2018-02-07 Nr. AB-2601-3-61-3-04841-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-111-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04841-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos F. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos F. I. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja F. I. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. S2-2571 „Dėl doc. dr. F. I. skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą ir priimti naują sprendimą; 3) priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (I t., b. l. 1–6).

2. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamas Ministerijos Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų reikalavimų. Pareiškėjos teigimu, Ministerija padarė didelę moralinę žalą pareiškėjai, nes paliko galioti pareiškėją šmeižiantį, žeminantį pareiškėjos orumą ir reputaciją, melagingą, nepagrįstą ir neteisėtą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (toliau – ir Biblioteka) generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. B-159 „Dėl F. I. vartotojo teisių apribojimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėja paaiškino, kad nebuvo įleista į Biblioteką, o Ministerija tokiems veiksmams pritarė tuo padarydama didelę neturtinę žalą pareiškėjai. Pareiškėja nurodė, kad jai buvo sukeltas didelis neteisingumo jausmas dėl atimtos galimybės kurti intelektinės veiklos vertybes. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad ji patyrė didelius psichologinius išgyvenimus dėl apsaugos darbuotojo Bibliotekoje elgesio. Pareiškėja nurodė, kad buvo pažemintas jos orumas, nes Įsakymas yra paviešintas visiems Bibliotekos darbuotojams.

3. Ministerija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti (I t., b. l. 78–81).

4. Ministerija nurodė, kad pareiškėjos skundas buvo susijęs su viešosiomis paslaugomis, o ne su viešojo administravimo funkcijų atlikimu. Pasak Ministerijos, Biblioteka nėra viešojo administravimo subjektas, todėl nagrinėjamu atveju VAĮ numatyta administracinė procedūra negalima. Ministerija paaiškino, kad Įsakyme nurodytas draudimas galiojo iki 2016 m. sausio 28 d., todėl šiam terminui suėjus, nebėra galimybės svarstyti ir spręsti dėl draudimo panaikinimo. Ministerijos nuomone, pareiškėjos teiginiai dėl neturtinės žalos kilimo yra deklaratyvūs. Ministerija pastebėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių dvasinių išgyvenimų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, o reikalaujamas neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, panaikino ginčijamą Ministerijos Sprendimą ir įpareigojo pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 1 d. skundą Nr. G3-169 išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjos skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė (I t., b. l. 118–122).

6. Teismas konstatavo, kad Ministerija vykdė Bibliotekos viešųjų paslaugų kokybės administravimą ir priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Bibliotekos generalinio direktoriaus Įsakymo dėl pareiškėjos teisių naudotis Biblioteka laikino apribojimo. Teismas darė išvadą, kad Ministerija netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, nepasisakė dėl visų jame keliamų klausimų, nevertino faktinių įvykio aplinkybių, todėl ginčijamas Ministerijos Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas panaikino Sprendimą ir įpareigojo Ministeriją pareiškėjos skundą išnagrinėti iš naujo.

7. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, darydamas išvadą, kad tai yra išvestinis reikalavimas iš pirminio reikalavimo panaikinti Ministerijos Sprendimą, todėl teismui nustačius aplinkybę, kad Ministerija turėtų iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą, administracinė procedūra nėra baigta, todėl negali būti sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

III. 8. Pareiškėja F. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo netenkintas pareiškėjos skundas (I t., b. l. 130–138). Pareiškėja prašo įpareigoti valstybę atlyginti pareiškėjai Ministerijos neteisėtais veiksmais pareiškėjai padarytą neturtinę žalą (50 000 Eur), taip pat prašo apie Bibliotekos apsaugos darbuotojo veiksmus, turinčius baudžiamojo nusikaltimo požymių, pranešti prokurorui.

9. Pareiškėja pastebi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjos reikalavimo – pranešti prokurorui apie Bibliotekos apsaugos darbuotojo veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių. Pareiškėja nurodo, kad teismas nepaneigė įrodymų apie valstybės tarnautojo (Bibliotekos apsaugos darbuotojo) veiksmus, turinčius baudžiamojo nusikaltimo požymių. Pasak pareiškėjos, teismas priimdamas sprendimą panaikinti ginčijamą Ministerijos Sprendimą, pripažino Ministerijos neteisėtų veiksmų faktą, kuris suponuoja pareiškėjos teisių pažeidimus ir valstybės pareigą atlyginti šiais pažeidimais padarytą neturtinę žalą. Pareiškėja nurodo, kad žalos atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas dėl pasekmių, kilusių iš neteisėto Ministerijos Sprendimo. Be to, pareiškėja pažymi, kad priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 5 dalimi, numatančia, kad teismas patenkina skundą ir priteisia atlyginti žalą. Pareiškėja pažymi, kad teismo sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. gruodžio 19 d. nutartyje pateiktos išvados, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra ne išvestinis, o savarankiškas.

10. Ministerija atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 1–3).

11. Ministerija pažymi, kad teismas nenustatė pareiškėjos nurodytų VAĮ straipsnių pažeidimų, tačiau konstatavo, kad Ministerijos Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje keliamų reikalavimų. Su šia teismo sprendimo dalimi pareiškėja sutiko ir jos neskundė. Ministerijos nuomone, teismas pakankamai argumentuotai ir teisingai nurodė, kad administracinė procedūra dar nebaigta, nes Ministerija turės iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą. Pasak Ministerijos, pareiškėja nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie būtų juridiniu pagrindu pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2015 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. S2-2571 „Dėl doc. dr. F. I. skundo“ (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo bei pagrįstumo bei dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą pareiškėja kildina iš neteisėtų Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos ir kultūros ministerijos veiksmų, neįleidžiant pareiškėjos į šią biblioteką.

13. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas ginčijamą Sprendimą panaikino bei įpareigojo kultūros ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 1 d. skundą. Ginčijamą Sprendimą teismas iš esmės panaikino dėl to, kad teismo vertinimu, šis Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, nes juo nebuvo atsakyta į visus pareiškėjos pareikštus reikalavimus, neištirtos visos su skundu susijusios aplinkybės, nenurodyti visi teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas ir kt..

14. Toks teismo sprendimo pobūdis reiškia, kad ginčas iš esmės dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo nėra išspręstas. Šiuo atveju teismas priėmė procedūrinio pobūdžio sprendimą, kuriuo kultūros ministeriją įpareigojo pakartoti iš naujo administracinę procedūrą, kuri buvo pradėta pagal pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 1 d. skundą.

15. Tai savo ruožtu apsprendžia ir ginčo, nagrinėjamo apeliacine tvarka, turinį bei ribas, o būtent, ginčo dalyką apeliacinės instancijos teisme tokiu atveju sudaro nustatymas aplinkybės, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, nusprendė kultūros ministeriją įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 1 d. skundą.

16. Dėl šių priežasčių pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kurie yra susiję su ginčijamo Sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu iš esmės, su argumentais dėl neturtinės žalos atsiradimo, jos dydžiu ir pan., šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra nerevizuotini, nes išeina iš bylos nagrinėjimo ribų. Be to, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas ir dėl to, nes žalos atsiradimas yra kildinamas iš kultūros ministerijos 2015 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. S2-2571 neteisėtumo, t. y., šis reikalavimas nėra savarankiškas, jis yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti kultūros ministerijos 2015 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. S2-2571. Todėl, kol nėra nustatyta tvarka pirmosios instancijos teismo nuspręsta dėl šio rašto teisėtumo/neteisėtumo, nėra galimybės spręsti ir dėl neturtinės žalos atsiradimo bei atlyginimo (CK 6.246 str.).

17. Netenkintinas pareiškėjos prašymas pranešti prokurorui apie Bibliotekos apsaugos darbuotojo veiksmus, turinčius baudžiamojo nusikaltimo požymių. Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui.“ Paprastai teismas, tokias veikas gali nustatyti tirdamas tokias aplinkybes, kurios sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Minėta, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra kultūros ministerijos 2015 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. S2-2571 teisėtumas bei pagrįstumas. Ir priešingai šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra Bibliotekos apsaugos darbuotojo ar kitų darbuotojų veiksmai. Dėl ko nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, jog galimai šių asmenų veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymiai. Šiuo atveju pažymėtina, kad tai nesudaro kliūties pareiškėjai savo iniciatyva kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas, kurios yra kompetentingos atlikti tyrimą baudžiamojoje byloje, jei jos nuomone atitinkami asmenys savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas.

18. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų bei kad šis pažeidimas gali būti ištaisytas pakartojus administracinę pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 1 d. skundo nagrinėjimo procedūrą. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

19. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėja su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi sutinka ir jos iš esmės neginčija.

20. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies punktu ir 145 straipsniu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos F. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė