b52d96e4-ddfb-4ec4-8224-e4fc12b88094 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1350-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01457-2013-2 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 30 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir JÅ«ros Marijos Strumskienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės 34-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos ir atsakovo A.

D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-98-294/2016 pagal ieÅ¡kovės 34-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos ieÅ¡kinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                  I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė 34-oji gyvenamojo namo statybos bendrija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 545,15 Eur (1 882,29 Lt) skolos, 95,49 Eur (329,70 Lt) delspinigių, procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovui nuosavybes teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, visi butų savininkai yra įkÅ«rę bendrijÄ . Bendrija, vadovaudamasi įstatymais ir kitais teises aktais bei su komunalinių paslaugų tiekėjais sudarytomis sutartimis ir bendrijos narių susirinkimuose priimtais nutarimais, kiekvienÄ mėnesį kiekvieno buto savininkams apskaičiuoja tenkančiÄ mokesčių dalį bei kitas įmokas ir iÅ¡raÅ¡o sÄ skaitas.

Gyventojai kiekvienÄ mėnesį privalo sumokėti bendrijai mokesčius už Å¡ilumÄ , už Å¡ilumos punkto priežiÅ«rÄ , už vandenį, už elektrÄ , už atliekų tvarkymÄ , už unifonų priežiÅ«rÄ , už televizijÄ , gyventojui tenkančiÄ Å¾emės mokesčio dalį, kitas įmokas bei kaupiamÄ sias lėšas. Bendrija, surinkusi iÅ¡ gyventojų sumokėtus mokesčius atsiskaito su valstybe. Atsakovas jau nuo 2009 m. vėluoja apmokėti jam iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas. Atsakovas A. D. teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovės specialusis teisinis statusas nesuteikia jai teisės teikti jokių paslaugų, susijusių su gyvenamojo namo priežiÅ«ra, valdymu ir naudojimu, todėl ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo. Nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje remiasi Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu (DNSBÄ®), tačiau atsakovui iÅ¡kyla pagrįstų abejonių dėl Å¡io įstatymo aiÅ¡kinimo ir taikymo, sprendžiant, ar Å¡is įstatymas taikomas gyvenamųjų namų statybos bendrijoms ginčo laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2012 m.

IeÅ¡kovės nurodyti teisės aktai netaikomi, nes ieÅ¡kovė niekada nebuvo įsteigta ir neveikė pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymÄ . Nuo 2012 m. liepos 1 d. DNSBÄ® taip pat nėra taikomas gyvenamųjų namų statybos bendrijoms, nes Å¡ios bendrijos yra įsteigtos tik butų statybai, o ne daugiabučio namo valdymui, tvarkymui ir priežiÅ«rai. Å iuo metu atsakovas jau kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, praÅ¡ydamas daugiabučiui namui skirti administratorių, nes atsakovo name nėra įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija ir nėra sudaryta butų savininkų jungtinės veiklos sutartis dėl namui priskirto sklypo ir namo bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiÅ«ros ir tvarkymo.

IeÅ¡kovė iki Å¡iol nėra pateikusi jokių sÄ skaitų ir darbų atlikimo aktų, nors atsakovui ginčo laikotarpiu teikdavo „mokėjimo lapelius“, kuriuose buvo suraÅ¡ytos atsakovui neva suteiktos paslaugos, kurias „teikė“ arba „suorganizavo“ ieÅ¡kovė. Å iose sÄ skaitose nurodomos sumos galimai neatitinka sumų, kurias ieÅ¡kovė sumokėjo komunalinių paslaugų tiekėjams arba namo remonto darbus atlikusioms įmonėms, ir verčia atsakovÄ manyti, kad ieÅ¡kovė ne tik aplaidžiai tvarko buhalterinę apskaitÄ , bet ir siekia praturtėti atsakovo sÄ skaita.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas paslaugas, už kurias praÅ¡oma priteisti skolÄ , realiai gavo, o jei ir gavo – abejotina suteiktų paslaugų apimtis, kiekis, laikotarpis ir pan. Visas Å¡ias aplinkybes įrodyti privalo ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė privalėjo atskirti iÅ¡ atsakovo reikalaujamas iÅ¡laidas, skirtas bendro naudojimo objektų priežiÅ«rai (pvz., remontas, tvarkymas, valymas), kuriuos reglamentuoja daiktinė teisė, nuo iÅ¡laidų, skirtų butų savininkų vartojimo poreikiams tenkinti (elektros energija, Å¡ildymas, karÅ¡tas ir Å¡altas vanduo, cirkuliacijos mokestis, atliekų iÅ¡vežimas ir pan.).

Apsimesdama namo administratore, ieÅ¡kovė tikėtina tik suorganizavo Å¡ių paslaugų teikimÄ , tačiau pati nebuvo, nėra ir negali bÅ«ti jokių paslaugų, skirtų butų savininkų vartojimo poreikiams tenkinti, teikėja ir tiekėja, nes DNSB įstatymo 3 straipsnio 1 dalis apriboja daugiabučio namo savininkų bendrijos veiklÄ , leisdama įgyvendinti tik namo patalpų savininkų bendrÄ sias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir tvarkymu.

Jei ieÅ¡kovė mano, kad ji ne organizavo paslaugų teikimÄ , o pati jas teikė atsakovui, tai sandoriai dėl tokių paslaugų teikimo yra niekiniai, nes ieÅ¡kovė, atstovaudama atsakovÄ , be jo sutikimo bendro naudojimo objektų valdymo ir priežiÅ«ros klausimais, negali tuo pačiu metu ir atstovauti, ir kartu teikti paslaugas atstovaujamam asmeniui, nes tai reikÅ¡tų sandorį su pačiu savimi, o tokie sandoriai yra niekiniai nuo jų sudarymo momento. Pagal komunalinių paslaugų teikimo ir energijos tiekimo ir vartojimo sutartis, energijos vartotojai yra ne statybos bendrija (ieÅ¡kovė), bet butų savininkai, t. y. fiziniai asmenys, gaunantys Å¡ias paslaugas ir energijÄ savo namų Å«kio reikmėms ir apmokantys komunalinių paslaugų ir energijos tiekimÄ Ä¯monėms.

IeÅ¡kovė neturėjo ir neturi teisės apmokėti už atsakovo butui skirtas vartojimo paslaugas arba kitaip užtikrinti atsakovo asmeninių prievolių įvykdymÄ , nes tai draudžia įstatymai. Bendrija atsako tik pagal savo prievoles. Kadangi bendrija nėra ir negali bÅ«ti paslaugos gavėja, taip pat neatsako už savo narių prievoles (DGNBÄ® 26 str. 2 d.), o sutartis, kuria remiasi ieÅ¡kovė yra niekinė, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ už atsakovo asmeniniams vartojimo poreikiams tiektÄ Å¡ilumos energijÄ , karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , cirkuliacijos mokestį negali bÅ«ti tenkinamas.

AnalogiÅ¡kais argumentais turi bÅ«ti atmestini visi ieÅ¡kovės argumentai dėl kitų komunalinių paslaugų (Å¡alto ir karÅ¡to vandens, atliekų iÅ¡vežimo, cirkuliacijos mokesčio), nes pagal ieÅ¡kovės sudarytas sutartis tiekiamų prekių (Å¡alto ir karÅ¡to vandens ir pan.) ir teikiamų komunalinių paslaugų (atliekų iÅ¡vežimo, cirkuliacijos mokesčio ir pan.) vartotojai yra ne bendrija, bet butų savininkai, t. y. fiziniai asmenys, vartojantys jÄ savo namų Å«kio reikmėms ir apmokantys pardavėjui už suteiktas paslaugas.

Vadinasi, Bendrija sudarė Å¡ilumos energijos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartį neturėdama tokios teisės. Sandoris dėl sutarties Å¡alies ir paslaugos gavėjo prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms, pažeidžia jų reikalavimus, todėl laikytini niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento – CK 1.78 straipsnis, 1.80 straipsnis, nežiÅ«rint to, kad nėra reikalavimo pripažinti jį negaliojančiu. Atsakovas A. D. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti, kad ieÅ¡kovės sudaryta sutartis su SPAB ,,Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ Nr. 60159 dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo ir vartojimo (kuriÄ Å¡iuo metu vykdo UAB ,,Vilniaus energija“), 2002 m. spalio 15 d. sutartis su V.

B. dėl Å¡ilumos punkto ir sistemų priežiÅ«ros, sutartis su UAB ,,Vilniaus vandenys“ Nr. 2591, sutartis su AB ,,Lietuvos energija“ Nr. 4055 (kuriÄ vykdo UAB ,,Lesto“), sutartis su VSA Vilnius Nr. 1601A, 2002 m. spalio 18 d. ir 2007 m. lapkričio 12 d. sutartys su UAB ,,FortÅ«na“ dėl telefonspynės priežiÅ«ros, sutartis su UAB ,,Vilniaus SRV“ dėl fasado apdailos darbų Nr. 120906/S-01-VLN ir sutartis su UAB ,,Rygveda“ dėl televizijos paslaugų teikimo yra negaliojančios atsakovo atžvilgiu nuo jų sudarymo momento, nes visas Å¡ias sutartis sudarė atsakovo neįgaliotas asmuo, sutarčių sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos vartotojų atžvilgiu ir nebuvo individualiai aptartos su atsakovu kaip vartotoju.

IeÅ¡kovės užsakytos fasado remonto, Å¡ilumos punkto priežiÅ«ros ir telefonspynės priežiÅ«ros paslaugos nebuvo bÅ«tinos pagal statinio privalomuosius priežiÅ«ros reikalavimus ir dėl Å¡ių iÅ¡laidų atsakovas nėra davęs sutikimo. Taip pat atsakovas praÅ¡o teismo pripažinti, kad atsakovo ir jo butui (namui) energijos ir komunalines bei priežiÅ«ros paslaugas teikiančių įmonių santykius reglamentuoja atitinkamos elektros, Å¡alto, karÅ¡to vandens ir Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo sutartys pagal standartines sÄ lygas.

Be to, atsakovas praÅ¡o teismo pripažinti ieÅ¡kovės 2012 m. gegužės 3 d. priimtÄ nutarimÄ dėl Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 3 pasirinkimo, nutarimus dėl kaupiamųjų lėšų ir visų atsakovÄ liečiančių klausimų, priimtus 2008 m. lapkričio 15 d., 2011 m. vasario 18 d., 2012 m. vasario 28 d., 2012 m. birželio 14 d., negaliojančiais atsakovo atžvilgiu, nes visus Å¡iuos nutarimus priėmė statybos bendrija, neturinti įgaliojimų administruoti atsakovo namo ir rengti butų savininkų susirinkimus.

PraÅ¡o teismo atnaujinti terminÄ ieÅ¡kovo priimtų nutarimų apskundimui.IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad namas iki Å¡iol nėra priduotas dėl to, kad vyksta teisminiai ginčai su savivaldybe dėl žemės sklypo. Statybos bendrijos po įstatymo įsigaliojimo pripažįstamos gyvenamųjų namų savininkų bendrijomis. Iki 2009 m. atsakovas mokėjo visus mokesčius, neturėjo įsiskolinimų.

Prašo taikyti ieškinio senatį priešieškinio reikalavimams, be to, mano, kad atsakovas neturi teisės ginčyti priešieškinyje nurodytus sandorius.              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 545,15 Eur skolos ir 736,71 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taip pat atmetė atsakovo priešieškinį ieškovei ir priteisė atsakovui iš ieškovės 54,31 Eur teisinės pagalbos išlaidų.Teismas nurodė, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrÄ ja daline nuosavybe esantį turtÄ grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Minėtos bendraturčių pareigos susijusios su nuosavybės teisės turinio tinkamu įgyvendinimu. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Be to, remiantis CK 4.82 straipsnio 4 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Pareiga padengti iÅ¡laidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014). Å io subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti iÅ¡laikant bendrÄ jį turtÄ kyla iÅ¡ įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei Å¡ios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014).Teisės normose įtvirtinta daugiabučių namų patalpų savininkų teisė rinktis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ir įgyvendinimo bÅ«dÄ : daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Tuo atveju, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, savivaldybės vykdomoji institucija skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių, kuris administruoja turtÄ CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis). Remiantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiÅ«ra.

DNSBÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieÅ¡tarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams. Savo veikloje bendrija vadovaujasi bendrijos įstatais (DNSBÄ® 7 straipsnio 1 dalis). Pagal DNSBÄ® 9 straipsnio 2 dalį, bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Bendrijos įstatuose gali bÅ«ti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytÄ visuotinio susirinkimo teisių dalį (DNSBÄ® 9 straipsnio 1 dalis).

Bendrija, įgyvendindama uždavinius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir išlaikymu, veikia ne tik bendrijos narių, tačiau ir kitų butų ir kitų patalpų savininkų, nesančių bendrijos nariais, vardu bei jų naudai. Atsižvelgiant į tai, bendrijos valdymo organų sprendimai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu bei priežiūra, mokesčių rinkimu ir pan., yra privalomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, yra jie bendrijos nariais, ar ne.

Taigi, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, esančių daugiabučiuose namuose, savininkai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.). DNSBĮ 21 straipsnio1 dalyje nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne (DNSBĮ 21 straipsnio 2 dalis).

Pagal DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, be kita ko, privalo: teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. priimtame nutarime taip pat yra konstatavęs, kad savininkas gali nesusieti savęs narystės bendrijoje ryÅ¡iais, tačiau ir tokiu atveju jis yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Taigi, nors atsakovas teigia savęs nelaikantis bendrijos nariu, tačiau jam, kaip bendrosios dalinės nuosavybės subjektui (bendraturčiui) kyla pareiga vykdyti bendrijos valdymo organų sprendimus, susijusius su tokios nuosavybės iÅ¡laikymu.Atsižvelgdamas į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , taip pat remdamasis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, be to, CK 6.59 straipsniu, draudžiančiu vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, teismas konstatavo, jog atsakovas savo prievolę mokėti mokesčius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų iÅ¡laikymu, vykdė netinkamai, todėl priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 545,15 Eur (1 882,29 Lt) skolÄ .Teismas konstatavo, jog atsakovas nėra bendrijos narys, todėl jam prievolė mokėti ieÅ¡kovei mokesčius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡laikymu, kyla ne iÅ¡ sutarties, o iÅ¡ įstatymo, t. y. daiktinės teisės (nuosavybės teisės turinio).

Savo ruožtu prievolė mokėti sutartines netesybas kyla iÅ¡ sutarties (prievolinės teisės). Tuo tarpu atsakovo ir ieÅ¡kovės nagrinėjamu atveju sutartiniai santykiai nesieja. Nagrinėjamu atveju 2011 m. bendrijos susirinkime buvo sutarta skaičiuoti 0,1 proc. dydžio delspinigius už laiku nesumokėtus mokesčius, todėl teismas sprendė, jog esant atsakovo prieÅ¡taravimams, jog jis nėra bendrijos narys, toks bendrijos susirinkimo nutarimas negali bÅ«ti laikomas atsakovÄ saistančiu ir atsakovo bei ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniu susitarimu tiek dėl delspinigių normos, tiek dėl jų skaičiavimo.

Pasak teismo, atsakovas, kuris nėra bendrijos nariu, o jo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčio, nesieja sutartiniai santykiai su ieÅ¡kove, neturi pareigos mokėti delspinigius, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.Teismas, įvertinęs prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ir byloje esančius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra jokio teisinio pagrindo pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje dėstomus argumentus pripažinti, kad ieÅ¡kovo sudaryta sutartis su SPAB ,,Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ Nr. 60159 dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo ir vartojimo (kuriÄ Å¡iuo metu vykdo UAB ,,Vilniaus energija“), 2002 m. spalio 15 d. sutartis su V.

B. dėl Å¡ilumos punkto ir sistemų priežiÅ«ros, sutartis su UAB ,,Vilniaus vandenys“ Nr. 2591, sutartis su AB ,,Lietuvos energija“ Nr. 4055 (kuriÄ vykdo UAB ,,Lesto“), sutartis su VSA Vilnius Nr. 1601A, 2002 m. spalio 18 d. ir 2007 m. lapkričio 12 d. sutartys su UAB ,,Fortuna“ dėl telefonspynės priežiÅ«ros, sutartis su UAB ,,Vilniaus SRV“ dėl fasado apdailos darbų Nr. 120906/S-01-VLN ir sutartis su UAB ,,Rygveda“ dėl televizijos paslaugų teikimo yra negaliojančios atsakovo atžvilgiu nuo jų sudarymo momento.

Atsakovas prašė teismo pripažinti, kad atsakovo ir jo butui (namui) energijos ir komunalines bei priežiÅ«ros paslaugas teikiančių įmonių santykius reglamentuoja atitinkamos elektros, šalto, karÅ¡to vandens ir Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo sutartys pagal standartines sÄ lygas, tačiau pripažinus, kad ieÅ¡kovės sudarytos sutartys su paslaugų tiekėjais yra galiojančios, teismas Å¡io atsakovo reikalavimo netenkino. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu taip pat prašė pripažinti negaliojančiais ieÅ¡kovės 2012 m. gegužės 3 d. nutarimÄ dėl Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 3 pasirinkimo, nutarimus dėl kaupiamųjų lėšų ir visų atsakovÄ liečiančių klausimų, priimtus 2008 m. lapkričio 15 d., 2011 m. vasario 18 d., 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. birželio 14 d.

IeÅ¡kovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ tokiems atsakovo reikalavimams. Teismas, įvertinęs atsakovo (bei jo atstovo) argumentus, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį (dėl nutarimų pripažinimo negaliojančiais) praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas pažymėjo, jog atsakovui buvo žinomi bendrijos priimti nutarimai ir jų turinys, tačiau atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti jam kilusias abejones iki pat 2013 metų vasario mėn. Tokį atsakovo pasyvų elgesį teismas laikė nesuderinamu su nukentėjusios Å¡alies pareiga operatyviai reaguoti į galimÄ savo teisėtų interesų pažeidimÄ , todėl neatnaujino ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimams dėl bendrijos nutarimų ginčijimo, todėl ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentaiIeÅ¡kovė 34-oji gyvenamojo namo statybos bendrija apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ dalyje dėl delspinigių, palÅ«kanų, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų pritesimo. Å ioje dalyje ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi – priteisti iÅ¡ atsakovo 59,82 Eur palÅ«kanų nuo nesumokėtos skolos, 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 796,44 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Be to, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 300 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patyrė bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes teismas priėmė sprendimÄ ne dėl visų ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei sprendė dėl reikalavimo, kurio patikslintame bendrijos ieÅ¡kinyje nėra. Teismas nepagrįstai nusprendė dėl delspinigių, nes tokio reikalavimo patikslintame bendrijos ieÅ¡kinyje nebuvo pareikÅ¡ta, be to, teismas nepagrįstai nepriteisė iÅ¡ atsakovo palÅ«kanų už priteista skolÄ bei procesinių palÅ«kanų, netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.SkundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas nepagrįstai nagrinėjo reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo.

Reikalavimas dėl delspinigių priteisimo buvo pareikÅ¡tas pradiniame ieÅ¡kinyje, kurį dokumentinio proceso tvarka ieÅ¡kovė pateikė teismui 2013 m. sausio 16 d. Vėliau ieÅ¡kinys buvo patikslintas. 2013 m. sausio 28 d. bendrijos patikslintame ieÅ¡kinyje reikalavimo dėl delspinigių priteisimo bendrija nebereiÅ¡kė, tačiau teismas šį reikalavimÄ iÅ¡nagrinėjo. Patikslintame ieÅ¡kinyje bendrija pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 59,82 Eur (206,55 Lt) palÅ«kanų priteisimo, Å¡iam reikalavimui pagrįsti pateikė palÅ«kanų apskaičiavimo lentelę.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl patikslintame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡to bendrijos reikalavimo dėl 59,82 Eur (206,55 Lt) palÅ«kanų priteisimo. Teismas taip pat neiÅ¡sprendė bendrijos pareikÅ¡to reikalavimo dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo.

