b52f5e90-e641-40b4-8446-9fd14851dff1 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Algerdas Urbšys                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-183-175/2016;Teisėjas Vitalijus Krivičius                                            Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12500-2015-9;                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                         2.4.; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo UrbÅ¡io, teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės, ArÅ«no PaÅ¡tuolio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nuteistojo A. J. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

J. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. PaskirtÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinus su 2015-10-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 5 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausme, A.

J. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: A. J. nuteistas už tai, kad jis, 2015 m. kovo 1 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) tiksliai nenustatytoje vietoje, nukentėjusiajam M. R. sakydamas, kad ketina pirkti jo automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsėdo į šį automobilį, kuriame buvo užvedimo rakteliai ir, nieko neaiÅ¡kinęs, iÅ¡važiavo, tokiu bÅ«du pagrobė M.

R. priklausantį automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 350 eurų vertės.Apeliaciniame skunde A. J. praÅ¡o suÅ¡velninti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Nuteistasis mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Nurodo, kad jau nuo 2015-03-16 atlieka bausmę pataisos namuose, dirba. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su Å¡iuo nusikaltimu nėra susijęs, t. y. atsisakė duoti parodymus ir dėl to labai gailisi. Teismas nuosprendyje nurodo, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Nuteistojo vertinimu, Å¡ie tikslai jau yra pasiekti, kadangi jis jau atlieka bausmę pataisos namuose ir jo laisvė yra apribota.Teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundÄ palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė skundÄ prašė atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, t. y. apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia skunde dėstomų praÅ¡ymų apimtis, jų aiÅ¡kumas, konkretumas (BPK 320 str. 3 d.).

Nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimų neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme praÅ¡ydamas jÄ Å¡velninti. Apygardos teismo teisėjų kolegija skundžiamo VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina apeliacinio skundo ribose.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d., 2 d.).

Skiriant bausmę taip pat turi bÅ«ti vadovaujamasi ir bausmės tikslais, jos paskirtimi, taip pat atsižvelgiama ir į teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė aukščiau paminėtas nuostatas, bausmę individualizavo tinkamai, todėl apeliantas neteisus tvirtindamas, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas A. J. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 str. 2 d., skyrė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuriÄ subendrino su 2015-10-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

BK 178 str. 2 d. sankcijoje nurodyta, kad už Å¡io nusikaltimo padarymÄ baudžiama bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. J. bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ â€“ tokį savo sprendimÄ argumentavo ir su nuosprendyje iÅ¡dėstytais bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo motyvais apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. J. anksčiau jau teistas, taip pat ir už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 178 str. 2 d.

Nuteistajam buvo taikoma laisvės apribojimo bausmė, kuri buvo pakeista areštu, taip pat taikyta ir griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Nepaisant to, A. J. ir vėl nusikalto. Paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nėra linkęs pasimokyti iš savo ankstesnio neigiamo patyrimo, yra linkęs nusikalsti, o jam taikytos poveikio priemonės – bausmės teigiamos įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo, nuo naujų nusikaltimų nesulaikė.

Ä®vertinus paminėta, akivaizdu, kad Å¡velnesnėmis, negu terminuotas laisvės atėmimas, bausmėmis Å¡iuo atveju nėra galimybės pasiekti BK 41 str. numatytus tikslus. Nustatydamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas pažeidimų taip pat nepadarė, bausmę individualizavo tinkamai. Teismas įvertino tai, kad padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, nusikaltimas baigtas, A. J. nusikalto bÅ«damas prieÅ¡ tai teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ ir turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , todėl laikytinas recidyvistu.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į asmenybę charakterizuojančius duomenis (bÅ«damas jauno darbingo amžiaus nedirba, nesimoko, baustas administracine tvarka) ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, negu sankcijoje numatytas vidurkis. Kolegijos vertinimu, paskirta bausmė, atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , jį charakterizuojančių duomenų visumÄ , nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta, neteisinga ar neproporcinga padarytam nusikaltimui.

Apeliantas skunde nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylÄ nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui ir dėl kurių bÅ«tų pakankamas pagrindas paskirtÄ bausmę dar labiau Å¡velninti. Nelaikytina pagrindu Å¡velninti paskirtÄ bausmę ir nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis jau atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl BK 41 str. numatyti bausmės tikslai jau yra pasiekti. Teismas pažymi, kad už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ asmeniui skiriama bausmė, kuriÄ jis privalo vykdyti.

Tai, kad nuteistas asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl bausmės paskyrimo už kitas jo padarytas nusikalstamas veikas neturi ir neatleidžia jo nuo pareigos atlikti bausmę, paskirtÄ vėlesniu nuosprendžiu. Tai, kad nuteistasis, kaip tvirtina apeliaciniame skunde, pataisos namuose dirba, vertintina teigiamai, tačiau nelaikytina aplinkybe, sudarančiÄ pagrindÄ paskirtÄ bausmę Å¡velninti. Å i aplinkybė gali bÅ«ti reikÅ¡minga bausmės vykdymo procese sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės. Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, laikytina, kad nusikalstamÄ veikÄ ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, bausmių skyrimÄ reglamentuojančių nuostatų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į BK 59, 60, 61 str. nurodytas aplinkybes, BK 41 str. apibrėžtÄ bausmės paskirtį ir tikslus, ir už nusikalstamÄ veikÄ paskyrė teisingÄ bausmę, kuri, Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusikaltimui.

Keisti skundžiamÄ nuosprendį pagal nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes ir bausmę dar labiau Å¡velninti pagrindo nėra. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 st. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Pirmininkaujantis teisėjas                                                                                     Algerdas UrbÅ¡ys Teisėjai                                                                                                                 JÅ«ratė Jakubonienė                                                                                                                                ArÅ«nas PaÅ¡tuolis