b526255e-c8aa-4300-8569-bb7e2cb0499b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NUTARTIS VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokato padėjėjui Tomui Jurgelioniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB Statybų technologijos ieÅ¡kinį atsakovui UAB Jarinta dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2022 m. vasario 9 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo pasiraÅ¡yta sutartis, kuria remiantis ieÅ¡kovas įsipareigojo atlikti darbus pagal užsakovo pageidavimus.

IeÅ¡kovas patvirtindamas dali atliktų darbų ir jų vertę parengė 2022 m. vasario 28 d. atliktų darbų perdavimo aktÄ 5325,67 Eur sumai be PVM. IeÅ¡kovas ir atsakovas, patvirtindami kitÄ dalį atliktų darbų ir jų vertę pasirašė 2022 m. kovo 18 d. atliktų darbų aktÄ 17222,37 EUR sumai be PVM. Å ių aktų pagrindu ieÅ¡kovas pateikė atsakovui 2022 m. vasario 28 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 233 ir 2022 m. kovo 18 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 237 bendrai 22548,04 EUR sumai be PVM. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 22548,04 EUR skolos, procesines metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsakovas pripažįsta, kad rangos sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta, neginčija aplinkybės, jog rangos darbai buvo atlikti ir nereiÅ¡kia pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar dėl atliktų darbų terminų. Neginčija aplinkybės, jog pagal sutartį yra neatsiskaitęs, tačiau pažymėjo, jog yra sumokėjęs 1702 Eur avansÄ . Nurodo, jog ieÅ¡kovas vykdydamas sutartį atliko papildomus darbus dėl kurių nebuvo Å¡alių sutarta ir praÅ¡o sumokėti didesnę kainÄ negu Å¡alių buvo sutarta.

Pirmiau parengto ieškovo atliktų darbų akto nepasirašė, o antras atliktų darbų aktas pasirašytas neįgalioto atsakovo atstovo. Vienašališkai surašyti darbų priėmimo perdavimo aktai neturi teisinės galios, nes juose nėra nurodyta atsakovo atsisakymo priimti darbus data. Ieškovo vienašališkai surašytuose atliktų darbų aktuose nurodyti darbų kiekiai ir kainos neatitinka sutartyje nurodytų. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Teismui nežinomos atsakovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastį. Jokių praneÅ¡imų ar praÅ¡ymų iÅ¡ atsakovo negauta. BylÄ iÅ¡nagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai IÅ¡ ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimų bei bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas pasirašė 2022 m. vasario 9 d. sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo atlikti rangos darbus, o atsakovas įsipareigojo priimti ieÅ¡kovo atliktus darbus ir sumokėti už juos ieÅ¡kovui, kiekius tikslinant pagal faktinius apmatavimus darbų priėmimo metu.

Taip pat Å¡alys pasirašė sutarties priedus, kuriuose nurodytos kainos už darbo vienetus ir darbų kiekiai. Atlikti darbai buvo įforminti ieÅ¡kovo suraÅ¡ytais 2022 m. kovo 18 d. ir 2022 m. vasario 28 d. atliktų darbų aktais, kurių pagrindu iÅ¡raÅ¡ytos 2022 m. vasario 28 d. ir 2022 m. kovo 18 d. sÄ skaitas faktÅ«ras bendrai 22548,04 Eur sumai be PVM. Atsakovas nepasirašė 2022 m. vasario 28 d. atliktų darbų akto, o 2022 m. kovo 18 d. atliktų darbų aktÄ pasirašė. Pagal CK 6.644 str. 1 d. rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti.

CK 6.655 str. 1 d. sakoma, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iÅ¡ anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytÄ kainÄ po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sÄ lyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Pagal CK 6.162 str. 2 d., sutartis galioja, kai jos Å¡alys susitaria dėl visų esminių sutarties sÄ lygų. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostė rangos teisiniai santykiai.

Kaip ieÅ¡kovas teigia ieÅ¡kinyje jis tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį. CK 6.59 str. nustatyta, kad draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Sandoriai – tai sÄ moningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiÅ¡kia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, Å¡alių atsakomybė laikytina sutartine.

Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai; vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi bÅ«ti vykdoma kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį Å¡alis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai Å¡i Å¡alis privalo imtis tokių pastangų, kokių bÅ«tų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai jÄ Ä¯vykdžius tik iÅ¡ dalies, praleidus įvykdymo terminÄ , pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sÄ lygas, bendradarbiavimo pareigÄ , imperatyviÄ sias teisės normas ar bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015). Pagal CK 6.687 straipsnio nuostatas Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

Vienos rangos sutarties Å¡alies teisės atitinka kitos Å¡alies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi Å¡alis gali reikalauti iÅ¡ kitos sutarties Å¡alies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbÄ ir už jį apmokėti ir prieÅ¡ingai. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneÅ¡a užsakovui apie pasirengimÄ perduoti atliktų darbų rezultatÄ arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytÄ darbų etapÄ , o Å¡is turi nedelsiant pradėti jų priėmimÄ (CK 6.694 str. 1 d.).

Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad abiejų sutarties Å¡alių pasiraÅ¡omas darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dviÅ¡alis sandoris, sukuriantis Å¡alims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikÅ¡mę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trÅ«kumai, o jų nenurodymas akte reiÅ¡kia trÅ«kumų nekonstatavimÄ , todėl trÅ«kumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.); nuo darbų perdavimo akto pasiraÅ¡ymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje A.

Å . TŪB „Be priekaiÅ¡tų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Tokiame akte yra faktinio pobÅ«džio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sÄ lygas.

Pagrindas rangovui reikalauti užsakovÄ vykdyti jo prieÅ¡prieÅ¡inę pareigÄ â€“ sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktÄ patvirtinantis dokumentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai rangovas reiÅ¡kia reikalavimÄ užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimÄ , remdamasis darbų trÅ«kumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigÄ priimti ir apžiÅ«rėti darbų rezultatÄ , ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trÅ«kumų, ar tie trÅ«kumai buvo akivaizdÅ«s ir galėjo bÅ«ti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trÅ«kumų pareikÅ¡tas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar Å¡alių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trÅ«kumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v.

UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ , teigdamas, kad Å¡is nesumokėjo už tinkamai atliktus ir perduotus statybos darbus. Atsakovas, atsikirsdamas į ieÅ¡kinį nurodė, kad turi pretenzijų ieÅ¡kovui dėl netinkamo sutarties vykdymo, t. y. ieÅ¡kovas vykdydamas sutartį atliko papildomus darbus dėl kurių nebuvo Å¡alių sutarta ir praÅ¡o sumokėti didesnę kainÄ negu Å¡alių buvo sutarta.

Pirmiau parengto ieÅ¡kovo darbų priėmimo perdavimo akto nepasirašė, o antras darbų priėmimo perdavimo aktas pasiraÅ¡ytas neįgalioto atsakovo atstovo. VienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡yti darbų priėmimo perdavimo aktai neturi teisinės galios, nes juose nėra nurodyta atsakovo atsisakymo priimti darbus data. IeÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡ytuose darbų priėmimo perdavimo aktuose nurodyti darbų kiekiai ir kainos neatitinka sutartyje nurodytų. Dėl netinkamo atstovo R. K., kuris pasirašė darbų priėmimo perdavimo aktÄ , nurodė, kad jis tik pagelbėjo pasiraÅ¡inėti aktus, sutartis ar pan., nėra atsakovo darbuotojas.

Atsakovui jis tik pagelbėjo organizuojant subrangovo suradimÄ , derantis dėl darbų kiekio ir kainų, kaip tarpininkas. Tiek sutartį, tiek sutarties priedus pasirašė pats atsakovas. Bylos medžiaga nepatvirtina atsakovo atsikirtimų, kadangi pačioje sutartyje nurodytas darbų priėmimo perdavimo aktÄ pasiraÅ¡iusio asmens elektroninis paÅ¡to adresas korespondencijai, byloje pateikta susiraÅ¡inėjimas elektroniniais laiÅ¡kais, bei tas pats asmuo R. K. pasiraÅ¡inėdavo apie atliktus darbus statybų žurnale.

Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalį, atstovo teisės gali bÅ«ti suprantamos iÅ¡ aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtÄ pagrindÄ manyti, kad jis paskyrė kitÄ asmenį savo atstovu. Atsakovas nurodydamas sutartyje elektroninio paÅ¡to adresÄ korespondencijai davė pagrindÄ manyti, jog klausimai dėl sutarties gali bÅ«ti derinami su asmeniu, kurio kontaktinė informacija nurodyta pačioje sutartyje ir kuris daro įraÅ¡us statytų žurnale. Teismas taip pat nesutinka su atsakovo motyvu, jog atsakovas neprivalo apmokėti už rangos darbus iki kol atsakovo vadovas nepasiraÅ¡ys darbų priėmimo perdavimo akto.

PrieÅ¡ingu atveju rangos santykiuose bÅ«tų galima neribotam laikui atidėti užsakovo pareigÄ atsiskaityti su rangovu už atliktus darbus. VienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytas aktas turi tokiÄ pat juridinę galiÄ kaip ir pasiraÅ¡ytas abiejų Å¡alių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasiraÅ¡iusiai Å¡aliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem Å¡alims pasiraÅ¡ius aktÄ . Ä®statymo nuostata, suteikianti vienos Å¡alies pasiraÅ¡ytam aktui juridinę galiÄ , yra speciali, taikoma iÅ¡skirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti keliÄ užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimÄ ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas.

Užsakovo interesų apsaugÄ užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v.

UAB „Kriautė“, bylos Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v.

UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007). Teismas taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, jog sutarties kaina negalėjo būti koreguojama pagal darbų apimtį. Civilinėje teisėje galioja sutarties laisvės principas, sutarties šalys gali nukrypti nuo dispozityvių civilinio kodekso nuostatų (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), įstatymo imperatyvas nedraudžia susitarti dėl preliminarios sutarties kainos. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad sutarties kaina nėra galutinė ir darbų kiekiai tikslinami pagal faktinius apmatavimus darbų priėmimo metu.