Å is reikalavimas, priteisti iÅ¡ atsakovo bendrijos naudai 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo, buvo pareikÅ¡tas tiek pirminiame ieÅ¡kinyje, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje.Kadangi teismas nepagrįstai iÅ¡sprendė nepareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo, ir jį atmetė, atitinkamai neteisingai paskirstė ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai ir netinkama forma praÅ¡o priteisti materialiÄ sias ir procesines palÅ«kanas.

IeÅ¡kovė, tikslindama ieÅ¡kinį, pakeitė ne tik ieÅ¡kinio pagrindÄ , bet ir dalykÄ , pareikalaudama materialinių palÅ«kanų, nors ieÅ¡kovas, tikslindamas ieÅ¡kinį, turi teisę pakeisti arba ieÅ¡kinio dalykÄ , arba pagrindÄ , nes abiejų pakeitimas reiÅ¡kia ne ieÅ¡kinio tikslinimÄ , o naujÄ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė, manydama, jog teismas nepasisakė dėl dalies reikalavimų, turėjo teisę per 20 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu priimti papildomÄ sprendimÄ (CPK 277 straipsnis).

Kadangi ieÅ¡kovė tokio praÅ¡ymo nepateikė, laikytina, kad sutiko su teismo sprendimu, kuriame Å¡is klausimas buvo paliktas neiÅ¡spręstas. Jei Å¡i terminÄ ieÅ¡kovė praleido dėl nuo ieÅ¡kovės nepriklausančių aplinkybių, ieÅ¡kovė turi teisę pateikti praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ ir priimti papildomÄ sprendimÄ , tačiau tokiomis aplinkybėmis nelaikomas pačios ieÅ¡kovės, tikėtina atstovaujamos profesionalaus teisininko, neveikimas. Be to, ieÅ¡kovė apskritai neturi teisės į materialines palÅ«kanas, nes praÅ¡o priteisti tariamÄ skolÄ už komunalines vartojimo paslaugas už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2012 m.

Nors atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimais apskritai, nes ieÅ¡kovės reikalaujama įsiskolinimo suma nėra nei detalizuota, nei pagrįsta jokiais į bylÄ pateiktais įrodymais, tačiau ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti palÅ«kanų, nes jos nėra numatytos nei sutartyje, nei įstatyme. IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 59,82 Eur, kurios jai priskaičiuotos pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, dėl tariamai netinkamo prievolės vykdymo. Kadangi ieÅ¡kovė reikalauja apmokėjimo už atsakovui suteiktas vartojimo paslaugas – Å¡ildymÄ , elektros energijÄ , vandenį, atliekų iÅ¡vežimÄ ir pan. tam, kad bÅ«tų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi bÅ«ti visos trys sÄ lygos.

Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos. Pagal CK 6.360 straipsnio 5 dalį jokios palūkanos atsakovui kaip vartotojui negali būti skaičiuojamos.Nors ieškovė prieštarauja dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė atsakovas.

Teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ numato įstatymai. IÅ¡laidos suprantamos kaip iÅ¡leistos lėšos. Bylinėjimosi iÅ¡laidų realumas reiÅ¡kia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos nagrinėjimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d, sprendimÄ , priimtÄ byloje S. J. v. Lietuva). Atsakovo apeliacinio skundo motyvaiAtsakovas A. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad nėra skolingas ieÅ¡kovei už bet kokias komunalines paslaugas, nes yra permokėjęs už tebevykstančiÄ buto statybÄ ir statomo namo priežiÅ«rÄ .

IÅ¡ pateiktos buto statybos sutarties ir mokėjimo dokumentų matyti, jog ieÅ¡kovė yra gavusi didelę avansinę permokÄ , kuri padengė visus ginčo įsiskolinimus pagal atsakovo prievoles už komunalines paslaugas, Å¡ildymÄ ir pan. Pagal buto pirkimo pardavimo sutartį atsakovas privalėjo sumokėti 118 391 Lt, tačiau faktiÅ¡kai sumokėjo 166 086 Lt, avansu permokėdamas 47 695 Lt, tokiu bÅ«du įvykdė savo prievoles ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė patvirtino, kad minėtas įmokas gavo, pripažino, kad jos virÅ¡ijo buto statybos kainÄ , tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad minėta permoka buvo panaudota buto statybai ir (arba) statomo namo iÅ¡laikymui (CPK 178 straipsnis).

Tai yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, nes prievolė pasibaigė jos įvykdymu. Avansas yra iÅ¡ankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimÄ ar jo dalį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkcijÄ , jis įskaitomas į bÅ«simas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomÄ jÄ funkcijÄ (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; kt.).

Avansas yra pinigų suma, kuria buto statybos sutarties pagrindu viena Å¡alis iÅ¡ anksto sumoka kitai Å¡aliai už statomÄ butÄ bei daugiabutį namÄ ir jo iÅ¡laikymÄ bei priežiÅ«rÄ statybos metu iki visiÅ¡ko namo statybos sutarties įvykdymo užbaigus statyti namÄ suraÅ¡ant statybos darbų užbaigimo aktÄ ir jį įregistruojant vieÅ¡ame registre, kurio pagrindu namo baigtumas pasiekia 100 proc. Namo statybos sutarties įvykdymo atveju, atsiskaitant pagal sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti naudojama avansu sumokėta pinigų suma ir, priklausomai nuo avanso sumos ir skolos pagal sutartį už statomÄ butÄ ir jo priežiÅ«rÄ , vienai iÅ¡ Å¡alių atsiranda piniginio reikalavimo teisė, o kitai – finansinė prievolė, jei sutarties įvykdymo metu avanso suma nėra visiÅ¡kai iÅ¡naudota.

Byloje nustatyta, jog atsakovo butas pagal tebegaliojančiÄ sutartį yra tebestatomas, todėl visos buto statybos ir jo iÅ¡laikymo iÅ¡laidos yra dengtinos iÅ¡ atsakovo sumokėto avanso. Atsakovo atlikta permoka turėjo bÅ«ti panaudota dengiant einamuosius mokėjimus už komunalines paslaugas. Taigi teismas netinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius, nes nepagrįstai neįvertino atsakovo sumokėto avanso pagal tebestatomo buto statybos sutartį. IÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, jog atsakovo pagal buto statybos sutartį sumokėtas avansas iki Å¡iol nevirÅ¡ijo buto statybos kainos ir butui suteiktų komunalinių paslaugų kainos.

BylÄ nagrinėjantis teismas apskritai nepasisakė dėl atsakovo argumentų dėl sumokėto avanso paskirties, taip nepagrįstai susiaurindamas nagrinėjamo ginčo ribas.Pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nusprendęs, kad ginčas vyksta dėl bendrijos suteiktų paslaugų, nors byloje ginčas vyksta ne dėl bendrijos suteiktų paslaugų, kadangi pati bendrija, kaip butų savininkų atstovas, jokių paslaugų ginčo namui neteikia, o dėl trečiųjų asmenų (elektros tiekėjo, atliekų vežėjų, statybos įmonių ir kt.) suteiktų paslaugų ginčo namui, už kurias tariamai apmokėjo bendrija, kuri ieÅ¡kiniu regreso tvarka siekia prisiteisti nuostolius, t. y. ieÅ¡kovės patirtos žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ galimai patirtÄ apmokėjus už atsakovui suteiktas vartojimo ir statinio priežiÅ«ros paslaugas.

Teismas nepagrįstai bylos ginčo teisinį santykį apibrėžė vien tik pagal paties teismo suformuotÄ ieÅ¡kinio dalykÄ ir ieÅ¡kovės pateiktÄ pagrindÄ , visiÅ¡kai ignoruodamas atsakovo nurodytÄ ieÅ¡kinio dalykÄ ir atsakovo atsikirtimų argumentus dėl ginčo teisinio santykio, todėl sprendimÄ priėmė grįsdamas prielaida, kad ginčas tarp Å¡alių kilo dėl atsakovo pareigos atsakyti pagal bendrijos namo patalpų savininkų interesais sudarytÄ sutartį kilusias prievoles, nors pati ieÅ¡kovė nurodė, kad ginčas kilo dėl jos patirtų nuostolių.

Teismas išėjo iÅ¡ ginčo ribų, priteisdamas ieÅ¡kovės naudai įsiskolinimÄ už byloje nedalyvaujančių paslaugų teikėjų suteiktas paslaugas (nors ieÅ¡kovė neturėjo jokios teisės atstovauti Å¡ias komunalinių paslaugų įmones), nors byloje nebuvo įrodymų, kad ieÅ¡kovė buvo įvykdžiusi atsakovo prievoles pagal bendrijos namo patalpų savininkų interesais sudarytÄ sutartį su komunalinėms įmonėms. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bendrijos prisiimtÄ prievolę privalo įvykdyti atsakovas, ir nemotyvavo, kodėl Å¡iÄ prievolę atsakovas privalo įvykdyti ieÅ¡kovės naudai, jei paslaugÄ suteikė kitas asmuo (kuris ir turi reikalavimo teisę), ieÅ¡kovė Å¡ios paslaugos nėra apmokėjusi (todėl nėra regreso) ir neturi teisės paslaugos teikėjo vardu reikÅ¡ti ieÅ¡kinio teisme (nes nėra įgaliota).

Kadangi pirmos instancijos teismas nemotyvuotai nusprendė, jog byloje nėra regresinio reikalavimo, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė veikia kaip trečiųjų asmenų įgaliotinis rinkti įmokas, nors į bylÄ nepateikė jokių įgaliojimų atstovauti įvairius paslaugų tiekėjus ir jų vardu gauti apmokėjimas, taip pat į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad apmokėjo minėtoms įmonėms Å¡ių įmonių atsakovei suteiktas vartojimo ir statinio priežiÅ«ros paslaugas.

