2020-09-30 Nr. AB-18039-3-64-3-01438-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-587-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01438-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ skundą atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės merui ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl potvarkio ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių lyra“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Šiaulių lyra“) elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. liepos 20 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės mero 2020 m. liepos 8 d. potvarkį Nr. 27 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės Gardino gatvės seniūnaitijos, Architektų gatvės seniūnaitijos, Dainų gatvės seniūnaitijos, Lyros gatvės seniūnaitijos, Dainų tako seniūnaitijos, Bokšto seniūnaitijos ir Beržynėlio seniūnaitijos gyventojų apklausos inicijavimo“ (toliau – ir Potvarkis); 2) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. T-274 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų apklausos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas pareiškėjui grąžino sumokėtą žyminį mokestį – 23 Eur.

Teismas nustatė, kad Šiaulių miesto savivaldybės meras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 39 straipsniu, 40 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 4 dalimi, Potvarkiu nusprendė: 1) inicijuoti Šiaulių miesto savivaldybės Gardino gatvės seniūnaitijos, Architektų gatvės sieniūnaitijos, Dainų gatvės seniūnaitijos, Lyros gatvės seniūnaitijos, Dainų tako seniūnaitijos, Bokšto seniūnaitijos ir Beržynėlio seniūnaitijos gyventojų apklausą dėl Lyros pėsčiųjų tako ir Dainų pėsčiųjų tako (tarp (duomenys neskelbtini) pastatų, Šiauliuose) vientisumo atkūrimo; 2) pasiūlyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybai nustatyti: 2.1. Gyventojų apklausos būdą – atrankinė gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose; 2.2. Gyventojų apklausos teritoriją – Šiaulių miesto savivaldybės Gardino gatvės seniūnaitijos, Architektų gatvės seniūnaitijos, Dainų gatvės seniūnaitijos, Lyros gatvės seniūnaitijos, Dainų tako seniūnaitijos, Bokšto seniūnaitijos ir Beržynėlio seniūnaitijos teritorija.

Atsižvelgdamas į skundžiamo Potvarkio turinį bei į VSĮ 36 straipsnio 1 dalies, 38 straipsnio, 44 straipsnio, 45 straipsnio 2 dalies, 46 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, reglamentuojančias vietos gyventojų apklausos bendruosius principus, apklausos būdus, organizavimo tvarką, apklausos rezultatų nustatymą ir paskelbimą, apklausai teiktų klausimų sprendimo priėmimą, teismas padarė išvadą, kad Potvarkiu yra tik siūloma Šiaulių miesto savivaldybės tarybai nustatyti gyventojų apklausos būdą bei gyventojų apklausos teritoriją. Potvarkis yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriuo pareiškėjui nesukuriamos jokios teisinės pasekmės, todėl jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, tokie, kaip dokumento pavadinimas ar nurodyta akto apskundimo tvarka. Tai, ar dėl akto galima paduoti skundą, lemia akto turinys.

Teismas nurodė, kad skundžiamas Sprendimas yra norminis administracinis aktas, o jo pašalinimas iš teisės aktų sistemos galimas tik vieninteliu būdu – atliekant norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo procedūrą. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 112 straipsnyje numatytų subjektų ratą, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl tokio akto teisėtumo. Kreipdamasis į teismą, pareiškėjas nenurodė tiesioginės sąsajos tarp skundžiamo akto ir individualaus ginčo, kuriame jis pritaikytas, todėl negali jo ginčyti ABTĮ 113 straipsnyje numatyta tvarka (kai tai susiję su individualia byla).

III. Pareiškėjas UAB „Šiaulių lyra“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartį ir pareiškėjo skundą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Potvarkis yra tarpinis procedūrinis dokumentas ir juo pareiškėjui nenustatomos jokios teisinės pasekmės. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai neįvertino inicijuojamos apklausos klausimo turinio – dėl Lyros pėsčiųjų tako ir Dainų pėsčiųjų tako (tarp (duomenys neskelbtini) pastatų, Šiauliuose) vientisumo atkūrimo. Pareiškėjas pažymi, kad apklausos klausime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), jam priklauso nekilnojamieji daiktai (aikštelė b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų takas b2, kiemo aikštelė b3, kiti nekilnojamieji daiktai). Skunde nurodytos aplinkybės bei savivaldybės administravimo institucijų viešoje erdvėje pateikiama konkreti pozicija parodo, kad inicijuojama gyventojų apklausa nurodytu klausimu yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su pareiškėjo, nuosavybės teise valdančio konkrečią privačią nuosavybę, kuri skiria, kaip nurodoma, Lyros ir Dainų pėsčiųjų takus, teisėmis bei pareigomis. Savivaldybės administravimo institucijų teiginiuose nurodomas apklausos konkretaus turinio klausimu tikslas – vėliau pradėti pareiškėjui priklausančio turto visuomenės reikmėms paėmimo procedūrą. Esant tokioms aplinkybėms, aiškinimas, jog Potvarkis pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, yra labai siauras. Tokiu aiškinimu pažeidžiama ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiškėjo teisė kreiptis teisminės gynybos į teismą.

Pareiškėjo teigimu, pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso merui. Tai reiškia, kad mero inicijavimas apklausos konkrečiu klausimu ir yra galutinis sprendimas, o ne tarpinis sprendimas (Potvarkio 1 dalis yra galutinis mero sprendimas). Pagal Įstatymo 38 straipsnio nuostatas, apklausos būdą pasiūlo apklausos iniciatorius (šiuo atveju meras tai padarė Potvarkio 2 dalyje), o sprendimą dėl apklausos būdo priima savivaldybės taryba arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdami į vietos sąlygas ir aplinkybes. Pareiškėjo įsitikinimu, šios Įstatymo nuostatos rodo, kad mero inicijuotos gyventojų apklausos klausimas ir po savivaldybės tarybos (ar jos pavedimu – savivaldybės administracijos direktoriaus) sprendimo pagal Įstatymo 38 straipsnio 2 dalį lieka toks pat, koks jis nurodytas Potvarkio 1 dalyje. Mero sprendimas, išreikštas Potvarkio 1 dalyje, pagal Įstatymo nuostatas turi privalomąjį pobūdį, taigi yra galutinis. Be to, iš Potvarkyje nurodytos apskundimo tvarkos matyti, kad tai yra ne tarpinis (kaip laikė teismas), o galutinis administracinis aktas.

Pareiškėjas pažymi, kad skundu jis siekia įrodyti, jog Potvarkiu mero inicijuotos apklausos klausimas nėra klausimas, kurį savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas (VSĮ 37 str. 1 d.). Pareiškėjo reikalavimas yra toks, kad jį patenkinus, įrodinėjamas Vietos savivaldos įstatymo pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi. Tačiau skundžiama teismo nutartis palieka neatsakytų klausimų, neaiškumų, kurie tikėtina gali tapti naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

Atsižvelgiant į tai, kad Potvarkis laikytinas skundo administraciniam teismui dalyku, teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Sprendimo (kuris buvo priimtas, išimtinai siekiant spręsti klausimus, susijusius su nurodyta pareiškėjo nuosavybe) panaikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Potvarkis yra tarpinis procedūrinis dokumentas, pareiškėjui nesukeliantis teisinių pasekmių, todėl nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, Sprendimas yra norminis administracinis aktas, tačiau pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 112 straipsnyje numatytų subjektų ratą, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl tokio akto teisėtumo, taip pat neatitinka ABTĮ 113 straipsnyje numatytų sąlygų pradėti norminę bylą.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, teigdamas, kad Potvarkiu inicijuojama apklausa yra susijusi su pareiškėjo nuosavybės teise valdoma privačia nuosavybe, Potvarkis yra galutinis mero sprendimas, dėl kurio pareiškėjas gali kreiptis į teismą ABTĮ nustatyta tvarka. Pripažinus, kad Potvarkis gali būti ginčo administraciniame teisme dalykas, teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).

Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa). Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams, savivaldybės tarybai, merui ir seniūnui (VSĮ 40 str. 1 d.). Mero sprendimai įforminami potvarkiais (VSĮ 20 str. 4 d.). Apklausos būdai nurodyti VSĮ 38 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apklausos būdą pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo priima savivaldybės taryba arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdami į vietos sąlygas ir aplinkybes.

Apklausa gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos (jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje. Kai apklausą inicijuoja savivaldybės taryba, meras ar seniūnas, apklausos teritorija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai. Kai apklausą inicijuoja savivaldybės gyventojai, apklausos teritoriją pasiūlo apklausos iniciatorius, atsižvelgdamas į teritorinį suskirstymą ir į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai. Galutinį sprendimą dėl apklausos teritorijos priima savivaldybės taryba. Savivaldybės taryba po to, kai yra surinktas reikiamas parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir nenustatyta parašų rinkimo pažeidimų, turi teisę parinkti kitą negu apklausos iniciatoriaus pasiūlyta apklausos teritorija. Tokiu atveju netaikomas 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas (VSĮ 39 str.).

Šiaulių miesto savivaldybės meras skundžiamu Potvarkiu: 1) inicijavo Šiaulių miesto savivaldybės Gardino gatvės seniūnaitijos, Architektų gatvės seniūnaitijos, Dainų gatvės seniūnaitijos, Lyros gatvės seniūnaitijos, Dainų tako seniūnaitijos, Bokšto seniūnaitijos ir Beržynėlio seniūnaitijos gyventojų apklausą dėl Lyros pėsčiųjų tako ir Dainų pėsčiųjų tako (tarp (duomenys neskelbtini) pastatų, Šiauliuose) vientisumo atkūrimo; 2) pasiūlė Šiaulių miesto savivaldybės tarybai nustatyti: 2.1. Gyventojų apklausos būdą – atrankinė gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose; 2.2. Gyventojų apklausos teritoriją – Šiaulių miesto savivaldybės Gardino gatvės seniūnaitijos, Architektų gatvės seniūnaitijos, Dainų gatvės seniūnaitijos, Lyros gatvės seniūnaitijos, Dainų tako seniūnaitijos, Bokšto seniūnaitijos ir Beržynėlio seniūnaitijos teritorija.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Potvarkio turinį bei atsižvelgdama į minėtas Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Potvarkis yra tarpinis procedūrinis dokumentas. Potvarkio pirmu punktu išreikšta mero iniciatyvos teisė apklausai paskelbti, numatyta VSĮ 40 straipsnio 1 dalyje, o antru punktu pasiūlyta Šiaulių miesto savivaldybės tarybai nustatyti gyventojų apklausos būdą ir teritoriją, tačiau Potvarkiu joks sprendimas pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas, todėl Potvarkis nagrinėjamu atveju negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Kaip minėta, sprendimą dėl apklausos būdo priima savivaldybės taryba arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius (VSĮ 38 str. 2 d.), galutinį sprendimą dėl apklausos teritorijos priima savivaldybės taryba (VSĮ 39 str.).