Vėliau pasiraÅ¡yti priedai prie sutarties, kuriuose nurodyta darbo vieneto kaina ir įvardinti darbo vienetai, nepanaikino pirmiau nurodytos sÄ lygos, kad darbų priėmimo metu atlygis tikslinamas pagal apmatavimus. Patikimų įrodymų, kad ieÅ¡kovo pagal sudarytÄ statybos rangos sutartį atlikti darbai bÅ«tų turėję trÅ«kumų ar bÅ«tų neatlikti, ar darbai, kuriuos rangovas atliko prieÅ¡tarauja sutarčiai, byloje nėra. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Teismas primena, kad CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas statybos darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ .

Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė Å¡iuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ svarbus yra sutarties nuostatų aiÅ¡kinimas. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v.

UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v.

AB Ageratec, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). IÅ¡ nurodytų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodas, įpareigojantis aiÅ¡kintis tikruosius Å¡alių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (objektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai. Å ie esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai) lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, bet ir įvertinti sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .

Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v.

UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt.). Teismui kelia abejonių tai, kad atsakovas pretenzijų ieÅ¡kovui dėl darbų trÅ«kumų nepateikė, o už atliktus darbu nesumokėjo nei iÅ¡ dalies, nors atsakovas ginčija ne patį darbų atlikimo faktÄ ar atliktų darbų kokybę. Atsakovas teigia, jog rangovo atliktų darbų kiekis virÅ¡ijo Å¡alių sutartÄ darbų kiekį, dėl to praÅ¡oma sumokėti suma didesnė nei Å¡alių buvo sutarta.

Jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų atsiskaitęs su ieÅ¡kovų tokia suma, kokiÄ atsakovas laiko teisinga pagal savo pateiktÄ sutarties interpretacijÄ (t. y. jog Å¡alys sutarties priedais sutarė galutinę kainÄ , kuri negali bÅ«ti tikslinama pagal faktinius apmatavimus perduodant ir priimant atliktus darbus) nepateikė. CK 6.691 straipsnis numato, kad Statybos rangos sutarties Å¡alys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties Å¡alis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliÅ«tims paÅ¡alinti.

Å alis, kuri Å¡ios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepaÅ¡alinimo, atlyginimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Svarbu paminėti, kad Å¡alims taikomos ne tik CK nuostatos reglamentuojančios statybos rangÄ , bet ir prievolinius santykius įtvirtinančios normos. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 str. 3 d. nurodoma, kad kiekviena Å¡alis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiÅ¡kiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita Å¡alimi (Å¡alių pareiga kooperuotis).

CK 6.200 str. 3 d. nustato, jog sutartis turi bÅ«ti vykdoma kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du. Reikalavimas tarpusavyje atsiradusias prievoles, taip pat ir iÅ¡ sutarties kylančias teises realizuoti kuo ekonomiÅ¡kiau reiÅ¡kia, jog Å¡alys neturi teisės atlikti veiksmų, kuriais, neesant sutartinio pagrindo, bÅ«tų didinami kitos Å¡alies įsipareigojimai pirmajai Å¡aliai. Å iuo atveju susipažinus su Å¡alių pateiktais įrodymais bei teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytais pasisakymais darytina iÅ¡vada, kad teismui nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų atsakovo atsikirtimų pagrįstumÄ , todėl teismo nuomone, kadangi Å¡alių sudaryta rangos sutartis nebuvo nutraukta, aktai nėra pripažinti negaliojančiais, pretenzijų dėl darbų kokybės nėra, o pretenzija dėl darbų apimties buvo nepagrįsta, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo procesines palÅ«kanas. Vienos iÅ¡ įstatymu nustatytų palÅ«kanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolÄ , t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkcijÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti.

CK 6.210 str. 2 d. numato, kad kai abi Å¡alys yra verslininkai arba privatÅ«s juridiniai asmenys tai už termino praleidimÄ mokamos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Tokiu atveju, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nesant tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palÅ«kanų dydžio, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovui priteistinos iš jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 507 EUR žyminis mokestis ir 1200 EUR teisinių paslaugų išlaidos (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos išlaidos (CPK 93, 98 str.).

PaÅ¡to iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo priteistinos, kadangi virÅ¡ija 5 EUR dydžio sumÄ . Kadangi ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 17,92 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.). Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str., n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kovo UAB „Statybų technologijos“, juridinio asmens kodas 303374981, ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo UAB „Jarinta “, juridinio asmens kodas 303430469, 22548,04 EUR (dvideÅ¡imt dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų ir 4 ct) skolÄ , 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ 22548,04 EUR sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022-04-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1707 EUR (tÅ«kstantį septynis Å¡imtus septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti iÅ¡ UAB „Jarinta “, juridinio asmens kodas 303430469, valstybės naudai 17,92 EUR (septyniolikos eurų 92 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662. SumokėjimÄ pagrindžiantį dokumentÄ reikia pateikti sprendimÄ priėmusiam teismui. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Gintaras Seikalis