b50beda9-0dfc-4ba2-9d02-e4235946fbe5 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-450-485/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13570-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.2.3; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.5.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nuteistojo J.

V. gynėjai advokatei Stasei KupčiÅ«nienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. V. ir nukentėjusiosios R. G. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2018 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme.

Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojimas nesilankyti ir nebendrauti su R. G., įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.  Į bausmės laikÄ nuteistajam įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

Valstybinės teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys tenkintas ir priteista iÅ¡ nuteistojo J. V. Vilniaus teritorinei ligonių kasai (į. k.188783796) 69,68 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devyni eurai 68 ct). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : J. V. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ už tai, kad bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017 m. kovo 21 d. apie 7 val. (duomenys neskelbtini) , gyvenamojo namo kambaryje, smurtavo artimoje aplinkoje prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – R.

G., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, kirviu sudavė jai ne mažiau du smÅ«gius į galvos ir krÅ«tinės sritis, tuo nukentėjusiajai R. G. padarė odos nubrozdinimÄ kaktos deÅ¡inėje pusėje, poodines kraujosruvas nugaros krÅ«tininėje dalyje, muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, galvos ir krÅ«tinės sumuÅ¡imÄ , t. y. nukentėjusiajai R. G. sukėlė fizinį skausmÄ bei dėl VII-VIII kairės pusės Å¡onkaulių lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mai iÅ¡tyrę ir įvertinę byloje esančius įrodymus konstatavo nuteistojo J.

V. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo atžvilgiu, už kÄ jis nuteistas. Apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2018 m. kovo 16 d. nuosprendžio pateikė nuteistasis J. V. ir nukentėjusioji R. G..Apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. prašė Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2018 m. kovo 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Skunde nurodė, jog ne jis R. G. sužalojo, prieÅ¡ jÄ fizinio smurto nenaudojo. PaaiÅ¡kino, jog įvykio naktį jo ir nukentėjusiosios namuose buvo vartojamas alkoholis, kartu su jais buvo ir V. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas, kurio metu, pasibaigus alkoholiui, R.

G. V. varė namo. Apeliantas teigė, jog nukentėjusiÄ jÄ sužalojo V., jis paties įvykio nematė, apie tai jam tapo žinoma iÅ¡ nukentėjusiosios padrikų aiÅ¡kinimų. Manė, jog tiek R. G., tiek jis pats negali atkurti tiksliai įvykio aplinkybių, nes abu buvo neblaivÅ«s. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus davė ir pati nukentėjusioji, tačiau teismas tai vertino kritiÅ¡kai, nuosprendį grindė kitais bylos įrodymais konstatuojant, jog apeliantas nesugebėjo to paneigti. Jo nuomone, tai Å¡iurkščiai pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas, nes imperatyviÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ teismas perkėlė bÅ«tent kaltinamajam.

Teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliantas neginčija nei datos, nei laiko, nei vietos, nei R. G. sužalojimo fakto ir mÄ sto, tačiau tiesioginių, Å¡alutinių ar iÅ¡vestinių įrodymų dėl nuteistojo kaltės patvirtinimo dėl fizinio smurto prieÅ¡ R. G. byloje nėra ir negali bÅ«ti. Tai, kad tarp jo ir nukentėjusiosios parodymų buvo neesminių prieÅ¡taravimų lėmė faktas, jog jie įvykio metu buvo neblaivÅ«s, o dėl kirvio paaiÅ¡kino, kad juo nuteistasis naudojosi kasdien, nes virtuvėje prie krosnies smulkindavo malkas, todėl ir buvo rasta ant jo pėdsakų.

Skunde kėlė abejonę ir dėl liudytojų U. T. bei O. A. parodymų, pastarieji nurodė, jog kas bÅ«tent R. G. padarė sužalojimus jie suprato pagal nukentėjusiosios veido mimikÄ . Teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis nurodė, jog R. G. sužalojo V. iÅ¡ (duomenys neskelbtini).Taip pat skunde nurodė, jog nuosprendyje nurodytas asmuo vardu R. G., tačiau jos nuteistasis nepažįsta, ji nebuvo iÅ¡kviesta į teismo posėdį ir neapklausta apie R. G. sužalojimo aplinkybes, todėl mano, kad nuosprendyje pateiktų įrodymų turinys neatitinka teismo galutinės iÅ¡vados dėl apelianto kaltumo.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji R. G. prašė Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2018 m. kovo 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį J. V. atžvilgiu.Skunde nurodė, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje iÅ¡ esmės aiÅ¡kino, jog J. V. prieÅ¡ apeliantę niekada fizinio smurto nenaudojo ir ne jis jÄ sužalojo. Tvirtino, jog jÄ sužalojo V. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), su kuriuo įvykio naktį namuose vartojo alkoholį. Konfliktas tarp apeliantės ir V.

įvyko dėl to, kad pasibaigus alkoholiui, ji minėtÄ asmenį varė namo. Paties įvykio aplinkybių nukentėjusioji nuosekliai paaiÅ¡kinti negalėjo ir negali, nes tuo metu buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ir ne viskÄ prisimena. Manė, jog teismas nepagrįstai nuteisė J. V., neįrodė jo kaltės, o tikrasis nusikaltėlis liko nenubaustas, prokuroras nesiėmė jokių priemonių kai jam buvo pasakyta kas padarė sužalojimus R. G., o teismas į tai neatsižvelgė. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo J.

V. gynėja advokatė S. K. prašė J. V. apeliacinį skundÄ tenkinti ir apeliantÄ iÅ¡teisinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, kadangi J. V. ir nukentėjusiosios R. G. parodymai vertintini kritiÅ¡kai: J. V. kaip gynybiniai, o nukentėjusiosios kaip siekis padėti nuteistajam iÅ¡vengti atsakomybės.Apeliaciniai skundai netenkinami.BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamasis apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.Apeliantas J.

V. pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , nes bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017 m. kovo 21 d. apie 7 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, smurtavo artimoje aplinkoje prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – R. G., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, t. y. kirviu sudavė jai ne mažiau du smÅ«gius į galvos ir krÅ«tinės sritis, tuo nukentėjusiajai R. G. padarė odos nubrozdinimÄ kaktos deÅ¡inėje pusėje, poodines kraujosruvas nugaros krÅ«tininėje dalyje, muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, galvos ir krÅ«tinės sumuÅ¡imÄ .

Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. G. sukėlė fizinį skausmÄ bei dėl VII-VIII kairės pusės Å¡onkaulių lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Nuteistasis J. V. teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, patvirtino ant nukentėjusiosios R. G. matomus jai padarytus sužalojimus (kraujÄ iÅ¡ lÅ«pos) bei tai, kad ji skundėsi kairės rankos skausmu, tačiau kas sužalojo nukentėjusiÄ jÄ R. G. nematė. Nurodė, jog iÅ¡ netikslių nukentėjusiosios pasakojimų žino, jog R.

G. namo vijo kartu su jais alkoholį vartojusį asmenį vardu V. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog konfliktas buvo ne tik tarp R. G. ir nenustatyto asmens vardu V., bet ir tarp jo bei nukentėjusiosios. Analizuojant jo parodymų turinį nuteistasis jų konflikto neneigė, tačiau neigė smurtavęs prieÅ¡ savo sugyventinę ar jÄ mušęs. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai nurodė ir apeliaciniame skunde, todėl prašė jį iÅ¡teisinti, nes iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų.Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį.

BK 248 straipsnio 1 dalis numato, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, jog nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ Å¡eimos narį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sÄ moningai leidžia jiems kilti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G 302/2017 (06) duomenimis, kuriais patvirtinta, jog R. G. padaryti odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos nugaros krūtininėje dalyje, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, VII-VIII kairės pusės šonkaulių lūžimai, galvos ir krūtinės sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl VII-VIII kairės pusės šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Padarytų sužalojimų pasekmėje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ . Pati nukentėjusioji nurodė, jog jai sužalojimai padaryti suduodant smÅ«gius kirviu. Smurtavimo bÅ«das ir įrankis bei jų sija su kilusiais padariniais teismo iÅ¡tirti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo suformuluota užduotis ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. S 211/2017(01) pagrindu pasitvirtino aplinkybė, jog ant kirvio koto užfiksuoti specialistų pėdsakai yra tik paties nuteistojo J.

V. bei nukentėjusiosios, kadangi ant kirvio rastas žmogaus plaukas, o atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno moteriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. G. DNR profiliu su 99,9999999999999996% tikimybe. Atlikus Y-STR lokusų tyrimÄ , ant kirvio koto vidurinės dalies, gautas dominuojantis DNR profilis, kuris sutampa su J. V. DNR profiliu ne mažesne nei 99,99% tikimybe. Taigi, Å¡is faktas patvirtintas objektyviu ir patikimu bylos įrodymu, kuris patvirtina nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybes bei tai, kad ne J.

V., jokie kito asmens pėdsakai nebuvo rasti. Nuteistasis J. V. neigia kaltę, jog bÅ«tent jis savo veiksmais sužalojo nukentėjusiÄ jÄ , tačiau kaltinimas pasitvirtino ne tik minėtomis objektyviomis specialistų iÅ¡vadomis dėl R. G. sužalojimo, bet ir sprendžiant dėl nusikaltimo subjekto Å¡ioje nusikalstamoje veikoje. Teisingai analizuoti ne tik nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymai, bet ir liudytojų U. T. bei O. A. parodymai, kurių turinys patvirtino, jog pareigÅ«nai nuvykę į įvykio vietÄ pagal gautÄ praneÅ¡imÄ dėl smurto artimoje aplinkoje ir įvertinę aplinkÄ , kur buvo rastas tik pats J.

V. bei R. G., ant kurios matėsi sumuÅ¡imo žymės (kraujuotos lÅ«pos, laikė už kairės rankos, skundėsi skausmu), pareigÅ«nai matė kraujo dėmės ant jos rankovių, kas jiems leido manyti, jog nukentėjusioji buvo sumuÅ¡ta J. V. Vertinant liudytojos D. P. parodymus, kuri atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus Å¡ioje byloje, jais apibÅ«dinama nukentėjusiosios bÅ«sena kaip bijanti ir vengianti kalbėti esant Å¡alia nuteistajam. Tai formuoja manymÄ , jog vis tik nukentėjusioji juto baimę, o kolegijai iÅ¡klausius garso įraÅ¡Ä , kuomet R.

G. skambino į bendrÄ jį pagalbos telefonÄ dėl pagalbos suteikimo, buvo girdėti garsus ir pikto fono vyriÅ¡kio balsas bei pačios nukentėjusiosios teiginiai dėl jos muÅ¡imo. Visa tai apylinkės teismas analizavo ir tyrė, procesinių klaidų Å¡iuo aspektu nepadarė, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu ir Å¡io įrodymo (garso įraÅ¡o) vertinimu gretinant jį su kitais byloje nustatytas ir iÅ¡tirtais įrodymais, kuriais grindžiama nuteistojo kaltė, jo kaltumas įrodytas.

Tai, kas dar kartÄ teisėjų kolegijos įvertinta ir tai, kad nuteistojo ir R. G. versijos nepasitvirtino tik užtikrino, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl subjekto tinkamumo, nurodant, kad nuteistojo neigimas dėl smurtinių veiksmų yra tik bandymas iÅ¡vengti jam kilusios atsakomybės, o nukentėjusiosios tvirtinimas, kad jÄ sužalojo ne J. V. – pagalba nuteistajam. Ne tik Å¡ie paminėti tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai, bet ir bylos iÅ¡tirta raÅ¡ytinė medžiaga atitinkamai patvirtino kaltinimo pagrįstumÄ , o tai, kad teismas kritiÅ¡kai vertino nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus, kuriais siekiama paneigti J.

V. smurtavimÄ prieÅ¡ R. G., apylinkės teismas motyvuotai atmetė.Visa kas nustatyta ir teisėjų kolegijos įvertinta, pagrindžius, jog nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ginčo nėra, buvo padarytas bÅ«tent nuteistojo J. V. veiksmais, bei tai, kad R. G. neginčijamai ir tinkamai įvertinta kaip J. V. sugyventinė ir teisine prasme laikytina Å¡eimos nariu (BPK 248 straipsnio 2 dalis), teismas veikos kvalifikavimo procese pažeidimų nepadarė, teisingai nustatė bÅ«tinus požymius ir savo sprendimÄ motyvavo nusikaltimo sudėties požymių visuma, kas lėmė teisėto nuosprendžio priėmimÄ .

Nors apeliaciniame skunde iÅ¡reikÅ¡ta kritika dėl apylinkės teismo raÅ¡ymo apsirikimo klaidos, skundžiamame nuosprendyje nurodyta ne G., o G. pavardė, tačiau iÅ¡ bylos aplinkybių akivaizdu, jog tik Å¡ioje vienoje vietoje teismas suklydo dėl nukentėjusiosios pavardės, kas nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėto, nes toks apsirikimas nebuvo pagrindas priimti nepagrįstÄ ir neteisėtÄ baigiamÄ jį aktÄ ir nelaikytinas esminiu pažeidimu. Kvalifikuojant veikÄ nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių, dėl jo ginčas nebuvo keltas, todėl visa įvertinus teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Å¡ios veikos teisine kvalifikacija, bÅ«tinųjų (objektyviųjų ir subjektyviųjų) nusikaltimo sudėties požymių visuma pagrįstai įrodyta.

Skunde nuteistasis klaidingai interpretuoja skundžiamo nuosprendžio motyvus teigdamas, jog imperatyviÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ teismas perkėlė bÅ«tent jam, tačiau tokia jo pozicija nepagrįsta vien tuo, jog ikiteisminį tyrimÄ atliko pareigÅ«nai ir Å¡iam tyrimui vadovavo prokuroras, kuris suraÅ¡ydamas kaltinamÄ jį aktÄ ir jį perduodamas teismui kartu su byla, buvo įsitikinęs dėl kaltinime nurodytos veikos kvalifikacijos teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, juos įvertino ir konstatavo kaltinimo pasitvirtinimÄ .

Visa tai patvirtina, kad nuteistojo kaltė, jÄ patvirtinantys duomenys buvo tiriami ir įrodyti teismo pripažintais teisėtais ir objektyviais įrodymais, tačiau nuteistojo teiginiai teismui, kad jo nekaltumÄ galėjo patvirtinti eilė liudytojų, tokių aplinkybių ir nurodytų asmenų J. V. teismui nenurodė, todėl tokia jo pozicija ir buvo pagrįstai atmesta, kadangi J. V. kaltei patvirtinti byloje esančių objektyvių įrodymų teismui pakako. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti ar jie patikimi ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Formuojamojoje teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.Skunde teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo metu nei tyrimÄ atlikusieji pareigÅ«nai, nei prokuroras nesiėmė priemonių nustatyti apeliantų įvardinto ir apibÅ«dinto asmens vardu V. bei jo sÄ sajos su padarytu nusikaltimu, nepagrįsti, kadangi Å¡i nurodyta nukentėjusiosios versija buvo tirta, tačiau nepasitvirtino.Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. kovo 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, pateiktų ir išnagrinėtų apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a: nuteistojo J. V. ir nukentėjusiosios R. G. apeliacinius skundus atmesti.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                       JÅ«ratė Jakubonienė                                        Algirdas Remeika                                        Gytis Večerskas                         Â