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad Potvarkyje nurodyta jo apskundimo tvarka rodo, kad jis nėra tarpinis, o yra galutinis administracinis aktas. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, tokie, kaip dokumento pavadinimas ar nurodyta akto apskundimo tvarka. Tai, ar dėl akto galima paduoti skundą, lemia akto turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-797-146/2015; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-998-756/2017; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-844-629/2018). Nagrinėjamu atveju, ginčijamo Potvarkio turinys lemia, kad byla dėl šio akto teisėtumo ir pagrįstumo ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėtina.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Potvarkio, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Atmestinas pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymas prijungti papildomus įrodymus: 1) Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. T-355 „Dėl gyventojų apklausos“ (kuriuo pritariama Šiaulių miesto savivaldybės mero inicijuojamai vietos gyventojų apklausai dėl Lyros pėsčiųjų tako ir Dainų pėsčiųjų tako (tarp (duomenys neskelbtini) pastatų, Šiauliuose) vientisumo atkūrimo bei nustatoma konkreti apklausos teritorija) bei Aiškinamąjį raštą dėl šio sprendimo; 2) Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario Z. M. „Facebook“ profilio išrašą, kur paskelbtas pirmiau minėtas 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimas bei planas, kur būtų pėsčiųjų tako atkūrimas (per pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą); 3) skelbimą iš Šiaulių miesto savivaldybės puslapio, kur pažymėtas ir numatytas pėsčiųjų tako atkūrimas (per pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kadangi pareiškėjo prašomi prijungti prie bylos įrodymai atsirado po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, jie nagrinėjamu atveju negali turėti jokios įtakos teismo priimtos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, tad nėra teisiškai reikšmingi.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti taip pat ir pareiškėjo skundo dalį dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. T-274 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų apklausos tvarkos aprašo patvirtinimo“ panaikinimo. Teismas vertino, kad šis Sprendimas yra norminis administracinis aktas, o jo pašalinimas iš teisės aktų sistemos galimas tik vieninteliu būdu – atliekant norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo procedūrą. Tačiau pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 112 straipsnyje nustatytų subjektų ratą, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl tokio akto teisėtumo, bei neatitinka ABTĮ 113 straipsnyje nustatytų sąlygų pradėti norminę bylą.

Nustatyta, kad ginčijamu Sprendimu patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų apklausos tvarkos aprašas ir pripažintas netekusiu galios Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. T-63 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų apklausos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal šio aprašo 1 punktą, aprašas nustato viešųjų Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – savivaldybė) reikalų tvarkymo klausimais vykdomos Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų apklausos (toliau – apklausa) organizavimo tvarką, apklausos subjektus, dalyvius, apklausos būdus, rezultatų nustatymą ir naudojimą. Pagal to paties aprašo 2 punktą, aprašas nustato savivaldybės gyventojų apklausos (toliau – apklausa) bendruosius principus, būdus, inicijavimą, agitaciją, organizavimą, Apklausos komisijos (toliau – Komisija) įgaliojimus, rezultatų nustatymą ir naudojimą, apklausą inicijuojančius, organizuojančius ir vykdančius subjektus. Apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio.

Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų, kurios orientuojamos į ateitį ir numatytos taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-63/2003; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-686-629/2019).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas yra norminio administracinio pobūdžio aktas, todėl abstraktų pareiškimą ištirti šio akto normų (nuostatų) teisėtumą gali pateikti tik subjektai, numatyti ABTĮ 112 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tarp kurių pareiškėjas nepatenka.

Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo. Prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.).

Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad pareiškėjas teikti prašymą dėl Sprendimo teisėtumo gali tik tuo atveju, jeigu teisme būtų nagrinėjama individuali byla, susijusi su Sprendimo taikymu. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė tiesioginės sąsajos tarp skundžiamo akto ir individualaus ginčo, kuriame jis pritaikytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas Sprendimo negali ginčyti ABTĮ 113 straipsnyje numatyta tvarka (kai tai susiję su individualia byla).

Nustačius, kad pareiškėjas neturėjo teisės paduoti skundą dėl Sprendimo teisėtumo ištyrimo, kuris vertintinas kaip abstraktus pareiškimas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ABTĮ 112 straipsnio prasme, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą dėl Sprendimo pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip skundą, nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurios naikinti ar keisti, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė