A-552-2783-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedrašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. (R. V.) skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedA-552-2783-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepimuose (b. l. 14-15, 62-64) į pareiškėjo R. V. skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
Full text
Administracinė byla Nr. A552 -2783/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02598-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija 16.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. (R. V.) skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas R. V. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-7, 51-57) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 22-1246 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti jam tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003–2011 metų laikotarpiu, t. y. 6 vasarines kepures, 2 žiemines kepures, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 6 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 3 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 7 kaklaraiščius, 2 šalikus, 5 poras batelių, 2 poras žieminių batų, 2 poras demisezoninių batų, 2 poras pirštinių, 2 kelnių odinius diržus
Pareiškėjas nurodė, kad dirba Lukiškių TI-K prižiūrėtoju ir yra statutinis valstybės tarnautojas. 2008 m. rugpjūčio–2011 m. rugpjūčio mėnesiais jam nebuvo išduotos pagal teisės aktus priklausančios tarnybinės uniformos dalys, todėl jis raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti piniginę kompensaciją. Lukiškių TI-K 2011 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 22-1246 atsisakė tenkinti šį prašymą, taip pat neišdavė ir priklausančių tarnybinės uniformos dalių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtinto Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsniu, teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tarnybinių uniformų dėvėjimo tvarka) 1–3 punktu, vienintelis atvejis, kada galima neišduoti tarnybinių uniformų ar jų dalių, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigęs, yra kai pats pareigūnas prašo išmokėti kompensaciją ir kai įstaiga, įvertinusi turimos tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, būklę, nusprendžia, kad jos dar nėra nusidėvėjusios. Kai kurioms uniformos dalims maksimalus dėvėjimo terminas yra nustatytas nuo 1 iki 2 metų, todėl šių dalių neišdavus pareigūnai priversti patys rūpintis tarnybine uniforma. Atsakovas turėjo pareigą išduoti naują tarnybinę uniformą, o esant prašymui, pasibaigus dėvėjimo terminui, spręsti dėl kompensacijos mokėjimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Pareiškėjo manymu, finansinių išteklių trūkumas negali būti pateisinama priežastimi tarnybinėms uniformoms neišduoti.
Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepimuose (b. l. 14-15, 62-64) į pareiškėjo R. V. skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad vadovaudamiesi nustatyta tvarka dėl piniginės kompensacijos pareigūnai turėjo kreiptis į įstaigos direktorių, kuris įvertinęs tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar gali būti išmokėta kompensacija. Pareiškėjas šia tvarka nesivadovavo, į įstaigos vadovą nesikreipė, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos nebuvo svarstytas. 2011 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų. Atsakovas tinkamai ir laiku atsakė į pareiškėjo kreipimąsi, pareiškėjui paaiškino tvarką dėl kompensacijų mokėjimo – kad kompensaciją pareigūnai gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2011 m. sausio 15 d. buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų. Prašė atidėti sprendimo vykdymą vėlesniam laikui, nes Lukiškių TI-K neturės galimybės iš karto išduoti trūkstamų uniformos dalių.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo R. V. skundą tenkino iš dalies – įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003–2011 metų laikotarpiu, t. y. 6 vasarines kepures, 2 žiemines kepures, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 6 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 3 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 7 kaklaraiščius, 2 šalikus, 5 poras batelių, 2 poras žieminių batų, 2 poras demisezoninių batų, 2 poras pirštinių, 2 kelnių odinius diržus (b. l. 72-75).
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas ne dėl atsisakymo pareiškėjui išmokėti kompensaciją, bet dėl įstatymo numatytos pareigos aprūpinti pareiškėją tarnybine uniforma nevykdymo. Išanalizavęs Statuto 18 straipsnio, Tarnybinių uniformų dėvėjimo tvarkos 1–3 punkto teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, jog pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovas turi pareigą išduoti pareigūnui naują tarnybinę uniformą arba atitinkamas jos dalis.
Pažymėjo, jog atsakovas neginčija savo pareigos išduoti uniformą, kurios dėvėjimo terminas pasibaigė, o uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, neišdavimą grindžia tik nepakankamu finansavimu; kitų aplinkybių ir įstatymuose nustatytų pagrindų nenurodo. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėse bylose Nr. A63-295/2009 ir A63-2434/2011, teismas sprendė, kad atsakovas, remdamasis argumentu dėl lėšų trūkumo, nepagrįstai ir neteisėtai neišdavė pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė atitinkamais metais. Taigi pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti jam tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė laikotarpiu nuo 2003 iki 2011 metų, yra teisėtas ir pagrįstas. Konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog įpareigojimas išduoti pareiškėjui priklausančias uniformos dalis ypač paveiks atsakovo Lukiškių TI-K turtinę padėtį, prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo teismas netenkino.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką, nurodė, kad skundžiamas atsakovo raštas yra administracinis sprendimas, todėl prašė jį panaikinti. Tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau tekste – ABTĮ) nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15, 22, 88 straipsniai). Atsižvelgęs į ABTĮ 2 straipsnio 14 punkto ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, teismas padarė išvadą, kad ginčijamame rašte buvo nurodyta tik informacija dėl tarnybinės uniformos neišdavimo, todėl teisme nagrinėtinas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III. Atsakovas Lukiškių TI-K pateikė apeliacinį skundą (b. l. 80-81), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pareigūnų aprangai ir batams laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. buvo skirta: 2008 m. – 158,7 tūkst. Lt ir visos šios lėšos buvo išleistos; 2009 m. sumažinus biudžeto asignavimus, lėšos minkštam inventoriui įsigyti nebuvo skirtos; 2010 m. skirta 67,2 tūkst. Lt, o 2011 m. – 71,6 tūkst. Lt. Pastarosios sumos taip pat yra panaudotos. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad per 14 dienų nuo skundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo Lukiškių TI-K negalės išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2011 m. Papildomai įvertinus tai, kad ataskaitiniu laikotarpiu Lukiškių TI-K turi 491,0 tūkst. Lt įsiskolinimą, būtina svarstyti klausimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl Kalėjimų departamento pareigūnų teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui.
Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo neveikimą (tarnybinės uniformos dalių neišdavimą) neteisėtu ir įpareigojo išduoti pareiškėjui visas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigęs ir kurių pareiškėjas nėra gavęs nuo 2003 metų.
Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės neginčija savo pareigos išduoti pareigūnams tarnybinės uniformos dalis, tačiau tik prašo spręsti sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, motyvuodamas tokį prašymą savo sunkia finansine padėtimi.
ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Vykdydama šią įstatymo nuostatą, teisėjų kolegija patikrino visą bylą ir sprendžia dėl ginčo esmės, o ne tik nagrinėja apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
Ginčo santykius reglamentuoja Statuto 18 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.
Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 p. nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 p., Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 p. nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos. (2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009)
Šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus.
Nurodytos teisės normos patvirtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi, minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba kaip alternatyva pareigūnui esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus ,vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra.
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo tam tikrų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau naujos tarnybinės uniformos dalys jam laiku nebuvo išduotos. Pažymėtina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjui nebuvo laiku išduota tarnybinė uniforma, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimą, yra konstatavęs, kad „aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja“ (2011 m. kovo 14 d. sprendimas adm. byloje Nr. A63– 2434/2011).
Teismų praktikoje (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo adm. bylos Nr. A1-638/2005, A5- 826/2005, A11-798/2005) pripažįstama, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojas kreipiasi su reikalavimu dėl atlyginimo už tarnybą ar kitų su tarnyba susijusių sumų išieškojimo, atskirų administracinių aktų ar procedūrų ginčijimas nėra būtinas, pakanka jų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo pagrįsti pareikštam piniginiam reikalavimui. Panaši taisyklė taikytina ir valstybės tarnautojų reikalavimams dėl kitų socialinių garantijų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 22-1234 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ panaikinimo.
Konstatavęs, kad Lukiškių TI-K neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau nustatydamas tenkintinų pareiškėjo reikalavimų apimtį, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinės uniformos išdavimą ir dėvėjimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu; iš kitos pusės, tai valstybės siekis, kad pareigūnai , atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama.
Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose numatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį.
Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl savalaikio uniformos neišdavimo turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį.
Pareiškėjas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti skundo dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent skundo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pareiškėjo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Kartu ABTĮ 10 straipsnis įtvirtina pareigą teismui išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teismas turi būti aktyvus ir manydamas, kad pareiškėjo teisės jo reiškiamais reikalavimais nebus tinkamai apgintos, turi pareigą išaiškinti pareiškėjui jo teisę tikslinti skundą.
Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą bei atsakovas įpareigotas išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003– 2011 metais ir kurių pareiškėjui trūksta iki pilno uniformos komplekto, yra pagrįsta, teisėta ir paliktina galioti.
Pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog prašymas atidėti sprendimo vykdymą dėl sunkios turtinės padėties turi būti pagrindžiamas įrodymais, kad skundo tenkinimas, priteisiant sprendime nurodytą sumą, susijusią su tarnybos santykiais, reikšmingai paveiks atsakovo turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-508/2011). Įvertinusi apeliaciniame skunde išreikštą atsakovo prašymą atidėti sprendimo vykdymą dėl sunkios jo turtinės padėties, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pateikta pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjos skundo tenkinimas reikšmingai paveiks atsakovo turtinę padėtį. Vien tas faktas, kad Lukiškių TI-K turi tam tikrą kreditorinį įsiskolinimą, neatskleidžia šios įstaigos realios finansinės padėties, taigi nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais atidėti šios teismo sprendimo dalies vykdymą.
Tačiau ta teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 – 2011 metais ir kurios viršija tarnybinės uniformos komplekto sudėtį, nepagrįsta ir naikintina, grąžinant šioje dalyje administracinę bylą nagrinėti iš naujo.
Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų išaiškinti pareiškėjui jo teisę tikslinti reikalavimą ir pasinaudoti žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu. Pareiškėjui patikslinus reikalavimus, nagrinėtina, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjui sukėlė savalaikis uniformos neišdavimas – ar jis tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių. Šioms aplinkybėms pagrįsti turėtų būti išreikalautini papildomi įrodymai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 22-1246 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ bei atsakovas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigotas išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003–2011 metais (imtinai), t. y. 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 porą pirštinių ir 1 diržą, palikti nepakeistą.
Likusią šio teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigotas išduoti pareiškėjui 5 vasarines kepures, 1 žieminę kepurę, 4 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 marškinius trumpomis rankovėmis, 6 kaklaraiščius, 1 šaliką, 4 poras batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 porą odinių pirštinių bei 1 diržą, panaikinti ir administracinę bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui .
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė