2022-08-24 Nr. AB-20766-4-69-3-00281-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3687-968/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00281-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiams H. M. M. M., A. A. R. R., jų atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovui Dariui Kazėnui,

vertėjaujant Mecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečių H. M. M. M., A. A. R. R., bei jų nepilnamečių vaikų J. H. I. I., W. H. I. I. ir S. H. I. I. apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiams H. M. M. M., A. A. R. R., bei jų nepilnamečiams vaikams J. H. I. I., W. H. I. I. ir S. H. I. I..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus (toliau – ir Skyrius) teikimas, kuriuo prašyta (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatantiems H. M. M. M., (duomenys neskelbtini) ir A. A. R. R., (duomenys neskelbtini) bei jų nepilnamečiams vaikams J. H. I. I., (duomenys neskelbtini), W. H. I. I., (duomenys neskelbtini) ir S. H. I. I., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsieniečiai) 6 (šešiems) mėnesiams skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Teikime nurodyta, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos pareigūnai, Šalčininkų rajono savivaldybės, Poškonių seniūnijos, Liudvinavo kaimo prieigose 2021 m. liepos 17 d., apie 21.30 val. sulaikė iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 0937 – Nr. 0936 Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirtusius 17 asmenų grupę, (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistačiusius asmenis. Tarp 17 neteisėtai valstybės sieną perėjusių asmenų buvo vienos šeimos nariai H. M. M. M., (duomenys neskelbtini) ir A. A. R. R., (duomenys neskelbtini), bei jų nepilnamečiai vaikai J. H. I. I., (duomenys neskelbtini), W. H. I. I., (duomenys neskelbtini) ir S. H. I. I., (duomenys neskelbtini). Asmenys neturėjo tapatybę patvirtinančių dokumentų, vizų ar kitų dokumentų suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje. Sulaikyti asmenys prieglobsčio nei raštu nei žodžiu nesiprašė. 2021 m. rugpjūčio 3 d. užsieniečiai pasiprašė prieglobsčio ir buvo pradėti pirminiai prieglobsčio procedūros veiksmai.

3. Minėti užsieniečiai buvo apgyvendinti VSAT. Vėliau 2021 m. rugpjūčio 20 d. užsieniečiai buvo perkelti į Centrą, adresu Jonavos raj. sav., Ruklos mstl., Karaliaus Mindaugo g. 18, kur gyvena iki šiol.

4. 2021 m. spalio 27 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) užsieniečių atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 21M36088 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 25 d. užsieniečiai nesutiko su priimtu Departamento sprendimu, apskundė sprendimą Nr. 21M36088 Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai ir prašė jį panaikinti.

5. 2021 m. lapkričio 19 d. Departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija priėmė sprendimą Nr. 6K-1514 skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. 2022 m. sausio 18 d. Departamentas užsieniečio H. M. M. M. atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 22S58547, kuriame nusprendė: 1) įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; 2) apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. 2022 m. sausio 21 d. analogišką sprendimą Nr. 22S59806 Departamentas priėmė A. A. R. R., (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų J. H. I. I. (2022 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. 22S60123), W. H. I. I., (duomenys neskelbtini) (2022 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. 22S60124) ir S. H. I. I., (duomenys neskelbtini) (2022 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. 22S58543) atžvilgiu.

7. 2022 m. vasario 1 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1790-1066/2022 užsieniečių skundą tenkinti iš dalies, pakeitė Departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 21M36088 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti H. M. M. M. ir A. A. R. R., atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”; pakeitė Departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 21M36088 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi H. M. M. M. ir A. A. R. R., pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai pakeitė Departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 6K-1514 dalį. Likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teikime nurodė, kad užsieniečiai akivaizdžiai piktnaudžiauja Lietuvos migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką jie atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kertant valstybės sieną, nepateikė vizos ar leidimo gyventi, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje, neturėdami jokių asmens tapatybės dokumentų, tik jų kopijas, o prieglobsčio prašymus pateikė tik 2021 m. rugpjūčio 3 d., o sulaikyti buvo 2021 m. liepos 17 d. Taip pat užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimui, kuris yra galutinis ir neskundžiamas, pasikeitė užsieniečių ir jų nepilnamečių vaikų teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

9. VSAT Skyrius prašė teikimą tenkinti.

10. Užsieniečiai, kurių atžvilgiu prašoma pratęsti alternatyvią sulaikymui priemonę paaiškino, kad jų šeima nori judėjimo laisvės, prašė teikimą tenkinti iš dalies ir neapriboti motinai ir vaikams jų judėjimo laisvės.

II. 11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimu buvo nuspręsta VSAT Skyriaus teikimą tenkinti visiškai.

12. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad užsieniečiai akivaizdžiai piktnaudžiauja Lietuvos migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką jie atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kertant valstybės sieną, nepateikė vizos ar leidimo gyventi, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje, neturėdami jokių asmens tapatybės dokumentų, tik jų kopijas, o prieglobsčio prašymus pateikė tik 2021 m. rugpjūčio 3 d., o sulaikyti buvo 2021 m. liepos 17 d. Taip pat tai, kad užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimui, kuris yra galutinis ir neskundžiamas, pasikeitė užsieniečių ir jų nepilnamečių vaikų teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

13. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas manyti, kad užsieniečiai, siekdami išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti ar bandyti savarankiškai išvykti, tuo sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, todėl egzistuoja sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, jų atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2022 m. kovo 28 d.

III. 14. Užsieniečiai apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą, pritaikant (duomenys neskelbtini) piliečiams H. M. M. M.. (duomenys neskelbtini), A. A. R. R., (duomenys neskelbtini) ir jų vaikams J. H. I. I., (duomenys neskelbtini), W. H. I. I., (duomenys neskelbtini), S. H. I. I., (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Užsieniečiai nurodo, kad pagrindų riboti jų judėjimą nėra. Be to, VSAT ir Departamentas, pasak užsieniečių, netikrino, jų elgesio Centre, neapklausė Centre dirbančių darbuotojų, ar jie turi nusiskundimų jų elgesiu, ar pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles ar kitus teisės aktus. Nors ir atvyko į Lietuvos Respubliką galimai neteisingu būdu, tačiau mano, kad jų atžvilgiu netikslinga taikyti pačią griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

16. Atkreipia dėmesį, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčių prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kart su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

17. VSAT Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad neprieštarautų, jog užsieniečių apeliacinis skundas būtų patenkintas ir jiems būtų pritaikyta jų prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas VSAT teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės užsieniečiams taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

19. Pirmosios instancijos teismas tenkino VSAT teikimą, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečiai yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai, neturi socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyti.

20. Užsieniečiai apeliaciniame skunde prašo skirti jiems švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti juos Centre, netaikant jiems judėjimo laisvės apribojimų, nes užsieniečiai Centre apgyvendinimo laikotarpiu gerai elgėsi, o be to, turi nepilnamečių vaikų.

21. Byloje nustatyta, kad Departamentas priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir sprendimui įsiteisėjus išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Užsieniečiai minėtą sprendimą apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu užsieniečių skundą tenkino iš dalies – pakeitė sprendimo dalį dėl išsiuntimo, uždrausdamas užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti bei apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, kitus skundo reikalavimus atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. kovo 9 d. nutartimi užsieniečių skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, užsieniečiai nebėra prieglobsčio prašytojai.

22. Susiklosčius aukščiau minėtai situacijai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis) – ar ginčijamu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimu buvo pagrįstai tenkintas VSAT teikimas.

23. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

24. LVAT praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143-3565/2008, 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575-6127/2010). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

25. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčių prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kart su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad užsieniečiai nėra pažeidę Centro vidaus tvarkos taisyklių ir nepadarė jokių kitų pažeidimų. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento arba jo kopijos nepateikimas savaime neįrodo asmens nebendradarbiavimo. Užsieniečiui griežčiausia laisvės ribojimo priemonė jau taikoma ilgiau nei 1 metai (nuo 2021 m. liepos 17 d.). Byloje taip pat nėra nebendradarbiavimą pagrindžiančių duomenų. Nenustatyta, jog užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taip pat Centras neprieštarauja, kad užsieniečiams būtų taikyta jų prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, užsieniečiams iš esmės gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

27. Taigi pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie išvados, jog judėjimo laisvės ribojimo priemonės, leidžiant judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, ribojančios užsieniečių judėjimo laisvę, taikymas šiuo atveju yra pakankamas ir proporcingas siekiamiems tikslams, tinkamai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei šiuo metu taikomos priemonės prigimtį, tikslą, pažymi, jog nagrinėjamu atveju šios priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, nėra tinkama ir proporcinga priemonė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad užsieniečiams taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje teritorijoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2022 m. kovo 28 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, keistina į alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, užsieniečių apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, skiriant užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečių H. M. M. M., A. A. R. R., bei jų nepilnamečių vaikų J. H. I. I., W. H. I. I. ir S. H. I. I. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti: (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatantiems H. M. M. M., (duomenys neskelbtini) ir A. A. R. R., (duomenys neskelbtini) bei jų nepilnamečiams vaikams J. H. I. I., (duomenys neskelbtini), W. H. I. I., (duomenys neskelbtini) ir S. H. I. I., (duomenys neskelbtini), skirti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, nuo 2022 m. kovo 28 d. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Iveta Pelienė