Atsakovas tvirtina, kad ieÅ¡kovė nepagristai reikalauja iÅ¡ atsakovo mokėti už daugiabučio namo administravimo ir namo bendro naudojimo objektų priežiÅ«ros ir komunalines paslaugas ne pagal faktines iÅ¡laidas (sÄ naudas), kurios iki Å¡iol net nėra žinomos atsakovui, todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas, kaip neįrodytas. IeÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , iÅ¡skyrus abejotinos įrodomosios galios nenustatyto asmens sudarytÄ atsakovo buto debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų suvestinę ir įvairias sÄ skaitas, pagal kurias gautų paslaugių priskyrimas atsakovo namui ir Å¡ių iÅ¡laidų paskirstymas tarp atsakovo namo butų savininkų nėra pateiktas.

Nėra aiÅ¡ku kokias paslaugas ieÅ¡kovė realiai ir faktiÅ¡kai suteikė ir (arba) suorganizavo, už kokias paslaugas atsakovas yra neatsiskaitęs. Atsakovas nėra bendrijos narys, o ieÅ¡kovė nėra pasiraÅ¡iusi sutarties su atsakovu dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų teikimo, todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovė ginčo laikotarpiu minėtÄ namÄ administravo be teisinio pagrindo, nes namo administravimo juridinis faktas nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre. Asmuo, administruojantis turtÄ be teisinio pagrindo, neturi teisės į atlyginimÄ (CK 4.238 straipsnio 4 dalis).

Atsakovas neprivalo įrodyti fakto, kad administravimo ir kitos paslaugos, už kurias ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti mokesčius, realiai suteiktos nebuvo. Analizuojant bylos medžiagÄ matyti, kad ieÅ¡kovė teismui yra pateikusi daug dokumentų, kurie nesusiję su ieÅ¡kiniu, o dokumentų susijusių su ieÅ¡kiniu dėl 545,15 Eur skolos priteisimo nepateikė. Remiantis ieÅ¡kovės pateiktais dokumentais nėra galimybės nustatyti, kad atsakovo įsiskolinimas už suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas už ginčo laikotarpį sudaro reikalaujamÄ priteisti sumÄ .IeÅ¡kovės bendrijos įstatai nustato, kad visi sprendimai gali bÅ«ti priimami vieÅ¡ame susirinkime arba raÅ¡tu, tačiau į bylÄ nėra pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovė laikėsi Å¡ios tvarkos.

Nėra pateikti skelbimai apie susirinkimus arba pasiÅ«lymai sprendimus priimti raÅ¡tu, susirinkimų vardiniai dalyvių sÄ raÅ¡ai ir kiti privalomi dokumentai, kad bendrijos sprendimas bÅ«tų laikomas teisėtu. Byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kad gyventojų balsų dauguma buvo svarstytas klausimas dėl bendro turto valdytojo darbo užmokesčio, buhalterinių paslaugų kainos, banko iÅ¡laidų dydžio, mokamojo praneÅ¡imo spausdinimo mokesčio dydžio, eksploatacinėms reikmėms skirto mokesčio dydžio, todėl laikytina, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad buvo priimti butų savininkų daugumos sprendimai dėl bendro turto valdytojo darbo užmokesčio, buhalterinių paslaugų kainos, banko iÅ¡laidų dydžio, mokamojo praneÅ¡imo spausdinimo mokesčio dydžio, eksploatacinėms reikmėms skirto mokesčio dydžio.

IÅ¡ ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų įrodymų nėra galimybės įvertinti, kiek lėšų buvo realiai panaudota atlikti darbams, dėl kurių buvo priimti minėti bendraturčių sprendimai, o kiek kitiems darbams, dėl kurių tokių sprendimų priimta nebuvo. Sprendimo dėl bendro turto valdytojo darbo užmokesčio, buhalterinių paslaugų kainos, banko iÅ¡laidų dydžio, mokamojo praneÅ¡imo spausdinimo mokesčio dydžio, eksploatacinėms reikmėms skirto mokesčio dydžio priimta raÅ¡tu nebuvo, todėl Å¡ių iÅ¡laidų atsakovas apmokėti neprivalo.

IeÅ¡kovės įstatai nustato, kad įmokos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų nuolatine technine priežiÅ«ra ir jos administravimu, apskaičiuojamos pagal Å¡ių darbų apraÅ¡Ä ir atitinkamÄ kalkuliacijÄ , kuriÄ sudaro bendrijos pirmininkas ir tvirtina bendrijos narių susirinkimas, arba rinkos vertę, kuri nustatoma bendrijos narių susirinkimo pavedimu, perkant Å¡ias paslaugas konkurso bÅ«du, tačiau nei kalkuliacija, nei darbų apraÅ¡as, nei bendrijos narių susirinkimo patvirtinimai arba pavedimai, arba konkursų rezultatai nėra pateikti į bylÄ .

Byloje nėra įrodymų, kad buvo atlikti kokie nors darbai, dėl kurių sprendimai buvo priimti.Byloje nėra pateikta įrodymų, kad gyventojų balsų dauguma buvo svarstytas klausimas ir priimtas sprendimas dėl lėšų kaupimo tikslų ir mokėjimų dydžio, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad butų savininkų daugumos sprendimu buvo nuspręsta kaupti lėšas konkretiems namo priežiÅ«ros, renovavimo, atnaujinimo darbams atlikti. IÅ¡ ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų įrodymų nėra galimybės įvertinti, kiek kaupiamųjų lėšų buvo realiai panaudota atlikti darbams, dėl kurių buvo priimti minėti bendraturčių sprendimai, o kiek kitiems darbams, dėl kurių tokių sprendimų priimta nebuvo.IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas faktiÅ¡kai gavo tinkamos kokybės ir kiekybės paslaugas, todėl laikytina, kad neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimų.

Byloje pateiktų dokumentų visuma neįrodo, kad konkretus atliekų kiekis buvo iÅ¡vežtas iÅ¡ atsakovo daugiabučio namo Vilniuje teritorijos, t. y. neįrodė, kad tokio pobÅ«džio paslaugos buvo suteiktos nurodyto namo bendraturčiams (įskaitant atsakovÄ ). Pirmos instancijos teismas netyrė kokį faktinį Å¡ilumos energijos kiekį atsakovas gavo ginčo laikotarpiu, taip pat nevertino ieÅ¡kovės atliktų Å¡ilumos energijos paskirstymo skaičiavimų pagrįstumo ir jų atitikties teisės aktų reikalavimams, nes tokie skaičiavimai į bylÄ nebuvo pateikti.

Vien tik teismo motyvas, kad atsakovų ieÅ¡kinys buvo atmestas kitoje byloje, savaime neįrodo, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje yra pagrįstas.Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė ginčo name skirsto name suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ ir vandenį pagal metodÄ Nr. 3 nuo 2008 m. sausio 1 d., tačiau tai atlieka pažeisdama teisės aktų reikalavimus metodo Nr. 3 nuostatas. Be to, ieÅ¡kovė ginčo name skirsto name suvartotÄ geriamÄ jį vandenį pagal namo įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis, į mokėjimo lapelius už jų butams priskaičiuotus mokėjimus ir komunalines paslaugas įtraukdama net tik butuose suvartotÄ geriamÄ vandenį, bet ir vandens likutį, susidariusį dėl skirtumo tarp įvadinio skaitiklio rodmenų ir namo butuose deklaruotų suvartoto vandens rodmenų, tuo pažeisdama nuo 2007 m. galiojančio Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatÄ , kad vartotojų sutartinius santykius su vandens tiekėju reglamentuoja standartinės vandens tiekimo ir vartojimo sutarties sÄ lygos, nes tais atvejais, kai asmuo nėra pasirašęs vieÅ¡osios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų Å¡alinimo įrenginiai yra prijungti prie vieÅ¡ojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, vieÅ¡oji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas vieÅ¡osios vandens tiekimo sutarties standartines sÄ lygas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis), pagal kurias vandens tiekėjas privalo sudaryti su vartotojais individualias vieÅ¡Ä sias sutartis, įrengti savo lėšomis vartotojų butuose geriamojo vandens apskaitos prietaisus ir atsiskaityti su vartotojais pagal jų butuose įrengtus geriamojo vandens apskaitos prietaisus, kaip tai numato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnis.

Name kiekvienam butui yra įrengtas atskiras geriamojo vandens apskaitos atsiskaitomasis prietaisas, pagal kurį butų savininkai atsiskaito su geriamojo vandens tiekėju per statybos bendrijÄ . AtsiskaitymÄ pagal namo įvadinį skaitiklį draudžia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnis, nes daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nėra sudarę raÅ¡ytinio visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iÅ¡ to įvado, susitarimo, ir nėra to numatę sutartyse su vandens tiekėju.

Nagrinėjamu atveju jau buvo susiklostę vandens tiekėjo ir buitinių vartotojų Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo teisiniai santykiai nuo butų įsigijimo 2000 metais, pagal kuriuos vienintelis leistinas atsiskaitymas yra tik pagal butuose esančius skaitiklius, kol visi butu savininkai nesudarys raÅ¡ytinio susitarimo dėl atsiskaitymo pagal namo įvadinį skaitiklį. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kinį, neįvertinęs esminės aplinkybės, kad namo priežiÅ«ros iÅ¡laidos paskirstytos tarp butų savininkų pažeidžiant proporcingumo principÄ .

Atsakovas praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės reikalavimus dėl Å¡ildymo ir visų kitų namo priežiÅ«ros ir vartojimo iÅ¡laidų paskirstymo, kuris iÅ¡ dalies buvo atliktas pagal lygiavos principÄ , iÅ¡ dalies pažeidžiant proporcingumo principÄ , nes neįtraukė į paskirstymÄ dalies asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpų (garažų ir sandėliukų). VÄ® „Registrų centro“ duomenys įrodo, kad namo rÅ«syje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos (garažai ir sandėliukai), kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurioms nėra priskiriamas jokia dalis Å¡ilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui, ir kurios nebuvo įtrauktos į namo Å¡ildymo ir kitų iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros iÅ¡laidų paskirstymÄ tarp butų savininkų, nors Å¡ie sandėliukai nėra bendro naudojimo patalpos net ir tais atvejais, kai nėra oficialiai įregistruoti kaip asmeninio naudojimo patalpos.

Atsakovas net neturi garažo. Pirmos instancijos teismas neįvertino, kad visos asmeninio naudojimo garažų ir sandėliukų patalpos yra šildomos, nes atidalintos šiltomis atitvaromis. Atsakovas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį ieškovei dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir namo butų savininkų 2008 m. lapkričio 15 d., 2011 m. vasario 18 d., 2012 m. vasario 28 d., 2012 m. birželio 14 d. ir 2014 m. vasario 27 d. susirinkimo sprendimų vien tik tariamos senaties pagrindu.

Teismas netinkamai pritaikė senaties terminÄ , nurodydamas, kad namo butų savininkų sprendimams užginčyti taikytina 3 mėnesių senatis, nors minėta nuostata taikytina tik siekiant pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, o atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu skundė ne juridinio asmens organų sprendimus, o butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus, priimtus CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. Tokių susirinkimo sprendimų apskundimui nėra numatytas joks terminas, todėl taikytinas bendrasis 10 metų senaties terminas.

Atsakovas nurodo, kad skundžiami sprendimai buvo priimti ne bendrijos narių susirinkimuose, nes juose dalyvavo ir balsavo ne tik bendrijos nariai, o butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose, kuriuos iki 2012 m. liepos 1 d. reglamentavo tik CK 4.85 straipsnis.PrieÅ¡ieÅ¡kinys buvo pateiktas 2013 m. vasario mėnesį, nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusios CK 4.85 straipsnio 9 dalies redakcijos, kuri numato, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, praėjus 6 mėnesiams, taigi ieÅ¡kinio senaties termino atsakovas nėra praleidęs. Atsakovas taip pat nepraleido 6 mėnesio senaties termino apskųsti butų ir kitų patalpų savininkų 2014 m. vasario 27 d. susirinkimo sprendimo, nes jį gavo 2015 m. lapkričio 24 d. iÅ¡ ieÅ¡kovės. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda ne nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovės administruojamo pastato patalpų savininkų 2014 m. vasario 27 d. sprendimas priimtas nesant kvorumo, nes priimant nutarimus turėjo dalyvauti bent 17 butų savininkų.

Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo laikomi priimtais, kai priimami butų kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovės 2014 m. vasario 27 d. sprendimo 1-8 punktais yra pažeidžiamas pamatinis proporcingumo principas, nes visas įmokas sprendžiama skirstyti pagal lygiavos principÄ , kuris iÅ¡ esmės pažeidžia atsakovo teises. Å is principas už žemės mokestį, kiemsargio atlyginimÄ , finansininko atlyginimÄ , vandens likutį, vandenį bendroms reikmėms, unifonų priežiÅ«rÄ , Å¡ilumos priežiÅ«rÄ , bendro naudojimo elektrÄ ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ buvo taikomas nuo 2009 metų nes visiems butams, nepriklausomai nuo jų ploto, buvo skaičiuojami vienodi mokesčiui, nors ieÅ¡kovė privalėjo faktiÅ¡kai patirtas sÄ naudas iÅ¡dalinti visiems butų savininkams proporcingai pagal jų buto plotÄ .Teismas turėjo atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato suteiktas paslaugas, rengiant ieÅ¡kinį, nes Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas bendrijai draudžia bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose.

IeÅ¡kovė pateikia sudarytÄ teisinių paslaugų sutartį su bendrijÄ atstovaujančiu advokatu už teiktas paslaugas apmokėjimo, neatitinka ekonomiÅ¡kumo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nes dirbtinai didinamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovę atstovauja juridinio asmens vadovas.IeÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad teismas neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų, jog jis nėra skolingas bendrijai už komunalines paslaugas, nes atsakovas yra permokėjęs už tebevykstančiÄ namo statybÄ . Civilinė byla buvo iÅ¡kelta 2013 metais. IlgÄ laikÄ atsakovas jokios permokos ar avanso neminėjo, nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė kitais argumentais. Apie tai, kad yra neva permokėjęs bendrijai (sumokėjęs avansu už komunalines paslaugas) atsakovas pareiÅ¡kė tik 2015 m. lapkričio 23 d. raÅ¡ytiniuose praÅ¡ymuose, t. y. praėjus beveik 3 metams nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo.

Iki minėtų paaiÅ¡kinimų, atsakovas niekada nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl už statybas sumokėtų sumų. Nuo buto įsigijimo 2000 metais iki 2009 metų atsakovas už komunalines paslaugas apmokėdavo, vėliau mokėjimai tapo daliniais, dėl ko bendrija pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį. Bendrija niekada nėra gavusi jokių atsakovo praneÅ¡imų apie įskaitymÄ , atsakovas nereiÅ¡kė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl permokos, todėl manydamas, kad yra permokėjęs už buto statybas, atsakovas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl permokėtos sumos priteisimo, nes bendrija jokios permokos ar avanso nepripažįsta.

Bendrija pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus, kurie pilnai pagrindžia visus bendrijos reikalavimus. Be to, dauguma apeliaciniame skunde nurodytų atsakovo argumentų jau buvo iÅ¡spręsti kitose civilinėse bylose, kurių procese dalyvavo ir atsakovas. Esant visai eilei įsiteisėjusių teismų sprendimų ir nutarčių, kuriuose tie patys klausimai jau iÅ¡spręsti, bendrija detaliai dėl atskirų atsakovo apeliacinio skundo argumentų nepasisako.Klausimas dėl name taikomos atsiskaitymo už geriamÄ jį vandenį tvarkos, buvo sprendžiamas kitoje civilinėje byloje.

Atsakovas su keliais kitais namo gyventojais bendrijai ir UAB „Vilniaus vandenys“ buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį, kuriuo prašė teismo pripažinti bendrijos sudarytÄ sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ negaliojančia ieÅ¡kovų atžvilgiu nuo jos sudarymo momento. Daugelis minėto ieÅ¡kinio argumentų pakartoti ir apeliaciniame skunde. IÅ¡nagrinėtoje byloje teismas ieÅ¡kinį atmetė (2014 m. gegužės 26 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-3776-235/2014), o bylÄ apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Å i byla buvo nagrinėjama ir kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-313/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė palikti pirmosios instancijos sprendimÄ ir apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistÄ bei nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2003 m. gegužės 9 d. atsakovių sudaryta Geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartimi vandens tiekimo infrastruktÅ«ros vieta nustatyta Ä®vade namo cokoliniame aukÅ¡te.

Teisėjų kolegija laikė nepagrįstais kasatorių argumentus dėl sutarties nuostatos, pagal kuriÄ vanduo tiekiamas ir apskaitomas įvade, neteisėtumo. Kasatorių nuomone, Å¡i nuostata prieÅ¡tarauja Ä®statymo normai, reikalaujančiai visų namo gyventojų raÅ¡tiÅ¡ko susitarimo, o tokio nesant, turi bÅ«ti panaikinta kaip niekinė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sudarant sutartį teisinis reglamentavimas leido statybos bendrijai sudaryti tokio pobÅ«džio sutartis, be to, negalima laikyti, kad tokiam vandens tiekimo bÅ«dui nebuvo raÅ¡tiÅ¡ko gyventojų pritarimo.

Byloje teismų nustatyta, kad namo administratoriaus funkcijas faktiÅ¡kai atlieka 34-oji daugiabučio namo statybos bendrija, kuri ir sudarė sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“. Ä®sigaliojus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui, gyventojams buvo siÅ«loma pagal jame nustatytus reikalavimus sudaryti atskiras vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis su kiekvieno buto gyventojais, tai matyti iÅ¡ 2011 m. vasario 15 d. vykusio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, kurio metu nuspręsta neperduoti komunalinių skaičiavimų už Å¡ilumÄ , karÅ¡tÄ ir Å¡altÄ vandenį UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Vilniaus vandenys“, prieÅ¡ingu atveju, butų ir kitų patalpų savininkų iÅ¡laidos, susijusios su jiems priklausančių butų iÅ¡laikymu, padidėtų.

Už tokio sprendimo priėmimÄ balsavo visi nurodyto gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai, tarp jų – ieÅ¡kovai. BylÄ nagrinėję teismai, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai Å¡io susirinkimo nutarimus laikė visų namo gyventojų valios iÅ¡raiÅ¡ka dėl tolesnio atsiskaitymo už geriamÄ jį vandenį ir nuotekų tvarkymÄ pagal įvadÄ bÅ«do. Teisėjų kolegija pritarė teismų pozicijai, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių sudarymas su pavieniais daugiabučio gyvenamojo namo gyventojais Å¡iuo atveju negalimas, nes, norint pakeisti anksčiau pasirinktÄ atsiskaitymo už geriamÄ jį vandenį ir nuotėki tvarkymÄ bÅ«dÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, kuriose įtvirtintas visų namo gyventojų bendro sutarimo reikalavimas.

Taigi kasacinis teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog teismai teisingai sprendė, kad ieÅ¡kovams neužkirsta galimybė iÅ¡ naujo inicijuoti namo gyventojų susirinkimÄ ir pakeisti sutartį visų gyventojų bendru sutarimu. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1591- 798/2014 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-362- 370/2015 pilnai atmetė apelianto kartu su kitais namo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį bendrijai ir UAB „Vilniaus energija“ dėl įpareigojimo sudaryti tiesioginę Å¡ilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartį, bendrijos sudarytos su UAB „Vilniaus energija“ karÅ¡to vandens ir Å¡ilumos tiekimo sutarties pripažinimo nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia apelianto bei su ja kartu ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusių asmenų atžvilgiu bei bendrijos sprendimo dėl Å¡ilumos paskirstymo metodo pasirinkimo pripažinimo negaliojančiu.

Teismai nustatė ir patvirtino, kad bendrijos 1999 m. lapkričio mėn. 9 d. sudaryta sutartis su UAB „Vilniaus energija“ yra teisėta, bendrija atsiskaito su UAB „Vilniaus energija“ pagal įvadinį namo Å¡ilumos skaitiklį, namo vidinę Å¡ilumos apskaitÄ teisėtai vykdo pagal Kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintÄ metodÄ Nr.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1585-872/2016 pagal A. Å ., E. F., A. D. ir trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais S. L. S. ieÅ¡kinius atsakovei 34-ajai daugiabučio namo statybos bendrijai dėl Å¡ilumos energijos ir vandens paskirstymo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti perskaičiavimÄ už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį bei Å¡ilumos energijÄ . Å ioje byloje minėti asmenys teismo prašė pripažinti bendrijos atliktÄ Å¡ilumos energijos paskirstymÄ nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. neteisėtu ieÅ¡kovų atžvilgiu ir įpareigoti atsakovę atlikti Å¡ilumos energijos paskirstymo perskaičiavimÄ pagal metodo Nr. 3 reikalavimus ir ieÅ¡kovės buto Å¡ilumos skaitiklio rodmenis, iÅ¡taisyti ieÅ¡kovams iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas (mokėjimo lapelius) už Å¡ildymÄ 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d.; pripažinti atsakovės atliktÄ geriamojo vandens paskirstymÄ ir geriamojo vandens likučio mokestį ieÅ¡kovų atžvilgiu nuo 2005 m. rugpjūčio 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. neteisėtu ir įpareigoti atsakovę atlikti ieÅ¡kovų atžvilgiu geriamojo vandens paskirstymo perskaičiavimÄ už minėtÄ laikotarpį pagal ieÅ¡kovų butų skaitiklių rodmenis ir iÅ¡taisyti ieÅ¡kovams iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas (mokėjimo lapelius) už geriamÄ jį vandenį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d.;

įpareigoti atsakovę atlikti ieÅ¡kovo A. D. atžvilgiu jam priskirtos Å¡ildymo ir kitų namo priežiÅ«ros ir vartojimo iÅ¡laidų paskirstymo dalies perskaičiavimÄ pagal CK 4.76 straipsnyje ir 4.82 straipsnyje įtvirtintÄ proporcingumo principÄ Ä¯ paskirstymÄ Ä¯traukiant visas namo asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpas, įskaitant garažus ir sandėliukus, ir iÅ¡taisyti ieÅ¡kovui A. D. iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas (mokėjimo lapelius) už Å¡ildymÄ ir kitas namo priežiÅ«ros ir vartojimo iÅ¡laidas nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas Å¡ioje byloje 2016 m. rugsėjo 12 d. ieÅ¡kinį atmetė. Å is sprendimas ypač reikÅ¡mingas Å¡ioje civilinėje byloje, nes vien Å¡is sprendimas paneigia didžiÄ jÄ dalį atsakovo apeliacinio skundo argumentų, o bÅ«tent:

1) civilinėje byloje buvo nagrinėjami A. D. ir kitų asmenų reikalavimai dėl sumų už komunalines paslaugas perskaičiavimo ir sÄ skaitų iÅ¡taisymo. Aplinkybė, kad buvo pareikÅ¡tas bÅ«tent toks reikalavimas rodo, kad jį pareiÅ¡kęs A. D. pripažino, kad bendrija turi teisę apskaičiuoti komunalinius mokesčius ir teikti jam sÄ skaitas apmokėjimui, kai apeliaciniame skunde A. D. jau keičia savo pozicijÄ ir nurodo, kad bendrija reikalavimo teisės neturi;

2) teismo sprendime nurodyta, kad bendrija pagrindė įrodymais savo atsikirtimus į A. D. ir kitų asmenų reikalavimus, o pastarieji neįrodė, jog bendrija netinkamai apskaičiavo A. D. ir kitų asmenų mokėtinas sumas, todėl atsakovo A. D. apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo Å¡ilumos energijos, geriamojo vandens, kitų iÅ¡laidų paskirstymo atmestini.Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl nepagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sutarčių ir namo butų savininkų 2008 m. lapkričio 15 d., 2011 m. vasario 18 d., 2012 m. vasario 28 d., 2012 m. birželio 14 d. ir 2014 m. vasario 27 d. susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Atsakovas nurodo, kad priešieškinys buvo pateiktas 2013m. vasarį, o nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojusios nauja CK 4.85 straipsnio 9 dalies redakcija, kuri numatė, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių senaties terminas. Iki CK 4.85 straipsnio naujos redakcijos įsigaliojimo, pasak atsakovo, buvo taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas. Su šiais atsakovo teiginiais bendrija nesutinka.

PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, įsigaliojusi nauja CK 4.85 straipsnio redakcija ne sutrumpino senaties terminÄ nuo 10 metų iki 6 mėn., o atvirkščiai, šį terminÄ prailgino nuo 3 mėn. iki 6 mėn. Iki įsigaliojant naujai CK 4.85 straipsnio redakcijai, turėjo bÅ«ti taikomos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostatos, kur numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka.

CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali bÅ«ti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, o tokiems ieÅ¡kiniams nustatomas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas. Apie 2012 m. vasario 28 d. priimtÄ bendrijos susirinkimo sprendimÄ atsakovas sužinojo nuo jo priėmimo momento, nes dalyvavo susirinkime. Apie kitus sprendimus atsakovas buvo informuotas po kiekvieno susirinkimo pateikiant (įmetant į paÅ¡to dėžutes) visiems savininkams susirinkimo protokolų kopijas.

Be to, priimti butų savininkų sprendimai, susiję su įmokų rinkimu, iÅ¡ karto po jų priėmimo buvo vykdomi, todėl atsispindėdavo ir atsakovui teikiamose sÄ skaitose, dėl ko atsakovas turėjo apie juos žinoti. Akivaizdu, kad atsakovas yra praleidęs 3 mėn. ieÅ¡kinio senaties terminÄ namo butų savininkų susirinkimų sprendimams apskųsti, bei senaties terminÄ 2014 m. vasario 27 d. susirinkimo sprendimui apskųsti, net jei Å¡is terminas 6 mėn., nes prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų papildymÄ atsakovas teismui pateikė tik 2016 m, sausio mėn., t. y. praėjus beveik 2 metams nuo susirinkimo sprendimo priėmimo.Apeliantas ginčija teismo iÅ¡ jo bendrijai priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas nurodo, kad bendrijos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies l punktas bendrijai draudžia bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių. Su šiais apeliacinio skundo argumentais bendrija nesutinka, nes:

1) atsakovas nėra bendrijos narys, todėl Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas jo atžvilgiu netaikomas;

2) bendrijos įstatų 51.1 punkte nurodyta, kad bendrijos lėšos taip pat gali bÅ«ti naudojamos atskirų patalpų savininkų įsiskolinimų bendrijai iÅ¡ieÅ¡kojimui, kitų ginčų sprendimui. AnalogiÅ¡kais argumentais apeliantas kartu su E. F. ir A. a. ginčijo priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-313/2015. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ ir nurodė, kad kasatorių nurodomas teisės aktas nagrinėjamoje byloje, sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , netaikytinas, nes ginčas nėra tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų, be to, Å¡io Ä®statymo nuostatose įtvirtintas draudimas naudoti, o ne atlyginti kitos Å¡alies bylinėjimosi procese jau patirtas iÅ¡laidas, jei teismo jos pripažįstamos pagrįstomis ir priteisiamos.

Bendrija turėjo 300 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ parengimÄ (pridedama sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr. 04/17 ir mokėjimo nurodymo kopijos). Å ios iÅ¡laidos, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, priteistinos iÅ¡ atsakovo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Dėl ieÅ¡kinio reikalavimųIeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 545,15 Eur (1 882,29 Lt) skolos, 95,49 Eur (329,70 Lt) delspinigių, procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 545,15 Eur skolos ir 736,71 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė.Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl ieškinio reikalavimų, kurių ieškovė atsisakė tikslindama ieškinį, ir neišsprendė dalies reikalavimų, kurie buvo pareikšti ir suformuluoti patikslintame ieškinyje.Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė 2013 m. sausio 16 d.

Vilniaus apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį dokumentinio proceso tvarka, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 1 882,29 Lt (545,15 Eur) skolos, 329,70 Lt (95,49 Eur) delspinigių, kuriuos apskaičiavo 2011 m. vasario 15 d. bendrijos susirinkime priimto sprendimo pagrindu (Sprendimas už laiku nesumokėtus mokesčius po mėnesio skaičiuoti 0,1 proc. dydžio delspinigius), ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi konstatavo, jog ieÅ¡kinys dokumentinio proceso tvarka negali bÅ«ti nagrinėjamas, nes ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo, tačiau nepateikė teismui raÅ¡ytinio susitarimo ar atsakovo sutikimo dėl delspinigių dydžio apskaičiavimo, todėl neįmanoma įvertinti, ar praÅ¡oma priteisti delspinigių suma yra pagrįsta bei atitinka teismų praktikoje esamÄ sÄ Å¾iningÄ delspinigių dydį.

Teismas sprendė, kad tarp Å¡alių gali kilti ginčas, kurio vien raÅ¡ytiniais įrodymais (pagal ieÅ¡kovės pateiktus dokumentus) negalima iÅ¡spręsti. Teismas nurodė, kad byla turi bÅ«ti nagrinėjama pagal bendrÄ sias ginčo taisykles (CPK 424 straipsnio 1 dalis), todėl nustatė ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti ir primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminį mokestį bei pateikti ieÅ¡kinį, kuris galėtų bÅ«ti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka.?IeÅ¡kovė 2013 m. sausio 28 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. D. 1 881,09 Lt (544,80 Eur) skolos, 206,55 Lt (59,82 Eur) palÅ«kanų nuo nesumokėtos skolos CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo, o taip pat patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo klausimas buvo iÅ¡spręstas teismo 2013 m. sausio 29 d. rezoliucija. TÄ pačiÄ dienÄ patikslintas ieÅ¡kinys su praneÅ¡imu apie 14 dienų termino atsiliepimui į patikslintÄ ieÅ¡kinį pateikimo nustatymu buvo iÅ¡siųstas atsakovui A.

D..Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismÄ besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieÅ¡kinyje nurodytas ieÅ¡kinio pagrindas bei dalykas. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame privalo bÅ«ti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir ieÅ¡kovo materialusis teisinis reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas).

