2024-10-02 Nr. AB-14074-3-61-3-00484-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2187-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00484-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.12; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, darbo užmokesčio ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Kalėjimų tarnyba) direktoriaus 2024 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. P-112 „Dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 4-337 „Dėl R. P. skyrimo į pareigas, laimėjus konkursą“ pripažinimo netekusiu galios ir Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto R. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas ir iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką; 3) priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1 Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, kaip teisinis Įsakymo priėmimo pagrindas, negalėjo būti taikomi.

2.2 Pareiškėjas sutiko, kad priėmimo į vidaus tarnybą metu neatitiko nepriekaištingos reputacijos kriterijaus, tačiau pažymėjo, kad informacija apie jo teistumą buvo žinoma priėmimo į vidaus tarnybą metu. Pagal Vidaus tarnybos statuto 78 straipsnio 1 dalį, iš vidaus tarnybos turėjo būti atleistas kitą dieną, kai paaiškėja aplinkybė (faktas), dėl kurios asmuo nebegali tęsti tarnybos, tačiau iš vidaus tarnybos buvo atleistas praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo privalomos taikyti atleidimo dienos.

2.3 Neteisėtas atleidimas iš vidaus tarnybos pareiškėjui sukėlė sunkius vidinius išgyvenimus, nes tokiais veiksmais jis buvo pažemintas buvusių kolegų ir tiesioginių vadovų akivaizdoje, buvo pakirstas pasitikėjimas pareiškėju, o tai, pareiškėjui kaip pareigūnui, yra labai skaudi pasekmė. Buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, nes jis visą laiką tarnavo sąžiningai, teisėtai ir tinkamai vykdydamas savo pareigas. Per visą savo tarnybos laiką neturėjo tarnybinių nuobaudų, du kartus buvo skatintas vienkartinėmis piniginėmis priemokomis, 2023 m. spalio 29 d. tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai, nustatytas aukštesnis pareiginės algos koeficientas, turi puikią charakteristiką.

3. Atsakovas Kalėjimų tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė šias aplinkybes:

4.1 Prieš pareiškėjui pradedant eiti pareigas Vilniaus pataisos namuose (nuo 2023 m. sausio 1 d. Vilniaus kalėjimas), jis buvo tikrinamas. Nuo 2022 m. liepos 1 d. atlikus Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų bendrąsias funkcijas atliekančių padalinių centralizavimą ir jas prijungus prie Kalėjimų departamento, atsakingas už informacijos apie pareiškėją surinkimą ir tikrinimą jo priėmimo į tarnybą metu (2022 m. rugpjūčio 17 d.) buvo Personalo administravimo funkcijas vykdantis padalinys. Personalo administravimo funkcijos buvo centralizuotos, tačiau kiekvienoje pataisos įstaigoje esantys personalo administravimo specialistai atliko funkcijas tiesiogiai susijusias su įstaiga, t. y. už pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos tikrinimą buvo atsakingi Vilniaus pataisos namuose dirbantys darbuotojai, atliekantys personalo administravimo funkcijas.

4.2 Patikrinimą atliko Personalo administravimo funkcijas vykdantys padaliniai (nuo 2022 m. liepos 1 d. Kalėjimų departamento Personalo valdymo skyriaus darbuotojai). Personalo administravimo funkcijas vykdantys padaliniai iki 2022 m. gruodžio 31 d. kreipdavosi elektroniniu paštu į Kalėjimų departamento Imuniteto skyrių (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius) dėl pastabų pateikimo apie į pareigas pretenduojantį asmenį. Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui nebuvo suteikti įgaliojimai tikrinti pretenduojančius asmenis užimti pareigas tuo metu buvusiose pavaldžiose įstaigose, tačiau Personalo valdymo skyrius kreipdavosi į Imuniteto skyrių, kad pateiktų pastabas apie pretenduojantį asmenį.

4.3 Iš teismui pridedamos 2023 m. liepos 5 d. el. laiško kopijos matyti, kad Imuniteto skyriaus vyriausiasis tyrėjas informavo, jog pareiškėjo nerekomenduojama priimti į pareigas, nes jis 2008 metais nuteistas dėl piktnaudžiavimo, t. y. jau turėjo teistumą prieš jį priimant į pareigas 2022 m. rugpjūčio 17 d. Už pretendentų eiti pareigas atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakingo padalinio patarėja, iš Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus gavusi informaciją apie pareiškėjo neatitikimą nepriekaištingos reputacijos kriterijui, Vilniaus pataisos namų direktoriui 2022 m. rugpjūčio mėnesį surašė ir pateikė Išvadą. Išvados argumentacija buvo nurodyta klaidingai, nes pareiškėjo priėmimo į tarnybą metu (2022 m. rugpjūčio 17 d.) galiojo ne 2018 m. birželio 29 d., bet 2021 m. gruodžio 23 d. Vidaus tarnybos statuto redakcija (galiojo nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.). Susidarė situacija kuomet už pretendentų eiti pareigas atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakingo padalinio patarėja, klaidingai konstatavo, kad pareiškėjas yra tinkamas eiti pareigas.

4.4 Siekdamas tarnybos Vilniaus pataisos namuose pats pareiškėjas nebuvo sąžiningas ir pretendento anketoje savo teistumo fakto už piktnaudžiavimą, kaip reikšmingos aplinkybės vertintinos asmenį priimant į vidaus tarnybą, nenurodė, nors turėjo ir privalėjo nurodyti.

4.5 Vilniaus pataisos namų direktorius priimdamas sprendimus dėl į pareigas priimamų asmenų, turėjo vadovautis tuo metu galiojusios Vidaus tarnybos statuto redakcijos 28 straipsnio 8 dalimi, tačiau ja nesivadovavo.

4.6 Nors pareiškėjas nurodo, kad byloje ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas tuo pagrindu, jog Kalėjimų tarnybai nuo pareiškėjo priėmimo į tarnybą momento, buvo žinomos aplinkybės, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus, tačiau šis pareiškėjo teiginys paneigtinas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir dėl to, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus darbuotojas tik suteikė informaciją apie pareiškėją, tačiau nei jis, nei Kalėjimų departamento direktorius negalėjo priimti sprendimų dėl pareiškėjo priėmimo į tarnybą Vilniaus pataisos namuose. Kalėjimų tarnybai tik vėliau tapo žinoma aplinkybė, jog bausmių vykdymo sistemoje dirba už piktnaudžiavimą teistas asmuo, kuris negali būti pripažįstamas kaip nepriekaištingos reputacijos.

4.7 Nuo 2023 m. sausio 1 d. (po įvykusio reorganizavimo, Kalėjimų tarnyba parėmė iki tol buvusių pavaldžių įstaigų, taip pat ir Vilniaus pataisos namų, teises ir pareigas ir tapo vienu juridiniu asmeniu) asmenų, siekiančių eiti arba einančių pareigas Kalėjimų tarnyboje, tikrinimą organizuoja ir vykdo Kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius, todėl nuo 2023 m. sausio 1 d. pareigą užtikrinti, kad Kalėjimų tarnyboje pareigas einantis pareiškėjas atitiktų teisės aktuose numatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus turėjo Kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius.

4.8 Kalėjimų tarnyba iki 2023 m. gruodžio 19 d. pagrįstai nežinojo, kad bausmių vykdymo sistemoje Vilniaus pataisos namų direktorius įdarbino teistą asmenį – pareiškėją. Vilniaus pataisos namų Personalo administravimo funkcijas vykdantis padalinys į Kalėjimų departamento Imuniteto skyrių kreipdavosi tik dėl pastabų pateikimo apie į pareigas pretenduojantį asmenį, tačiau diskrecijos teisė nuspręsti apie asmens atitikimą pareigoms buvo suteikta Vilniaus pataisos namų direktoriui, kuris pažeisdamas tuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 8 dalį priėmė į tarnybą už piktnaudžiavimą teistą asmenį, kuris neatitiko nepriekaištingos reputacijos kriterijaus.

4.9 Kalėjimų tarnyba neturėjo įstatymu numatytos pareigos tikrinti Vilniaus pataisos namuose pretenduojančių dirbti asmenų atitikties keliamiems reputacijos reikalavimams ir ta aplinkybė, jog specialistas Personalo valdymo skyriaus patarėją informavo, jog pareiškėjo nerekomenduojama priimti į pareigas, nesudaro pagrindo teigti, kad Kalėjimų tarnyba po teiktos rekomendacijos žinojo, jog Vilniaus pataisos namų direktorius įdarbino pareiškėją. Vilniaus pataisos namai turėjo atskiro juridinio asmens statusą, todėl Kalėjimų tarnyba nebuvo atsakinga už Vilniaus pataisos namų direktoriaus priimtus sprendimus.

4.10 Metinės veiklos vertinimo komisijoje yra vertinami asmenų rezultatai, kvalifikacija, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pasiekti rezultatai, vykdant jiems suformuluotas užduotis tačiau nevertinamas asmens atitikimas nepriekaištingai reputacijai, t. y. metinės veiklos vertinimo komisijai nėra suteikti įgaliojimai tikrinti asmens atitikimą nepriekaištingai reputacijai.

4.11 Vykstant reorganizavimui, Kalėjimų tarnyba ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai buvo perkelti toliau atlikti pareigas pataisos namų teises ir pareigas perėmusioje Kalėjimų tarnyboje, kaip viename juridiniame asmenyje, papildomai netikrinant jų atitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, nes toks reikalavimas nėra numatytas. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjui valstybės tarnautojo pažymėjimas dėl pasikeitusio darbdavio (iš Vilniaus pataisos namų į Kalėjimų tarnybą) išduotas pagrįstai. Nurodyta aplinkybė nelemia pareiškėjo atžvilgiu priimto Įsakymo neteisėtumo.

4.12 Pareiškėjui stažas vidaus tarnyboje apskaičiuotas iki jo atleidimo iš tarnybos dienos, kadangi asmuo dirbo bausmių vykdymo sistemoje ir šis faktas racionalumo principu vadovaujantis negali būti ignoruojamas. Atsakovas vadovaudamasis protingumo bei teisingumo principu, atsižvelgdamas į esamą situaciją, bei į tai, kad pareiškėjui buvo mokamas atlyginimas, už jį buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kiti mokesčiai, pareiškėjui stažą skaičiavo iki atleidimo iš vidaus tarnybos dienos. Toks vidaus tarnybos stažo skaičiavimas, nesudaro pagrindo teigti, jog Kalėjimų tarnybos direktoriaus panaikintas Vilniau pataisos namų įsakymas yra teisėtas.

4.13 Įsakymo priėmimas ne kitą dieną, o po 7 dienų, vertintinas kaip procedūrinis pažeidimas, nesudarantis pagrindo panaikinti byloje ginčijamą Įsakymą ar atimantis teisę iš Kalėjimų tarnybos direktoriaus priimti sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo.

4.14 Šiuo metu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl susidariusios situacijos priimant pareiškėją į tarnybą aiškinimosi aplinkybių.

4.15 Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu.

II. 5. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo R. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad

6.1 pareiškėjas Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 4-337 paskirtas į Vilniaus pataisos namų 1-jo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas (reorganizavus įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigos), laimėjus konkursą. Pareiškėjui suteiktas nekarinis pareigūno laipsnis – vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis.

6.2 Kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2024 m. sausio 11 d. tarnybiniame pranešime „Dėl pareigūno tinkamumo toliau eiti pareigas“ Kalėjimų tarnybos direktoriui nurodė, jog Kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius 2023 m. gruodžio 19 d. el. paštu iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos gavo informaciją apie tai, kad pareiškėjas nori būti perkeltas tolimesnei tarnybai į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, tačiau jis anksčiau buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį ir atleistas iš vidaus tarnybos bei toliau jis nebegali dirbti vidaus tarnyboje. 2022 m. liepos 5 d. Vilniaus pataisos namams el. paštu buvo išsiųstas Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus atsakymas į užklausą apie pareiškėją, ir atsakyme buvo nurodyta, kad nerekomenduojama jo priimti, nes jis 2008 metais yra nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas) ir neatitinka nepriekaištingai reputacijai keliamų reikalavimų. Nurodyta, jog apie pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 18 d. priėmimą į tarnybą Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui iki 2023 m. gruodžio 19 d. nebuvo žinoma. Paaiškinta, jog 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą priimti pareiškėją į tarnybą priėmė tuometinis Vilniaus pataisos namų direktorius, kuris šiuo metu jau nebedirba, o Kalėjimų departamento apie pareiškėjo priėmimą neinformavo, todėl iki 2023 m. gruodžio 19 d. apie tai ir nebuvo žinoma. Padaryta išvada, jog pareiškėjas jo priėmimo į tarnybą metu neatitiko nepriekaištingos reputacijos kriterijų ir jis neturėjo būti priimtas į vidaus tarnybą. Taip pat šiai dienai pareiškėjas neatitinka nustatyto kriterijaus, kad pareigūnai turi būti nepriekaištingos reputacijos.

6.3 Vadovaudamasis 2024 m. sausio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, Įsakymu Kalėjimų tarnybos direktorius netekusiu galios pripažino Vilniaus patisos namų direktoriaus priimtą įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas į pareigas ir atleido pareiškėją iš einamų pareigų.

7. Pareiškėjas pripažįsta, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 4-337 priėmimo metu, ginčijamo Įsakymo priėmimo metu nebuvo nepriekaištingos reputacijos, tačiau mano, jog atsakovas negalėjo priimti sprendimo panaikinti savo paties priimto Įsakymo. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutiko. Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios redakcijos VAĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą; 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, viešojo administravimo subjektas tam tikrais minėtame įstatyme nustatytais atvejais turi teisę savo priimtą sprendimą pripažinti netekusiu galios. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria vadovaujasi pareiškėjas, buvo suformuota galiojant ankstesnei VAĮ redakcijai, kuri viešojo administravimo subjektui teisės savo priimtą sprendimą pripažinti netekusiu galios nesuteikė, tačiau dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ši praktika nebėra aktuali ir nėra pagrindo ja vadovautis.

8. Nagrinėjamu atveju sprendimas (bendrąja prasme) pripažinti prieš tai priimtą įsakymą netekusiu galios buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad priimant ankstesnį sprendimą, nebuvo įvertintos aplinkybės, jog pareigūną į pareigas skiriantis asmuo neatliko pareigos užtikrinti, kad į pareigūno pareigas būtų priimtas tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo. Nustatyta, jog iki 2023 m. sausio 1 d. Vilniaus pataisos namai buvo Kalėjimų departamentui tiesiogiai pavaldi įstaiga, tačiau įstaiga veiklą vykdė kaip atskiras juridinis asmuo, o sprendimus dėl asmenų priėmimo į pareigas priimdavo Vilniaus pataisos namų direktorius. Spręstina, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 8 dalį, užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimtas tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 4-337 priėmimo metu privalėjo valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, šiuo atveju Vilniaus pataisos namų direktorius. Teismo vertinimu, nors Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius 2022 m. liepos 5 d. Vilniaus pataisos namams siuntė atsakymą, kuriame nurodė, kad nerekomenduojama priimti pareiškėjo į pareigas, nes jis neatitinka nepriekaištingai reputacijai keliamų reikalavimų, tačiau sutiktina su atsakovu, jog Kalėjimų departamento direktorius pagal anksčiau aptartą reglamentavimą negalėjo priimti sprendimų dėl pareiškėjo priėmimo į tarnybą Vilniaus pataisos namuose.

9. Įvertinęs tai, jog pagal teisinį reguliavimą pareiškėją 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 4-337 į vidaus tarnybą priėmė Vilniaus pataisos namų direktorius, tai, jog atsakovas perėmė Vilniaus pataisos namų teises ir pareigas ir tapo vienu juridiniu asmeniu tik nuo 2023 m. sausio 1 d., tai, jog kalėjimų tarnyba apie pareiškėjo neatitikimą nepriekaištingos reputacijos kriterijui buvo informuota Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2023 m. gruodžio 19 d. el. laišku, teismas sprendė, jog Kalėjimų tarnyba apie aplinkybę, kad pareiškėjas negali būti pripažįstamas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, sužinojo vėliau nei pareiškėjas buvo priimtas dirbti Vilniaus pataisos namuose. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai priėmė Įsakymą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos paaiškėjus, jog jis Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 4-337 priėmimo metu nebuvo nepriekaištingos reputacijos.

10. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad Vidaus tarnybos statuto 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pažeidimas neturėjo įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir Įsakymo pagrįstumui, todėl negali būti pripažintas esminiu pažeidimu. Įsakymo priėmimo faktinės aplinkybės buvo įvertintos objektyviai, Įsakymas pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visus nagrinėjamam atvejui reikšmingus įrodymus. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog Įsakymas nėra tinkamai motyvuotas.

11. Netenkinus pareiškėjo reikalavimas dėl ginčijamo Įsakymo panaikinimo, negali būti patenkinami ir išvestiniai reikalavimai grąžinti jį į Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas ir iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

12. Teismo vertinimu, pripažinus, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, Kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo.

III. 13. Pareiškėjas R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

14.1 Teismas priėmė sprendimą visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų ir įrodymų sprendimui pagrįsti, netinkamai taikė teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką.

14.2 Teismas netinkamai įvertino tai, kad Kalėjimų tarnyba pažeidė Vidaus tarnybos statuto 78 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes pareiškėją iš tarnybos atleido ne kitą darbo dieną po to, kai atsirado arba buvo nustatytas faktas (aplinkybė), dėl kurios pareigūnas nebegali tęsti tarnybos, tačiau tik po 7 dienų. Tai yra grubus procedūrinis pažeidimas, kurio teismas tinkamai neįvertino. Be to, delsimas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos nustatytu terminu, šiam sukėlė teisėtus lūkesčius, kad jis galės toliau eiti pareigas.

14.3 Teismas apsiribojo atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, nevertino pareiškėjo argumentų. Vilniaus pataisos namų direktorius pareiškėją galėjo priimti į tarnybą, nes Kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius neišreiškė draudimo to padaryti. Informacija apie pareiškėjo teistumą buvo žinoma tiek Kalėjimų tarnybai (iki 2023 m. sausio 1 d. atskiras juridinis asmuo – Kalėjimų departamentas), tiek Vilniaus pataisos namams.

14.4 Kalėjimų tarnyba negalėjo panaikinti Vilniaus pataisos namų priimto įsakymo, t. y. galėjo panaikinti tik savo priimtą administracinį sprendimą, tačiau ne kito juridinio asmens (Vilniaus pataisos namų) priimtą administracinį sprendimą). Negalima atskirti Vilniaus pataisos namų direktoriaus veiksmų nuo Kalėjimų tarnybos direktoriaus veiksmų, nes tai yra vienas nedalomas vienetas ir nėra svarbu, kad tam tikru momentu tai buvo atskiri juridiniai asmenys, visa situacija yra tarpusavyje glaudžiai susijusi, todėl nėra pagrindo vertinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus veiksmus atskirai nuo Kalėjimų tarnybos direktoriaus veiksmų.

14.5 Pareiškėjas palaiko skunde išdėstytus argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo.

15. Atsakovas kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais motyvais:

16.1 Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Kalėjimų tarnybos veiksmus, susijusius su Vidaus tarnybos statuto 78 straipsnio 1 dalies pažeidimu, turi būti atmesti, nes pareiškėjas niekaip neįrodė, jog dėl atleidimo iš tarnybos tik po 7 dienų nuo pažeidimo fakto nustatymo dienos, buvo pažeistos pareiškėjo teisės ar neteisėtais Kalėjimų tarnybos veiksmais jam kilo žala.

16.2 Teismas išsamiai išnagrinėjęs tiek pareiškėjo, tiek atsakovo byloje pateiktus dokumentinius įrodymus bei paaiškinimus, priėmė teisingą sprendimą, kurį išsamiai argumentavo byloje pateiktais įrodymais. Pareiškėjas deklaratyviai ir niekuo nepagrįstai teigia, jog teismas apsiribojo tik atsakovo pateiktais argumentais.

16.3 Teismas visas bylos aplinkybes bei dokumentinius įrodymus išnagrinėjo išsamiai, bei atribojo iki 2023 m. sausio 1 d. buvusių dviejų atskirų juridinių asmenų (Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento) veiksmus pagal jiems priskirtas kompetencijų ribas, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl žinojimo fakto, jog Kalėjimų tarnyboje dirba ne nepriekaištingos reputacijos asmuo ar argumentai, susiję su tuo, kad teismas rėmėsi vien tik Kalėjimų tarnybos pateiktais įrodymais, turi būti atmesti kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

16.4 Po įvykusio reorganizavimo Kalėjimų tarnyba perėmė Vilniaus pataiso namų turėtas teises ir pareigas, todėl Kalėjimų tarnybos direktorius įgijo jam įstatymu nustatytą teisę skirti ir atleisti asmenis dirbančius bausmių vykdymo sistemoje (šiuo atveju ir Vilniaus kalėjime / Vilniaus pataiso namuose), todėl teisėtai priėmė byloje ginčijamą Įsakymą ir atleido pareiškėją iš užimamų pareigų bei tuo pačiu panaikino Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas į pareigas, nes tokia teisė Kalėjimų tarnybos direktoriui suteikta VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

16.5 Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 ir 147 straipsniuose įtvirtintų sprendimo ar jo dalies panaikinimo ir negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų tarnybos direktoriaus Įsakymo, kuriuo pripažintas netekusiu galios Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymas dėl pareiškėjo skyrimo į pareigas ir pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjas taip pat skunde suformulavo išvestinius reikalavimus grąžinti jį į pareigas ir iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti dėl atleidimo iš pareigų patirtą neturtinę žalą.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, pripažinęs, jog pareiškėjas tiek priėmimo į tarnybą metu, tiek bylos nagrinėjimo metu neatitiko nepriekaištingos reputacijos kriterijų ir jis neturėjo būti priimtas į vidaus tarnybą, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą tam išaiškėjus atleisti pareiškėją, o padaryti procedūriniai pažeidimai nėra esminiai.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismo proceso metu išdėstytus argumentus bei papildomai teigia, kad teismas sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų ir įrodymų, netinkamai taikė teisinį reguliavimą bei teismų praktiką.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kurių ginčo šalys neginčija – pareiškėjas Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 228 str.1 d. (piktnaudžiavimas) ir atleistas iš tuo metu užimtų pareigų Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, o vėliau, Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 4-337 vėl priimtas į vidaus tarnybą ir paskirtas į Vilniaus pataisos namų 1-jo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas. Po Kalėjimų departamento įstaigų reorganizacijos pareiškėjas tęsė vidaus tarnybą Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigose. Kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius 2023 m. gruodžio 19 d. el. paštu iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos gavo informaciją apie tai, kad pareiškėjas nori būti perkeltas tolimesnei tarnybai į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, tačiau jis anksčiau buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, todėl negali būti priimtas į vidaus tarnybą. Įvertinęs šią informaciją, atsakovas 2024 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. P-112 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 74 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

22. Apeliantas šioje byloje kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išsakytą poziciją dėl Vidaus tarnybos statuto 78 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pažeidimo bei papildomai nurodo, jog į pareigas buvo priimtas kompetentingo subjekto, apie jo teistumą praeityje atsakovui buvo žinoma, o Kalėjimų tarnyba pati negalėjo panaikinti ankstesnio Vilniaus pataisos namų vadovo sprendimo.

23. Pasisakydama šiais klausimais, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Vidaus tarnybos statuto 74 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra įtvirtintas savarankiškas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kuris nėra susietas su tarnybinės atsakomybės taikymu. Egzistuojant faktinei aplinkybei – įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnas pripažintas kaltu ir nuteistas dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo arba tyčinio nusikaltimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymo, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas – asmuo, turintis teisę priimti ir atleisti pareigūną iš tarnybos, privalo spręsti klausimą dėl tokio pareigūno atleidimo iš tarnybos ir nėra saistomas nei tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūriniais reikalavimais, nei tarnybinės atsakomybės taikymo senatimi. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad iš reikalavimų, keliamų vidaus tarnybos pareigūnams ir įtvirtintų ginčo metu galiojusios Vidaus tarnybos statuto redakcijos 8 straipsnyje ir 15 straipsnio 1 dalyje, išplaukia tai, kad vidaus tarnyboje negali tarnauti asmenys, teisti už tyčines nusikaltimus valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, nes jie nelaikomi esančiais nepriekaištingos reputacijos. Įstatymų leidėjas tokių nusikalstamų veikų padarymo atveju šių pasekmių nesieja ir su teistumo išnykimu.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad, pagal Konstituciją, inter alia jos 33 straipsnio 1 dalį, 48 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius ir siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą, privalo nustatyti inter alia su šių asmenų reputacija susijusius stojimo į valstybės tarnybą reikalavimus, be kita ko, reikalavimą nebūti teistam už tam tikrus nusikaltimus (2021 m. balandžio 14 d. nutarimas); pagal Konstituciją, inter alia jos 33 straipsnio 1 dalį, 48 straipsnio 1 dalies nuostatą „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius ir siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą, institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės, piliečių pasitikėjimą valstybės tarnybos sistema, taip pat gali nustatyti su šių asmenų reputacija susijusį reikalavimą nebūti įtariamiems ar kaltinamiems padarius tam tikras nusikalstamas veikas (2021 m. gruodžio 22 d. nutarimas); nustatant tokius reikalavimus turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, pagal kurį negali būti nustatyti didesni konstitucinės teisės stoti į valstybės tarnybą ribojimai, negu būtina valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumui užtikrinti, inter alia negali būti paneigta šios teisės esmė (2021 m. balandžio 14 d. nutarimas), ir pagal kurį, be kita ko, turi būti sudarytos prielaidos taikyti šią priemonę kiek įmanoma įvertinus individualią kiekvieno valstybės tarnautojo situaciją ir atsižvelgus į visas svarbias aplinkybes, be kita ko, į valstybės tarnautojo einamų pareigų valstybės tarnyboje svarbą, jo vykdomų funkcijų ypatumus, jam tenkančią atsakomybę, galimybę jį perkelti į kitas pareigas (2021 m. gruodžio 22 d. nutarimas).

25. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjo atveju, atsižvelgiant į jo praeityje padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pareiškėjo tarnybos specifiką, sprendimas atleisti jį iš vidaus tarnybos Lietuvos kalėjimų tarnyboje būtų neproporcingas. Pažymėtina, kad anksčiau galiojusi Vidaus tarnybos statuto redakcija numatė, jog nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinka visi teisti už tyčinius nusikaltimus asmenys, tačiau po Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo priėmimo ši nuostata buvo susiaurinta, įtraukiant tik asmenis, kurie teisti už sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo arba tyčinio nusikaltimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymą. Pareiškėjo padarytas nusikaltimas, už kurį jis buvo 2008 m. nuteistas, priskiriamas prie nusikaltimų valstybės tarnybai, taigi pareiškėjas neatitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir 2022 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais, kai jis buvo priimtas į Vilniaus pataisos namus, ir visu tolesnės vidaus tarnybos pareigų ėjimo laikotarpiu.

26. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad atleidžiant pareiškėją iš vidaus tarnybos būtų pažeistos kokios nors esminės procedūros, nes įsakymą dėl jo atleidimo priėmė kompetentingas pareigūnas, įsakymo turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktais. Vidaus tarnybos statuto 78 straipsnio 1 dalyje numatyto termino (kad pareigūnas turi būti atleidžiamas sekančią dieną po to, kad atsiranda (nustatomas) faktas, dėl kurio pareigūnas negali tęsti tarnybos) praleidimas, pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintas kaip neesminis atleidimo procedūros pažeidimas. Patikimų duomenų, kad pareiškėjas pats būtų informavęs savo vadovus arba atsakovas kitokiu būdu anksčiau gavęs informacijos apie pareiškėjo teistumą, byloje nepateikta. Priešingai, pareiškėjas, pildydamas pretendento užimti pareigas anketą 2022 m., nuslėpė informaciją apie savo teistumą. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuometinio Vilniaus pataisos namų vadovo veiksmais, kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, jog pareiškėjas neteisėtai buvo priimtas į pareigas, taip pat negalėjo sukelti pareiškėjui teisėtų lūkesčių, nes viešojoje teisėje galioja bendrasis principas „iš neteisės teisė neatsiranda“. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo delsimas atleisti pareiškėją negalėjo pastarajam suteikti teisėtų lūkesčių, kad jo vidaus tarnybos santykiai bus tęsiami. Pareiškėjas, stodamas į vidaus tarnybą, žinojo, kokie reikalavimai keliami vidaus tarnybos pareigūnams ir kokioms neigiamoms faktinėms aplinkybėms atsiradus ar paaiškėjus, jis bus neabejotinai atleistas iš vidaus tarnybos. Atsakovo uždelsimas atleisti pareiškėją nėra pateisinamas, tačiau tai negali būti pagrindu pripažinti pareiškėjo atleidimą neteisėtu, nes atsakovas, kad ir pavėluotai, savo pareigą įvykdė.

27. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino ir atsakovo teisę pagal Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį panaikinti žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto sprendimą. Byloje nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymas Nr.4-337 buvo neteisėtas, nes prieštaravo tuo metu galiojusios redakcijos Vidaus tarnybos statuto 9 ir 16 straipsniams.

28. Atsakydama į apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir aplinkybių vertinimo, teisėjų kolegija pabrėžia, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai).

29. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių taisyklių laikėsi, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų ir įrodymų, netinkamai taikė teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nėra pagrįsti.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė