b52cb32b-e441-401f-8df8-43d2bf9f9cfc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-612/2011  Procesinio sprendimo kategorijos 63.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų P. K. ir V. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-436/2010 pagal ieÅ¡kovo K.

K. ieÅ¡kinį atsakovams P. K. ir V. K. dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė      IeÅ¡kovas K.K. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams P.K. ir V.K., kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 308 775 Lt skolÄ ir 5 proc. metines palÅ«kanas nuo 2003 m. sausio 1 d. iki paskolos grÄ Å¾inimo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2002 m. balandžio 18 d. su atsakovais sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ atsakovai pasiskolintÄ 308 775 Lt sumÄ turėjo grÄ Å¾inti dalimis kiekvienais kalendoriniais metais grÄ Å¾inant po 38 600 Lt, o paskutinę įmokÄ iki 2010 m. balandžio 18 d.

Jau pirmos paskolos grÄ Å¾inimo dalies atsakovai laiku negrÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovų visÄ paskolos sumÄ .Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad, pasinaudodami paskolos sutarties 2 punkte numatyta paskolos grÄ Å¾inimo prieÅ¡ terminÄ teise, 2003 m. gegužės 21 d. visÄ paskolos sumÄ ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino. Be to, kaip paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ patvirtinantį įrodymÄ pateikė lietuvių ir vokiečių kalbomis atspausdintus, ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytus ir antspauduotus 2003 m. gegužės 21 d. paskolos grÄ Å¾inimo patvirtinimus.IeÅ¡kovui teigiant, kad 2003 m. gegužės 21 d. paskolos grÄ Å¾inimo patvirtinimų jis nepasirašė, paskola jam iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inta, teismas konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių veiksmuose yra nusikaltimo požymių, apie tai pranešė prokuratÅ«rai, o civilinės bylos nagrinėjimÄ sustabdė iki baudžiamojoje byloje įsiteisės galutinis procesinis sprendimas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 9 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį su pakeitimais, P.K. ir V.K. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Kasacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistieji pripažinti kaltais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį paliko be pakeitimų. Be to, kasacinės instancijos teismas K.K. civilinį ieÅ¡kinį dėl 494 308,78 Lt priteisimo iÅ¡ P.K. ir V.K. paliko nenagrinėtÄ . Ä®siteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistieji 2003 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, veikdami bendrininkų grupe, suklastojo tikrus dokumentus – du Vokietijos piliečio K.K. vardinius blankus; pasikėsino sukčiauti – kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį tuos suklastotus dokumentus 2003 m. gegužės 27 d. pateikė Kauno apygardos teismui, nagrinėjusiam civilinę bylÄ Nr.2-407/2003, siekiant iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės – 308 775 Lt grÄ Å¾inimo K.K. Ä®siteisėjusiame teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, kad nukentėjusysis K.K. nuteistiesiems 2002 m. balandžio 18 d. pinigų neskolino, o 2002 m. balandžio 18 d. tik notariÅ¡kai įformino anksčiau tarp jo ir nuteistųjų atsiradusius paskolinius santykius.Atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimÄ , ieÅ¡kovas pripažino, kad jis 2002 m. balandžio 18 d. sudarant paskolos sutartį, patvirtintÄ notaro, atsakovams pinigų iÅ¡ tiesų neperdavė, o tik notariÅ¡kai įformino anksčiau tarp jo ir atsakovų atsiradusius paskolinius santykius.

Tačiau tai nepaneigia, kad ieÅ¡kovas atsakovams pinigus yra faktiÅ¡kai paskolinęs iki notarinės paskolos sudarymo, todėl atsakovai privalo juos grÄ Å¾inti. Atsakovai, remdamiesi įsiteisėjusiame nuosprendyje nustatyta aplinkybe, kad pinigai sudarant 2002 m. balandžio 18 d. paskolos sutartį perduoti nebuvo, teigė, jog paskolos sutartis laikytina nesudaryta, nes iÅ¡ esmės yra tariamas sandoris, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Be to, atsakovai manė, kad jeigu ieÅ¡kovas teigia, jog 2002 m. balandžio 18 d., sudarant paskolos sutartį, patvirtintÄ notaro, buvo tik įforminti anksčiau atsiradę Å¡alių paskoliniai santykiai, turi bÅ«ti patikrinti visi anksčiau tarp Å¡alių susiklostę paskoliniai santykiai ir nustatytas paskolinių santykių balansas.

Atsakovai taip pat nurodė, kad bÅ«tina nustatyti, ar ieÅ¡kovas yra deklaravęs Vokietijos kompetentingoms institucijoms, kokias grynųjų pinigų sumas iÅ¡vežė iÅ¡ Vokietijos, ar apskirtai tokias pinigų sumas turėjo, ar yra deklaravęs grynųjų pinigų įvežimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teritorijÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė ieÅ¡kovo K. K. naudai iÅ¡ atsakovų P. K. ir V. K. 308 775 Lt skolos, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 308 755 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo (2003 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Taip pat priteisė ieškovo K.K. naudai iš atsakovų P. K. ir V. K. 7 087,75 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 300 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų. Valstybės naudai iš atsakovų P. K. ir V. K. priteisė 80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.Nurodė, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovams 2002 m. balandžio 18 d. pinigų neskolino, o 2002 m. balandžio 18 d. paskolos sutartimi tik notariškai įformino anksčiau tarp šalių atsiradusius paskolinius santykius.

To, kad sudarant 2002 m. balandžio 18 d. paskolos sutartį pinigai nebuvo perduodami, neginčija ir bylos Å¡alys. Tačiau teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad pinigų neperdavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu faktas patvirtina, jog paskolos sutartis nesudaryta ir yra niekinė. Nurodė, kad paskolos sutartis bÅ«tų pripažinta sudaryta ir galiojančia, reikia nustatyti ne pinigų perdavimo sutarties sudarymo metu faktÄ , o pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktÄ , t.y. pinigai paskolos gavėjui gali bÅ«ti perduoti ir iki paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo.

Atkreipė dėmesį, jog tiek įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tiek iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad juos paskoliniai santykiai sieja nuo 1997 m. Nustatė, jog nuo to laiko ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė atsakovams skolino įvairias pinigų sumas, tai patvirtina raÅ¡ytinės paskolos sutartys ir bankiniai pinigų pervedimai. Spręsdamas, ar atsakovai iki 2002 m. balandžio 18 d. nebuvo iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolinę sutartyje nurodytos sumos, teismas įvertino ir tai, jog atsakovai yra baudžiamojoje byloje pripažinti kaltais už dokumentų, kuriais bandė Å¡ioje byloje įrodyti pinigų grÄ Å¾inimo pagal 2002 m. balandžio 18 d. paskolos sutartį faktÄ , suklastojimÄ .

Toks neteisėtas atsakovų elgesys, siekiant įrodyti 2002 m. balandžio 18 d. paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ , teismo vertinimu, patvirtina skolos pripažinimo faktÄ , o tuo pačiu ir pinigų gavimo iki paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo faktÄ . Be to, atsižvelgė ir į tai, jog atsakovai yra verslininkai, iÅ¡silavinę ir veiklÅ«s žmonės, užsiimantys verslu įvairiose valstybėse, turintys pakankamai žinių ir gyvenimiÅ¡kos patirties, todėl teismas, analizuodamas tikruosius Å¡alių ketinimus, kuriuos jos turėjo pasiraÅ¡ydamos ginčo paskolos sutartį, konstatavo, kad atsakovai galėjo ir turėjo suvokti, jog sudaryta sutartimi jie patvirtina sutartyje nurodytos sumos pinigų pasiskolinimo faktÄ ir įsipareigoja juos grÄ Å¾inti atitinkamais terminais.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas sprendė, kad sutartyje nurodyta suma priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų.Kartu teismas pažymėjo, kad aplinkybės ar atsakovas Vokietijoje yra deklaravęs paskolintus pinigus, ar juos teisėtai iÅ¡vežė iÅ¡ Vokietijos, ar teisėtai įvežė į LietuvÄ , yra ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, nes Å¡ioje byloje yra sprendžiamas privatinės teisės ginčas tarp fizinių asmenų dėl paskolos priteisimo, o ne administracinės teisės ginčas tarp valstybės institucijų ir ieÅ¡kovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovai pateikė apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 12 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad paskolos sutartis bÅ«tų pripažinta sudaryta ir galiojančia, reikia nustatyti ne pinigų perdavimo sutarties sudarymo metu faktÄ , o pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktÄ , t.y. pinigai paskolos gavėjui gali bÅ«ti perduoti ir iki paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo.

Apeliantų nuomone, bÅ«tent tas faktas, kad pinigai buvo perduoti atsakovams, byloje yra neįrodytas. Apeliantai Å¡iÄ savo pozicijÄ grindė tuo, kad minėtas faktas buvo įrodinėjamas ne 2002 m. balandžio 18 d. paskolos sutartimi, o kitomis tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytomis sutartimis, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. IÅ¡samus minėtų paskolos sutarčių iÅ¡tyrimas įrodytų atsakovų argumentus, jog ieÅ¡kovo reikalaujami priteisti pinigai atsakovams nebuvo perduoti. TÄ aplinkybę, kad reikalaujami priteisti pinigai nebuvo perduoti atsakovams pagrindžia ir tai, jog ieÅ¡kovas Å¡ių piniginių sumų nebuvo įvežęs į Lietuvos RespublikÄ , nes jų įvežimo nedeklaravo.

Atkreipia dėmesį, kad piniginių sumų įvežimo fakto ir aplinkybių teismas netyrė ir nevertino deklaratyviai nurodydamas, jog minėtas faktas ir aplinkybės yra ne nagrinėjamos bylos dalykas. Taip pat nurodo, kad teismas netyrė ir nevertino apeliantų pateiktų įrodymų, jog atsakovai ieÅ¡kovui pinigus grÄ Å¾ino. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinių pažeidimų, galimai nulėmusių atsakovams nepalankiÄ bylos baigtį. Konkrečiai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėjamoje byloje priimti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį ir kad nepaisė atsakovo P. K. pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje ir iÅ¡dėstyti savo paaiÅ¡kinimus.

Remdamiesi visomis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliantai daro iÅ¡vadÄ , kad teismas neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ ir neatskleidė bylos esmės.IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atkreipia dėmesį, kad atsakovai nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos įrodinėjo, kad ne tik gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus, bet ir juos ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino, ir, tik atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimÄ , atsakovai pradėjo ginčyti pinigų gavimo faktÄ .

IeÅ¡kovo nuomone, tokie apeliantų teiginiai, apeliaciniame skunde nurodyti formalÅ«s ir menami pažeidimai yra tik nauja faktinių aplinkybių interpretacija, prieÅ¡taraujanti baudžiamosios bylos medžiagoje surinktiems įrodymams, siekiant iÅ¡vengti prievolės įvykdymo.2011 m. gruodžio 6 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo P. K. praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu P. K. ir V. K. buvo nuteisti už tai, kad jie 2003 m. gegužės mėnesio pabaigoje, veikdami bendrininkų grupe, siekdami padaryti didelę žalÄ , suklastojo tikrus dokumentus – du Vokietijos piliečio K.

K. vardinius blankus su juose buvusiais originaliais K. K. paraÅ¡ais bei vardiniais antspaudais, kuriuose vokiečių ir lietuvių kalbomis adatiniu spausdintuvu atspausdino tekstÄ apie tai, kad P. K. ir V. K. grÄ Å¾ino K. K. paskolÄ â€“ 308 775 Lt – ir kad dėl Å¡ios paskolos K. K. P. K. ir V. K. pretenzijų neturi ir ateityje neturės.Be to, P. K. ir V. K. buvo nuteisti už tai, kad jie pasikėsino sukčiauti: turėdami tikslÄ iÅ¡vengti didelės vertės turtinės piniginės prievolės – 308 775 Lt grÄ Å¾inimo Vokietijos piliečiui K.

K. pagal 2002 m. balandžio 18 d. paskolos sutartį, P. K. 2003 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos teismui, esančiam (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. 2-407/2003 kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė žinomai suklastotus tikrus dokumentus – du Vokietijos piliečio K. K. vardinius blankus su juose buvusiais originaliais K. K. parašais bei vardiniais antspaudais, kuriuose vokiečių ir lietuvių kalbomis adatiniu spausdintuvu atspausdinta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog P. K. ir V.

K. grÄ Å¾ino K. K. paskolÄ â€“ 308 775 Lt – ir kad dėl Å¡ios paskolos K. K. jiems pretenzijų neturi ir ateityje neturės.Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 9 d. nutartimi nukentėjusiojo K. K. civilinį ieÅ¡kinį P. K. ir V. K. paliko nenagrinėtÄ . Kolegija pažymėjo, kad iÅ¡ civilinių teisinių santykių atsiradęs reikalavimas negali bÅ«ti nagrinėjamas baudžiamojoje byloje.Atsakovai teigia, kad faktai, kurie buvo nustatyti baudžiamojoje byloje vertinant baudžiamojoje byloje esančius įrodymus baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, turėtų bÅ«ti vertinami kaip turintys ribotÄ prejudicinę galiÄ Å¡ioje civilinėje byloje, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi nustatyta, jog 2002 m. balandžio 18 d. sutartimi pinigai realiai jiems perduoti nebuvo (CPK 182 str. 3 p.), nesutinka su Å¡io teismo iÅ¡vada, kad bendra iÅ¡ atsakovų gauta pinigų suma (skola) pagal Å¡iÄ sutartį sudaro 308 775 Lt.

Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 3 d. nustato, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamu atveju P. K. ir V. K. baudžiamojoje byloje konstatuota, jog prie baudžiamosios bylos pridėtos bankinių pavedimų kopijos patvirtina, kad 1998 m. sausio 23 d. K. K. pervedė į UAB ,,Luvida“ sÄ skaitÄ 100 000 Vokietijos markių, 1999 m. vasario 8 d. M. K. P. K. pervedė 54 900 Vokietijos markių, prie bylos pridėta sutarties kopija patvirtina, kad 1998 m. spalio 1 d.

P. ir V. K. pasirašė su K. K. 120 000 Vokietijos markių paskolos sutartį, pagal kuriÄ kaip užstatÄ perdavė K. K. traktorių, plÅ«gÄ ir kultivatorių bendros 132 000 JAV dolerių vertės. Å ie raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad 2002 m. balandžio mėnesį jis P. ir V. K. pinigų neskolino, o 2002 m. balandžio 18 d. tik notariÅ¡kai įformino anksčiau tarp jo ir P. bei V. K. atsiradusius paskolinius santykius; nors faktiÅ¡kai jis P. ir V. K. buvo paskolinęs 494 306 Lt, mažesnė pinigų suma buvo nurodyta dėl to, kad pritrÅ«ko pinigų sumokėti notarui už sutarties notarinį patvirtinimÄ .

Nukentėjusiojo parodymus, jog visai paskolos sumai įforminti pritrÅ«ko pinigų, patvirtina P. ir V. K. bei K. K. 2002 m. spalio 12 d. ČekiÅ¡kėje pasiraÅ¡ytas susitarimas, kuriuo papildoma 2002 m. balandžio 18 d. notaro patvirtinta sutartis, P. ir V. K. įsipareigojant grÄ Å¾inti kreditoriui dar 185 533 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34/2010). Å ios nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje civilinėje byloje.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje yra įrodytas pinigų perdavimo paskolos gavėjams faktas.

Pagal įstatyminį reglamentavimÄ pinigai paskolos gavėjams gali bÅ«ti perduoti ir iki paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo (Lietuvos Respublikos CK 6.870 str. 1 d.). Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, kad faktiÅ¡kai ieÅ¡kovas neperdavė atsakovams sutartyje nurodytų pinigų sumos pagal 2002 m. balandžio 18 d. sutartį, nes nuosprendyje yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad pinigai buvo perduoti anksčiau, notariÅ¡kai buvo įforminti anksčiau įvykę paskoliniai santykiai.

Pažymėtina, kad atsakovų parodymai nėra nuoseklÅ«s. Po ieÅ¡kinio pateikimo pirmosios instancijos teisme 2009 m. jie tvirtino, kad gavo ginčijamÄ sumÄ pinigų – 308 775 Lt, tačiau negalėdami jų panaudoti numatytiems tikslams, juos grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui. IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ ir atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimÄ , atsakovai pradėjo neigti pinigų gavimo faktÄ , tačiau 2002 m. balandžio mėn. 18 d. sutartyje nurodo, kad gavo paskolos sutartyje nurodytus 308 775 Lt ir įsipareigojo juos grÄ Å¾inti (t. 1, b. l. 86).

Tai leidžia dar labiau abejoti apeliantų teiginiais dėl pinigų perdavimo fakto. Apeliantai nurodo, kad aplinkybę, jog pinigai jiems nebuvo perduoti pagrindžia ir tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad reikalaujama priteisti suma buvo įvežta į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , nes jų įvežimo jis atitinkamai nedeklaravo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad aplinkybių tyrimas, ar ieÅ¡kovas K. K. deklaravo į Lietuvos Respublikos teritorijÄ Ä¯vežtus pinigus, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.Kaip minėta, pirmosios ir kasacinės instancijos teismai nustatė, kad P. K. ir V.

K. turėdami tikslÄ iÅ¡vengti didelės vertės turtinės paskolos – 308 775 Lt suklastojo tikrus dokumentus - du Vokietijos piliečio K. K. vardinius blankus, todėl nepagrįstas atsakovų argumentas, kad kasacinis teismas baudžiamojoje byloje nenustatinėjo atsakovų įsiskolinimo ieÅ¡kovui dydžio, nes esminis Å¡ios nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.) požymis yra didelė žala.Byloje nustatyta, kad Å¡alys kaip verslo partneriai bendrauja nuo 1997 m. ir yra sudarę kitų paskolinių sutarčių.

Apeliantai nurodo konkrečias paskolos sutartis (1997 m. sausio 15 d., 1998 m. sausio 5 d. susitarimÄ Nr. 01/15, 1999 m. vasario 8 d. ir kt.), sudarytas tarp jų arba UAB ,,Luvida“ ir K. K., kurios, atsakovų manymu, įrodo, kad įsipareigojimai arba jų dalis buvo įvykdyta. Tačiau Å¡ių aplinkybių nepatvirtina P. ir V. K. baudžiamojoje byloje padarytos pirmosios ir kasacinės instancijos teismų iÅ¡vados. IÅ¡ nukentėjusiojo (civilinio ieÅ¡kovo) K. K. parodymų matyti, kad paskolų atsakovai jam nėra grÄ Å¾inę, jokių dokumentų patvirtinančių paskolos grÄ Å¾inimÄ jis nėra rašęs ar kam nors davęs.Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 143 str. 1 d., atsakovai turi teisę iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teisme priėmimo pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kad jis bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas kartu su pradiniu ieÅ¡kiniu.

Vėlesnis prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo bÅ«tinumÄ sieja su ilgai užtrukusiu bylos nagrinėjimu baudžiamajame procese, civilinė byla nebuvo iÅ¡ esmės pradėta nagrinėti, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga iÅ¡ karto buvo pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kininis pareiÅ¡kimas, tačiau pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio nepriėmė, nes jo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad atsakovai turėjo galimybę priešieškinį pareikšti anksčiau, kai byla, siekiant nustatyti reikšmingas aplinkybes, buvo tiriama baudžiamojo proceso tvarka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje iš esmės išnagrinėjo ir priešieškinyje keliamus klausimus, jie buvo nagrinėjami ir minėtoje baudžiamoje byloje, atsakovų procesinės teisės nebuvo pažeistos, teismo posėdžiuose dalyvavo jų atstovai – kvalifikuoti teisininkai.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka Pagal Lietuvos Respublikos CPK 322 str. nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Å i nuostata taikoma ir apeliaciniams skundams, nagrinėjamiems po 2011 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos CPK pakeitimų, nors Å¡ie apeliaciniai skundai buvo paduoti dar iki minėtų CPK pakeitimų.

Nagrinėjamoje byloje apelianto P. K. atstovas, atsižvelgdamas į minėto CPK straipsnio nuostatas, pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios bÅ«tų reikÅ¡mingos praÅ¡ymui tenkinti. Dėl Å¡ios priežasties atsakovo atstovo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka yra netenkinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Danutė MilaÅ¡ienė Vytas Milius Gintaras Pečiulis