BÅ«tent ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, užtikrinti visiÅ¡kÄ ginčo iÅ¡sprendimÄ ir byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiÅ¡kumÄ ir teisės į teisingÄ teismÄ Ä¯gyvendinimÄ (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis, 17 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų – negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko, t. y. negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei ieÅ¡kinio pagrindo, t. y. negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015, 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011 ir kt.).

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, kurių ieÅ¡kovė atsisakė patikslindama ieÅ¡kinį, ir neiÅ¡sprendė dalies reikalavimų, o bÅ«tent, reikalavimų dėl materialinių ir procesinių palÅ«kanų priteisimo, kurie buvo pareikÅ¡ti ir suformuluoti patikslintame ieÅ¡kinyje, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes teismas priėmė sprendimÄ ne dėl visų ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei sprendė dėl reikalavimo, kurio patikslintame ieÅ¡kinyje nebuvo nurodyta, kas yra pagrindas sprendimÄ panaikinti iÅ¡ dalies ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui dėl dalies reikalavimų nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 4 dalimi, 327 straipsnio 2 dalimi, panaikina Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. spendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 329,70 Lt (95,49 Eur) delspinigių, kuriuos ieÅ¡kovė apskaičiavo 2011 m. vasario 15 d. bendrijos susirinkime priimto sprendimo pagrindu, buvo atmestas, ir paÅ¡alinti su Å¡iuo ieÅ¡kinio reikalavimu susijusius motyvus iÅ¡ teismo sprendimo. BylÄ dalyje dėl patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų reikalavimų dėl 206,55 Lt (59,82 Eur) palÅ«kanų nuo nesumokėtos skolos CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiÅ¡ko įvykdymo, grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad nėra skolingas ieÅ¡kovei už bet kokias komunalines paslaugas, nes yra permokėjęs už tebevykstančiÄ buto statybÄ ir statomo namo priežiÅ«rÄ . Pasak apelianto, ieÅ¡kovė yra gavusi didelę avansinę permokÄ , kuri padengė visus ginčo įsiskolinimus pagal atsakovo prievoles už komunalines paslaugas, Å¡ildymÄ ir pan.

Pagal buto pirkimo pardavimo sutartį atsakovas privalėjo sumokėti    118 391 Lt, tačiau faktiÅ¡kai sumokėjo 166 086 Lt, avansu permokėdamas 47 695 Lt, tokiu bÅ«du įvykdė savo prievoles ieÅ¡kovei. Be to, atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ jo 544,80 Eur skolÄ , kadangi ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, nepateikė jokių įrodymų apie faktiÅ¡kai suteiktas pastato administravimo ir priežiÅ«ros paslaugas, neįrodė, kad paslaugų kokybė yra tinkama, nedetalizavo visų priskaičiuotų mokesčių apskaičiavimo tvarkos (elektros, vandens, Å¡ilumos tiekimo, atliekų vežimo, statybos darbų, telefonspynės priežiÅ«ros ir kt.), netinkamai apskaičiavo mokesčius, rėmėsi neteisėtais bendrijos sprendimais, o taip pat, apskritai neturi reikalavimo teisės.Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi atsakovo apeliacinio skundo ir ieÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, iÅ¡tyrusi byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡nagrinėjo tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo aukÅ¡tesniųjų teismų formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl pagrįstai ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė skolÄ už komunalines paslaugas.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 4.82 straipsnio1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrÄ ja daline nuosavybe esantį turtÄ grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Minėtos bendraturčių pareigos susijusios su nuosavybės teisės turinio tinkamu įgyvendinimu. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti.

Be to, remiantis CK 4.82 straipsnio 4 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014).

Å io subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti iÅ¡laikant bendrÄ jį turtÄ kyla iÅ¡ įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei Å¡ios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014).IÅ¡ tiesų, teisės normose įtvirtinta daugiabučių namų patalpų savininkų teisė rinktis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ir įgyvendinimo bÅ«dÄ : daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Tuo atveju, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, savivaldybės vykdomoji institucija skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių, kuris administruoja turtÄ CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys). Remiantis DNSBÄ® 4 straipsnio 1 dalimi, bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiÅ«ra.

DNSBĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams. Savo veikloje bendrija taip pat vadovaujasi bendrijos įstatais (DNSBĮ 7 straipsnio 1 dalis). Pagal DNSBĮ 9 straipsnio 2 dalį, bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.Bendrija, įgyvendindama uždavinius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir išlaikymu, veikia ne tik bendrijos narių, tačiau ir kitų butų ir kitų patalpų savininkų, nesančių bendrijos nariais, vardu bei jų naudai.

Atsižvelgiant į tai, bendrijos valdymo organų sprendimai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu bei priežiūra, mokesčių rinkimu ir pan., yra privalomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, yra jie bendrijos nariai, ar ne. Taigi, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, esančių daugiabučiuose namuose, savininkai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.).

Pagal DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, be kita ko, privalo: teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. priimtame nutarime taip pat yra konstatavęs, kad savininkas gali nesusieti savęs narystės bendrijoje ryÅ¡iais, tačiau ir tokiu atveju jis yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad nors atsakovas teigia savęs nelaikantis bendrijos nariu, tačiau jam, kaip bendrosios dalinės nuosavybės subjektui (bendraturčiui), kyla pareiga vykdyti bendrijos valdymo organų sprendimus, susijusius su bendrosios nuosavybės iÅ¡laikymu.

Remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas savo prievoles mokėti mokesčius vykdė netinkamai.

Ä®rodymų, jog ieÅ¡kovė ginčo laikotarpiu atsakovui tenkančius mokesčius apskaičiavo netinkamai ar pažeidžiant proporcingumo principÄ , byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu ieÅ¡kovės pateiktos sutartys su konkrečiais tiekėjais (dėl Å¡ilumos tiekimo, dėl Å¡ilumos punkto priežiÅ«ros, dėl vandens tiekimo, dėl elektros energijos tiekimo, dėl atliekų tvarkymo, dėl unifonų priežiÅ«ros, dėl televizijos), o taip pat bendrijos sprendimai dėl kaupiamųjų lėšų, žemės mokesčio apskaičiavimo, konkretaus Å¡ilumos paskirstymo metodo parinkimo ir kt. patvirtina atsakovo pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kove.

Teisėjų kolegija dar kartÄ atkreipia atsakovo dėmesį, jog kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčas dėl ieÅ¡kovės 34-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos teisės administruoti gyvenamÄ jį namÄ jau buvo nagrinėjamas teismuose. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1591-798/2014, atmetė ieÅ¡kovų A. Å ., E. F. ir A. D. ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Vilniaus energija“, 34-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai.

Teismas pripažino, kad ilgamečiai konkliudentiniai veiksmai rodo statybos bendrijos pareigÄ surinkti mokesčius už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ ir atsiskaityti su atsakovu UAB „Vilniaus energija“, ir tai atitinka ieÅ¡kovų ir atsakovų, taip pat ir bendrijos narių valiÄ bei interesus. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-363-370/2015, palikdamas galioti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nurodė, kad nesutinka su apeliantų pozicija, jog daugiabučio namo statybos bendrijai negali bÅ«ti taikomas DNSB įstatymas ir, kad tokia bendrija neturi teisės sudaryti sutarčių dėl Å¡ilumos tiekimo ieÅ¡kovų butams. 34-oji gyvenamojo namo statybos bendrija iÅ¡ esmės veikia kaip daugiabučio namo savininkų bendrija pagal DNSBÄ®, o bylos aplinkybės patvirtina, kad faktiÅ¡kai tokiu teisiniu statusu bendrija veikė nuo jos įsteigimo.

Be to, teismas pažymėjo, kad bendrijos narių ir kitų pastato patalpų savininkų 2011 m. vasario 15 d. susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl tinklų perdavimo administruoti Vilniaus energijai ir balsų dauguma buvo nuspręsta neperduoti Vilniaus energijai komunalinių mokesčių skaičiavimo už Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį. Už tokį sprendimÄ balsavo ir ieÅ¡kovai. Prejudicinę reikÅ¡mę turinčioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1931-590/2015, konstatavo, kad 34-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos įstatai patvirtina, kad 34-oji GNSB Å¡iuo metu valdo, naudoja ir prižiÅ«ri namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios dalinės nuosavybės objektus.

Å iuose įstatuose, kurie nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti, nurodytas bendrijos tikslas – įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir atnaujinimu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog tarp ginčo Å¡alių yra atsiradę bendro naudojimo patalpų administravimo paslaugos teisiniai santykiai. Bendrijai vykdant Å¡iuo metu namo administratoriaus funkcijas paties namo gyventojų sutikimu, savaime namo administratorius negali bÅ«ti laikomas neteisėtu ir lemiančiu namo gyventojų, įskaitant ieÅ¡kovų, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atsiradimÄ .

Gyvenamųjų namų statybos bendrija yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis jos narius aprūpinti butais. Šiam tikslui pasiekti kaupiamos ir naudojamos statytojų lėšos. Ieškovams teisės ir pareigos į bendrijos statomas patalpas atsirado ne bendrijos narystės, bet sudarytų sutarčių su bendrija pagrindu. Atsakovo prievolė mokėti už paslaugas kyla iš įstatymo ir atsakovas proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Tai, kad atsakovas nėra 34-osios GNSB narys, neatleidžia jo nuo pareigos iÅ¡laikyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (CK 4.76 straipsnis), kai tai susiję su bÅ«tinais statinio priežiÅ«ros, eksploatavimo reikalavimais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Bendrijos nariai ne viename susirinkime yra priėmę nutarimus kaupti lėšas namo remontui, tai patvirtina teismui su patikslintu ieÅ¡kiniu pateikti dokumentai: 2008 m. lapkričio 15 d. nutarimas, 2011 m. vasario 18 d. nutarimas, 2012 m. vasario 28 d. gyventojų susirinkimo protokolas, 2012 m. vasario 14 d. gyventojų susirinkimo protokolas.

Minėtame teismo sprendime taip pat konstatuota, jog bendrija teisingai skirsto Å¡ilumÄ bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti proporcingai butų naudingiems plotams, neįtraukdama garažų plotų. Å ilumos paskirstymo metode Nr. 3 butų ar patalpų naudingas plotas (ABÅ ) atitinka butų ar patalpų Å¡ildomÄ plotÄ . Balkonai, sandėliukai, garažai nėra Å¡ildomi, neturi Å¡ilumos skaitiklių ir į naudingÄ plotÄ nėra įtraukiami. Bendrija, skirstydama Å¡ilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui (QBÅ bn) ir skaičiuodama Å¡ilumos vartotojui tenkančios Å¡ilumos Å¡ildymui per atsiskaitymo laikotarpį priskyrimo koeficientÄ (KBÅ¡), teisingai neįtraukia neÅ¡ildomų garažų plotų.

Garažų aukÅ¡tis Å¡iuo atveju neturi jokios reikÅ¡mės. Be to, teismuose buvo nagrinėjami ir kiti ginčai tarp atsakovo ir 34-osios gyvenamųjų namų bendrijos, o bÅ«tent: dėl sutarties su UAB ,,Vilniaus vandenys“ pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, dėl įpareigojimo UAB ,,Vilniaus energija“ sudaryti tiesioginę Å¡ilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartį, bendrijos sudarytos su UAB „Vilniaus energija“ karÅ¡to vandens ir Å¡ilumos tiekimo sutarties pripažinimo nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia bei bendrijos sprendimo dėl Å¡ilumos paskirstymo metodo pasirinkimo pripažinimo negaliojančiu, dėl Å¡ilumos energijos ir vandens paskirstymo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti perskaičiavimÄ už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį bei Å¡ilumos energijÄ , ir kt.

CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014).Teismuose buvo nagrinėjamos kitos analogiÅ¡kos civilinės bylos, kuriose ta pati bendrija buvo pareiÅ¡kusi reikalavimus dėl skolų, palÅ«kanų ir procesinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ kitų bendrijos skolininkų, to paties (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų E. F., A.

Å . ir S. L. S.. Visose Å¡iose bylose Vilniaus miesto apylinkės teismas visiÅ¡kai tenkino bendrijos ieÅ¡kinius ir priteisė iÅ¡ atsakovų skolÄ už komunalines ir kitas paslaugas. Visose iÅ¡nagrinėtose bylose buvo konstatuota, jog ieÅ¡kovė tinkamai administruoja gyvenamÄ jį namÄ , teisingai ir proporcingai apskaičiuoja komunalinius mokesčius, o atsakovas jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių jo abejones, teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto skunde nurodytus argumentus, kad teismas neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų, jog jis nėra skolingas bendrijai už komunalines paslaugas, nes atsakovas yra permokėjęs už tebevykstančiÄ namo statybÄ . Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovė, civilinė byla buvo iÅ¡kelta 2013 metais. IlgÄ laikÄ atsakovas jokios permokos ar avanso neminėjo, nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė kitais argumentais. Apie tai, kad yra neva permokėjęs bendrijai (sumokėjęs avansu už komunalines paslaugas), atsakovas pareiÅ¡kė tik 2015 m. lapkričio 23 d. raÅ¡ytiniuose praÅ¡ymuose, t. y. praėjus beveik 3 metams nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo.

Iki minėtų paaiÅ¡kinimų, atsakovas niekada nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl už statybas sumokėtų sumų. Nuo buto įsigijimo 2000 metais iki 2009 metų atsakovas už komunalines paslaugas apmokėdavo, vėliau mokėjimai tapo daliniais, dėl ko bendrija pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį. Bendrija niekada nėra gavusi jokių atsakovo praneÅ¡imų apie įskaitymÄ , atsakovas nereiÅ¡kė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl permokos, todėl manydamas, kad yra permokėjęs už buto statybas, atsakovas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl permokėtos sumos priteisimo, nes bendrija permokos ar avanso nepripažįsta.

Å ioje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl skolos už suteiktas komunalines ir kitas paslaugas apmokėjimo, tuo tarpu apelianto nurodyti argumentai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla, nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimųPrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas A. D. prašė pripažinti, kad ieÅ¡kovės sudaryta 1999 m. lapkričio 9 d. sutartis su SPAB ,,Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ Nr. 60159 dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo ir vartojimo (kuriÄ Å¡iuo metu vykdo UAB ,,Vilniaus energija“), 2002 m. spalio 15 d. sutartis su V.

B. dėl Å¡ilumos punkto ir sistemų priežiÅ«ros, 2003 m. gegužės 9 d. sutartis su UAB ,,Vilniaus vandenys“ Nr. 2591, 1999 m. spalio 26 d. sutartis su AB ,,Lietuvos energija“ Nr. 4055 (kuriÄ vykdo UAB ,,Lesto“), 2009 m. sutartis su VSA Vilnius Nr. 1601A, 2002 m. spalio 18 d. ir 2007 m. lapkričio 12 d. sutartys su UAB ,,FortÅ«na“ dėl telefonspynės priežiÅ«ros, 2012 m. rugsėjo 6 d. sutartis su UAB ,,Vilniaus SRV“ dėl fasado apdailos darbų Nr. 120906/S-01-VLN ir sutartis su UAB ,,Rygveda“ dėl televizijos paslaugų teikimo yra negaliojančios atsakovo atžvilgiu nuo jų sudarymo momento.

Be to, atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiais ieÅ¡kovės 2012 m. gegužės 3 d. nutarimÄ dėl Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 3 pasirinkimo, nutarimus dėl kaupiamųjų lėšų ir visų atsakovÄ liečiančių klausimų, priimtus 2008 m. lapkričio 15 d., 2011 m. vasario 18 d., 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. birželio 14 d.Pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o sprendimÄ Å¡ioje dalyje panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamas sutartis ir kitus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kadangi nenustatė sandorių negaliojimo pagrindų, o taip pat nenustatė, kad sudarytos sutartys prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar sÄ Å¾iningumo, protingumo kriterijams (CK 1.78-181 straipsniai).

Be to, teisėjų kolegija atkreipia atsakovo dėmesį, jog jis ginčija 1999-2009 metais sudarytas sutartis, kurias iki pat 2009 metų vykdė tinkamai, taigi konkliudentiniais veiksmais ilgÄ laikÄ vykdydamas sutartis atsakovas jas akceptavo. Be to, dėl Å¡ių sandorių teisėtumo jau yra pasisakę teismai, iÅ¡nagrinėję kitas civilines bylas, su ta pačia ieÅ¡kove. Minėta, jog ieÅ¡kovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu taip pat ginčijo ieÅ¡kovės 2012 m. gegužės 3 d. nutarimÄ dėl Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 3 pasirinkimo, nutarimus dėl kaupiamųjų lėšų ir visų atsakovÄ liečiančių klausimų, priimtus 2008 m. lapkričio 15 d., 2011 m. vasario 18 d., 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. birželio 14 d.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iuos prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė, pritaikęs ieÅ¡kinio senatį.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas netinkamai skaičiuoja ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nors atsakovas nurodo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinys buvo pateiktas 2013 m. vasarį, o nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojusi nauja CK 4.85 straipsnio 9 dalies redakcija numatė, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių senaties terminas, tačiau prieÅ¡ingai nei aiÅ¡kina apeliantas, minėtos CK nuostatos naujoji redakcija ne sutrumpino ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčuose dėl patalpų savininkų sprendimų ginčijimo nuo 10 metų iki 6 mėnesių, o šį terminÄ prailgino nuo 3 mėnesių iki 6 mėnesių.

Iki įsigaliojant naujai CK 4.85 straipsnio redakcijai buvo taikomos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostatos, kuriose nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, o tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apie 2012 m. vasario 28 d. priimtÄ bendrijos susirinkimo sprendimÄ atsakovas sužinojo nuo jo priėmimo momento, nes dalyvavo susirinkime. Apie kitus sprendimus atsakovas buvo informuotas po kiekvieno susirinkimo pateikiant (įmetant į paÅ¡to dėžutes) visiems savininkams susirinkimo protokolų kopijas. Be to, priimti butų savininkų sprendimai, susiję su įmokų rinkimu, iÅ¡ karto po jų priėmimo buvo vykdomi, todėl atsispindėdavo ir atsakovui teikiamose sÄ skaitose, dėl ko atsakovas turėjo apie juos žinoti.

Akivaizdu, kad atsakovas yra praleidęs 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ namo butų savininkų susirinkimų sprendimams apskųsti, bei 6 mėnesių senaties terminÄ 2014 m. vasario 27 d. susirinkimo sprendimui apskųsti, nes prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų papildymÄ teismui pateikė tik 2016 m. sausio mėn., t. y. praėjus beveik 2 metams nuo susirinkimo sprendimo priėmimo dienos. Kita vertus, atsakovas nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčijami bendrijos nutarimai buvo priimti pažeidžiant jų priėmimo tvarkÄ ar namo gyventojų teises ir teisėtus interesus, ar, kad egzistuotų kokios nors svarbios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindÄ atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.124-1.132 straipsniai).

Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, taigi priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ dalies panaikinamas ir dėl dalies reikalavimų byla grÄ Å¾inama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme pagal ieÅ¡kinio reikalavimus, perskirstymo, kadangi bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausymas bus iÅ¡spręstas pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 300 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, remdamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkina ir priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 300 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a:            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ panaikinti iÅ¡ dalies.           Panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovės 34-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 329,70 Lt (95,49 Eur) delspinigių, kuriuos ieÅ¡kovė apskaičiavo 2011 m. vasario 15 d. bendrijos susirinkime priimto sprendimo pagrindu, priteisimo, ir paÅ¡alinti teismo motyvus, susijusius su Å¡iuo ieÅ¡kinio reikalavimu.

           GrÄ Å¾inti bylÄ dalyje dėl patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų reikalavimų dėl 206,55 Lt (59,82 Eur) palÅ«kanų nuo nesumokėtos skolos CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.           Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            Priteisti ieÅ¡kovei 34-ojo gyvenamojo namo bendrijai (juridinio asmens kodas 124803446) iÅ¡ atsakovo A.

D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.                       Teisėjai                                                                                                                   Vilija Mikuckienė                                                                                                                     Vaclovas Paulikas                                     Jūra Marija Strumskienė