2021-12-02 Nr. AB-25959-4-45-3-00359-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4275-602/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00359-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

Sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsienietės M. U. (M. U.) atstovui advokatui D. K.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsienietės (duomenys neskelbtini) pilietės M. U. (M. U.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl atlernatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) pilietei M. U. (M. U.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras, Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) pilietei M. U. (M. U.) (toliau – ir Užsienietė, Apeliantė) ir jos nepilnamečiams vaikams alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo – apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

2. Centras nurodė, kad 2021 m. spalio 19 d. 14.06 val. Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus oro uosto pasų kontrolės punkte, reisu Nr. LH886 iš Frankfurto, pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir reglamentas „Dublinas III“) grąžinta (duomenys neskelbtini) pilietė M. U. (M. U.), gim. (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu A. U. (A. U.), gim. (duomenys neskelbtini), bei vaikais A.-R. U. (A.-R. U.), gim. (duomenys neskelbtini), D.

U. (D. U.), gim. (duomenys neskelbtini), E. U. (E. U.), gim. (duomenys neskelbtini), ir A.-K. U. (A.-K. U.), gim. (duomenys neskelbtini), kurie 15.20 val. raštu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Teikime nurodė, kad užsieniečiai buvo laikinai apgyvendinti Vilniaus oro uosto pasų kontrolė punkte prieglobsčio prašytojų patalpoje. 2021 m. spalio 19 d. minėta šeima perduota Užsieniečių registracijos centro pareigūnams. Buvo nustatyta, kad Užsienietė kartu su šeima pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko ir buvo perduota Užsieniečių registracijos centrui 2020 m. sausio 9 d. 2020 m. sausio 20 d. jai bei jos vaikams įteikti užsieniečių registracijos pažymėjimai, jie perkelti į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą.

Teigė, kad užsieniečių šeima nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku pasišalino iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro ir buvo sulaikyti Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Pateikus prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje pirminės apklausos atlikimo metu kiekvienas prieglobsčio prašytojas, jam suprantama kalba, yra informuojamas apie tai, kad jis turi vykdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimus, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neišvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau Užsienietė neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, tokiais savo veiksmais tyčia, piktybiškai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose numatytas prieglobsčio prašytojo pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose prieglobsčio prašytojui nustatytas pareigas.

Pažymėjo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 11 punkte numatyti sulaikymo pagrindai.

3. Teismo posėdžio metu Užsieniečių registracijos centro atstovas prašė teikimą tenkinti. Pažymėjo, kad užsieniečiai turėjo visišką judėjimo laisvę gyvendami Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, bet iš ten pabėgo, nors jiems buvo išaiškinta, kad kol nagrinėjamas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, jie negali išvykti iš Lietuvos Respublikos.

4. Užsienietė teismo posėdžio metu prašė leisti laisvai judėti. Nurodė, kad vaikai nevalgo to maisto, kuris jiems duodamas, todėl tenka dažnai eiti į parduotuvę, norėtų galimybės pati gaminti vaikams maistą. Užsieniečio atstovas prašė nesuvaržyti Užsienietės teisių ir laisvių labiau nei tai būtina, prašė taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant jai jokių judėjimo apribojimų.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. spalio 22 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, t. y. pritaikė (duomenys neskelbtini) pilietei M. U. (M. U.), gim. (duomenys neskelbtini), bei jos nepilnamečiams vaikams A.-R. U. (A.-R. U.), gim. (duomenys neskelbtini), D. U. (D. U.), gim. (duomenys neskelbtini), E. U. (E. U.), gim. (duomenys neskelbtini), ir A.-K. U. (A.-K. U.), gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. sausio 22 d.

6. Teismas nurodė, kad Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Įstatymas. Teigė, jog Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti, taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Teismas nustatė, kad Užsienietė su savo šeima pirmą kartą į Lietuvos Respubliką 2019 m. gruodžio mėnesį. 2019 m. gruodžio 23 d. užsieniečiai pateikė prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriuos Migracijos departamentas priėmė nagrinėti skubos tvarka, sprendimai užsieniečių prieglobsčio prašytojo byloje nėra priimti, teismas darė išvadą, kad jie yra prieglobsčio prašytojai Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme. Nurodė, kad Migracijos departamento 2019 m. gruodžio 25 d. sprendimu Nr. 15PR-381 Užsienietė kartu su vaikais bei sutuoktiniu buvo apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre, o 2020 m. sausio 19 d. Užsienietė kartu su kitais šeimos nariais buvo perkelti į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą, tačiau nenustatytu metu iš jo pasišalino. Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 19 d. 13.20 val. Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų pareigūnai užsieniečius sulaikė ir pagal reglamentą „Dublinas III“ grąžino Lietuvos Respublikai. Lėktuvas, kuriuo užsieniečių šeima grąžinta Lietuvos Respublikai Vilniaus oro uoste nusileido 2021 m. spalio 19 d. 14.06 val. (reiso Nr. LH886). Apklausos metu užsieniečiams pasiūlius savanoriškai sugrįžti į kilmės šalį, jie atsisakė, išreiškė norą prašytis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. 2021 m. spalio 22 d. Užsienietė buvo sulaikyta ne ilgiau kaip 48 valandoms.

7. Teismas sprendė, kad siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, taip pat įvertinus aplinkybę, kad Užsienietė kartu su kitais šeimos nariais neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, buvo sulaikyta Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir pagal reglamentą „Dublinas III“ grąžinta į Lietuvos Respubliką, darė išvadą, kad egzistuoja sulaikymo pagrindai numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 11 punkte.

8. Teismas pažymėjo, kad Užsienietė turi keturis nepilnamečius vaikus, ji laikytina pažeidžiamu asmeniu Įstatymo 2 straipsnio 182 dalies prasme. Pabrėžė, kad šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką, tad nėra duomenų, patvirtinančių, jog šiuo metu egzistuoja ypatingos aplinkybės, kurios galėtų sudaryti pagrindą Užsienietei taikyti tokį griežtą laisvės apribojimą kaip sulaikymą.

III. 9. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. spalio 22 d. sprendimą ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją ir jos vaikus Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, Užsienietė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Apeliantei taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teigia, kad teismas nesvarstė galimybės taikyti Apeliantei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę ir jos vaikus Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendime nebuvo pasisakyta apie galimybę skirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Teigiama, kad Užsienietės tapatybė nustatyta, ji bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, teikė paaiškinimus, todėl nėra pagrindo manyti, jog ji nebendradarbiavo su pareigūnais.

11. Paskyrus Apeliantės prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę būtų užtikrintas šeimos ir jos buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudarytos sąlygos laisvai judėti. Bent tokiu būdu, tenkinus apeliantės prašymą, jos judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų interesus.

12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. spalio 22 d. sprendimo.

13. Centras nurodo, kad 2021 m. lapkričio 18 d. Migracijos departamento sprendimu „Dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo nutraukimo ir grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“, Užsienietė 2021 m. lapkričio 18 d. išvyko į kilmės šalį. Teigia, jog susiklosčius tokiai situacijai, kai Užsienietė skundu išreiškė norą pakeisti jai taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, bet vėliau savo noru sugrįžo į kilmės šalį, jos apeliacinis skundas negali būti svarstomas, kadangi Užsienietės nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Apeliacinis procesas nebeturi teisinės reikšmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas taikyti Užsienietei ir jos vaikams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. sausio 22 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 11 punkte, 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyti pagrindai paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę Užsienietei ir jos vaikams.

16. Apeliaciniame skunde Užsienietė nurodo, kad teismas nesvarstė kitos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, teigia, jog jos tapatybė nustatyta, ji bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis. Jos teigimu, yra pagrindas taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, tokiu būdu būtų užtikrinti Užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų interesai, taip pat Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikoje.

17. Centras apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021 m. lapkričio 18 d. Migracijos departamento sprendimą „Dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo nutraukimo ir grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“ ir nurodė, kad Užsienietė savanoriškai išvyko į (duomenys neskelbtini). Todėl, Centro tvirtinimu, apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepaisant to, kad Užsienietė, kuriai alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo teisėtumas nagrinėjimas teisme, yra išvykusi į kilmės šalį, Užsienietės apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas. Tokį vertinimą pagrindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

19. EŽTT praktikoje pažymėta, kad pagrindinis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija, EŽTK) 5 straipsnio 4 dalies tikslas yra užtikrinti skubaus teisminio sprendimo dėl sulaikymo teisėtumo peržiūrėjimo galimybę, leidžiančią, kai tinkama, asmenį nedelsiant paleisti. Skubaus teisminio peržiūrėjimo reikalavimas, žvelgiant iš šios perspektyvos, yra svarbus tol, kol asmens sulaikymas tęsiamas. Nors tuo metu, kai asmuo yra paleidžiamas, skubumo garantija nebėra svarbi pagrindiniam Konvencijos 5 straipsnio 4 dalies tikslui, veiksmingo teisminio peržiūrėjimo garantija turėtų toliau būti taikoma, nes buvęs sulaikytasis gali turėti teisėtą interesą, kad jo sulaikymas būtų įvertintas ir po to, kai jis paleidžiamas iš sulaikymo vietos (2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo byloje Žúbor prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 7711/06) 77 p.). EŽTT praktikoje teisėtas interesas siejamas su asmens galimybe kreiptis dėl žalos atlyginimo, kurią garantuoja EŽTK 5 straipsnio 5 dalis, kai yra būtina užsitikrinti teismo sprendimą, galintį paneigti bet kokią nacionalinėje teisėje galiojančią prezumpciją, jog kompetentingos valstybės institucijos priimtas sulaikymo įsakymas yra per se teisėtas.

V. 20. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taikė Užsienietei kartu su jos mažamečiais vaikais alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Taigi, Užsienietei kartu su jos mažamečiais vaikais taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė susijusi su laisvės atėmimu.

21. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/33), kuri įgyvendinta Įstatyme, konstatuojamosios dalies 20 punkte nustatyta, kad siekiant geriau užtikrinti fizinę ir psichologinę prašytojų neliečiamybę, sulaikymas turėtų būti kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik po to, kai buvo tinkamai išnagrinėtos visos su laisvės atėmimu nesusijusios sulaikymui alternatyvios priemonės. Taikant bet kurią sulaikymui alternatyvią priemonę turi būti gerbiamos prašytojų pagrindinės žmogaus teisės.

22. Teisingumo Teismo praktikoje pažymima, kad, kaip nurodyta Direktyvos 2013/33 15 ir 20 konstatuojamosiose dalyse, kitose šios direktyvos 8 straipsnio dalyse nustatomi svarbūs apribojimai, taikomi valstybėms narėms suteiktai teisei vykdyti sulaikymus. Iš tikrųjų iš minėtos direktyvos 8 straipsnio 1 dalies matyti, kad valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jis yra tarptautinės apsaugos prašytojas. Be to, šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įsakymas sulaikyti galimas tik tada, kai jis atrodo būtinas ir kai atskirai įvertinamas kiekvienas konkretus atvejis, jeigu kitos švelnesnės prievartos priemonės negali būti veiksmingai taikomos. Pagal Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 4 dalį valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje teisėje būtų nustatytos sulaikymui alternatyvias priemones reglamentuojančios taisyklės, pavyzdžiui, įpareigojimas reguliariai registruotis institucijose, sumokėti piniginį užstatą arba pareiga neišvykti iš nustatytos vietos (2016 m. vasario 15 d. sprendimo J.N. prieš Staatssecretaris voor Veiligheid en Justitie, C-601/15, EU:C:2016:84, 61 p.).

23. Direktyvos 2013/33 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių. Toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose. Valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje.

24. EŽTT pažymi, kad teismas privalo nustatyti, ar šeimos laisvės apribojimas, nustatytas tokios trukmės, kaip nagrinėjamoje byloje, buvo būtinas remiantis Konvencijos 8 straipsnio 2 dalimi, kitaip tariant, ar buvo pagrįstas atsižvelgiant į skubius visuomenės poreikius, o ypač, ar buvo proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Iš Teismo praktikos matyti, kad tais atvejais, kai yra nagrinėjama byla susijusi su šeima, institucijos, vertindamos proporcingumą, privalo atsižvelgti į vaiko gerovę. Todėl EŽTT konstatuoja, kad yra visuotinis konsensusas, taip pat ir tarptautinėje teisėje, kad priimant visus sprendimus dėl vaikų, svarbiausi yra jų interesai. Iš tarptautinių ataskaitų matyti, kad vaiko teisių apsauga apima tiek šeimos gyvenimą kartu, tiek kiek tai yra įmanoma, tiek alternatyvių priemonių taikymo svarstymą, taip, kad nepilnamečių laisvės apribojimas būtų kraštutinė priemonė. Teismas pažymi, kad vaiko gerovės negalima apriboti iki šeimos laikymo kartu, o institucijos privalo imtis visų būtinų veiksmų, kiek tai yra įmanoma, kad būtų ribojamas sulaikymo taikymas šeimoms su vaikais ir būtų efektyviai saugoma teisė į privatų gyvenimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo Bistieva ir kiti prieš Lenkiją 77, 78, 85 p. (pareiškimo Nr. 75157/14)).

25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, atsižvelgė į tai, jog Užsienietė su šeima neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką iš kurios buvo grąžinta pagal reglamentą „Dublinas III“. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, be kita ko, būtina atsižvelgti į Užsienietės elgesį laikotarpiu, kai jai buvo taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Byloje nenustatyta, kad minėtu laikotarpiu Užsienietė būtų linkusi pabėgti iš Centro teritorijos ar pažeidinėti Centro vidaus tvarkos taisykles (Užsienietė su šeima buvo pasišalinusi iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro iki jai pritaikant alternatyvias sulaikymui priemones). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Užsienietės elgesį alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu, mažamečių vaikų interesus ir nepagrįstai netaikė Užsienietei švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Užsienietei kartu su jos mažamečiais vaikais taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė susijusi su laisvės atėmimu neatitiko šių asmenų kaip pažeidžiamų asmenų geriausių interesų, ši priemonė buvo neproporcinga. Šio vertinimo nekeičia ir faktas, kad šeima buvo laikoma kartu, nes kaip minėta, remiantis EŽTT praktika, vaiko gerovės negalima apriboti iki šeimos laikymo kartu, ir, kad institucijos privalo imtis visų būtinų veiksmų, kiek tai yra įmanoma, kad būtų ribojamas sulaikymo (taip pat ir alternatyvių sulaikymui priemonių, susijusių su laisvės atėmimu) taikymas šeimoms su vaikais ir būtų efektyviai saugoma teisė į privatų gyvenimą.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Užsienietei teisėtumo ir teismo sprendimas naikinamas, tačiau klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (pakeitimo švelnesne, nesusijusia su laisvės ribojimu) Užsienietei šiuo baigiamuoju teisės aktu nėra sprendžiamas, kadangi Užsienietė yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) pilietės M. U. (M. U.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė