2019-09-25 Nr. AB-18155-3-62-3-01273-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-592-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01273-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Kauno savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – 212-oji gyvenamojo namo būtų savininkų bendrija) dėl nuosavybės į žemę atstatymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2019 m. gegužės 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus įsakymą Nr. A-1805 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją suformuoti 0,0129 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sklypo gale (kurio riba eitų viena linija su kaimyno V. K. žemės sklypo linija), pripažįstant šią žemę laisva (neužstatyta) žeme, kuri nėra priskirta valstybės išperkamai žemei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme; 3) organizuoti šio – 0,0129 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti parengtą žemės sklypo planą bei priimti įsakymą dėl 0,0129 ha laisvos (neužstatytos) žemės, esančios sklypo (duomenys neskelbtini), pilietei B. M. grąžinimo.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2019 m. gegužės 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-1805 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas laikė nepaduota.

Pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. A-1805, kuriuo nutarta organizuoti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal trečiojo suinteresuoto asmens 212-osios gyvenamojo namo butų savininkų bendrijos prašymą. Minėtas įsakymas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 2.4 ir 21 punktais, t. y. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengiamajame etape (Taisyklių II dalis). Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendimo pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą priėmimas sudaro žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengiamąjį etapą, todėl pareiškėjui jokių pasekmių nesukelia. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. A-1805, kuriuo nutarta organizuoti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, panaikinimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Antruoju ir trečiuoju patikslinto skundo reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją suformuoti 0,0129 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sklypo gale (kurio riba eitų viena linija su kaimyno V. K. žemės sklypo linija), pripažįstant šią žemę laisva (neužstatyta) žeme, kuri nėra priskirta valstybės išperkamai žemei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme, taip pat organizuoti šio – 0,0129 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti parengtą žemės sklypo planą bei priimti įsakymą dėl 0,0129 ha laisvos (neužstatytos) žemės, esančios sklypo (duomenys neskelbtini), pilietei B.

M. grąžinimo. Teismo vertinimu, šie reikalavimai yra iš esmės analogiški pareiškėjo pirminiame skunde (teisme gautas 2019 m. birželio 20 d.) reikštam reikalavimui, dėl kurio Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad į teismą dėl įpareigojimo atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus viešojo administravimo srityje galima kreiptis tada, kai su analogišku reikalavimu (tuo pačiu, kuris formuluojamas teismui) pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, o atsakovas atsisakė prašomus veiksmus atlikti arba vilkina pareiškėjos prašymo (skundo) sprendimą.

Tačiau prašant įpareigoti atsakovą atlikti konkrečius veiksmus, prie skundo pridėtinas pareiškėjo kreipimasis į atsakovą (Kauno miesto savivaldybės administraciją) prašant atlikti tuos pačius veiksmus, dėl kurių neatlikimo (atsisakymo atlikti) kilo ginčas ir kuriuos prašoma teismo įpareigoti atsakovą atlikti (ABTĮ 25 str. 1 d.). Tikslinant skundą pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti teismui įrodymus, jog su tapačiu reikalavimu, kurį prašo įpareigoti atlikti, jis kreipėsi į atsakovą (Kauno miesto savivaldybės administraciją), arba tikslinti reikalavimą, prašant įpareigoti atsakovą atlikti tik tuos veiksmus, kuriuos jis atsisakė atlikti arba vilkina jų sprendimą, arba atsisakyti šio reikalavimo (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p. 25 str. 1 d.).

Patikslintame skunde pareiškėjas reiškė iš esmės analogiškus reikalavimus, kaip ir pirminiame skunde, taip pat nepateikė duomenų, kad su analogišku reikalavimu buvo kreipęsis į Kauno miesto savivaldybės administraciją, o dėl šios atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą, kilo ginčas. Teismas sprendė, jog pareiškėjas iš esmės nepašalino teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl skundą šioje dalyje laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas R. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį ir jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nesutinka, kad ginčijamas Įsakymas nesukelia jam teisinių pasekmių. Jis ne kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymais dėl 0,0129 ha ginčo žemės ploto suprojektavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo natūra bei prijungimo prie pareiškėjo naudojamo sklypo (duomenys neskelbtini), tačiau Administracija šių prašymų netenkino argumentuodama tuo, kad ginčo žemės ploto negalima suformuoti ir gražinti, kadangi J. N. iki 1940 m. turėtos žemės plotas yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naudojamoje teritorijoje, kurioje yra įrengti kiemo statiniai (aikštelė). Pareiškėjo teigimu, Administracija niekada nepaisė fakto, jog pareiškėjas turi pirmenybės teisę į ginčo sklypą prieš trečiuosius asmenis. Ginčo sklypas (0,0129 ha) nepapuola į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir turi būti grąžintas natūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties, kuria teismas dalį pareiškėjo reikalavimų atsisakė priimti, kitą skundo dalį laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. A-1805, kuriuo nutarta organizuoti žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal trečiojo suinteresuoto asmens 212-osios gyvenamojo namo butų savininkų bendrijos prašymą. Ginčijamas Įsakymas buvo priimtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengiamajame etape. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo siekiamas apskųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas Įsakymas nėra galutinis administracinis aktas, tiesiogiai susijęs su pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, ir pagal pareiškėjo skunde pateikiamų nesutikimo su šio Įsakymo atitinkamomis nuostatomis pobūdį, negali būti nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka. Toks aktas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra pavedimas parengti projektą, o tai sudaro sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengiamąjį etapą. Pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad sprendimas pradėti rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pareiškėjui jokių pasekmių nesukelia.

Pareiškėjo skundo dalis dėl antrojo ir trečiojo reikalavimo laikyta nepaduota nepašalinus Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Minėtoje nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta, jog reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina tokių veiksmų atlikimą. Tokiu būdu dėl prašomų atlikti veiksmų tarp pareiškėjo ir atsakovo kylą ginčas, kuris gali būti sprendžiamas teisme. Pareiškėjas 2019 m. liepos 2 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti teismui įrodymus, kad jis su tapačiu reikalavimu kreipėsi į atsakovą (Kauno miesto savivaldybės administraciją), arba patikslinti skundo reikalavimą, prašant įpareigoti atsakovą atlikti tik tuos veiksmus, kuriuos jis atsisakė atlikti arba vilkiną jų sprendimą. Tikslindamas skundo reikalavimus, pareiškėjas minėto teismo reikalavimo neįvykdė, t. y. nepašalino Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundo dalį dėl antrojo (įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją suformuoti 0,0129 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sklypo gale (kurio riba eitų viena linija su kaimyno V. K. žemės sklypo linija), pripažįstant šią žemę laisva (neužstatyta) žeme, kuri nėra priskirta valstybės išperkamai žemei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme) ir trečiojo (organizuoti 0,0129 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti parengtą žemės sklypo planą bei priimti įsakymą dėl 0,0129 ha laisvos (neužstatytos) žemės, esančios sklypo (duomenys neskelbtini), pilietei B. M. grąžinimo) reikalavimų laikė nepaduota.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius