2020-04-01 Nr. AB-6476-3-64-3-00020-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1619-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00020-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2–5, 157–159).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2016 m. kovo 14 d. buvo kalinamas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Trumpalaikio sulaikymo kameros buvo rūsyje, ten trūko oro, nebuvo ventiliacijos, prirūkyta, sanitarinis mazgas neatitvertas, atviras. Kratos metu teko išsirengti iki glaudžių. Karantino kamerose sklido smarvė nuo sanitarinio mazgo, nes jis taip pat atviras. Kamerose drėgna, šalta, nebuvo maitinimo. Gyvenamosiose kamerose trūko ploto, ypač atmetus baldų, sanitarinio mazgo užimamą plotą. Kamerose buvo drėgmė, pelėsis, nebuvo vėdinimo, žiemos metu šildymas buvo nepakankamas, nebuvo kur išsidžiovinti rūbus. Kamerose Nr. 7, 50 sanitariniai mazgai buvo atviri. Nėra pagalbos iškvietimo mygtukų. Dėl to jis patyrė pažeminimą, žmogaus negerbimą, pasityčiojimą. Papildomame skunde prašė netaikyti ieškinio senaties termino, nes padaryta daug pažeidimų, nėra praėjęs tam tikras laikas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 145–153).

4. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Taip pat nurodė, kad kameros pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,75 kv. m iki 9,43 kv. m gyvenamasis plotas. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, nuo bendros erdvės atskirti mūrine ar OSB sienele, yra durys arba užuolaida. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose buvo atlikti atitikimo higienos normoms patikrinimai. 2016 m. liepos 21 d. surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 87, 15 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, kameras vėdinti per langus galima, pelėsio yra kameroje Nr. 87. Daugiau nusiskundimų dėl kamerų būklės nebuvo. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Maitinimas organizuojamas tinkamai. Dezinfekcija, dezinsekcija vykdomi. Teisės aktai nenumato rūbų džiovinimo kamerose, asmenims, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, numatyta teisė skalbti apatinius ir viršutinius rūbus ir nemokomai. Asmenys iki kratos uždaromi į trumpalaikio sulaikymo kameras ne daugiau kaip 2 valandoms, šioms kameroms netaikomos teisės normos, taikomos gyvenamosioms kameroms. Krata atliekama pagal teisės aktų reikalavimus, sanitariniai mazgai atitverti, rūkyti šiose patalpose draudžiama. Karantino kamerose išduodamas sauso maisto davinys. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė M. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 60 Eur neturtinei žalai, patirtai už laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. kovo 9 d., atlyginti. Likusią skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2016 m. sausio 6 d., suėjus ieškinio senaties terminui, atmetė (b. l. 162–172).

6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, 2014–2016 metais periodiškai kalintas Šiaulių TI, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo sužinoti ir turėjo realią galimybę išsiaiškinti dėl kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimų, išdėstytų Lietuvos Respublikos priimtų teisės aktų, kurie skelbiami lietuvių kalba. Atkreiptas dėmesys, jog pareiškėjas, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame prašoma taikyti ieškinio senaties terminą, įrodymų, dėl ko ieškinio senaties terminas turėtų būti netaikomas, nepateikė. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2019 m. sausio 7 d.

7. Teismas nurodė, kad taikydamas atsakovo prašomą trejų metų senaties terminą bei atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde nurodytą laikotarpį bei reikalavimą, aptars pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpį nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. kovo 9 d. Konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2016 m. sausio 6 d. yra taikytinas trejų metų senaties terminas ir ši skundo dalis atmestina. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. sausio 13 d. pareiškėjas Šiaulių TI nebuvo.

8. Teismas nustatė, kad aptariamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. 89, 87, 15, kalinamas 49 dienas, po 2–5 asmenis kameroje, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,75 kv. m iki 9,43 kv. m kameros ploto. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 49 dienas, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

9. Vertinant sanitarinių mazgų įrengimą, nustatyta, jog tualetai nuo kameros atskirti mūrine ar OSB sienele, sienelės aukštis 2,02 m (kameroje Nr. 15) – 2,20 m (kameroje Nr. 87). Pažymėta, jog savo skunde pareiškėjas nenurodė, jog šiose kamerose buvo atviri sanitariniai mazgai.

10. Vertinant baldų buvimą kamerose, iš pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtą plotą“ jų perteklius nustatytas kameroje Nr. 15, kur įrengti 5 dviaukščiai gultai vietoje galimų trijų. Kameros Nr. 15 plotas yra 18,85 kv. m, pertekliniai baldai užima 2,53 kv. m, tad kameros plotas mažėja iki 16,32 kv. m. Pareiškėjas kameroje buvo laikomas 7 dienas, kameroje buvo 2–4 asmenys, tad vienam asmeniui teko 4,08 – 8,16 kv. m kameros ploto, tad ir pertekliniai baldai neribojo pareiškėjo judėjimo laisvės daugiau, negu būtina.

11. Iš pateiktų Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos apie atliktus remonto darbus matyti, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2015 metais buvo atliekami remonto darbai. Į kamerą Nr. 15 pareiškėjas pateko po remonto. Remontai trumpalaikio sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kamerose, kameroje Nr. 87 atlikti po to, kai pareiškėjas buvo išvežtas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

12. Teismas iš Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2019 m. sausio 17 d. pažymos Nr. 61/04-146 „Dėl M. J.“ nustatė, kad nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2016 m. kovo 14 d. pareiškėjas M. J. dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė su skundais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymais ar skundais. Du kartus buvo atsisakęs valdiško maisto.

13. Teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nebuvo.

14. Pagal nustatytą Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 tvarką, suimtiesiems užtikrinamas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parą. Duomenų, jog ši tvarka nebuvo vykdoma, nebuvo.

15. Teismas nurodė, kad pagal nustatytą Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 tvarką, asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokomai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 02 d. įsakymu Nr. 1/01-243 nustatytą tvarkos papildymą, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami, suimtajam neturint pinigų, ir nemokomai.

16. Teismas taip pat nurodė, kad pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1/01-356 tvarką, suimtiesiems, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, išduodamas sausas davinys.

17. Teismui pateiktoje Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2019 m. sausio 24 d. pažymoje Nr. 60/09-3202 buvo nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI negalimas dėl įstaigos statuso.

18. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kameroje. 2016 m. sausio 21 d. surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 87 oro temperatūra atitinka reikalavimus, santykinė oro drėgmė per didelė, apšvietimas per mažas, pelėsio nėra, matosi vandens nutekėjimo žymės, laikino laikymo kamerose Nr. 3, 5 oro temperatūra per žema, santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 3 atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 5 per didelė, dirbtinė apšvieta per maža, kameroje Nr. 5 šlampa grindys. Kiti patikrinimai atlikti prieš arba po aptariamo laikotarpio.

19. Teismas nusprendė, kad, kaip pareiškėjas ir nurodė savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo per mažas jam tenkantis plotas ir netinkamos sąlygos apgyvendinimo kamerose, tai nebuvo paneigta bylos medžiaga. Nustatyta, jog pareiškėjas visas 49 dienas buvo laikomas sąlygomis, kai jam buvo užtikrinamas teisės aktais numatytas minimalus kameros gyvenamasis plotas, esantys kameroje Nr. 15 pertekliniai baldai neribojo pareiškėjo judėjimo laisvės daugiau, nei yra būtina. Pastebėta, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms iš dalies buvo paneigti Šiaulių visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų išvadomis, nustatant, jog kameroje Nr. 87 oro temperatūra atitiko reikalavimus, tačiau toje pačioje kameroje santykinė oro drėgmė, apšvietimas reikalavimų neatitiko. Šioje kameroje pareiškėjas buvo 6 dienas. Teismas atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje, kas leido konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo, tačiau abejonės yra traktuotinos pareiškėjo naudai. Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymėjo, jog nors tualetai kamerose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, visgi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas, kai sanitarinis mazgas atskiriamas 1,5 m aukščio sienele, nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Bet, atsižvelgus į byloje pateiktus duomenis, jog tualetai yra atskirti mažiausia 2,12 m aukščio sienele, teismas konstatavo, jog privatumas pažeidžiamas nebuvo, tačiau, atsižvelgiant, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertinama kaip pagrįsta. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių tardymo izoliatoriuje rūbų skalbimo tvarka, ar kad būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl numatytų tvarkų pakeitimo, tad argumentas dėl negalėjimo džiovinti rūbus kameroje atmestas.

20. Vertinant sąlygas trumpalaikio sulaikymo ir karantino kamerose, nustatyta, jog jos neatitiko higienos sąlygų, per žema oro temperatūra, kai kuriose per didelė santykinė oro drėgmė, mažas apšvietimas, nebuvo įrengti sanitarinių mazgų atitvarai, tad privatumo pažeidimas yra nustatytas, tačiau pažymėtina, jog per 49 dienas pareiškėjas šiose kamerose buvo 3 kartus, tad poveikis ilgalaikiu negali būti laikomas.

21. Teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 yra patvirtintos „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“, kurių 14.4 punktas numato, jog kamerose privalo būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas), tačiau tų pačių taisyklių 2 punktas numato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Duomenų, jog pareiškėjui buvo būtinas pasinaudojimas vidinio ryšio sistema, nepateikta, tad argumentas dėl signalizacijos mygtuko neužtikrinimo atmestas.

22. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Mechaninio vėdinimo nebuvimas kompensuojamas vėdinimu per langus.

23. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sąlygas, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

24. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipė dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau kaip 33 mėnesiams nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių TI. Taip pat atkreiptas dėmesys, jog pareiškėjas aktyviai kovojo už savo teises, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir net pasirinkdamas tokias kraštutines priemones, kaip badavimas. Tačiau, nurodydamas, jog 2015 m. rugsėjo 2 d. ir 2015 m. rugsėjo 8 d. pradeda badavimą, pareiškėjas kaip bado streiko priežastį naujas įstatymų pataisas, kitų priežasčių, kaip kamerų neatitikimas higienos normoms, per mažas plotas ar pan., nenurodė. Tolesnio savo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jis taip pat nesiskundė dėl jam tenkančio kameros ploto ar kamerų neatitikimo higienos normoms, tad ir šie jo veiksmai leido daryti išvadą, kad jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiškime ar teismo posėdyje.

25. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas visą laiką būtų laikomas kameroje, neatitinkančioje higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta, tad šios abejonės vertinamos pareiškėjo naudai, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (buvimas kamerose, kur higienos reikalavimai vykdomi nebuvo, higienos normų ir privatumo pažeidimai trumpalaikio sulaikymo ir karantino kamerose, šaltis kratos metu) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiškėjui visą laiką, 49 dienų buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, dėl perteklinių baldų buvimo jo judėjimo laisvė nebuvo apribota daugiau, nei būtina, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo neilgą laiką, pažymint, jog pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus daugiau kaip 33 mėnesiams nuo jo išvykimo iš Šiaulių TI, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, įvertinus ir tokias aplinkybes, kaip blogas kvapas kameroje, netinkamos sąlygos kratos ir karantino patalpose, privatumo pažeidimai jose, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, pareiškėjui priteistinas 60 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

III. 26. Pareiškėjas M. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą ir tenkinti visą jo skundą (b. l. 175–176).

27. Pareiškėjas mano, kad negali būti taikoma ieškinio senatis, nes jo valstybė yra Europos Sąjungos šalis. Pareiškėjas prašo iš naujo išnagrinėti jo skundą dėl laikotarpio nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2016 m. kovo 14 d.

28. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 180–182) prašo apeliacinį skundą atmesti.

29. Atsakovo teigimu, nesant įrodymų dėl senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2016 m. kovo 14 d., atlyginimo.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimui atlyginti žalą, patirtai laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2016 m. sausio 6 d., taikė ieškinio senatį. Dėl likusio laikotarpio nustatęs netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI (buvimas kamerose, kur higienos reikalavimai vykdomi nebuvo, higienos normų ir privatumo pažeidimai trumpalaikio sulaikymo ir karantino kamerose, šaltis kratos metu), nusprendė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisti 60 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad ieškinio senaties terminas neturėjo būti taikomas ir turėjo būti vertinamos kalinimo sąlygos visą jo nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2016 m. kovo 14 d.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

34. Dėl ieškinio senaties termino, visų pirma, pažymėtina, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra akcentavęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2006 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Scordino prieš Italiją Nr. 1 89 p. (pareiškimo Nr. 36813/97).

35. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtinti ribojimai būtų proporcingi, jais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Bellet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 23805/94), 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 8225/78), 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93), taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-856-492/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-801-822/2018; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-586-520/2020 ir kt.).

36. Atsižvelgus į tai, vertintina, jog šiuo atveju galėjo ir turėjo būti taikomos būtent nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senatį.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Taigi asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013; 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-958-502/2018; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-417-575/2020 ir kt.).

40. Taikant nuoseklioje teismų praktikoje suformuotus principus nagrinėjamu atveju, spręstina, kad apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Taigi, nuo šio momento, kai laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų, ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Pabrėžtina, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią.

41. Į bylą pateikta 2019 m. sausio 22 d. Pažyma dėl M. J. Nr. 60/09-2841 (b. l. 94–96) patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiais nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2016 m. kovo 9 d. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2019 m. sausio 7 d. (b. l. 6).

42. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, padarytą, kaip teigiama, laikotarpiais nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2016 m. sausio 6 d.

43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

44. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo vertinti pareiškėjo skundo teiginius dėl jo kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu, kuriam taikoma ieškinio senatis, t. y. iki 2016 m. sausio 6 d. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. sausio 13 d. pareiškėjas Šiaulių TI nebuvo (b. l. 95), pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI sąlygas nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. kovo 9 d.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo ypač detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis (49 paras), Šiaulių TI buvo laikomas netinkamomis sąlygomis (higienos normų, privatumo pažeidimai).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, tai, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, o į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo jis kreipėsi tik praėjus daugiau kaip 33 mėnesiams nuo jo išvykimo iš Šiaulių TI, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tuo metu nustatytą minimalią mėnesinę algą, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (60 Eur) yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

47. Apibendrindama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė