2020-04-09 Nr. AB-7090-3-61-3-00235-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-379-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00235-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 12.13.1.1; 59.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau papildė, prašydamas panaikinti: 1) Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (44.1) FR0682-679; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 68-56; 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2017 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. S-226 (7-128/2017).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių AVMI atliko pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetą teisingumo pakartotinį patikrinimą už 2006–2007 m. ir nustatė, kad pareiškėjo bei jo sutuoktinės E. K. (santuoka išregistruota (duomenys neskelbtini)) patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, todėl pareiškėjui apskaičiavo 19 332,14 Eur GPM, 21 774,35 Eur GPM delspinigių bei skyrė 1 933 Eur GPM baudą. VMI patvirtino Šiaulių AVMI sprendimą, o Komisija patvirtino VMI sprendimą dėl apskaičiuotų sumų mokėjimo ir atleido pareiškėją nuo 10 887,18 Eur delspinigių mokėjimo. Pareiškėjas su Komisijos sprendimu nesutiko, teigdamas, kad netinkamai buvo vertinamos faktinės aplinkybės.

3. Pareiškėjas nurodė, jog 2008 m. rugsėjo 2 d. buvo pradėtas mokestinis tyrimas Nr. MT-522, su kuriuo pareiškėjas taip ir nebuvo supažindintas. Pareiškėjui geranoriškai net nebuvo suteikta galimybė susipažinti su pirmuoju patikrinimo aktu. Taip pat dėl mokesčių administratoriaus kaltės užsitęsė visas patikrinimų laikotarpis.

4. Pareiškėjo vertinimu, Šiaulių AVMI netyrė visų faktinių aplinkybių (susijusių su paskoliniais santykiais tarp pareiškėjo ir jo uošvio S. K. K. – iš S. K. K. pasiskolintų 475 000 Lt) ir jų tarpusavio ryšio, o vadovavosi tik atskirais duomenimis, nesiekdama nustatyti jų sąsajų, loginio bei faktinio ryšio. Komisijos sprendime dėl pareiškėjui suteiktos S. K. K. paskolos minimos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teiktais paaiškinimais. Anot pareiškėjo, nustatyta aplinkybė, jog pavedimuose buvo rašoma tik „pinigų pervedimas“ arba „sąskaitos papildymas“, tik patvirtina, kad tuo metu su buvusiu uošviu pareiškėjas palaikė gerus santykiuos. Nebuvo tinkamai ištirta aplinkybė, kad S. K. K. pareiškėjui paskolą suteikė iš 2006 m. rugsėjo 18 d. gautos 700 000 Lt paskolos, nes ši paskola buvo tikslinė, t. y skirta sumokėti už perkamą žemės sklypą, kurį jis ir įsigijo. Pareiškėjo įsitikinimu, kadangi S. K. K. tuo metu pirko dar kelis žemės sklypus, nenorėjo deklaruoti pareiškėjui paskolintų pinigų. Visa tai buvo galima nesunkiai patikrinti registruose ir sąskaitų išrašuose. Tiek pareiškėjo, tiek S. K. K. patikrinimą vykdė ta pati Šiaulių AVMI specialistė ir, kadangi buvusio uošvio patikrinimas buvo baigtas pirmiau, pareiškėjas manė, kad Šiaulių AVMI galbūt laikėsi tos pačios versijos, nes kitu atveju tektų pripažinti netinkamai atlikus S. K. K. patikrinimą. Pareiškėjo vertinimu, ginčijamuose sprendimuose padaryta prielaida, kad bankiniai pavedimai – ne paskolos grąžinimas, o galimai gautos lėšos atliekant įgaliojimuose nurodytus veiksmus, neatitinka tikrovės, nes tuo metu joks turtas niekam nebuvo išnuomotas ar parduotas atidedant mokėjimus ir nebuvo gauta jokių kitų pajamų iš turto, kuriam buvo suteikti įgaliojimai. Pavedimais buvo vykdomas dalinis paskolos grąžinimas S. K. K.

5. Pareiškėjas teigė, kad netinkamai buvo sulyginti skirtingi dokumentai, t. y. vekseliai, pagal kuriuos pareiškėjas buvo pasiskolinęs iš brolio N. K. ir buvusio uošvio. Sulygindama šiuos dokumentus, Komisija prieštaravo pati sau, nes laikėsi versijos, jog pinigų brolis pareiškėjui negalėjo suteikti, o kitu atveju laikė, kad pinigus, kuriuos pareiškėjas gavo pervedimu į sąskaitą, galėjo grąžinti po vieno mėnesio grynaisiais, nors tokių lėšų ir neturėjo. Komisija nepagrįstai kritiškai vertino galimybę V. K. pasiskolinti iš fizinio asmens N. K. 60 000 Lt ir 70 000 Lt, nes pareiškėjo brolis jau daug metų dirba užsienyje ir jie visą gyvenimą vienas kitam padeda, taip pat ir finansiškai.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo vardu 2005 m. vasario 8 d. už 216 000 Lt R. S. nupirko 0,3635 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Visos su šiuo sandoriu susijusios išlaidos buvo apmokėtos R. S. Sklypas buvo pirktas ne už K. asmenines lėšas. Pareiškėjo teigimu, iš esmės visos šios aplinkybės buvo nagrinėtos baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas buvo išteisintas.

7. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas paaiškino, kad mokestinis ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar mokesčių administratorius surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo pajamas ir pareiškėjas turėjo 244 017,82 Lt (488 035,63 Lt/2) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPM įstatymas) nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų. Šiaulių AVMI patikrinimo metu, remdamasi surinkta informacija iš komercinių bankų apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės gautas pajamas ir patirtas išlaidas, VMI informacinės duomenų bazės duomenimis bei įvertinusi kitą patikrinimo metu surinktą informaciją, apskaičiavo pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2006–2007 metais gautas pajamas bei patirtas išlaidas. Nustatyta, kad 2006 m. sutuoktinių patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 312 579,65 Lt, o 2007 m. sutuoktinių patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 175 455,98 Lt.

9. Pagal 2005 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėjas įsigijo Sklypą už 216 000 Lt. Minėtas Sklypas pagal 2008 m. balandžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį parduotas. VMI vertinimu, pareiškėjo argumentas, jog Sklypas pirktas ne už šeimos lėšas, nepagrįstas. Pajamų šaltinių pagrindimui už 2006 metus pareiškėjas taip pat pateikė laisvos formos, notaro nepatvirtintas paskolos sutartis su broliu N. K., pagal kurias N. K. pareiškėjui 2006 m. vasario 1 d. paskolino 60 000 Lt, 2006 m. balandžio 24 d. – 70 000 Lt. Paskolos suteiktos neatlygintinai, paskolų grąžinimas neužtikrintas jokiomis garantijomis. Pagal VMI informacinių duomenų bazių duomenis, N. K. nuo 2004 m. birželio 16 d. iki 2010 m. rugpjūčio 24 d. nedirbo, N. K. 2005 metais pajamų negavo, 2006 metais gavo 100 Lt turto pardavimo pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad N. K. kviečiamas į Klaipėdos AVMI neatvyko, mokesčių administratoriaus nurodymo neįvykdė, operatyvaus patikrinimo metu Klaipėdos AVMI neturėjo galimybės nustatyti N. K. sandorių su pareiškėju dėl paskolos gavimo ir / ar jos grąžinimo aplinkybių. VMI vertinimu, Šiaulių AVMI pagrįstai minėtų paskolų nepripažino realiu pajamų šaltiniu. N. K. galimybė sukaupti 130 000 Lt paskoloms vertinta kritiškai. Pareiškėjas jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti paskolą realiai suteikta, nepateikė. Vertindama 2006 m. spalio 3 d. paskolos sutartį, pagal kurią pareiškėjas pasiskolino iš S. K. K. 475 000 Lt, VMI pažymėjo, kad aplinkybę, jog S. K. K. paskola 2006 metais nebuvo grąžinta, pareiškėjas nurodė tik teikdamas pastabas dėl 2015 m. rugsėjo 22 d. pakartotinio patikrinimo akto, t. y. jau po S. K. K. mirties.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių AVMI 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. (44.1) FR0682-679 patvirtino 2016 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo aktą Nr. (42.2)FR0680-527 ir nurodė pareiškėjui sumokėti 19 332,14 Eur GPM, 21 774,35 Eur GPM delspinigius, 1 932 Eur GPM baudą (b. l. 35–48). VMI 2017-04-20 sprendimu Nr. 68-56 patvirtino Šiaulių AVMI 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (44.1) FR0682-679 (b. l. 49–53). Komisija ginčijamu 2017 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. S-226 patvirtino VMI 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 68-56 (7-128/2017) ir atleido pareiškėją nuo 10 887,18 Eur GPM delspinigių mokėjimo (b. l. 10–22).

12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio 1, 2 dalimis, 8 straipsniu, VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4.1, 6.1, 6.3, 28 ir 14–17 punktais, GPM įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi ir 6 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad Šiaulių AVMI, apibendrinusi pareiškėjo gautų pajamų ir patirtų išlaidų balansą, nustatė, jog pareiškėjo su sutuoktine išlaidos 2006–2007 m. laikotarpiu viršijo gautas pajamas iš viso 488 035,63 Lt, t. y. 2006 m. išlaidos viršijo gautas pajamas 312 579 Lt, o 2007 m. – 175 455,98 Lt (Komisijos bylos medžiaga, I t., b. l. 96–102). Taigi, turėdamas duomenis apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės gautas pajamas ir ginčo laikotarpiu patirtas išlaidas, mokesčių administratorius įgijo teisę taikyti išlaidų metodą ir apskaičiuoti mokesčių mokėtojui privalomą mokėti mokestį. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl mokesčių administratoriaus naudoto metodo ar aritmetinių skaičiavimų. Tačiau pareiškėjas ginčijo aplinkybes, susijusias su jo sudarytų sandorių vertinimu.

13. Teismas pažymėjo, kad įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl S. K. K. pareiškėjui suteiktos paskolos, teismas analizavo šio sandorio sudarymą ir vykdymą pagrindžiančius dokumentus. Teismas pastebėjo, kad byloje pateiktas 2004 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. sąskaitos išrašas patvirtina, jog pareiškėjas 2006 m. spalio 5 d. bankiniu pavedimu iš S. K. gavo 475 000 Lt (Komisijos bylos medžiaga, II t., b. l. 70).

Pareiškėjo teigimu, šie jam uošvio pervesti pinigai yra paskola (Komisijos bylos medžiaga, II t., b. l. 104). Į mokestinę bylą pateiktas 2006 m. spalio 3 d. pareiškėjo pasirašytas patvirtinimas, kad jis iš S. K. K. pasiskolino 457 000 Eur, pinigų grąžinimo terminas – 2006 m. lapkričio 5 d., pareiškėjas parašu patvirtino, kad šiuos pinigus gavo 2006 m. spalio 5 d., taip pat pateiktas S. K. K. pasirašytas 2006 m. lapkričio 5 d. patvirtinimas, kad jis 475 000 Eur iš V. K. gavo (Komisijos bylos medžiaga, II t., b. l. 130). Pareiškėjo 2008 m. lapkričio 17 d. pateiktuose paaiškinimuose prie skilties „Grąžintos pasiskolintos lėšos fiziniams asmenims“ nurodyta 475 000 Eur suma (Komisijos bylos medžiaga, II t., b. l. 106–107).

Taigi teismas pažymėjo, kad apie nurodytos paskolos grąžinimą byloja ne tik S. K. K. parašu patvirtintas įrašas, bet ir paties pareiškėjo mokesčių administratoriui pateikti 2008 m. lapkričio 17 d. paaiškinimai. Šie įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina, kad pareiškėjas grąžino suteiktą paskolą S. K. K. 2006 m. ir sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo teiginius, kad S. K. K. grąžinta nedidelė paskolos dalis atskirais mokėjimo pavedimais. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo mokėjimo nurodymuose, kurie neva iš dalies padengė grąžinamą paskolą, nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad šiais pavedimais atsiskaitoma už suteiktą paskolą.

Mokėjimo nurodymo paskirtyse detalizuojama, kad tai yra „papildymas“, „sąskaitos papildymas“ ar „gryni pinigai į sąskaitą“ (Komisijos bylos medžiaga, II t., b. l. 67–72). Teismas sutiko su Komisijos ginčijamame sprendime nustatyta aplinkybe, jog pareiškėjo teiginiai, kad jis paskolos S. K. K. vis dėlto negrąžino, atsirado jau po pirminių paaiškinimų pateikimo. Pareiškėjo 2011 m. gruodžio 9 d. skunde dėl Šiaulių AVMI 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 35-53 panaikinimo tokios pareiškėjo pozicijos nurodyta nebuvo.

14. Teismas taip pat kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad Sklypą R. S. nupirko pareiškėjo vardu ir apmokėjo už Sklypą pirkimo kainą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti šį pareiškėjo teiginį. Priešingai, visi įrodymai liudija, kad už Sklypą sumokėjo pats pareiškėjas V. K. Mokestinėje byloje esanti 2005 m. kovo 3 d. sutartis patvirtina, kad pardavėjos S. G. įgaliotas asmuo S. R. pardavė, o pirkėjas V. K. nupirko Sklypą, Sklypo kaina – 216 000 Lt. Pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad pinigus pirkėjas, t. y. V. K., sumokėjo pardavėjo įgaliotiniui, o pardavėjo įgaliotinis pinigus gavo prieš sutarties sudarymą (Komisijos bylos medžiaga, I t., b. l. 103–105). Vertinant Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad būtent pareiškėjas V. K. nurodytas kaip šio Sklypo savininkas, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2005 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis (Komisijos bylos medžiaga, I t., b. l. 108–111). Taigi nėra objektyvių įrodymų, išskyrus paties pareiškėjo paaiškinimus, paneigiančių, kad už Sklypą sumokėjo pareiškėjas iš savo turimų lėšų.

15. Teismas taip pat atmetė kaip objektyviai nepagrįstus pareiškėjo nurodomus teiginius, kad pareiškėjas iš brolio N. K. gavo 60 000 Lt ir 70 000 Lt pagal paskolos sutartis. Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad pinigus būtų realiai gavęs bankiniu pavedimu ar grynaisiais. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. gegužės 10 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. AC5-35 patvirtina, kad N. K. susisiekus telefonu paaiškino, jog 2006 m. buvo paskolinęs broliui V. K. 130 000 Lt, kuriuos brolis jam grąžino (Komisijos bylos medžiaga, I t., b. l. 24). Nepaisant tokių žodinių paaiškinimų, nustatyta, kad N. K. 2005 m. pajamų negavo, 2006 m. gavo 100 Lt turto pardavimo pajamų bei pagal 2006 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypą už 80 450 Lt, kurį pardavė 2011 m. rugsėjo 9 d. sutartimi J. J. už 0 Lt. N. K. kviečiamas į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją neatvyko ir mokesčių administratoriaus nurodymo neįvykdė.

16. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad 130 000 Lt iš N. K. gavimo faktą patvirtina tik paties pareiškėjo ir jo brolio N. K. žodiniai paaiškinimai. Tuo tarpu nei pinigų gavimo, nei jų perdavimo faktas nėra niekaip užfiksuota. Teismo vertinimu, perduodama 130 000 Lt pinigų suma yra pakankamai ženkli, todėl vidutinio apdairumo ir rūpestingumo asmuo turėtų užfiksuoti pinigų perdavimo faktą rašytiniais objektyviais įrodymais, kurių šioje byloje nėra. Taigi byloje nėra jokios rašytinės medžiagos, kuri patvirtintų, kad pareiškėjas būtų faktiškai gavęs 130 000 Lt pinigų sumą iš N. K. Vien paaiškinimų (duomenų) apie pajamas teikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, pajamų gavimo nepagrindžia. MAĮ 10 straipsnis įtvirtina turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Teismas darė išvadą, kad nesant jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių 60 000 Lt ir 70 000 Lt pagal 2006 m. balandžio 24 d. ir 2006 m. vasario 1 d. paskolos sutartis gavimo faktą, mokesčių administratorius ir Komisija pagrįstai pareiškėjo brolio N. K. suteiktų paskolų nepripažino pareiškėjo pajamų šaltiniu 2006 m.

17. Teismas vadovavosi MAĮ 67 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pastebėjo, kad Šiaulių AVMI pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo išlaidos laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2007 m. viršijo gaunamas pajamas, todėl jis įgijo teisę mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus atliekamą įvertinimą, pasitelkiant išlaidų metodą. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas atliko išsamų mokestinį patikrinimą bei surinko pakankamai faktinių duomenų priimtiems sprendimams. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė įrodymų, galinčių paneigti mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes. Ginčo įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių prasme, lemia, kad šiuo atveju pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, t. y. pateikti papildomus tiesioginius ir / ar netiesioginius įrodymus, kurie patvirtintų teisiškai reikšmingas aplinkybes. Tuo tarpu tokių įrodymų nebuvimas reiškia, kad pareiškėjas savo teiginių pagrįstumo neįrodė, o tuo pačiu ir nepaneigė mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų bei jų pagrindu padarytų išvadų.

18. Nors pareiškėjas teigė, kad mokesčių administratorius pakeitė nuomonę dėl iš A. T.-K. 2007 m. vasario 1 d. gautos 120 000 Lt sumos, teismas vadovavosi MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 5 punktu ir pažymėjo, kad Šiaulių AVMI sprendimas dėl pareiškėjo patikrinimo akto tvirtinimo priimtas 2010 m. gegužės 26 d., pakartotinio patikrinimo aktas surašytas 2015 m. rugsėjo 22 d., o dar vienas pareiškėjo pakartotinis mokestinis patikrinimas baigtas 2016 m. rugpjūčio 12 d. Teismo vertinimu, skirtingas faktinių aplinkybių traktavimas ir jų vertinimas pakartotinio patikrinimo metu pareiškėjo naudai nėra pagrindas konstatuoti netinkamus ar neteisėtus mokesčių administratoriaus veiksmus, nes pakartotinio patikrinimo metu faktinės aplinkybės gali būti įvertinamos skirtingai.

19. Papildomai teismas pastebėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl nesupažindinimo su 2008 m. rugsėjo 2 d. pradėtu mokestiniu tyrimu Nr. MT-522 nagrinėjamos bylos atveju laikytini teisiškai nereikšmingais, nes, pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas jo mokestinio patikrinimo metu turėjo teisę ir nuolat teikė paaiškinimus, dokumentus, kitus įrodymus. Taip pat pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A575-3527/2011 pagal pareiškėjo skundą atsakovui VMI, teismas konstatavo, jog pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr. (11.6-34)S-3725 pareiškėjui buvo išsiųstas 2009 m. vasario 17 d. su nurodymu atvykti į Šiaulių AVMI II Patikrinimų skyrių, 2009 m. kovo 4 d. pareiškėjas atvyko į Šiaulių AVMI ir susipažino su pavedimu tikrinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl jo nesupažindinimo su pradėtu mokestiniu patikrinimu šioje administracinėje byloje iš naujo nevertintos.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

III. 21. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Pareiškėjas akcentuoja, jog apie iš S. K. K. pasiskolintus 475 000 Lt, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, rašė nuosekliai nuo pirmo skundo VMI 2011 m. sausio 24 d. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuris buvo palankus pareiškėjui, 2011 m. gruodžio 9 d. jis išsiuntė patikslintą skundą, kuriame nurodė aplinkybes, kodėl paskola nebuvo grąžinta. Neaišku, kodėl VMI specialistai nuo pakartotinio patikrinimo pradžios iki S. K. K. mirties nepatikrino šios svarbios aplinkybės ir nepaėmė jo paaiškinimų. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog aplinkybę, kad S. K. K. paskola 2006 metais nebuvo grąžinta, pareiškėjas nurodė tik teikdamas pastabas dėl 2015 m. rugsėjo 22 d. pakartotinio patikrinimo akto, t. y. jau po S. K. K. mirties, yra neteisinga ir klaidina teismą.

21.2. Pareiškėjas pažymi, kad pinigus iš buvusio uošvio gavo bankiniu pavedimu ir neturėjo tokių lėšų, kad galėtų paskolą grąžinti per tokį trumpą laikotarpį. Visi pinigai buvo investuoti į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Viteksoma“. Vėliau dėl kilusios pasaulinės ekonominės krizės susigrąžinti investicijas buvo sudėtinga, todėl ir paskolas pareiškėjas grąžino tik mažomis dalimis. Visos šios aplinkybės ištirtos išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Mokesčių administratoriui buvo pateikti įrodymai – pareiškėjo darytų bankinių pavedimų kopijos (kitokių grąžintinų ar mokėtinų sumų pareiškėjas S. K. K. neturėjo), tačiau šios faktinės aplinkybės nebuvo tinkamai ištirtos.

21.3. Pareiškėjo vardu 2005 m. vasario 8 d. R. S. už 216 000 Lt nupirko 0,3635 ha ploto Sklypą. Visos su šiuo sandoriu susijusios išlaidos buvo apmokėtos R. S. Sklypas buvo pirktas ne už K. asmenines lėšas. Tai galėtų paliudyti pareiškėjo sutuoktinė, kuri nebūtų davusi sutikimo parduoti Sklypą, jei jis būtų nupirktas už šeimos pinigus. Šiuo atveju mokesčių administratoriaus specialistai net nebandė dėl aplinkybių nustatymo apklausti R. S., R. S.

21.4. Dėl pareiškėjui nesuprantamų priežasčių kritiškai vertinta jo galimybė pasiskolinti iš N. K. 60 000 Lt ir 70 000 Lt. Pareiškėjas pažymi, kad dauguma paskolų buvo be papildomų užtikrinimų. Jo brolis N. K. daug metų dirba užsienyje ir visą gyvenimą jie vienas kitam padeda. Teikiant dokumentus apie pareiškėjui suteiktas paskolas, patvirtintus piniginių lėšų savininkų parašais, neturėtų būti jais abejojama.

21.5. Mokesčių administratorius pakeitė nuomonę dėl iš A. T.-K. 2007 m. vasario 1 d. gautos 120 000 Lt pinigų sumos, kurios taip pat nenorėjo pripažinti. Vėliau ši paskola buvo įvardijama kaip neturinti įtakos.

22. Atsakovas VMI pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Atsakovas pažymi, kad mokesčių administratorius surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu nustatė, jog pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo pajamas ir pareiškėjas turėjo 244 017,82 Lt (488 035,63 Lt/2) GPM įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų. Atlikto patikrinimo metu pareiškėjo GPM bazė nustatyta pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, pritaikius išlaidų metodą. Mokesčių administratorius, pagal įvertinimą apskaičiuodamas pareiškėjo GPM bazę, naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos šaltiniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalies ir 3.88 straipsnio 2 dalies nuostatomis, neapmokestintos pajamos padalintos abiem sutuoktiniams, t. y. 2006 metais po 156 289,83 Lt (312 579,65 Lt/2), o 2007 metais – po 87 727,99 Lt (175 455,98 Lt/2).

24. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo argumentas, jog Sklypas pirktas ne už šeimos lėšas, nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas (V. K.) sumokėjo pardavėjo įgaliotiniui (S. R.) 216 000 Lt prieš sutarties sudarymą. Tą pačią dieną surašytas Nekilnojamojo daikto priėmimo perdavimo nuosavybėn aktas, kurio pagrindu (ir pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu) žemės sklypas valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre įregistruotas pareiškėjo nuosavybės teise. Minėtas Sklypas pagal 2008 m. balandžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. GB-1366 parduotas R. S.

25. Atsakovas pažymi, kad Klaipėdos AVMI atliko N. K. operatyvų patikrinimą dėl piniginių lėšų skolinimo pareiškėjui. Operatyvaus patikrinimo metu N. K. kviečiamas į Klaipėdos AVMI neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad N. K. kviečiamas į Klaipėdos AVMI neatvyko, mokesčių administratoriaus nurodymo (pateikti pajamas ir išlaidas patvirtinančius dokumentus bei kt. dokumentus) neįvykdė, operatyvaus patikrinimo metu Klaipėdos AVMI neturėjo galimybės nustatyti N. K. sandorių su pareiškėju dėl paskolos gavimo ir / ar jos grąžinimo aplinkybių. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes bei į tai, kad duomenų bazėse nėra duomenų apie N. K. gautas pajamas užsienyje, N. K. gautų užsienyje pajamų nedeklaravo, į tai, jog N. K. po paskolų suteikimo pareiškėjui 2006 m. gruodžio 20 d. įsigijo žemės sklypą už 80 450 Lt, galimybė sukaupti 130 000 Lt paskoloms vertinta kritiškai. VMI vertinimu, minėtos paskolos pagal 2006 m. vasario 1 d. ir 2006 m. balandžio 24 d. paskolos sutartis pagrįstai nepripažintos realiu pajamų šaltiniu.

26. Dėl S. K. K. suteiktos paskolos atsakovas pažymi, kad pirminio mokestinio patikrinimo metu 2008 m. lapkričio 17 d. pateiktame Paaiškinime apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir jų pagrindimą 2006 metais pareiškėjas nurodė gavęs 475 000 Lt paskolą iš S. K. K, o tą pačią dieną pateiktame Paaiškinime apie gyventojo (šeimos) apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas 2006 metais pareiškėjas nurodė grąžinęs 475 000 Lt pasiskolintas lėšas. Paminėtina, kad aplinkybę, jog S. K. K. paskola 2006 metais nebuvo grąžinta, pareiškėjas nurodė tik teikdamas pastabas dėl 2015 m. rugsėjo 22 d. pakartotinio patikrinimo akto, t. y. jau po S. K. K. mirties. Todėl pareiškėjo teiginys, kad 475 000 Lt paskola uošviui S. K. K. nebuvo grąžinta 2006 m. lapkričio 5 d., atmestinas kaip neatitinkantis jo pirminių paaiškinimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjui V. K. papildomai apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio ir su juo susijusių sumų už 2006–2007 m., nustačius, kad pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo pajamas, ir konstatavus, kad pareiškėjas turėjo įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, kurių šaltiniai nėra pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais.

28. Kaip matyti iš ginčijamų mokesčių administratoriaus sprendimų turinio, nustatant pareiškėjo mokestinę prievolę, buvo atsižvelgta ir į jo buvusios sutuoktinės E. K. (santuoka išregistruota (duomenys neskelbtini)) tikrinamuoju laikotarpiu gautas pajamas bei turėtas išlaidas. Be to, pajamos bei išlaidos, apskaičiuojant pareiškėjo mokėtinus mokesčius, buvo dalijamos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, lygiomis dalimis pareiškėjui ir jo sutuoktinei.

29. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, be kita ko, nusprendė „ginčijamą Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinę prievolę, mokesčių mokėtojui V. K., laikotarpiu nuo 2006 metų sausio 1 dienos iki 2007 metų gruodžio 31 dienos, dėl gyventojų pajamų mokesčio, delspinigių, baudos valstybei priteisimo pripažinti sutuoktinių bendra daline prievole, įpareigojant ieškovą V. K. ir atsakovę E. K., kompetentingoms institucijoms patvirtinus šią prievolę, įvykdyti lygiomis dalimis.“

30. Taigi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, atsižvelgiant į šioje administracinėje byloje nagrinėjamą mokestinį ginčą, tiesiogiai lemia ne tik pareiškėjo, bet ir jo buvusios sutuoktinės teises bei pareigas, tačiau pareiškėjo buvusi sutuoktinė E. K. nebuvo įtraukta į bylos, pradėtos pagal pareiškėjo skundą, nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme proceso šalimi (trečiuoju suinteresuotu asmeniu).

31. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

32. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtraukdamas E. K. pažeidė proceso teisės normas ir šis pažeidimas yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei grąžinti bylą nagrinėti šiam teismui iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 2 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius