b515e66c-9d4d-470e-bc09-df9b6fa6ec64 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                               Civilinė byla Nr. 2A-818/2013                                                                                     Proceso Nr. 2-55-3-01467-2011-7                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 87. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Algirdo GailiÅ«no, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Keturi kambariai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-73-431/2012 pagal nurodyto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui AS COFFEE IN (Estija) dėl Valstybinio patento biuro sprendimo panaikinimo (trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras), n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Keturi kambariai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Estijos įmonei AS COFFEE IN, praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinio patentų biuro (toliau – VPB) Apeliacinio skyriaus 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ Nr. 2Ap-1299, kuriuo pripažinta negaliojančia ieÅ¡kovo prekių ženklo „coffee inn“ registracija Nr. 57791 (I b. t., 1 – 7, 87 - 91 l.).Nurodė, kad jis yra figÅ«rinio nacionalinio prekių ženklo „coffee inn“, fig. (reg.

Nr. 57791, paraiÅ¡kos padavimo data 2007-10-02, registracijos data 2008-09-08; toliau – ieÅ¡kovo prekių ženklas) savininkas, o atsakovui priklauso figÅ«rinis Europos Bendrijos prekių ženklas „coffee in“, (reg. Nr. 000915859, paraiÅ¡kos padavimo data 2006-11-03, registracijos data 2007-03-29; toliau – atsakovo prekių ženklas). Teigė, kad atsakovas 2009-01-27 VPB Apeliaciniam skyriui pateikė protestÄ Nr. 2337 dėl ieÅ¡kovo prekių ženklo „coffee inn“ registracijos Nr. 57791 pripažinimo negaliojančia, o VPB Apeliacinis skyrius savo sprendime patenkino šį protestÄ , konstatuodamas, kad atsakovo prekių ženklas turi ankstesnį prioritetÄ Lietuvos Respublikoje, nei ieÅ¡kovo prekių ženklas, nustatęs vizualų, fonetinį ir semantinį lyginamų ženklų panaÅ¡umÄ bei nurodęs, kad yra nustatyta visuma aplinkybių pagal pareikÅ¡tÄ protesto pagrindÄ â€“ Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 str. 1 dalies 2 punktÄ .

IeÅ¡kovo manymu, VPB Apeliacinio skyriaus sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes lyginami ieÅ¡kovo ir atsakovo ženklai (toliau – ginčo ženklai) nėra klaidinamai panaÅ¡Å«s ir nėra galimybės suklaidinti visuomenės.Atsakovas Estijos įmonė AS COFFEE IN atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad tiek patys prekių ženklai - ieÅ¡kovo „coffee inn“ ir atsakovo „cofee in“ yra panaÅ¡Å«s visais - vizualiu, fonetiniu ir semantiniu - ženklų panaÅ¡umo vertinimo požiÅ«riais, tiek jais žymimos prekės ir paslaugos yra sutampančios arba susijusios, todėl iÅ¡lieka vartotojų klaidinimo tikimybė, ir vartotojui pagrįstai gali susidaryti įspÅ«dis, kad lyginamaisiais ženklais „coffee inn“ ir „coffee in“ žymimos prekės bei paslaugos, kilusios iÅ¡ to paties Å¡altinio, todėl prašė ieÅ¡kinį atmesti (I b. t., 72 – 81, 116 – 122 l.).Trečiasis asmuo VPB nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu, palaikė pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ ginčijamame VPB Apeliacinio skyriaus sprendime.

Pažymėjo, kad, nustatant suklaidinimo galimybės egzistavimÄ , prekių ženklai turi bÅ«ti palyginti atliekant bendrÄ Å¾enklų vizualaus, fonetinio ir semantinio panaÅ¡umo įvertinimÄ ; palyginimas turi bÅ«ti paremtas bendru ženklų sukuriamu įspÅ«džiu, turint omenyje jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Teigė, kad buvo teisingai iÅ¡skirtas pagrindinis ir dominuojantis elementai; vertinti bÅ«tina prekių ženklo elementų visumÄ , o ne atskirai paėmus vienÄ Å¾enklo elementÄ , nepriklausomai nuo to, ar tas elementas pripažįstamas stipriu ar silpnu ženklo elementu (I b. t., 14 – 17, 155, 156 l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį (I b. t., 157 – 166 l.).Teismas nurodė, kad atsakovo prekių ženklas yra ankstesnis palyginus su ieÅ¡kovo prekių ženklu, sutiko su ginčijamo VPB Apeliacinio skyriaus sprendimo motyvu, kad, nustatant suklaidinimo galimybės egzistavimÄ (PŽĮ 7 str. 1 d. 2 p.), prekių ženklai turi bÅ«ti palyginti atliekant bendrÄ Å¾enklų vizualaus, fonetinio ir semantinio panaÅ¡umo įvertinimÄ .

Teismo teigimu, palyginimas turi būti paremtas bendru ženklų sukuriamu įspūdžiu, turint omenyje jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Konstatavo, kad abu ženklai yra kombinuoti, susidedantys iš teksto ir grafikos, abiejuose ženkluose dominuojantys yra dviejų žodžių anglų kalbos žodiniai elementai: atsakovo ženkle - užrašas „coffee in“, ieškovo - „coffee inn“. Teismas nurodė, kad nurodyti ženklai vizualiai panašūs, nes sutampa pirmasis žodis „coffee“, o antrasis žodis skiriasi tik sudvigubinta raide „n“ ieškovo ženkle, minėti žodiniai junginiai pasižymi ir panašiu išpildymo pobūdžiu:

žodžiai užraÅ¡yti mažosiomis raidėmis, iÅ¡dėstyti dviem eilutėmis, pirmasis žodis „coffee“ pateiktas virÅ¡utinėje eilutėje, o antrasis žodis „in“ arba „inn“ patalpintas apačioje, panaÅ¡Å«s lyginamųjų ženklų meninio komponavimo sprendimai: abiem atvejais žodiniai elementai įkomponuoti į kvadratÄ , kurio fonas yra itin panaÅ¡ių spalvų (raudonos arba oranžinės), todėl spalva atlieka ryÅ¡kiÄ dėmesį pritraukiančiÄ ir skiriamÄ jÄ funkcijÄ .

Sprendė, kad iÅ¡ visų kombinuotÄ prekių ženklÄ sudarančių elementų - žodžių, grafikos, spalvų - pagrindinis (stipriausias) elementas ženkle yra bÅ«tent žodinis elementas, nes pagal jį vartotojas įsimena ženklÄ , jį girdi ir iÅ¡taria, identifikuodamas ženklÄ ir tardamas ženklo pavadinimÄ , kiti vaizdiniai elementai traktuotini kaip dekoratyviniai elementai ženkle, kurie nėra svarbiausi elementai, nurodantys produkto Å¡altinį. Teismo manymu, ženklus sudarančių elementų - žodžių, grafikos, spalvų - visuma yra tas faktorius, dėl ko vartotojai gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juose esančių skirtumų.

Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad žodinis elementas „coffee“ laikytinas silpnu, nes ginčas yra ne tarp žodžių „coffee“ abiejuose ženkluose, o tarp žodžių junginių „coffee in“ ir „coffee inn“, kurie nėra silpni. Teismo teigimu, fonetinis ženklų panaÅ¡umas turi bÅ«ti vertinamas, vertinant abiejų prekių ženklų „pilnus“ žodinius junginius, bei pažymėjo, kad nors ženklų žodinės dalys nėra visiÅ¡kai identiÅ¡kos - atitinkamai „coffee in“ atsakovo ženkle ir „coffee inn“ (su dviguba „n“ ženklo gale) ieÅ¡kovo ženkle, jų tarimas yra vienodas: abu antrieji žodžiai anglų kalboje tariami vienodai - [in], todėl vertino juos, kaip fonetiÅ¡kai identiÅ¡kus.

Pažymėjo, kad tai, jog atsakovo ženklas privalo bÅ«ti vertinamas kaip žodžių „coffee in“ junginys įrodo ieÅ¡kovo pateiktas atsakovo Europos Bendrijos prekių ženklo Nr. 000915859 iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ OHIM – Europos SÄ jungos Vidaus rinkos derinimo tarnybos (angl. k. Office of Harmonization for the Internal Market (OHIM), toliau – OHIM, VRDT) duomenų bazės, kur prekių ženklo pavadinimas (anglų k. Trade mark name) įvardintas kaip „coffee in“, bei ieÅ¡kovo pateikta 2011-02-08 UAB „Rait“ atlikta ženklo prasmės suvokimo tyrimo ataskaita.

Teismas konstatavo, kad žodiniai elementai abiejuose ženkluose yra anglų kilmės; semantinis panaÅ¡umas tarp ženklų didžiÄ ja dalimi priklauso nuo plačiajai visuomenei ir vidutiniam vartotojui labiausiai žinomo ir suprantamo žodžio „coffee“, neabejotinai sietino su kava, todėl tarp ženklų yra ir semantinis ryÅ¡ys; ieÅ¡kovo užsakymu 2011-02-08 atlikta ženklų prasmės suvokimo tyrimo ataskaita patvirtina semantinį (prasminį) ženklų panaÅ¡umÄ , taigi ženklai vartotojų suvokiami semantiÅ¡kai vienodai.

Teismas sprendė, kad pagrįsti VPB Apeliacinio skyriaus sprendime nurodyti motyvai, jog, vertinant ženklų klaidinamo panaÅ¡umo tikimybę, reikia atsižvelgti į tai, kad paprastas vartotojas tik retai turi galimybę, rinkdamasis prekes, pažymėtas atitinkamu prekių ženklu, palyginti jį su anksčiau matytu ženklu, kuris gali bÅ«ti panaÅ¡us, ir paprastai suvokia prekių ženklÄ pagal bendrÄ jo vaizdÄ , neanalizuodamas kiekvienos jo detalės atskirai, paprastai remiasi atmintyje likusiais ženklų atvaizdais, lygina visumÄ , o ne atskiras ženklų detales.Pasak teismo, ieÅ¡kovas neginčijo faktinės aplinkybės dėl prekių panaÅ¡umo tuo pagrindu, kad lyginami prekių ženklai nėra panaÅ¡Å«s, todėl teismas konstatavo, kad VPB Apeliacinio skyriaus sprendime nurodyti motyvai dėl prekių ir paslaugų panaÅ¡umo yra pagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti (II b. t., 2 – 8 l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas neteisingai sprendė, kad ginčo ženklų pagrindiniu dominuojančiu elementu laikytini žodiniai elementai: ieÅ¡kovo ženkle – „coffee inn“, atsakovo ženkle – „coffe in“. VPB Apeliacinio skyrius 2010 m. lapkričio 25 d. sprendime pripažino, kad sutampantis žodinis elementas „coffee“ registruojamų prekių ir paslaugų atžvilgiu nėra stiprusis elementas, nes Å¡is žodis tiesiogiai nurodo tų prekių ir paslaugų, kuriems ženklas registruotas, rūšį (PŽĮ 6 str. 4 p.), todėl silpnas prekių ženklo žodinis elementas „coffee“ negali tuo pačiu metu bÅ«ti ir pagrindiniu elementu, pagal kurį atliekamas ženklų palyginimas.

Vadovaujantis PŽĮ 8 straipsnio ir Valstybinio patento biuro direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu patvirtintų Prekių ženklų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 114.4, 115, 116 punktų nuostatomis, Å¡alių ženkluose esantis žodinis elementas „coffee“ pripažintinas nesaugomu, ir į jį neturi bÅ«ti atsižvelgiama kaip į pagrindinį elementÄ vertinant ženklų panaÅ¡umÄ ;Lyginami ginčo ženklai nėra vizualiai panaÅ¡Å«s, kÄ patvirtino ir pats atsakovas, teigdamas, kad ieÅ¡kovo „ženklas pateiktas kitame grafiniame kontekste, neturinčiame panaÅ¡umo į atsakovo ženklo grafinius elementus“; skiriasi ginčo prekių ženklų grafiniai formos, spalvos elementai, žodžių raÅ¡ymo Å¡riftas.

Atsakovo ženkle Å¡alia ovalo su žodžiu „in“ yra naudojamas ženklas ®, reiÅ¡kiantis, kad teisės bÅ«tent į šį objektÄ yra įregistruotos ir saugomos. IeÅ¡kovo žodiniame elemente kaip pagrindinis žymuo laikytinas visas žodžių junginys „coffee inn“, nes jis užraÅ¡ytas vienodos spalvos, dydžio, Å¡rifto raidėmis, ir skaitomas kaip vientisas žodis;Teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčo ženklai - semantiÅ¡kai panaÅ¡Å«s, kad Å¡ie ženklai semantiÅ¡kai vartotojų bus suvokiami vienodai.

Teismas neteisingai įvertino vartotojų apklausas, nes skundžiamame sprendime nurodyta iÅ¡vada dėl apklausos pagrindžia fonetinį ženklų panaÅ¡umÄ . Vartotojams buvo pateikti tokie atsakymų variantai, kuriuose vienokia ar kitokia gramatine forma figÅ«ravo žodis kava, todėl natÅ«ralu, kad dauguma respondentų pasirinko tuos atsakymų variantus, kurie susiję su kava, nes anglų kalbos žodis „coffee“ yra gerai žinomas ir suprantamas Lietuvos vartotojams. Vien tos aplinkybės, jog ginčo ženklai susiję su kava, nepakanka konstatuoti, kad ženklai yra semantiÅ¡kai panaÅ¡Å«s. Byloje pateikta reprezentatyvi gyventojų apklausa patvirtina, kad didesnė dalis vartotojų ženklų prasmę suvokia skirtingai.

Vertindamas semantinį panaÅ¡umÄ , teismas neatsižvelgė į kitus ženklų elementus, tuo tarpu Europos Pirmosios instancijos teismo praktikoje pažymima, kad vartotojai nemanys, jog kombinuoto ženklo apraÅ¡omasis elementas gali bÅ«ti skiriamasis ir dominuojantis, formuojantis bendrÄ Å¾enklo suvokimo įspÅ«dį (2003-07-03 sprendimas T-129/01). Kadangi ženkluose sutampa tik apraÅ¡omasis žodis „coffee“, konstatuotina, kad sutampančių elementų santykis yra mažas;Byloje nėra įrodymų, jog advokatas G.

P. yra tinkamai įgaliotas atsakovo atstovas; atstovavimo sutartį pasirašė A. V., tačiau nėra įrodyta Å¡io asmens pareigos ir pagrindas, kuriuo jis veikia. Todėl teismas negalėjo atsižvelgti į advokato G. P. pateiktus dokumentus, nes atstovavimo sutartis pasiraÅ¡yta neįgalinto asmens ir ji nesuteikia įgaliojimų advokatui G. P. veikti atsakovo vardu. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (II b. t., 10- 17 l.). Nurodo, kad vizualiai ginčo ženklai vertintini kaip klaidinamai panaÅ¡Å«s, nes abu ženklai yra kombinuoti, susidedantys iÅ¡ teksto ir grafikos, abiejuose ženkluose pagrindiniai yra dviejų žodžių anglų kalbos žodiniai elementai: atsakovo ženkle – užraÅ¡as „coffee in“, ieÅ¡kovo – „coffee inn“.

Atsakovo teigimu, žodiniai junginiai „coffee in“ ir „coffee inn“ taip pat pasižymi ir panaÅ¡iu iÅ¡pildymo pobÅ«džiu; panašų ženklų bendrÄ suvokimo įspÅ«dį įtakoja ir lyginamųjų ženklų meninio komponavimo sprendimai: abiem atvejais žodiniai elementai įkomponuoti į kvadratÄ , kurio fonas yra itin panaÅ¡ių spalvų – raudonos ir oranžinės. Pasak atsakovo, tai, jog žodis „coffee“ nėra stiprusis elementas registruojamų prekių ir paslaugų atžvilgiu, nepaneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad iÅ¡ visų kombinuotÄ prekių ženklÄ sudarančių elementų pagrindinis elementas yra bÅ«tent žodinis elementas, koks jis bebÅ«tų;

ženklas fonetiÅ¡kai turėtų bÅ«ti vertinamas pagal tai, koks jis atvaizduotas, t. y. kokie užraÅ¡ai sudaro ženklÄ , todėl ieÅ¡kovas neteisingai vertina ženklų fonetinį panaÅ¡umÄ , fonetiÅ¡kai lygindamas tik atsakovo ženklo antrÄ jį žodį „in“ su savo ženklo visu žodiniu junginiu „coffee inn“, ignoruodamas atsakovo ženklo pirmÄ jį žodį „coffee“. Nurodo, kad ženklai yra fonetiÅ¡kai identiÅ¡ki; žodiniai elementai abiejuose ženkluose yra anglų kilmės; jų semantinis panaÅ¡umas didžiÄ ja dalimi priklauso nuo plačiai visuomenei ir vidutiniam vartotojui labiausiai žinomo ir suprantamo žodžio „coffee“, neabejotinai sietino su kava, todėl teigtina, tarp ženklų yra ir semantinis ryÅ¡ys; semantinio panaÅ¡umo nepaneigia ir ieÅ¡kovo užsakymu atlikta ženklų prasmės suvokimo tyrimo ataskaita.

Pažymi, kad atsakovo advokatas yra tinkamas atstovas byloje, kadangi Å¡ias aplinkybes patvirtina kartu su tripliku pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Estijos Respublikos Harju apygardos teismo Registro skyriaus, iÅ¡ kurio matyti, kad A. V. yra atsakovo valdybos narys, įgaliotas atstovauti įmonę.Apygardos teismui 2012 m. gegužės 23 d. perdavus bylÄ apeliacinės instancijos teismui, 2013 m. balandžio 12 d. gauti ieÅ¡kovo raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas (II b. t., 20 – 25 l.), kurie pridedami prie bylos (CPK 42 str. 1 d., 179 str., 314 str.).Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. rugsėjo 19 d. buvo gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylos sustabdymo (II b. t., 26, 30 – 32), kuriuo jis praÅ¡o sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ , kadangi jis 2013 m. balandžio 31 d. pateikė į OHIM (VRDT) praÅ¡ymÄ dėl atsakovo prekių ženklo „coffee in“, reg.

Nr. 0915859, panaikinimo dėl nenaudojimo, vadovaudamasis 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau – Reglamentas) 51 straipsnio 1 dalies „a“ punktu. IeÅ¡kovo nuomone, jeigu jo praÅ¡ymas bus patenkintas, atsakovui priklausantis prekių ženklas bus panaikintas ir jam nebus taikoma teisinė apsauga pagal Bendrijos prekių ženklų ReglamentÄ ; tokiu atveju iÅ¡nyktų ir nagrinėjamos civilinės bylos objektas, nes atsakovas jau neturėtų teisių į Bendrijos prekių ženklÄ .

Apeliantas teikia praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo, remdamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu, numatančiu, kad teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka, ir 164 straipsnio 4 punktu, kuriame nurodyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylÄ , kai teismas pripažįsta, kad bÅ«tina sustabdyti bylÄ .Atsakovas atsiliepime į minėtÄ praÅ¡ymÄ nurodė, kad su juo nesutinka, nes net VRDT panaikinus nurodyto jo prekių ženklo registracijÄ , tai neturės jokios įtakos VPB Apeliacinio skyriaus sprendimo galiojimui, nes jis buvo priimtas esant atsakovo prekių ženklo galiojančiai registracijai, ir vėlesnis jos panaikinimas nereiÅ¡kia, kad tai datai atsakovas neturėjo prekių ženklo savininko teisių.Trečiasis asmuo atsiliepime į praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo nurodė, kad neprieÅ¡tarauja bylos sustabdymui apelianto praÅ¡yme nurodytu pagrindu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Netenkintinas apelianto praÅ¡ymas dėl bylos sustabdymo, pareikÅ¡tas CPK 163 straipsnio 3 punkto, 164 straipsnio 4 punktu pagrindais.CPK 1623 straipsnis nustato, kad byla gali bÅ«ti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės.CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad, teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka, o pagal CPK 164 straipsnio 4 punktÄ teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylÄ , kai teismas pripažįsta, kad bylÄ sustabdyti bÅ«tina.Pagal įstatymÄ ir teismų praktikÄ , teisminio ginčo dalyko apimtį, kai yra skundžiamas VPB Apeliacinio skyriaus sprendimas, lemia ginčo, nagrinėto ikiteismine tvarka VPB Apeliaciniame skyriuje, apimtis; teismas iÅ¡sprendžia tokį ginÄÄ , kokį inicijuoja ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas atsakovui materialųjį teisinį reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas) pagal faktines aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ (ieÅ¡kinio pagrindas); teismui netenkinus ieÅ¡kinio ieÅ¡kovo nurodytu ieÅ¡kinio pagrindu, tai neužkerta galimybės ieÅ¡kovui ateityje vėl kreiptis į teismÄ dėl to paties dalyko, tačiau kitu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 293 straipsnio 2 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2006; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2012).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinio reikalavimÄ panaikinti VPB Apeliacinio skyriaus 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ pagal faktines aplinkybes, buvusias ieÅ¡kinio pateikimo metu, t. y. 2011 m. gegužės 24 d., kai ieÅ¡kovas dar nebuvo kreipęsis į OHIM (VRDT) dėl atsakovo prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo.

Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos objektas yra minėto VPB Apeliacinio skyriaus sprendimo teisėtumas, t. y. apygardos teismas, nagrinėdamas nurodytÄ ginÄÄ , turėjo nustatyti, ar VPB Apeliacinis skyrius turėjo pagrindo sprendimo priėmimo metu esančiomis aplinkybėmis patenkinti atsakovo protestÄ ir pripažinti negaliojančia ieÅ¡kovo prekių ženklo registracijÄ , todėl Å¡io ginčo dalyko apimtis yra nulemta ginčo, nagrinėto ikiteismine tvarka VPB Apeliaciniame skyriuje, kurio metu ieÅ¡kovas neįrodinėjo, kad atsakovas nenaudoja savo prekių ženklo (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p., 320 str.).Juolab kad pagal apelianto praÅ¡ymo duomenis, tuo atveju, jeigu atsakovo prekių ženklo registracija bÅ«tų panaikinta OHIM sprendimu ieÅ¡kovo praÅ¡yme dėl atsakovo prekių ženklo panaikinimo nurodytu pagrindu (kuriame nėra praÅ¡oma nurodyti ankstesnę atsakovo prekių ženklo panaikinimo datÄ , kuriÄ atsirado viena iÅ¡ galimų atsakovo prekių ženklo panaikinimo priežasčių), Å¡io sprendimo priėmimo teisinės pasekmės pagal Reglamento 55 straipsnio 1 dalį galiotų ateičiai ir neturėtų teisinės įtakos trečiojo asmens VPB Apeliacinio skyriaus priimto sprendimo teisėtumui (Reglamento 51 str. 1 d.

a) p.; 55 str. 1 d.; PŽĮ 18 str.) Dėl pasakyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, kliudančių apeliacinės instancijos teismui iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir nėra pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimo dėl apelianto praÅ¡yme nurodytų priežasčių (CPK 1623 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.). Dėl proceso taisyklių Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, o pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 56 straipsnio 2 dalį juridinio asmens atstovu pagal pavedimÄ teisme gali bÅ«ti advokatas; įgaliojimus CK nustatyta tvarka gali iÅ¡duoti atitinkamo juridinio asmens organas (CPK 57 str. 2 d.). CPK 114 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia raÅ¡ytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro ar kito įgalinto atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentÄ iÅ¡davusio (gavusio) asmens.

Be to, CK 1.20 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad užsienio juridinio asmens atstovavimas reglamentuojamas pagal teisę valstybės, kurioje šis juridinis asmuo yra įsteigtas.Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, padarė teisingas išvadas, tinkamai pritaikydamas ir materialinės teisės normas. Apelianto argumentas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo atstovo G.

P. įgalinimus atstovauti atsakovÄ , nepaneigia aukščiau nurodytos iÅ¡vados, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad yra negaliojanti atsakovo įmonės AS COFFEE IN atstovo A. V. ir advokato G. P. pasiraÅ¡yta atstovavimo sutartis, o ieÅ¡kovas nepateikė nei apygardos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, patvirtinančių, kad neteisingi atsakovo COFFEE IN AS Komercijos registro registracijos kortelės iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Harju apygardos teismo Registro skyriaus duomenys apie tai, jog A. V. yra atsakovo AS COFFEE IN valdybos narys, turintis teisę atstovauti atsakovÄ , bei nepagrindė, kad nurodyto juridinio asmens atstovo A.

V. įgalinimai neatitinka Estijos teisinio reglamentavimo (CPK 178 str., 314 str.; CK 1.20 str.).Apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tvirtinti, jog neteisingi Å¡io dokumento duomenys, kurių autentiÅ¡kumÄ patvirtino advokatas G. P., gavęs šį iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Estijos Respublikos Harju apygardos teismo Registro skyriaus (I b. t., 121 l, 127, 128 l.), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad bendrovės valdybos narys atstovauja įmonę, nebent registre nurodyta kitaip, o apeliantas nepateikė įrodymų, kad bendrovės COFFEE IN AS valdybos narys A.

V. neatstovauja atsakovo (CPK 185 str. 1 d.). Dėl prekių ženklų panaÅ¡umo vertinimo PŽĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prekių ženklas – tai bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų, ir kurį galima pavaizduoti grafiÅ¡kai. Pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ Å¾enklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikÅ¡tam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panaÅ¡ioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panaÅ¡us ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asociacijÄ su ankstesniu ženklu.

Prekių ženklų panaÅ¡umo ar tapatumo nustatymui yra reikÅ¡mingi Valstybinio patento biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintuose Metodiniuose nurodymuose dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panaÅ¡umo nustatymo (toliau – Metodiniai nurodymai) pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai. Pagal Metodinių nurodymų 2.2 punktÄ Å¾enklų panaÅ¡umÄ lemia juose esančių elementų bendrumas; panaÅ¡umui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje; bendriausias ženklų panaÅ¡umo kriterijus yra bendras suvokimo įspÅ«dis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė.

Metodinių nurodymų 2.5 punkto a papunktis nustato, kad jeigu pagal pirmÄ jį įspÅ«dį ženklai panaÅ¡Å«s, tai reikėtų remtis pirmuoju įspÅ«džiu, nepaisant tam tikrų ženklų elementų skirtumų. Be to, Metodiniuose nurodymuose pabrėžiama, kad silpni elementai atskirai paimti ženklų panaÅ¡umo nesukuria, tačiau jį gali sustiprinti derinyje su kitais panaÅ¡iais elementais (Metodinių nurodymų 3.1.2 p.).Metodinių nurodymų 3.2.1. punktas nustato, kad kombinuotų ženklų panaÅ¡umÄ lemia vaizdo rÅ«Å¡is ir pobÅ«dis, geometrinės formos (siluetas, kontÅ«rai, linijos), prasmė, spalva ir spalvų deriniai.

Kadangi kombinuotas ženklas yra įvairių skirtingų elementų (žodinių, vaizdinių, erdvinių) derinys, tikrinant kombinuotų ženklų panaÅ¡umÄ , Å¡ie vieno ženklo elementai lyginami su tokiais pat kito ženklo elementais (Metodinių nurodymų 3.2.3 p.). Pagal Metodinių nurodymų 3.1 p., kombinuotų ženklų kompozicijoje esantys žodiniai ženklai gali bÅ«ti panaÅ¡Å«s grafiniu atlikimu, tarimu ir prasme; dažniausiai ženklų panaÅ¡umas atsiranda, kai veikia visi Å¡ie kriterijai, tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad ženklai bÅ«tų panaÅ¡Å«s.Pagal Metodinių nurodymų 3.1.3 punktÄ Å¾enklų semantinis panaÅ¡umas atsiranda dėl žodžių prasmės panaÅ¡umo arba prieÅ¡ingumo.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo prekių ženklai yra kombinuoti, o jų žodiniai elementai („coffee in“ ir „coffee inn“) iÅ¡ esmės panaÅ¡Å«s (panaÅ¡Å«s Å¡ių elementų grafinis iÅ¡dėstymas ir tarimas). Be to, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, panaÅ¡Å«s lyginamų ženklų meninio komponavimo sprendimai, nes žodiniai elementai įkomponuoti į kvadratÄ , kurio fonas yra itin panaÅ¡ių spalvų (raudonos ir oranžinės).

Apygardos teismas, įvertinęs byloje pateiktus visuomenės apklausų rezultatus, turėjo pagrindo spręsti, kad ginčo prekių ženklų žodiniai elementai „coffee in“ ir „coffee inn“ yra semantiškai panašūs. Pagal paminėtų apklausų rezultatus, matyti, kad vartotojai panašiomis proporcijomis ir ieškovo, ir atsakovo prekių ženkluose esančius užrašus „coffee in“ ir „coffee inn“ suvokė kaip „kava viduje“ ar „kavos užeiga“ (I b. t., 26, 29 l.).

Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apelianto argumentas dėl to, kad apygardos teismas ginčo prekių ženklų semantinį panaÅ¡umÄ siejo tik su žodžiu „coffee“ (kava) ir neatsižvelgė į kitus elementus. Juolab kad skundžiamame sprendime teismas lygino ne iÅ¡skirtinai žodinius ginčo prekių ženklų elementus, tačiau Å¡iuos prekių ženklus sudarančių elementų – žodžių, grafikos, spalvų – visumÄ (Metodinių nurodymų 2.5 punkto a) dalis; 3.2.3 p.).    Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo apelianto argumentas, kad atsakovo prekių ženkle esantis žodinis elementas „coffee“ turi bÅ«ti pripažintas nesaugomu.

Nors apygardos teismas skundžiamame sprendime ir be pakankamo pagrindo nurodė, jog žodžių junginys „coffee in“ ir „coffee inn“ ginčo prekių ženkluose turi stiprų skiriamÄ jį požymį, bei nepasisakė dėl žodžio „coffee“ ginčo prekių ženkluose saugojimo apimties pagal PŽĮ 8 straipsnį, tačiau Å¡alių prekių ženkluose esantis žodinis elementas „coffee“ nesukelia abejonių dėl atsakovo ženklo apsaugos apimties, kadangi Å¡is žodis, kaip teisingai pažymėjo VPB Apeliacinis skyrius savo sprendime, yra silpnas, o ginčo ženklų panaÅ¡umas nustatytas ir pagal kitus jų grafinius ir žodinius elementus.

Juolab kad nagrinėjamu atveju apelianto pozicija dėl ginčo prekių ženklų elementų saugojimo apimties yra prieÅ¡taringa: apygardos teisme bei apeliaciniame skunde jis nurodė, jog atsakovo prekių ženkle esantis žodinis elementas „coffee“ pripažintinas nesaugomu ir į jį neturi bÅ«ti atsižvelgiama kaip į pagrindinį elementÄ , vertinant ženklų panaÅ¡umÄ , taip pat teigdamas, kad jo prekių ženkle esantis žodžių junginys „coffee inn“ yra pagrindinis elementas (I b. t., 3, 4 l., II b. t. 4, 5 l.); be to, apygardos teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad Å¡alių prekių ženkluose esantis žodinis elementas „coffee“ yra apraÅ¡omojo pobÅ«džio, todėl yra silpnas (I b. t. 154 l.).

Be to, turint omenyje, kad abiejuose prekių ženkluose aiškiai išsiskiria žodžiai „coffee inn“ ir „coffee in“, apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, kad šie elementai yra dominuojantys ir palygindamas ginčo žymenis, atsižvelgti į šiuos elementus kaip pagrindinius (Metodinių nurodymų 3.2.2., 3.2.3 p.).Dėl pasakytų ir kitų teismo sprendimo motyvų apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, kad ginčo prekių ženklai - „coffee inn“ (registracijos Nr. 57791) ir „coffee in“ (reg.

Nr. 000915859), yra panaÅ¡Å«s. Dėl visuomenės klaidinimo Kaip minėta, pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ Å¾enklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikÅ¡tam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panaÅ¡ioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panaÅ¡us ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asociacijÄ su ankstesniu ženklu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikÅ¡mingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis; globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panaÅ¡umo, turi bÅ«ti paremtas bendru jų sukuriamu įspÅ«džiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojančiais (svarbiausiais) elementais, o tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamÄ vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės; vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis iÅ¡laikė savo atmintyje, taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas, priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų; turi bÅ«ti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013).Be to, Europos Teisingumo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad kuo savitesnis ankstesnysis ženklas, tuo didesnė suklaidinimo tikimybė; dėl to nėra neįmanoma, kad sÄ vokinis panaÅ¡umas, atsirandantis iÅ¡ to fakto, kad du ženklai naudoja to paties semantinio turinio vaizdus gali sukelti suklaidinimo galimybę, kai ankstesnysis ženklas turi ypač savitų bruožų arba dėl savo gero vardo visuomenėje (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95).

Nagrinėjamu atveju, atsakovo prekių ženklas pasižymi savitais bruožais, tokiais kaip spalvos (raudona ir balta), žodinio elemento šriftas ir išdėstymas tam tikrose geometrinėse figūrose (ovalo formos apskritimas ir kvadratas), o klaidinamos asociacijos galimybę įrodo byloje esančios visuomenės apklausos rezultatai, iš kurių matyti, kad beveik trečdalis respondentų teigė, kad ginčo prekių ženklai yra panašūs (I b. t., 37 l.). Be to, vartotojai suvokia tiek ieškovo, tiek atsakovo žodinius elementus praktiškai vienodai: kaip „kava viduje“, „kavos užeiga“ arba „kava į“ (I b. t., 26, 29 l.).

Apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad vidutinis vartotojas paprastai suvokia prekių ženklÄ pagal bendrÄ jo vaizdÄ , neanalizuodamas kiekvienos jo detalės atskirai; vartotojas paprastai remiasi atmintyje likusiais ženklų atvaizdais, lygina visumÄ , o ne atskiras ženklų detales. Taigi apygardos teismas turėjo pagrindo nustatyti visuomenės suklaidinimo galimybę, konstatavęs, kad ginčo Å¡alių prekių ženklus sudarančių elementų - žodžių, grafikos, spalvų, - visuma yra tas faktorius, dėl ko vartotojai gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juose esančių skirtumų.Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Byloje nepateikti įrodymai apie atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl netenkintinas atsakovo praÅ¡ymas dėl jo nurodytų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (CPK 98 str. 1 d., 302 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo.Palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimÄ . Teisėjai                                                                                                        Algirdas GailiÅ«nas                                                                                                                Audronė Jarackaitė                                                                                                    Nijolė PiÅ¡kinaitė