b526fa84-e5af-479a-9771-ab3f4e664002 · Vilniaus apygardos teismas

Adm Adm. byla Nr. ATP-237-648/2012                                                                   Teisminio proceso Nr.: 4-02-3-04514-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2012 m. vasario 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Pažarskis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal nubaustojo V.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarimo, kuriuo V. Å . nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, n u s t a t ė :V. Å . nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. už tai, kad jis 2011-10-01, apie 12.40 val., Geležinio Vilko-GoÅ¡tauto g. sankirtoje, Vilniuje, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 0,73 promilių girtumas) ir vairuodamas motociklÄ â€žSuzuki GSX-R1000“, v/n (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į kelio sÄ lygas, nepasirinko saugaus greičio, atsiradus kliūčiai nesuvaldė motociklo ir trenkėsi į automobilį „Mazda 626“, v/n (duomenys neskelbtini) po to į automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) taip apgadindamas abu automobilius ir motociklÄ .

Nubaustasis V. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-19 nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ , pripažįstant jį kaltu padarius teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. Nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu padarius inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ , rėmėsi subjektyviais liudytojų (policijos pareigÅ«nų) A. V. ir G. V., atvykusių po eismo įvykio, samprotavimais ir liudytojo R. D., kuris taip pat nematė eismo įvykio, parodymais.

Pasak nubaustojo, jis važiavo antra eismo juosta, kurioje prieÅ¡ jį ir paskui jį matomumo ribose niekas nevažiavo. Liudytojas A. M. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad jam važiuojant pirma eismo juosta teko sustoti, kadangi priekyje sustojo automobilis „VW Passat“, o pastarojo automobilio priekyje dar kažkas stovėjo. Jis pažiÅ«rėjo į kairį veidrodėlį ir įsitikino, kad nėra kliÅ«ties ar kitų automobilių. Kai norėjo pradėti persirikiuoti į antrÄ eismo juostÄ , dar kartÄ Å¾vilgtelėjo į veidrodėlį ir pamatė, kad antroje eismo juostoje čiuožia skersai kelio motociklas.

Teismo posėdyje Å¡is liudytojas parodė, kad kai jis pradėjo stabdyti prieÅ¡ sustojusį automobilį „VW Passat“, pasižiÅ«rėjo į veidrodėlį ir pamatė, kad nieko nėra nei pirmoje, nei antroje eismo juostoje. Tai rodo, kad esant laisvai antrai eismo juostai, V. Å . važiavimo greičio, nevirÅ¡ijančio leistino greičio tame kelio ruože, neribojo teismo nutarime minimas pakankamai intensyvus eismas. Pasak nubaustojo, jis, vairuodamas motociklÄ , matė pirmoje eismo juostoje stovinčius automobilius – „Mazda 626“, „VW Passat“ ir „Ford Galaxy“.

Pastarasis automobilis nenustatytas administracinio teisės pažeidimo byloje. Visos transporto priemonės stovėjo, nebuvo įsijungusios avarinių signalinių Å¡viesų. Tokiu bÅ«du stovintys automobiliai nerodė jokių pažymių, iÅ¡ kurių jis galėjo iÅ¡ anksto numatyti bet kokiÄ kliÅ«tį. Jam artėjant iki automobilių, nebuvo susidariusių aplinkybių, dėl kurių jis turėjo sulėtinti leistinÄ greitį ar prireikus sustoti. KliÅ«tį tęsti judėjimÄ antra eismo juosta sudarė automobilis „VW Passat“, kurio vairuotojas, prieÅ¡ pradėdamas persirikiuoti į antrÄ eismo juostÄ , nerodė posÅ«kio signalo.

Jam iki stovinčio automobilio „Mazda 626“ buvo likę apie 10-16 metrų. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad automobilio „Mazda 626“ vairuotojas parodė, jog jis matė motociklÄ , todėl nepersirikiavo į antrÄ eismo juostÄ , o automobilio „VW Passat“ vairuotojas nematė to ir darė persirikiavimo manevrÄ . Be to, A. M. nurodė, kad tarp automobilių „Mazda 626“ ir „VW Passat“ buvo atstumas apie 1 metrÄ . Kai automobilio „VW Passat“ vairuotojas pradėjo persirikiuoti į antrÄ eismo juostÄ , jis (V.

Å .) nuo automobilio „Mazda 626“ buvo apie 10-16 metrų. Tokiu bÅ«du jam kliÅ«tis atsirado ne daugiau kaip prieÅ¡ 20 metrų. V. Å . teigimu, jis, pamatęs automobilio „VW Passat“ persirikiavimo pradžiÄ , pradėjo stabdyti siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo. MotociklÄ užskersavo, todėl jis kliudė automobilį „Mazda 626“ galine motociklo dalimi. Tuomet jis griuvo ir kliudė automobilį „VW Passat“. Pasak V. Å ., jis negalėjo iÅ¡vengti eismo įvykio, kadangi tarp motociklo ir automobilio „VW Passat“ buvo per mažas atstumas.

Tokiu bÅ«du eismo įvykis įvyko ne dėl jo pasirinkto nesaugaus greičio, o dėl to, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas pradėjo persirikiuoti į antrÄ eismo juostÄ , nors privalėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas, pradėjęs persirikiuoti į antrÄ eismo juostÄ , buvo priverstas sustoti dėl priekyje buvusio automobilio „Ford Galaxy“ persirikiavimo į antrÄ eismo juostÄ .

Po 3-6 sekundžių jis pajuto smÅ«gį į automobilio galinę dalį. Per visÄ Å¡Ä¯ persirikiavimo laikÄ â€žVW Passat“ vairuotojas nematė motociklo bei negirdėjo, kaip motociklas kliudė automobilį „Mazda 626“. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad po eismo įvykio automobilis „Mazda 626“ liko stovėti pirmoje eismo juostoje. Automobilis „VW Passat“ stovėjo iÅ¡važiavęs į antrÄ eismo juostÄ , užtvėręs keliÄ . NatÅ«ralu, kad kiti vairuotojai, artėdami prie abiejose eismo juostose stovinčių transporto priemonių bei gulinčio jo motociklo, sustojo.

Todėl teismo teiginys, jog visi vairuotojai, iÅ¡skyrus jį, spėjo sustoti, yra klaidingas. Kiti vairuotojai matė kliÅ«tį iÅ¡ anksto ir iÅ¡ toli, artėjo prie jos lėtindami greitį iki sustojimo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo, kad teismas, įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog V. Å . padarė jam inkriminuojamÄ teisės pažeidimÄ .

Nubaustojo parodymai vertintini kaip gynybos taktika siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Nubaustojo V. Å . apeliacinis skundas netenkinamas. Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. Å . padarė jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ . IÅ¡ liudytojo V. C. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo matyti, kad 2011-10-01, apie 12.40 val., jis vairavo automobilį „VW Passat“ Geležinio Vilko gatve nuo tunelio Vingio parko link. Jis važiavo pirma eismo juosta, priekyje važiavo automobilis „Ford Galaxy“. V. C. pastebėjo, kad pastarojo automobilio priekyje sustojo sugedęs mopedas.

PasižiÅ«rėjęs į Å¡oninio vaizdo veidrodėlį ir įsitikinęs, kad antra eismo juosta yra laisva, jis parodė kairio posÅ«kio signalÄ ir pradėjo rikiuotis į antrÄ eismo juostÄ . Ä®važiavus į antrÄ eismo juostÄ , V. C. pastebėjo, kad priekyje važiavęs automobilis „Ford Galaxy“ staiga pradėjo važiuoti į antrÄ eismo juostÄ , dėl ko jis, jau bÅ«damas antroje eismo juostoje, sustojo ir praėjus 3-6 sekundėms pajuto smÅ«gį į automobilio galinę dalį. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio V.

C. pamatė nugriuvusį motociklÄ ir Å¡alia stovintį motociklo vairuotojÄ (b.l. 5). Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad automobilis „VW Passat“ eismo įvykio metu buvo antroje eismo juostoje (b.l. 4). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas A. V. parodė, kad eismo įvykio kilimui turėjo įtakos motociklo greitis ir važiavimas punktyrine linija tarp automobilių (b.l. 32).Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad jis įvykio dienÄ vairavo automobilį „Mazda 626“, važiavo pirma eismo juosta.

IÅ¡ GoÅ¡tauto gatvės pusės prieÅ¡ jį iÅ¡važiavo automobilis „VW Passat“, kuris nesudarė kliÅ«ties važiuoti toliau. Paskui A. M., pamatęs, kad automobilis „VW Passat“ pradėjo stabdyti, pradėjo taip pat stabdyti. Pradėjus stabdyti, jis pažiÅ«rėjo į veidrodėlį ir matė, kad nei pirmoje, nei antroje eismo juostoje nieko nebuvo. Paskui automobilis „VW Passat“ pradėjo rikiuotis į antrÄ eismo juostÄ . A. M., prieÅ¡ pradėdamas rikiuotis į antrÄ eismo juostÄ , dar kartÄ pažiÅ«rėjo į veidrodėlį ir pamatė, kad antra eismo juosta čiuožia nukritęs motociklas.

Nespėjus pajudėti, jis pajuto, jog sujudėjo transporto priemonė ir nebeliko veidrodėlio. Paskui motociklas atsitrenkė į automobilį „VW Passat“, kuris spėjo persirikiuoti. Pasak liudytojo, motociklas atsitrenkė į jo automobilį, kadangi motociklininkas pamatė stovinčias transporto priemones ir važiavo greitai (b.l. 34). Liudytojas A. M. rašytiniame paaiškinime nurodė iš esmės tas pačias eismo įvykio aplinkybes (b.l. 9).Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. D. parodė, kad iki eismo įvykio eismas abiem eismo juostomis buvo vidutiniškai intensyvus, eismas vyko apie 50-60 km/h greičiu.

Jį aplenkė motociklas, iÅ¡ pirmos eismo juostos persirikiavęs į antrÄ eismo juostÄ ir atsidÅ«ręs priekyje. Kadangi greičių skirtumai buvo dideli, jo reakcija buvo natÅ«rali ir jis pristabdė. Motociklas važiavo tolyn, aplenkė priekyje kitÄ automobilį. Tuo metu pro jį pravažiavo dar du motociklai. Motociklas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, buvo pirmas (b.l. 42-43). Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas V.

C., prieÅ¡ persirikiuodamas į antrÄ eismo juostÄ , pasižiÅ«rėjo į Å¡oninio vaizdo veidrodėlį ir įsitikinęs, kad antra eismo juosta yra laisva, pradėjo rikiuotis į Å¡iÄ juostÄ . PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, automobilio „VW Passat“ vairuotojas, prieÅ¡ darydamas tokį manevrÄ , parodė kairio posÅ«kio signalÄ . Automobilio „Mazda 626“ vairuotojas A. M., stovėjęs prieÅ¡ automobilį „VW Passat“, pirmÄ kartÄ pažiÅ«rėjęs į Å¡oninio vaizdo veidrodėlį, taip pat nematė jokių transporto priemonių abiejose eismo juostose.

Automobiliui „VW Passat“ pradėjus rikiuotis į antrÄ eismo juostÄ , A. M. norėjo atlikti tokį patį manevrÄ ir, dar kartÄ pažiÅ«rėjęs į Å¡oninio vaizdo veidrodėlį, pamatė čiuožiantį motociklÄ . Taigi, akivaizdu, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas, prieÅ¡ darydamas persirikiavimo manevrÄ , nematė V. Å . vairuojamo motociklo, todėl jis turėjo teisę persirikiuoti į antrÄ eismo juostÄ . Liudytojo V. C. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, liudytojo A. M. parodymai, duoti teismo posėdyje, ir eismo įvykio vietos schema įrodo, kad eismo įvykio metu automobilis „VW Passat“ jau buvo persirikiavęs į antrÄ eismo juostÄ .

Pasak V. C., jis pajuto susidÅ«rimo smÅ«gį praėjus 3-6 sekundėms, t. y. praėjus pakankamai nemažam laiko tarpui. Liudytojas R. D., nors nematė paties eismo įvykio, tačiau patvirtino, kad jį aplenkė motociklas, kuris vėliau sukėlė eismo įvykį, važiuodamas dideliu greičiu, nors Å¡io liudytojo automobilio greitis buvo 50-60 km/h. Motociklas netrukus aplenkė ir kitÄ automobilį. Tai įrodo, kad V. Å . prieÅ¡ eismo įvykį važiavo motociklu nepasirinkęs saugaus greičio, nors kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, eismas Geležinio Vilko gatvėje buvo pakankamai intensyvus.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojai A. M. ir R. D. bÅ«tų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti apeliantÄ , jų parodymai atitinka administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes. Tokių pagrindų nenustatyta ir liudytojo V. C. atžvilgiu. Be to, Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, danga yra banguota, su provėžom. Å iuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad eismo įvykį lėmė ne automobilio „VW Passat“ vairuotojo veiksmai, o tai, kad V.

Å ., važiuodamas motociklu „Suzuki GSX-R1000“, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ypatumus, kas lėmė, jog automobiliui „VW Passat“ persirikiavus į antrÄ eismo juostÄ , V. Å . nesugebėjo laiku sustabdyti motociklo ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo su dviem automobiliais. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, automobilio „VW Passat“ vairuotojas, persirikiavęs į antrÄ eismo juostÄ , o ne pradėjęs tai daryti, buvo priverstas sustoti dėl priekyje buvusio automobilio „Ford Galaxy“ persirikiavimo į antrÄ eismo juostÄ .

Kita vertus, Å¡i aplinkybė nepaneigia nustatyto eismo įvykio mechanizmo. Nubaustajam nustatytas 0,73 promilių girtumas (b.l. 8). Atsižvelgiant į tai, V. Å . pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-19 nutarimo nubaustojo V. Å . apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r ė :Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir V.

Š. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                    Artūras Pažarskis