kinio pastato dalis, pastatyta atsakovui priklausančiame žemės sklype nelaikytina savavaliÅ¡ka statyba. Reikalavimuose paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius ieÅ¡kovas nustatė atsakovui terminÄ paÅ¡alinti Å¡iuos padarinius iki 2013-10-23. 2013-11-23 buvo Å¡eÅ¡tadienis, ne darbo diena. Pagal CPK 74 str. 5 d. tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios Å¡ventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Po 2013-11-23 einanti darbo diena buvo 2013-11-25, ieÅ¡kinį elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis ieÅ¡kovas pateikė 2013-11-25, t.y. nepraleidęs Statybos įstatymo 28 str. 6 d. (iki 2014-01-01 galiojusi redakcija) nustatyto termino.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Å¡is terminas yra procedÅ«rinio pobÅ«džio terminas, skirtas ne asmens pažeistai teisei ginti, o institucijos funkcijoms efektyviai ir veiksmingai įgyvendinti, jei institucija šį terminÄ praleidžia, ji nepraranda teisės kreiptis į teismÄ , nes tokios pasekmės įstatymas nenurodo. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 str. 1 d., statybos techninio reglamento „Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 14, 25 ir 27 p., kai savavaliÅ¡kos statybos akto nepavyksta įteikti statytojo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, aktas įteikiamas paskelbiant vietinėje ar respublikinėje spaudoje.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas savavaliÅ¡kos statybos aktus siuntė atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau Å¡ie aktai grįžo atsakovui neįteikti, todėl ieÅ¡kovas pagrįstai Å¡iuos aktus atsakovui įteikė paskelbdamas spaudoje. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises ir pareigas (įskaitant teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ), iÅ¡skyrus teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , padidinti arba sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , atsisakyti ieÅ¡kinio, pripažinti ieÅ¡kinį arba sudaryti taikos sutartį, taip pat tretieji asmenys neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas bÅ«tų priverstinai įvykdytas (CPK 47 str. 2 d.).

Atsakovo sutuoktinė ir savavaliÅ¡kai pastatytų pastatų bendrasavininkė O. J. byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, todėl jos teisės byloje buvo apribotos tik galimybe pripažinti ieÅ¡kinį arba sudaryti taikos sutartį. Trečiasis asmuo O. J. turėjo teisę paduoti apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-09 sprendimo, jei manė, kad Å¡is sprendimas pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo, o atsakovas nėra įgaliotas atstovauti trečiÄ jį asmenį O.

J. Å¡ioje byloje. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad savavaliÅ¡kų statinių statytojas yra tik atsakovas, paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įpareigotas taip pat tik atsakovas, t.y. trečiajam asmeniui O. J. tiesiogiai reikalavimai nebuvo reiÅ¡kiami ieÅ¡kiniu, taip pat trečiajam asmeniui O. J. tiesiogiai skundžiamu sprendimu nėra nustatyti teismo įpareigojimai, todėl O. J. pagrįstai į bylÄ Ä¯traukta ne atsakovu, o trečiuoju asmeniu (CPK 41 str. 1 d., 47 str. 1 d.). Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai identifikavo faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas savavaliÅ¡kos statybos faktui konstatuoti, dėl ko iÅ¡ dalies neteisingai nusprendė dėl ieÅ¡kovo reikalavimo nugriauti visÄ Å«kinį pastatÄ pagrįstumo.

Tokiu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ dalies pakeistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas nugriauti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančiÄ Å«kinio pastatao dalį, kitoje dalyje paliekant teismo sprendimÄ nepakeistÄ (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovas V.

J. įpareigotas nugriauti 10 m ilgio, 5 m pločio ir 4,5 m aukščio Å«kinio pastato dalį, esančiÄ Å¾emės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                        Alvydas Barkauskas RÅ«ta Burdulienė Neringa Å vedienė