b5086b2b-e5e3-4dbb-81e5-ed5b3a45eb91 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-518/2018                                  Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01041-2011-8            Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.3.7.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.6.2.1.; 1.2.18.7.2.; 1.2.18.10.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.1.; 2.4.6.4.4. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,nuteistajam G.

M. ir jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,nuteisto juridinio asmens UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. M. ir nuteisto juridinio asmens UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo:G. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 219 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 15 MGL (564 Eur) dydžio bauda;- pagal BK 219 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du bei G.

M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta 350 MGL (13 181 Eur) bauda bei G. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant G.

M. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, atlyginti turtinę žalÄ , taip pat G. M. atimta teisė dirbti vadovaujamÄ darbÄ 3 (trejiems) metams.UAB „M“ (duomenys pakeisti) pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 20 straipsnio 2 dalyje, 219 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista 15 000 MGL (564 900 Eur) dydžio bauda.IÅ¡ G. M. priteista:- BUAB „M“ (duomenys pakeisti) naudai 598 825,13 Eur turtinės žalos atlyginimo;- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 111 291,50 Eur turtinės žalos atlyginimo;- 936,03 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybės naudai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :1.

G. M. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir tuo metu atlikdamas kasininko pareigas, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningÄ nusikalstamÄ tikslÄ pasisavinti didelės vertės svetimÄ UAB „M“ (duomenys pakeisti) turtÄ , per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d., per tiksliai nenustatytÄ skaičių kartų iÅ¡ bendrovės kasos paėmė 2 067 623,42 Lt, nepateikė Å¡ių piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „M“ (duomenys pakeisti) veikloje pateisinančių dokumentų bei jų į bendrovės kasÄ negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ 2 067 623,42 Lt grynųjų pinigų, taip padarydamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) 2 067 623,42 Lt (598 825,13 Eur) turtinę žalÄ .2.

Taip pat G. M. ir BUAB „M“ (duomenys pakeisti) nuteisti už tai, kad G. M., bÅ«damas UAB „M“ (duomenys pakeisti) (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, ir UAB „M“ (duomenys pakeisti), atstovaujama G. M., kuris eidamas vadovaujančias pareigas ir turėdamas teisę atstovauti juridinį asmenį, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklÄ , veikdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) vardu, jos naudai ir interesais, vieninga tyčia ir turėdamas vieningÄ nusikalstamÄ tikslÄ nesumokėti apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių, pažeidė 2004 m. balandžio 13 d.

Nr. IX-2112 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kad „mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimo teisės akto nustatytu terminu“, 89 straipsnio 3 dalies reikalavimÄ , kad „Mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos, jeigu mokesčio įstatymas nenustato kito termino“, laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. sausio 1 d. pateikęs deklaracijas popieriniu variantu, o nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 28 d. pateikęs deklaracijas elektroniniu bÅ«du, t. y. 2003 m. gruodžio 1 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. kovo 26 d., 2007 m. balandžio 25 d., 2007 m. gegužės 25 d., 2007 m. birželio 26 d., 2007 m. liepos 25 d., 2007 m. rugpjūčio 27 d., 2007 m. rugsėjo 25 d., 2007 m. spalio 25 d., 2007 m. lapkričio 26 d., 2008 m. sausio 25 d., 2008 m. balandžio 25 d., 2008 m. gegužės 26 d. ir 2008 m. birželio 25 d.

– pridėtinės vertės mokesčio, 2003 m. gruodžio 11 d., 2003 m. gruodžio 29 d., 2004 m. spalio 1 d., 2006 m. spalio 2 d., 2007 m. spalio 1 d., 2008 m. kovo 31 d. ir 2008 m. birželio 30 d. – pelno mokesčio apmokestinamųjų vienetų duomenų, 2004 m. vasario 25 d., 2004 m. kovo 25 d,, 2004 m. balandžio 26 d., 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. birželio 25 d., 2004 m. liepos 26 d., 2004 m. rugpjūčio 25 d., 2004 m. rugsėjo 27 d., 2004 m. spalio 25 d., 2004 m. lapkričio 25 d., 2004 m. gruodžio 27 d., 2005 m. sausio 25 d., 2005 m. vasario 25 d., 2005 m. kovo 25 d., 2005 m. balandžio 25 d., 2005 m. gegužės 25 d., 2005 m. birželio 27 d. ir 2005 m. liepos 25 d.

– atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo, 2004 m. kovo 31 d. – mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ , 2004 m. rugsėjo 15 d., 2004 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. vasario 28 d., 2005 m. balandžio 15 d., 2005 m. gegužės 2 d., 2008 m. balandžio 30 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m. birželio 30 d. ir 2008 m. liepos 31 d. – GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 2006 m. sausio 31 d., 2006 m. kovo 31 d., 2006 m. gegužės 2 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. spalio 2 d., 2006 m. liepos 31 d., 2006 m. rugpjūčio 31 d., 2006 m. spalio 31 d., 2006 m. lapkričio 30 d., 2007 m. sausio 2 d., 2007 m. vasario 28 d., 2007 m. balandžio 2 d., 2007 m. gegužės 2 d., 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 2 d., 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2007 m. spalio 1 d., 2007 m. spalio 31 d., 2007 m. lapkričio 30 d., 2008 m. sausio 2 d., 2008 m. sausio 31 d., 2008 m. vasario 29 d., 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. balandžio 30 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m. birželio 30 d. ir 2008 m. liepos 31 d.

– gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 2007 m. spalio 1 d. – socialinio mokesčio, 2008 m. vasario 1 d. – nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas Marijampolės apskrities VMI, kuriose deklaravo mokėtinus mokesčius, tačiau laiku nesumokėjo mokesčių, po to, kai valstybės įgaliota institucija – Marijampolės apskrities VMI 2008 m. rugsėjo 5 d. priminimu Nr. A-09-07-5542 priminė apie pareigÄ sumokėti mokesčius, o bÅ«tent:

GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų mokėjimas / įmoka – 4 011 Lt, juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis / mokėjimas / įmoka – 450 Lt; pelno mokestis uždarųjų akcinių bendrovių / mokėjimas / įmoka – 19 448 Lt; laikinasis socialinis mokestis / mokėjimas / įmoka – 4 614 Lt; GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais / mokėjimas / įmoka – 16 613,20 Lt, iÅ¡ viso nesumokėjo 45 136,20 Lt, nors pagal UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentus pilnai turėjo finansinių galimybių sumokėti visus mokesčius.Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ G.

M., pateikęs 2003 m. gruodžio 29 d., 2004 m. spalio 1 d., 2006 m. spalio 2 d., 2007 m. spalio 1 d., 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 30 d. ir 2008 m. spalio 1 d. – pelno mokesčio apmokestinamųjų vienetų duomenų, 2004 m. vasario 25 d., 2004 m. kovo 25 d., 2004 m. balandžio 26 d., 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. birželio 25 d., 2004 m. liepos 26 d., 2004 m. rugpjūčio 25 d., 2004 m. rugsėjo 27 d., 2004 m. spalio 25 d., 2004 m. lapkričio 25 d., 2004 m. gruodžio 27 d., 2005 m. sausio 25 d., 2005 m. vasario 25 d., 2005 m. kovo 25 d., 2005 m. balandžio 25 d., 2005 m. gegužės 25 d., 2005 m. birželio 27 d. ir 2005 m. liepos 25 d.

– atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo, 2004 m. kovo 1 d., 2004 m. rugsėjo 15 d., 2004 m. rugsėjo 30 d., 2004 m. spalio 15 d., 2004 m. lapkričio 2 d., 2004 m. lapkričio 15 d., 2004 m. lapkričio 30 d., 2004 m. gruodžio 15 d., 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. vasario 28 d., 2005 m. balandžio 15 d., 2005 m. gegužės 2 d., 2005 m. birželio 30 d., 2005 m. rugpjūčio 31 d., 2005 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. gruodžio 15 d., 2005 m. lapkričio 2 d., 2005 m. lapkričio 30 d., 2006 m. sausio 3 d., 2006 m. vasario 15 d., 2006 m. kovo 15 d., 2006 m. balandžio 19 d., 2006 m. gegužės 15 d., 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. liepos 31 d., 2006 m. rugpjūčio 31 d., 2006 m. spalio 2 d., 2006 m. spalio 31 d., 2006 m. lapkričio 30 d., 2007 m. sausio 2 d., 2007 m. sausio 31 d., 2007 m. vasario 28 d., 2007 m. balandžio 2 d., 2007 m. gegužės 2 d., 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 2 d., 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2007 m. spalio 1 d., 2007 m. spalio 31 d., 2007 m. lapkričio 30 d., 2008 m. sausio 2 d., 2008 m. vasario 29 d., 2008 m. balandžio 30 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m. liepos 31 d., 2008 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. spalio 31 d. ir 2008 m. gruodžio 1 d.

– GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 2004 m. birželio 25 d., 2004 m. liepos 26 d., 2004 m. rugpjūčio 25 d., 2004 m. rugsėjo 27 d., 2004 m. spalio 25 d., 2004 m. lapkričio 25 d., 2004 m. gruodžio 27 d., 2005 m. sausio 25 d., 2005 m. vasario 25 d., 2005 m. kovo 25 d., 2005 m. balandžio 25 d., 2005 m. gegužės 25 d., 2005 m. birželio 27 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. kovo 25 d., 2007 m. balandžio 25 d., 2007 m. gegužės 25 d., 2007 m. birželio 26 d., 2007 m. liepos 25 d., 2007 m. rugpjūčio 27 d., 2007 m. rugsėjo 25 d., 2007 m. spalio 25 d., 2007 m. lapkričio 26 d., 2008 m. sausio 25 d., 2008 m. balandžio 25 d., 2008 m. gegužės 26 d. ir 2008 m. birželio 25 d.

– pridėtinės vertės mokesčio, 2005 m. rugpjūčio 31 d. – mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ , 2006 m. sausio 31 d., 2006 m. kovo 31 d., 2006 m. gegužės 2 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. liepos 31 d., 2006 m. rugpjūčio 31 d., 2006 m. spalio 2 d., 2006 m. spalio 31 d., 2006 m. lapkričio 30 d., 2007 m. sausio 2 d., 2007 m. vasario 28 d., 2007 m. balandžio 2 d., 2007 m. gegužės 2 d., 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 2 d., 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2007 m. spalio 1 d., 2007 m. spalio 31 d., 2007 m. lapkričio 30 d., 2008 m. sausio 2 d., 2008 m. sausio 31 d., 2008 m. vasario 29 d., 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. balandžio 30 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. liepos 31 d., 2008 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. spalio 31 d. ir 2008 m. gruodžio 1 d.

– GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 2007 m. spalio 1 d. ir 2008 m. rugsėjo 30 d. – socialinio mokesčio, 2008 m. vasario 1 d. – nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas Marijampolės apskrities VMI, kuriose deklaravo mokėtinus mokesčius, tačiau laiku nesumokėjo mokesčių, po to kai valstybės įgaliota institucija – Marijampolės apskrities VMI 2008 m. gruodžio 30 d. priminimu Nr. A-09-07-7255 priminė apie pareigÄ sumokėti mokesčius GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų mokėjimas / įmoka – 611 Lt; juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis / mokėjimas / įmoka – 450 Lt; pelno mokestis uždarųjų akcinių bendrovių / mokėjimas / įmoka – 3 9172 Lt; laikinasis socialinis mokestis / mokėjimas / įmoka – 8 394 Lt;

GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais / mokėjimas / įmoka – 32 522,20 Lt, iÅ¡ viso nesumokėjo 85 149,20 Lt, nors pagal UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentus pilnai turėjo finansinių galimybių sumokėti visus mokesčius.Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ G. M., pateikęs 2004 m. birželio 25 d., 2004 m. liepos 26 d., 2004 m. rugpjūčio 25 d., 2004 m. rugsėjo 27 d., 2004 m. spalio 25 d., 2004 m. lapkričio 25 d., 2004 m. gruodžio 27 d., 2005 m. sausio 25 d., 2005 m. vasario 25 d., 2005 m. kovo 25 d., 2005 m. balandžio 25 d., 2005 m. gegužės 25 d., 2005 m. birželio 27 d. ir 2005 m. liepos 25 d.

– atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo, 2004 m. birželio 25 d., 2004 m. liepos 26 d., 2004 m. rugpjūčio 25 d., 2004 m. rugsėjo 27 d., 2004 m. spalio 25 d., 2004 m. lapkričio 25 d., 2004 m. gruodžio 27 d., 2005 m. sausio 25 d., 2005 m. vasario 28 d., 2005 m. kovo 25 d., 2005 m. balandžio 25 d., 2005 m. gegužės 25 d., 2005 m. birželio 27 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. kovo 26 d., 2007 m. balandžio 25 d., 2007 m. gegužės 25 d., 2007 m. birželio 26 d., 2007 m. liepos 25 d., 2007 m. rugpjūčio 27 d., 2007 m. rugsėjo 25 d., 2007 m. spalio 25 d., 2007 m. lapkričio 26 d., 2008 m. sausio 25 d., 2008 m. balandžio 25 d., 2008 m. gegužės 26 d., 2008 m. birželio 25 d., 2008 m. gruodžio 29 d., 2009 m. vasario 25 d., 2009 m. balandžio 27 d., 2009 m. kovo 25 d., 2009 m. gegužės 25 d. ir 2009 m. birželio 25 d.

– pridėtinės vertės mokesčio, 2004 m. rugsėjo 15 d., 2004 m. rugsėjo 30 d., 2004 m. spalio 15 d., 2004 m. lapkričio 2 d., 2004 m. lapkričio 15 d., 2004 m. lapkričio 30 d., 2004 m. gruodžio 15 d., 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. vasario 28 d., 2005 m. balandžio 15 d., 2005 m. gegužės 2 d., 2005 m. birželio 30 d., 2005 m. rugpjūčio 31 d., 2005 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. lapkričio 2 d., 2005 m. lapkričio 30 d., 2005 m. gruodžio 15 d., 2006 m. sausio 3 d., 2006 m. vasario 15 d., 2006 m. kovo 15 d., 2006 m. balandžio 19 d., 2006 m. gegužės 15 d., 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. liepos 31 d., 2006 m. rugpjūčio 31 d., 2006 m. spalio 2 d., 2006 m. spalio 31 d., 2006 m. lapkričio 30 d., 2007 m. sausio 2 d., 2007 m. sausio 31 d., 2007 m. vasario 28 d., 2007 m. balandžio 2 d., 2007 m. gegužės 2 d., 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 2 d., 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2007 m. spalio 1 d., 2007 m. spalio 31 d., 2007 m. lapkričio 30 d., 2008 m. sausio 2 d., 2008 m. vasario 29 d., 2008 m. balandžio 30 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m. liepos 31 d., 2008 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. spalio 31 d., 2008 m. gruodžio 1 d., 2008 m. gruodžio 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. kovo 31 d., 2009 m. balandžio 30 d. ir 2009 m. gegužės 15 d.

– GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 2004 m. spalio 1 d., 2006 m. spalio 2 d., 2007 m. spalio 1 d., 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 30 d. ir 2008 m. spalio 1 d. – pelno mokesčio apmokestinamųjų vienetų duomenų, 2005 m. rugpjūčio 31 d. – mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ , 2006 m. sausio 31 d., 2006 m. gegužės 2 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. kovo 31 d., 2006 m. liepos 31 d., 2006 m. rugpjūčio 31 d., 2006 m. spalio 2 d., 2006 m. spalio 31 d., 2006 m. lapkričio 30 d., 2007 m. sausio 2 d., 2007 m. vasario 28 d., 2007 m. balandžio 2 d., 2007 m. gegužės 2 d., 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 2 d., 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2007 m. spalio 1 d., 2007 m. spalio 31 d., 2007 m. lapkričio 30 d., 2008 m. sausio 2 d., 2008 m. sausio 31 d., 2008 m. vasario 29 d., 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. balandžio 30 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. liepos 31 d., 2008 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. spalio 31 d., 2008 m. gruodžio 1 d., 2008 m. gruodžio 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. kovo 31 d. ir 2009 m. balandžio 30 d.

– GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 2007 m. spalio 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d. – socialinio mokesčio, 2008 m. vasario 1 d., 2009 m. vasario 2 d. – nekilnojamojo turto mokesčio, 2009 m. gegužės 15 d. – PSD įmokos iÅ¡skaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų kitų pajamų, nuo kurių iÅ¡skaičiuojamos GPM, deklaracijas Marijampolės apskrities VMI, kuriose deklaravo mokėtinus mokesčius, tačiau laiku nesumokėjo mokesčių, po to kai valstybės įgaliota institucija – Marijampolės apskrities VMI 2009 m. liepos 13 d. priminimu Nr. A-09-07-1387 priminė apie pareigÄ sumokėti mokesčius:

PSD įmokos išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas GPM mokestis / mokėjimas / įmoka – 30 Lt; juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis / mokėjimas / įmoka – 3 818 Lt; laikinasis socialinis mokestis / mokėjimas / įmoka – 8 394 Lt; GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų mokėjimas / įmoka – 5 361 Lt; pelno mokestis juridinių asmenų pelno mokestis uždarųjų akcinių bendrovių / mokėjimas / įmoka – 39 172 Lt;

PVM mokamas juridinių asmenų / mokėjimas / įmoka – 76 735 Lt; GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais / mokėjimas / įmoka – 50 099,20 Lt, iÅ¡ viso nesumokėjo 183 609,20 Lt, nors pagal UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentus pilnai turėjo finansinių galimybių sumokėti visus mokesčius.Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ G. M., pateikęs 2005 m. birželio 27 d., 2005 m. liepos 25 d. – atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo, 2005 m. birželio 27 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. kovo 26 d., 2007 m. balandžio 25 d., 2007 m. gegužės 25 d., 2007 m. birželio 26 d., 2007 m. liepos 25 d., 2007 m. rugpjūčio 27 d., 2007 m. rugsėjo 25 d., 2007 m. spalio 25 d., 2007 m. lapkričio 26 d., 2008 m. sausio 25 d., 2008 m. balandžio 25 d., 2008 m. gegužės 26 d., 2008 m. birželio 25 d., 2008 m. gruodžio 29 d., 2009 m. vasario 25 d., 2009 m. kovo 25 d., 2009 m. balandžio 27 d., 2009 m. gegužės 25 d., 2009 m. birželio 25 d., 2009 m. liepos 27 d., 2009 m. rugpjūčio 25 d., 2009 m. rugsėjo 25 d., 2009 m. spalio 26 d., 2009 m. lapkričio 25 d., 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. sausio 25 d., 2010 m. vasario 25 d., 2010 m. kovo 25 d., 2010 m. balandžio 26 d., 2010 m. gegužės 25 d. ir 2010 m. birželio 28 d.

– pridėtinės vertės mokesčio, 2005 m. birželio 30 d., 2005 m. rugpjūčio 31 d., 2005 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. lapkričio 2 d., 2005 m. lapkričio 30 d., 2005 m. gruodžio 15 d., 2006 m. sausio 3 d., 2006 m. vasario 15 d., 2006 m. balandžio 19 d., 2006 m. kovo 15 d., 2006 m. gegužės 15 d., 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. liepos 31 d., 2006 m. rugpjūčio 31 d., 2006 m. spalio 2 d., 2006 m. spalio 31 d., 2006 m. lapkričio 30 d., 2007 m. sausio 2 d., 2007 m. sausio 31 d., 2007 m. vasario 28 d., 2007 m. balandžio 2 d., 2007 m. gegužės 2 d., 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 2 d., 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2007 m. spalio 1 d., 2007 m. spalio 31 d., 2007 m. lapkričio 30 d., 2008 m. sausio 2 d., 2008 m. vasario 29 d., 2008 m. balandžio 30 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m. liepos 1 d., 2008 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. spalio 31 d., 2008 m. gruodžio 1 d., 2008 m. gruodžio 31 d., 2009 m. vasario 17 d., 2009 m. kovo 16 d., 2009 m. balandžio 15 d., 2009 m. balandžio 30 d., 2009 m. gegužės 15 d., 2009 m. birželio 1 d., 2009 m. birželio 15 d., 2009 m. birželio 30 d., 2009 m. liepos 15 d., 2009 m. rugpjūčio 17 d., 2009 m. rugsėjo 15 d., 2009 m. spalio 15 d., 2009 m. lapkričio 2 d., 2009 m. lapkričio 16 d., 2009 m. gruodžio 15 d., 2009 m. gruodžio 31 d., 2010 m. balandžio 15 d. ir 2010 m. gegužės 17 d.

– GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 2005 m. rugpjūčio 31 d., 2009 m. rugpjūčio 31 d., 2010 m. kovo 1 d. – mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ , 2006 m. spalio 2 d., 2007 m. spalio 1 d., 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. spalio 1 d. – pelno mokesčio apmokestinamųjų vienetų duomenų, 2006 m. sausio 31 d., 2006 m. kovo 31 d., 2006 m. balandžio 30 d., 2006 m. gegužės 2 d., 2006 m. spalio 2 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. liepos 31 d., 2006 m. rugpjūčio 31 d., 2006 m. spalio 31 d., 2006 m. lapkričio 30 d., 2007 m. sausio 2 d., 2007 m. vasario 28 d., 2007 m. balandžio 2 d., 2007 m. gegužės 2 d., 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 2 d., 2007 m. liepos 31 d., 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2007 m. spalio 1 d., 2007 m. spalio 31 d., 2007 m. lapkričio 30 d., 2008 m. sausio 2 d., 2008 m. sausio 31 d., 2008 m. vasario 29 d., 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. balandžio 30 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m. liepos 31 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. spalio 31 d., 2008 m. gruodžio 1 d., 2008 m. gruodžio 31 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. vasario 17 d., 2010 m. kovo 15 d., 2010 m. kovo 31 d., 2010 m. gegužės 17 d. ir 2010 m. gegužės 31 d.

– GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 2007 m. spalio 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d. – socialinio mokesčio, 2008 m. vasario 1 d., 2009 m. vasario 2 d., 2010 m. vasario 1 d. – nekilnojamojo turto mokesčio, 2009 m. sausio 15 d., 2009 m. vasario 17 d., 2009 m. kovo 16 d., 2009 m. balandžio 15 d., 2009 m. gegužės 15 d., 2009 m. birželio 15 d., 2009 m. liepos 15 d., 2009 m. rugpjūčio 17 d., 2009 m. rugsėjo 15 d., 2009 m. spalio 15 d., 2009 m. lapkričio 16 d. ir 2009 m. gruodžio 15 d.

– PSD įmokos iÅ¡skaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų kitų pajamų, nuo kurių iÅ¡skaičiuojamas GPM deklaracijas Marijampolės apskrities VMI, kuriose deklaravo mokėtinus mokesčius, tačiau laiku nesumokėjo mokesčių, po to kai valstybės įgaliota institucija – Marijampolės apskrities VMI 2010 m. liepos 1 d. priminimu Nr. A-09-07-2175 tinkamai priminė apie pareigÄ sumokėti mokesčius: PSD įmokos iÅ¡skaičiuotos asmenų nuo nuolatinių gyventojų kitų pajamų, nuo kurių iÅ¡skaičiuojamas GPM / mokėjimas / įmoka – 143 Lt; juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis / mokėjimas / įmoka – 4 310 Lt; aplinkos terÅ¡imo mokestis už terÅ¡alų iÅ¡ stacionarių tarÅ¡os Å¡altinių iÅ¡metimÄ Ä¯ aplinkÄ / mokėjimas / įmoka – 410 Lt; laikinasis socialinis mokestis / mokėjimas / įmoka – 8 394 Lt;

GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų / mokėjimas / įmoka – 7 576 Lt; pelno mokestis juridinių asmenų pelno mokestis uždarųjų akcinių bendrovių / mokėjimas / įmoka – 300 496 Lt; GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais / mokėjimas / įmoka – 4 205,64 Lt, iÅ¡ viso nesumokėjo 364 127,64 Lt, nors pagal UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentus pilnai turėjo finansinių galimybių sumokėti visus mokesčius.Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ G.

M., pateikęs 2008 m. sausio 31 d. ir 2011 m. kovo 24 d. – avansinio pelno mokesčio, 2007 m. gruodžio 27 d. ir 2008 m. lapkričio 27 d. – metines pelno mokesčio, 2007 m. rugpjūčio 29 d., 2008 m. gruodžio 29 d., 2009 m. vasario 25 d., patikslintÄ 2009 m. gegužės 12 d., 2009 m. kovo 25 d., patikslintÄ 2009 m. gegužės 12 d., 2009 m. balandžio 27 d., 2009 m. gegužės 24 d., 2009 m. birželio 25 d., 2009 m. liepos 24 d., 2009 m. rugpjūčio 24 d., 2009 m. rugsėjo 25 d., 2009 m. spalio 26 d., 2009 m. lapkričio 26 d., 2009 m. gruodžio 24 d., 2010 m. vasario 25 d., 2010 m. kovo 25 d., 2010 m. birželio 23 d., 2010 m. liepos 26 d., 2010 m. rugpjūčio 25 d., 2010 m. rugsėjo 27 d., 2010 m. spalio 25 d., 2010 m. lapkričio 24 d., 2011 m. vasario 18 d., 2011 m. kovo 24 d., 2011 m. balandžio 21 d., 2011 m. gegužės 20 d., 2011 m. birželio 22 d.

– pridėtinės vertės mokesčio, 2007 m. liepos 16 d., 2007 m. rugpjūčio 14 d., 2007 m. lapkričio 27 d., 2007 m. lapkričio 27 d., 2007 m. lapkričio 27 d., 2007 m. gruodžio 14 d., 2008 m. sausio 20 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. kovo 16 d., 2008 m. balandžio 14 d., 2008 m. gegužės 13 d., 2008 m. birželio 16 d., 2008 m. liepos 14 d., 2008 m. rugpjūčio 18 d., 2008 m. rugsėjo 15 d., 2008 m. spalio 14 d., 2008 m. gruodžio 2 d., 2008 m. gruodžio 2 d., 2009 m. sausio 14 d., 2010 m. kovo 15 d., 2010 m. balandžio 14 d., 2011 m. gegužės 13 d., 2010 m. birželio 15 d., patikslintÄ 2010 m. liepos 15 d., 2010 m. liepos 15 d., 2010 m. rugpjūčio 13 d., 2010 m. rugsėjo 15 d., 2011 m. gegužės 13 d., 2011 m. birželio 15 d., 2011 m. liepos 14 d.

– GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 2011 m. liepos 14 d. – GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 2008 m. rugpjūčio 18 d. ir 2008 m. lapkričio 27 d. – metinės socialinio mokesčio, 2008 m. sausio 31 d., patikslintÄ 2009 m. gegužės 6 d., 2009 m. gegužės 6 d., 2011 m. kovo 24 d. – nekilnojamojo turto mokesčio, 2010 m. vasario 9 d., 2011 m. vasario 27 d. – mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ iÅ¡ mobilių tarÅ¡os Å¡altinių, 2010 m. liepos 7 d. ir 2011 m. vasario 27 d.

– mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ apmokestinamosios pakuotės atliekomis deklaracijas Marijampolės apskrities VMI, kuriose deklaravo mokėtinus mokesčius, tačiau laiku nesumokėjo mokesčių, po to kai valstybės įgaliota institucija – Marijampolės apskrities VMI 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminimu Nr. 0-325-114 tinkamai priminė apie pareigÄ sumokėti mokesčius: gyventojų pajamų mokestis -17 120,37 Lt; mokestis už aplinkos terÅ¡imÄ â€“ 11 269,84 Lt; nekilnojamojo turto mokestis – 6 413,26 Lt; pelno mokestis – 64 177,63 Lt; socialinis mokestis – 9 701,52 Lt; pridėtinės vertės mokestis – 365 391,12 Lt;

PSD – 24,03 Lt, iš viso nesumokėjo 384 267,30 Lt, kas sudaro 111 291,50 Eur, nors pagal UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentus pilnai turėjo finansinių galimybių sumokėti visus mokesčius.

3. Taip pat G. M. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi bei tuo pat metu vykdydamas kasininko pareigas ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , jog „Už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , 2008 m. sausio 1 d.

– 2011 m. spalio 1 d. laikotarpiu tyčia neorganizavo ir neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo, taip pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus, t. y. 12 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ , kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu“, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimÄ , kad „apskaitos registruose Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, neorganizavo tinkamo Å¡ių reikalavimų laikymosi ir dėl to:- atskaitingo asmens G.

M. 2008 m. sausio 30 d. avansinėje apyskaitoje yra nurodyta, jog buvo apmokėtos parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), iÅ¡laidos 36 343,90 Lt, tačiau nėra patvirtinančių pinigų mokėjimo dokumentų;- atskaitingo asmens G. M. 2008 m. kovo 28 d. avansinės apyskaitos iÅ¡laidose yra nurodyta, kad įtraukta 2 305,63 Lt pagal 2008 m. kovo mėnesio iÅ¡laidų paskaičiavimÄ , tačiau nėra dokumentų patvirtinančių pinigų sumokėjimÄ ;- 2008 metais į G. M. avansines apyskaitas įtraukti pinigų sumokėjimo dokumentai, pagal kuriuos pinigus mokėjo ne jis kaip atskaitingas asmuo, bet už prekes sumokėjo A.

K. – 30 094,49 Lt, V. Ž. – 1 995,47 Lt, A. Ž. – 2 000 Lt, V. V. – 999,60 Lt, I. B. – 184,77 Lt, iš viso 35 274,33 Lt; - 2009 metais į G. M. avansines apyskaitas įtraukti pinigų sumokėjimo dokumentai, pagal kuriuos pinigus mokėjo ne jis kaip atskaitingas asmuo, bet už prekes sumokėjo A. K. – 974 200 Lt; - 2009 metais į A. Ž. avansines apyskaitas įtraukti pinigų sumokėjimo dokumentai, pagal kuriuos pinigus mokėjo ne A. Ž. kaip atskaitingas asmuo, bet už prekes sumokėjo A.

K. – 295 900 Lt;- 2009 metais į A. K. avansines apyskaitas įtraukto pinigų sumokėjimo dokumentai, pagal kuriuos pinigus mokėjo ne A. K. kaip atskaitingas asmuo, bet už prekes sumokėjo A. S. – 9 000 Lt;- 2008-2010 metų T. M., T. P., A. Ž., V. Ž., A. K., I. B., G. M., K. M., T. M., V. Vi. avansinėse apyskaitose atvaizduotos ūkinės operacijos, nurodant, jog pinigų išleidžiama daugiau negu jų yra gauta;- atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose neapskaityta gautų lėšų bei apskaitant šias lėšas padaryta šie neatitikimai:

1) G. M. 2011 m. gegužės mėnesio avansinėje apyskaitoje nurodyta, kad gauta 2011 m. gegužės 16 d. avanso 26 985,24 Lt, tačiau kasos apyskaitoje nurodyta, kad 2011 m. gegužės 13 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1186 išduota 28 510,39 Lt, t. y. neatitinka nei išmokėjimo data, nei avanso suma, skirtumas 1 525,15 Lt, taip pat nei kasos išlaidų orderyje, nei avanso apyskaitoje atskaitingas asmuo nėra pasirašęs;

2) T. M. 2011 m. liepos mėnesio avansinėje apyskaitoje nurodyta, kad liepos mėnesį gauta 69 352,41 Lt avanso, tačiau kasos dokumentuose ir kasos knygoje nurodyta 82 752,41 Lt, tokiu būdu avanso apyskaitoje nėra atvaizduota 2011 m. liepos 11 d. gauti 13 400 Lt;

3) T. M. 2011 m. rugsėjo mėnesio avansinėje apyskaitoje nurodyta, kad gauta 108 032,51 Lt, tačiau kasos knygoje nurodyta 109 625,70 Lt, t. y. 1 593,19 Lt daugiau;- G. M. vykdant kasininko pareigas ne visos vykdytos Å«kinės operacijos fiksuotos apskaitos dokumentais apskaitos registruose, taip pat laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. neatlikta kasoje inventorizacijų, tokiu bÅ«du bendrovėje atsiradus piniginių lėšų trÅ«kumui, 2010 m. spalio 31 d. kasos knygoje užfiksuota Å«kinė operacija, kuria sumažintas kasos likutis 2 107 848,27 Lt, nėra jokių Å¡ias iÅ¡laidas pateisinančių apskaitos dokumentų; taip pat klaidingai nurodyta skirtinguose registruose minėta nuraÅ¡yta suma, t. y. 2 107 848,27 Lt iÅ¡kelta į buhalterinę sÄ skaitÄ Nr. 251 „kitos gautinos sumos“, o didžiojoje knygoje už 2010 m. buhalterinėje sÄ skaitoje Nr. 251 „neaiÅ¡kios sumos“ nurodyta ne 2 107 848,27 Lt, o 2 107 844,46 Lt, t. y. 3,81 Lt mažiau nei nurodyta kasos knygoje. 12 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ , kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu“, neorganizavo tinkamo Å¡ių reikalavimų laikymosi ir dėl to:- atskaitingo asmens G.

M. 2008 m. gegužės 26-31 d. avansinėje apyskaitoje nurodyta, kad pirktas iÅ¡ Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini) plokÅ¡tes pagal 2008 m. gegužės 28 d. faktÅ«rÄ Nr. 0140/08/FVS – 17 975,36 Lt, taip pat 2008 m. birželio 3 – 11 d. avansinėje apyskaitoje nurodyta, kad pirktas iÅ¡ Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini) plokÅ¡tes pagal 2008 m. birželio 11 d. faktÅ«rÄ Nr. 0155/08/FVS – 1 633,63 Lt, apskaitys kaip ilgalaikį materialųjį turtÄ buhalterinėje sÄ skaitoje Nr. 1230, tačiau Å¡ių registrų už 2008 metus nėra, Valstybinės įmonės Registrų centrui pateiktame balanse ir aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad 2008 metais ilgalaikis turtas nebuvo įsigytas, taip pat nėra apskaitos dokumentų, pagal kuriuos bÅ«tų matyti, kada ir kur buvo panaudos minėtos pirktos plokÅ¡tės iÅ¡ Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini);- 2009-2011 metais G.

M. vykdant kasininko pareigas nefiksuota dalis Å«kinių finansinių operacijų dėl to UAB „M“ (duomenys pakeisti) kasos pinigų likučiai nurodyti klaidingai, t. y. nurodyti pinigų likučiai kasos knygose mėnesio pradžiai nesutampa su praėjusio mėnesio pinigų likučiu pabaigai, kaip nurodyta žemiau esančioje lentelėje: Eil.Nr.DataLikutis LtDataLikutis LtSkirtumas Lt1.2009-04-30889 606,242009-05-011 038 812,59149 206,352.2009-11-30982 474,842009-12-01982 258,56-216,283.2010-03-311 706 512,492010-04-011 712 822,346 309,854.2010-04-301 808 272,032010-05-011 809 032,20760,175.2010-06-301 914 453,442010-07-011 908 484,97-5 968,477.2010-12-3136 698,522011-01-01246,51-36 452,018.2011-01-3178 873,622011-02-0178 878,034,419.2011-07-28112 019,362011-07-29173 644,20 61 624,84 Viso:x x175 268,86 19 straipsnio 2 punkto reikalavimÄ , kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo tvarkos“ reikalavimų, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimÄ , kad „apskaitos registruose Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka.

Apskaitos registrÄ pasiraÅ¡o jį sudaręs asmuo”, bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, patvirtintoje 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvo įsakymu Nr. V-100, nurodyta, „kad buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai saugojami 10 metų“, neorganizavo tinkamo Å¡ių reikalavimų laikymosi ir dėl to nėra jokių 2008 m. registrų, o 2009 m. apskaitos registrai sudaryti nesilaikant minėtų įstatymų reikalavimų;taip pat pažeidė 2008 m. birželio 26 d.

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-1633 (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 nauja redakcija) 15 straipsnio 10 dalies reikalavimÄ , kad „apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarkÄ nustato LR Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 9 straipsnio 2 punkto reikalavimÄ , kad „ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politikÄ ir jÄ Ä¯gyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sÄ lygas, veiklos pobÅ«dį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba vieÅ¡ojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais“, 9-ojo Verslo apskaitos standarto „Atsargos“, patvirtinto Apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1, IX „Atsargų sunaudojimo (pardavimo) apskaitos bÅ«dai“ 40 punktÄ , kad „Atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje gali bÅ«ti registruojamas nuolat arba periodiÅ¡kai.

Taikant nuolat apskaitomų atsargų bÅ«dÄ , buhalterinės apskaitos sÄ skaitose registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija. Jeigu nuolat apskaitomų atsargų bÅ«dÄ taikyti ekonomiÅ¡kai nenaudinga, gali bÅ«ti taikomas periodiÅ¡kai apskaitomų atsargų bÅ«das, kai atsargų likučių savikaina ir parduotų prekių savikaina buhalterinės apskaitos sÄ skaitose užregistruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atlikus atsargų likučių inventorizacijÄ â€œ, neorganizavo tinkamo Å¡ių reikalavimų laikymosi bei dėl to per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. iÅ¡ viso neatliktas žaliavų nuraÅ¡ymas, apytiksliai apskaitytas UAB „M“ (duomenys pakeisti) atsargų sunaudojimas, nepatikslintas atsargų sunaudojimas inventorizacijos duomenimis, nes atsargų inventorizacija iÅ¡ viso nebuvo organizuota ir atlikta.Tokiu bÅ«du G.

M. tyčia tinkamai neorganizavo teisės aktų reikalaujamos UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti 2008 m. sausio 1 d. – 2011 m. spalio 1 d. laikotarpio UAB „M“ (duomenys pakeisti) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.4. Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 219 straipsnio 2 dalį, taip pat iÅ¡ jo priteistas turtinės žalos atlyginimas BUAB „M“ (duomenys pakeisti) ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai bei pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas turimam turtui, bei priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.4.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Baudžiamojoje teisėje asmens kaltė turi būti įrodyta neginčytinai, kaltę pagrindžiantys įrodymai turi nekelti jokių abejonių, tačiau nagrinėjamoje byloje G. M. buvo pripažintas kaltu nesant jokių kaltę neabejotinai pagrindžiančių įrodymų. Iš esmės kaltinimai G. M. dėl įmonės piniginių lėšų pasisavinimo, finansinių galimybių sumokėti mokesčius pagrįsti 2012 m. balandžio 23 d. specialisto išvada Nr. 5-2/66 dėl UAB „M“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos, 2014 m. gruodžio 30 d. papildoma specialisto išvada ir 2016 m. liepos 18 d. papildoma specialisto išvada.

Apelianto manymu, Å¡ie pagrindiniai bylos įrodymai prieÅ¡tarauja tarpusavyje, specialisto iÅ¡vados yra neparemtos objektyviais įrodymais, o grindžiamos buvusios įmonės buhalterės L. K. aplaidžiai vestos buhalterinės apskaitos duomenimis, už kÄ ji nubausta teismo baudžiamuoju įsakymu. Dėl įmonės buhalterės kaltės į UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitÄ nebuvo įtraukta daug Å«kinių operacijų, tačiau nepaisant to tyrimÄ atlikusi specialistė besÄ lygiÅ¡kai vadovavosi buhalterinės apskaitos dokumentais, neatsižvelgdama į kitus įrodymus.

Siekiant paÅ¡alinti bet kokius neaiÅ¡kumus buvo praÅ¡oma byloje skirti ekspertizę, bet apygardos teismas skirti ekspertizę atsisakė, vietoje to paskyrė du papildomus tyrimus, kurių iÅ¡vados ne tik nepaÅ¡alino buvusių prieÅ¡taravimų, bet sukėlė dar daugiau abejonių. Byloje nesant patikimų ir abejonių nekeliančių duomenų, teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti apkaltinamojo nuosprendžio.4.2. Nuteistasis teigia, kad jis yra nepagrįstai nuteistas už UAB „M“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų pasisavinimÄ , dėl ko įmonei buvo padaryta – 2 067 623,42 Lt (598 825,13 Eur) turtinė žala, kadangi pirmosios instancijos teismas rėmėsi prieÅ¡taringomis specialistės iÅ¡vadomis, kurių turinys yra skirtingas, nors jos parengtos vadovaujantis tais pačiais apskaitos dokumentais, teismas besÄ lygiÅ¡kai vadovavosi specialistės iÅ¡vadomis, Å¡aliÅ¡kai akcentuodamas tik tas aplinkybes, kurios palankios kaltinimui, tačiau visiÅ¡kai nevertino specialistės iÅ¡vadų turinio patikimumo, nesiaiÅ¡kino duomenų neatitikimo priežasčių.

Akivaizdu, kad tinkamai įvertinus specialistės išvadų prieštaravimus ir atsižvelgus į bendrovės reikmėms panaudotas, bet buhalterinėje apskaitoje nepaskaitytas pinigines lėšas, išvados dėl bendrovės piniginių lėšų trūkumo ir finansinių galimybių sumokėti mokesčius kardinaliai pasikeistų. 4.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2012 m. balandžio 23 d. išvadoje grynųjų pinigų likutis 2008 m. sausio 1 d. kasoje nurodytas – 339 845,08 Lt, bet 2016 m. liepos 18 d. papildomoje išvadoje – 631 594,73 Lt, visgi specialistė taip ir nepaaiškino kaip susidarė toks žymus – 291 749,65 Lt – skirtumas.

Skiriasi ne tik pradinis grynųjų pinigų likutis tiriamo laikotarpio pradžioje, bet ir per tiriamÄ jį laikotarpį į bendrovės kasÄ gautų piniginių lėšų suma. Pirminėje iÅ¡vadoje nurodyta, kad į kasÄ iÅ¡ viso gauta 22 721 507,43 Lt (2008 m. – 2 280 960 Lt; 2009 m. – 6 036 307,48 Lt; 2010 m. – 7 835 888 Lt; 2011 m. – 6 568 351,95 Lt), bet papildomoje iÅ¡vadoje jau nurodyta, jog į kasÄ buvo gauta 24 898 682,48 Lt (2008 m. – 4 968 175,51 Lt; 2009 m. – 5 527 305,87 Lt; 2010 m.

– 7 829 618,49 Lt; 2011 m. – 6 573 582,61 Lt). Taigi, pagal tuos pačius apskaitos dokumentus į kasÄ gautų piniginių lėšų suma skiriasi net 2 177 175,05 Lt. Be to, 2016 m. liepos 18 d. papildomos iÅ¡vados atskirose dalyse nurodomi vienas kitam prieÅ¡taraujantys duomenys, o bÅ«tent: kad 2008 m. bendrovė pagal PPK iÅ¡ įmonių į kasÄ gavo 638 226,62 Lt (5 lapas, 2 lentelė), kitur – 637 179,16 Lt (8 lapas, 6 lentelė); 2009 m. bendrovė pagal PPK iÅ¡ įmonių į kasÄ gavo 578 617,57 Lt (5 lapas, 3 lentelė), kitur – 577 935,05 Lt (8 lapas, 6 lentelė); 2010 m. bendrovė pagal PPK iÅ¡ įmonių į kasÄ gavo 491 317,33 Lt (5 lapas, 4 lentelė), kitur – 492 252,05 Lt (8 lapas, 6 lentelė).

Specialistė nei iÅ¡vadose, nei teisiamajame posėdyje nesugebėjo vienareikÅ¡miÅ¡kai ir iÅ¡samiai paaiÅ¡kinti, kaip ir kuo remiantis ji nurodė skirtingas bendrovės gautų pinigų sumas, o kai kurie specialistės teiginiai mėginant paaiÅ¡kinti iÅ¡vadų neatitikimus yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki bei atskleidžia elementarių finansų ir apskaitos žinių stokÄ â€“ neva kasos rezultatų nesutapimas atsirado dėl to, kad buvo įneÅ¡ti pinigai iÅ¡ avansinės apyskaitos, t. y. spalio mėnesį į kasÄ buvo grÄ Å¾inta 503 239,88 Lt, tačiau atskaitingų asmenų turimų nepanaudotų bendrovės lėšų grÄ Å¾inimas nelaikytinas pajamomis.4.4.

Taip pat specialistės iÅ¡vadose nesutampa duomenys ir dėl bendrovės patirtų sÄ naudų. Pirminėje 2012 m. balandžio 23 d. iÅ¡vadoje nurodyta, kad 2009 m. atskaitingi asmenys VMI grynaisiais sumokėjo: T. M. 91 567,29 Lt (10 lapas, 10 lentelė), G. M. 6 500 Lt (9 lapas 8 lentelė), bet 2016 m. liepos 18 d. papildomoje iÅ¡vadoje Å¡ių pinginių sumų jau nėra nurodyta, tik T. M. iÅ¡ savo sÄ skaitos banke sumokėjo 107 467,26 Lt (120 lapas, 214 lentelė). Pirminėje iÅ¡vadoje nurodyta, kad 2010 m.

T. M. VMI ir SODRAI grynaisiais sumokėjo 268 196 Lt (19 lapas, 28 lentelė), bet papildomoje iÅ¡vadoje jau nurodyta, kad 348 242,90 Lt T. M. sumokėjo iÅ¡ savo sÄ skaitos banke. Pirminėje iÅ¡vadoje nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu iÅ¡ kasos buvo iÅ¡mokėta 1 144 749,30 Lt darbo užmokesčio, papildomoje iÅ¡vadoje – 1 561 883,40 Lt (189 lapas, 215 lentelė, t. y. ženklus 417 134,10 Lt skirtumas. Taigi, logiÅ¡ka, jog nustačius, kad ne visos iÅ¡laidos bendrovėje buvo apskaitytos ir kad buvo neapskaityta ženkli iÅ¡laidų suma iÅ¡mokėta darbuotojams, turėjo sumažėti ir grynųjų piniginių lėšų trÅ«kumas, bet specialistė to neįvertino.4.5.

Pažymima, kad nors bendrovės atskaitingų asmenų avanso apyskaitose nėra užfiksuoti mokėjimai tiekėjams, bet mokėjimų faktÄ ir tikslingÄ Ä¯monės pinigų panaudojimÄ patvirtina kontrahentų iÅ¡raÅ¡yti pinigų priėmimo kvitai. BylÄ nagrinėjant teisme netgi buvo pateikta palyginamoji analizė tarp specialistės nustatytų bendrovės grynųjų pinigų iÅ¡laidų ir bendrovės kontrahentų nurodytų jų gautų iÅ¡ bendrovės pajamų, tačiau akivaizdžiai bÅ«damas Å¡aliÅ¡kas ir nenorėdamas nustatyti objektyvios tiesos teismas nepagrįstai atsisakė priimti byloje teikiamus įrodymus.

Teismui pateiktoje medžiagoje nurodyti duomenys dėl 44 neapskaitytų sÄ naudų atvejų, kurių bendra suma – 1 977 976,66 Lt, pvz. neapskaityti UAB „S“ (duomenys pakeisti) sumokėti 334 686,71 Lt, UAB „T“ (duomenys pakeisti) sumokėti 28 350,81 Lt, UAB „C“ (duomenys pakeisti) sumokėti 522 022,73 Lt, UAB „D“ (duomenys pakeisti) sumokėti 60 400 Lt, UAB „J“ (duomenys pakeisti) sumokėti 372 533,75 Lt ir t.t. Tačiau pagal specialistės skaičiavimus tiekėjams apmokėtų ir bendrovės apskaitoje neapskaitytų lėšų suma yra tik 23 962,33 Lt, todėl specialistė tik Å¡ia suma sumažino piniginių lėšų trÅ«kumÄ .4.6.

Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo liudytojų T. P., A. K., V. Ž. parodymus, kad jie savo piniginėmis lėšomis niekada nėra mokėję už įmonę, o rėmėsi liudytojų parodymams prieštaraujančiomis specialistės išvadomis, kuriose šių asmenų išlaidos apskaitytos kaip minusiniai atsiskaitymai, t. y. kad jie neva savo pinigais yra sumokėję už įmonę iki 1,5 mln. Lt sumas. Teismas taip pat nevertino liudytojų parodymų, kad bendrovėje per ataskaitinį laikotarpį buvo vykdoma renovacija, kam reikėjo įmonės lėšų.

Nebuvo atkreiptas dėmesys ir į įmonės apyvartos augimÄ , kuri tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 250 procentų, ko savaime suprantama nebÅ«tų buvę, jei įmonės piniginės lėšos iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų buvusios pasisavintos.4.7. Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytus apeliacinio skundo argumentus, daroma iÅ¡vada, kad nepaÅ¡alintas abejones aiÅ¡kinant G. M. naudai nebuvo pagrindo konstatuoti, jog 2008 metų pradžioje kasos likutis buvo 631 594,73 Lt, o per tiriamÄ jį laikotarpį į kasÄ bendrovė gavo 24 898 682,48 Lt, taip pat tinkamai neįvertinus tiekėjams apmokėtų ir bendrovės apskaitoje neapskaitytų piniginių lėšų, nebuvo pagrindo laikyti, kad piniginių lėšų trÅ«kumas yra 2 067 623,42 Lt.

Ignoruodamas aukščiau aptartus duomenis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad G. M. neteisėtai pasisavino UAB „M“ (duomenys pakeisti) piniginės lėšas, kurios nors ir nebuvo apskaitytos bendrovės apskaitoje, bet pagal bylos duomenis buvo panaudotos įmonės poreikių tenkinimui, todėl bendrovei nebuvo padaryta jokios žalos. Tariamai pasisavintos įmonės piniginės lėšos pas G. M. nebuvo rastos, neįrodytas ir jų panaudojimas G. M. asmeniniams poreikiams. Kartu tai paneigia ir visiÅ¡kai formaliÄ teismo iÅ¡vadÄ , jog G.

M. veikė tyčia, turėdamas vieningÄ tikslÄ pasisavinti didelės vertės UAB „M“ (duomenys pakeisti) turtÄ . Taigi, byloje nenustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.4.8. Skunde nurodoma, kad nepagrįstai G. M. nuteistas ir pagal BK 219 straipsnio 2 dalį už tai, kad bÅ«damas UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir turėdamas vieningÄ tikslÄ nesumokėti mokesčių, pateikęs deklaracijas deklaravo mokesčius, tačiau laiku nesumokėjo mokesčių po to, kai VMI priminė apie pareigÄ sumokėti mokesčius, nors pagal UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentus pilnai turėjo finansinių galimybių sumokėti visus mokesčius.

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl Å¡io kaltinimo, nepagrįstai rėmėsi ne tik aukščiau aptartomis prieÅ¡taringomis specialistės iÅ¡vadomis, o taip pat ir VMI 2008 m. rugsėjo 5 d., 2008 m. gruodžio 30 d., 2009 m. liepos 13 d., 2010 m. liepos 1 d., 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminimais apie pareigÄ sumokėti nesumokėtus mokesčius, kurių teisėtumo ir juose pateikiamų duomenų pagrįstumo nevertino, nors jų turinys yra nenuoseklus, prieÅ¡taraujantis vienas kitam.4.9.

Pažymima, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teismų praktikÄ BK 219 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumo momentas apibrėžiamas priminimo apie pareigÄ sumokėti mokesčius tinkamu įteikimu ir priminime nurodyto laikotarpio, kuris suteikiamas mokesčių mokėtojui įvykdyti mokestinę prievolę, pabaiga. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje VMI netinkamai priminė apie bendrovės pareigÄ sumokėti mokesčius, kadangi priminimuose nebuvo nurodytas terminas apskaičiuotiems mokesčiams sumokėti, todėl nėra aiÅ¡ku, nuo kada G.

M. kilo baudžiamoji atsakomybė. 4.10. Be to, VMI priminimai ne tik neatitinka jiems keliamų teisinių reikalavimų, bet juose nurodyti duomenys neatitiko faktinių bendrovės įsiskolinimų VMI, todėl priminimai nelaikytini objektyviais mokesčių nesumokėjimo įrodymais.4.11. 2010 m. liepos 1 d. VMI priminime nurodyta, kad bendrovė nėra sumokėjusi GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų pagal 2006 m. balandžio 30 d. deklaracijÄ , tačiau Å¡i deklaracija neminima nei viename ankstesniame priminime.

Taigi, aptariamas priminimas prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Byloje nebuvo paaiškinta, kaip 2008 ir 2009 metais nebuvusio įsiskolinimo dėl 2006 metais deklaruoto mokesčio skola atsirado 2010 metais, o 2011 metais vėl išnyko.4.12. G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) nepagrįstai nuteisti ir dėl atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo deklaracijas nesumokėjimo. 2008 m. rugsėjo 5 d., 2008 m. gruodžio 30 d., 2009 m. liepos 13 d., 2010 m. liepos 1 d. VMI priminimuose nurodyta pareiga sumokėti atskaitymus nuo realizavimo pajamų pagal pateiktas Lietuvos Respublikos kelių fondo deklaracijas, visgi kiekviename priminime šio mokesčio deklaracijų skaičius ir laikotarpis mažėja, o 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminime iš viso nėra nurodytas.

Be to, kaltinime po kiekvieno VMI priminimo detalizuojant, kokie mokesčiai nesumokėti, atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo deklaracijas (kelių mokesčio) įsiskolinimas nenurodytas, iÅ¡ ko galima suprasti, kad tokio įsiskolinimo nėra. Toks neaiÅ¡kus kaltinimas apriboja teisę į gynybÄ , nes nėra aiÅ¡ku, nuo kokio kaltinimo reikia gintis.4.13. AnalogiÅ¡ka situacija ir dėl mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ . 2008 m. rugsėjo 5 d. VMI priminime nurodyta, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) turi sumokėti mokestį už aplinkos terÅ¡imÄ pagal 2004 m. kovo 31 d. deklaracijÄ . 2008 m. gruodžio 30 d., taip pat ir 2009 m. liepos 13 d. bei 2010 m. liepos 1 d. priminimuose jau nurodyta 2005 m. rugpjūčio 31 d. deklaracija.

Kaltinime po kiekvieno VMI priminimo detalizuojant, kokie mokesčiai nesumokėti, nenurodyta, kad iki 2009 m. liepos 13 d. egzistavo mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ Ä¯siskolinimas, tik po 2010 m. liepos 1 d. VMI priminimo nurodoma, kad bendrovė skolinga 410 Lt aplinkos terÅ¡imo mokesčio, o neapmokėtomis įvardijamos 2005 m. rugpjūčio 31 d., 2009 m. rugpjūčio 31 d., 2010 m. kovo 1 d. mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ deklaracijos.4.14. Kaip nurodo apeliantas, daug neaiÅ¡kumų kyla ir dėl PVM įsiskolinimo. 2008 m. rugsėjo 5 d.

VMI priminime nurodytos 2003 m. gruodžio 1 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. kovo 26 d., 2007 m. balandžio 25 d., 2007 m. gegužės 25 d., 2007 m. birželio 26 d., 2007 m. liepos 26 d., 2007 m. rugpjūčio 27 d., 2007 m. rugsėjo 25 d., 2007 m. spalio 25 d., 2007 m. lapkričio 26 d., 2008 m. sausio 25 d., 2008 m. balandžio 25 d., 2008 m. gegužės 26 d. ir 2008 m. birželio 25 d. pateiktos PVM deklaracijos, pagal kurias reikia sumokėti mokestį. 2008 m. gruodžio 30 d. priminime papildomai nurodytos PVM deklaracijos nuo 2004 m. liepos 26 d. iki 2005 m. birželio 27 d., nors ankstesniame VMI priminime šios deklaracijos ir nebuvo nurodytos.

Be to, kaltinime po kiekvieno VMI priminimo detalizuojant, kokie mokesčiai nesumokėti, PVM nepriemoka nėra nurodyta. 2009 m. liepos 13 d. VMI priminime be naujų deklaracijų nuo 2008 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. birželio 25 d. taip pat nurodomos ir ankstesniuose VMI priminimuose nurodytos deklaracijos, nors ankstesniuose priminimuose PVM įsiskolinimo suma nebuvo nurodyta. 2010 m. liepos 1 d. priminime jau nėra nurodyta nei PVM įsiskolinimo, nei pateiktų PVM deklaracijų, bet 2011 m. rugsėjo 11 d. priminime vėl nurodomos PVM deklaracijos nuo 2007 m. rugpjūčio 29 d. iki 2011 m. birželio 22 d., pagal kurias neva nėra sumokėtas PVM.4.15.

Nuteistasis, ginčydamas VMI priminimų patikimumÄ , praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5432-789/2017 nustatė analogiÅ¡ko VMI sprendimo perskaičiuoti mokesčius už vėlesnius laikotarpius neteisėtumÄ ir panaikino VMI sprendimÄ bendrovės atžvilgiu priskaičiuoti mokesčius, nes VMI teismui negalėjo paaiÅ¡kinti kaip prievolių suvestinėse gali pasikeisti ankstesnių laikotarpių duomenys ir atsirasti anksčiau neegzistavusi prievolė. 4.16.

Taip pat pažymima, kad skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados nuteisiant G. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 219 straipsnio 2 dalį prieÅ¡tarauja viena kitai. Kaip galima suprasti iÅ¡ nuosprendžio, nepaisant to, kad G. M. buvo nuteistas už bendrovės piniginių lėšų pasisavinimÄ , tuo pačiu metu pripažįstama, kad bendrovė turėjo pakankamai piniginių lėšų mokesčiams sumokėti, t. y. laikoma, kad G. M. neva pasisavinti pinigai buvo bendrovės kasoje.4.17. Skunde teigiama, kad G.

M. buvo nuteistas dėl mokesčių nesumokėjimo po visų VMI priminimų, nors 2014 m. gruodžio 30 d. papildomos specialisto iÅ¡vados 39 lapo 1 pastraipoje nurodyta, jog po 2011 m. rugpjūčio 11 d. VMI priminimo UAB „M“ (duomenys pakeisti) neturėjo galimybės sumokėti mokesčių.4.18. Apeliantas nurodo, kad byloje neįrodyta, jog jis veikė tyčia ir turėdamas nusikalstamÄ tikslÄ nesumokėti apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL mokesčių. Teismas neįvertino to, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) bendravo su VMI, nevengė mokesčių mokėjimo ir pagal finansines galimybes juos mokėjo.

Marijampolės VMI ir BUAB „M“ (duomenys pakeisti) buvo sudarę 2007 m. liepos 11 d. paskolos sutartį Nr. 18, pagal kuriÄ bendrovė įsipareigojo 70 029,58 Lt mokestinę nepriemokÄ sumokėti pagal mokėjimo grafikÄ iki 2008 m. gruodžio 31 d., nors paskutinė įmoka pagal Å¡iÄ sutartį buvo sumokėta 2009 m. gruodžio 31 d., bet tai savaime nereiÅ¡kia, jog bendrovė vengė mokėti mokesčius, prieÅ¡ingai, paneigia bet kokiÄ tyčiÄ siekiant iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo. UAB „M“ (duomenys pakeisti) 2012 m. balandžio 12 d. su VMI sudarė 541 187,92 Lt mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-1999.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie mokesčių mokėjimÄ tik „dėl akių“ yra niekuo nepagrįsta. Kiek tik leido finansinės galimybės UAB „M“ (duomenys pakeisti) nuolat mokėjo mokesčius VMI. Pagal bylos duomenis, 2011 m. rugpjūčio mėnesį sumokėta 43 000 Lt, rugsėjo mėnesį – 46 830,47 Lt. Nors ir vėluodama, tačiau bendrovė yra įvykdžiusi visus įsipareigojimus pagal visas mokestinių nepriemokų sutartis, tai patvirtina VMI pažyma, kurioje nurodyta, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) už tiriamÄ jį laikotarpį, t. y. nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d., yra sumokėjusi visus mokesčius ir įsiskolinimo VMI nėra.

Taigi, bendrovei padengus mokesčių įsiskolinimÄ , nuteistajam inkriminuota veika prarado pavojingumÄ .4.19. Skunde nesutinkama ir su G. M. nuteisimu už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ . BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už konkrečias veikas:

1) apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ;

2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ ;

3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimÄ ;

4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimÄ . Tačiau G. M. kaip UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktorius pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už apskaitos organizavimÄ , o ne jos tvarkymÄ . G. M. netvarkė bendrovės apskaitos, nes tam neturi jokių įgÅ«džių ar žinių. Buhalterinę apskaitÄ Ä¯monėje tvarkė ir kasos knygÄ pildė samdomos buhalterės, kurių kompetencijos stoka ir nekvalifikuotas pareigų atlikimas negali sÄ lygoti direktoriaus baudžiamosios atsakomybės. Viena iÅ¡ bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusių buhalterių L.

K. įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažinta kalta dėl apgaulingo bendrovės apskaitos tvarkymo. L. K. pripažino, kad vesdama bendrovės kasos žurnalÄ klaidingai atkeldavo kasos likučius dienos pabaigai ir pradžiai, už tas pačias veikas nagrinėjamoje byloje nuteistas ir G. M.. Pažymima, kad dėl apgaulingo bendrovės apskaitos tvarkymo kalta pripažinta tik bendrovės buhalterė L. K., jai nebuvo inkriminuotas veikimas bendrininkų grupėje, G. M. taip pat nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn kaip nusikaltimo bendrininkas.

Atsižvelgiant į tai, kad už tiriamuoju laikotarpiu apgaulingai vestÄ buhalterinę apskaitÄ jau yra nuteistas už tai atsakingas asmuo, G. M. negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tÄ patį nusikaltimÄ . Taip pat byloje nėra nustatyta jokių tyčinių apgaulingos apskaitos tvarkymo veiksmų, dokumentų slėpimo, sunaikinimo ar klastojimo faktų, kuriais bÅ«tų buvę siekiama sÄ moningai ir apgaule sumažinti įmonės mokėtinus mokesčius. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad įmonėje buvo neapskaityti įmonės daryti mokėjimai, t. y.

įmonės sÄ naudos, kurie bÅ«tų kaip tik leidę sumažinti įmonės mokėtinÄ pelno mokestį ir PVM.4.20. Be to, apygardos teismas nepagrįstai VMI iÅ¡ G. M. priteisė 111 291,50 Eur žalos atlyginimÄ , o iÅ¡ UAB „M“ (duomenys pakeisti) žalos atlyginimo VMI nepriteisė. Tokiu bÅ«du teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, pagal kuriÄ už mokesčių nesumokėjimu VMI padarytÄ Å¾alÄ visų pirma atsako juridinis asmuo, kuris ir bÅ«tų gavęs naudÄ dėl nesumokėtų mokesčių, o uždarosios akcinės bendrovės, kuri yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, direktoriui gali kilti tik subsidiari civilinė atsakomybė.

Kita vertus, nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo iÅ¡ viso priteisti žalos atlyginimo VMI, nes tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. VMI nėra padaryta jokios žalos. Byloje yra pateikti įrodymai, kad BUAB „M“ (duomenys pakeisti) už tiriamÄ jį laikotarpį visus mokesčius yra sumokėjusi, o po 2014 metų atsiradusiems reikalavimams esančio bendrovės įsiskolinimo VMI yra pareikÅ¡tas kreditorinis reikalavimas BUAB „M“ (duomenys pakeisti) bankroto byloje.5.

BUAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį, kurioje BUAB „M“ (duomenys pakeisti) nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 219 straipsnio 2 dalį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį BUAB „M“ (duomenys pakeisti) atžvilgiu. Taip pat apeliaciniame skunde praÅ¡oma atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir paskirti UAB „M“ (duomenys pakeisti) Å«kinės finansinės veiklos teismo ekonominę ekspertizę.5.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas objektyviais įrodymais ir turi būti panaikintas. Baudžiamojoje teisėje kaltė turi būti įrodyta neabejotinai kaltę pagrindžiančiais įrodymais, o patys įrodymai taip pat neturi kelti jokių abejonių dėl savo patikimumo, bet kokia nepašalinta abejonė yra aiškinama baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tačiau nagrinėjamoje byloje BUAB „M“ (duomenys pakeisti) buvo nuteista nesant jokių jos kaltę neabejotinai pagrindžiančių įrodymų.

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas vadovavosi VMI 2008 m. rugsėjo 5 d., 2008 m. gruodžio 30 d., 2009 m. liepos 13 d., 2010 m. liepos 1 d., 2011 m. rugpjūčio 11 d. raÅ¡tais, kuriais UAB „M“ (duomenys pakeisti) buvo priminta apie pareigÄ sumokėti deklaruotus mokesčius, taip pat 2012 m. balandžio 23 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 5-2/99 dėl UAB „M“ (duomenys pakeisti) Å«kinės finansinės veiklos bei 2014 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. liepos 18 d. papildomomis specialisto iÅ¡vadomis apie bendrovės finansines galimybes sumokėti mokesčius.

Tačiau apygardos teismas visiÅ¡kai nevertino VMI priminimų teisėtumo ir juose nurodytų duomenų pagrįstumo bei specialisto iÅ¡vadų pagrįstumo ir objektyvumo. Taip pat teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir ignoravo UAB „M“ (duomenys pakeisti) kaltę paneigiančius įrodymus.5.2. Apeliantas teigia, kad VMI priminimai prieÅ¡tarauja tarpusavyje, todėl laikytini nepatikimais ir neteisėtais įrodymais, kurių pagrindu negali kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 straipsnį. Nors baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 straipsnį atsirasti pakanka vien priminime nurodytos pareigos neįvykdymo, tai neatleidžia teismo nuo pareigos įvertinti priminimuose nurodytų duomenų teisingumÄ , bet nagrinėjamoje byloje apygardos teismas to nepadarė ir besÄ lygiÅ¡kai vadovavosi bendrovei siųstuose VMI priminimuose nurodytais duomenimis.5.3.

AnalogiÅ¡kai kaip ir nuteistojo G. M. apeliaciniame skunde VMI priminimuose nurodytų duomenų teisingumas ginčijamas aptariant VMI priminimuose esančius neatitikimus ir prieÅ¡taravimus dėl tariamų GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo deklaracijas, mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ , PVM nepriemokų. TapatÅ«s apeliacinio skundo argumentai yra iÅ¡dėstyti 4.11., 4.12., 4.13., 4.14. punktuose, todėl nebekartojami.5.4.

Skunde pažymima, kad BK 219 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumo momentas apibrėžiamas priminime nurodyto laikotarpio, kuris suteikiamas mokesčių mokėtojui įvykdyti mokestinę prievolę, pabaiga. Tačiau VMI netinkamai priminė apie bendrovės pareigÄ sumokėti mokesčius, nes VMI priminimuose nebuvo nurodytas terminas, per kiek laiko bendrovė turi įvykti savo prievolę sumokėti apskaičiuotus mokesčius. Tikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas nenurodytas ir kaltinime. Tokiu bÅ«du ribojama teisė į gynybÄ , be to, nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos skaičiuojamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.5.5.

Skunde nesutinkama su tuo, kad BUAB „M“ (duomenys pakeisti) turėjo nusikalstamÄ tikslÄ nesumokėti apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL mokesčių ir jos veika pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia. Teigiama, kad BUAB „M“ (duomenys pakeisti) bendradarbiavo su VMI, nevengė mokesčių mokėjimo ir pagal finansines galimybes mokesčius mokėjo. Tai patvirtina Marijampolės VMI ir BUAB „M“ (duomenys pakeisti) sudaryta 2007 m. liepos 11 d. paskolos sutartis Nr. 18, pagal kuriÄ bendrovė įsipareigojo 70 029,58 Lt mokestinę nepriemokÄ sumokėti pagal mokėjimo grafikÄ iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Nors paskutinė įmoka pagal Å¡iÄ sutartį buvo sumokėta 2009 m. gruodžio 31 d., bet vėlavimas jokiu bÅ«du nepatvirtina bendrovės tyčios iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo, o kaip tik paneigia bet kokius nusikalstamus ketinimus. Taip pat VMI ir BUAB „M“ (duomenys pakeisti) sudarė 2012 m. balandžio 12 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-1999, pagal kuriÄ bendrovė įsipareigojo 541 187,92 Lt mokestinę nepriemokÄ sumokėti pagal mokėjimo grafikÄ iki 2014 m. gruodžio 31 d., Å¡i sutartis apima visus nesumokėtus mokesčius iki 2012 m. kovo mėnesio.

Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys visų mokesčių sumokėjimÄ pagal minėtÄ sutartį. Taip pat byloje yra duomenys apie 2011 m. rugpjūčio mėnesį sumokėtus 43 000 Lt, rugsėjo mėnesį – 46 830,47 Lt, specialistė iÅ¡vadose irgi nustatė, kad skirtingas sumas VMI už bendrovę sumokėjo T. M. ir G. M..5.6. Skunde ginčijamas ir specialistės iÅ¡vadų pagrįstumas ir patikimumas. Apelianto teigimu, teismai turi pareigÄ iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realiÄ galimybę įvykdyti įstatymo nustatytÄ pareigÄ , t. y. sumokėti mokesčius, tačiau Å¡i pareiga neapsiriboja besÄ lygiÅ¡ku specialistės iÅ¡vadų perkėlimu į nuosprendį, teismas privalo patikrinti specialistės iÅ¡vadų pagrįstumÄ , duomenų, kuriais vadovaujantis parengta specialisto iÅ¡vada, patikimumÄ .

Nagrinėjamoje byloje specialistės iÅ¡vados yra parengtos neatsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, viena kitai prieÅ¡tarauja, o specialistė negalėjo paaiÅ¡kinti nustatytų neatitikimų. Atsižvelgiant į tai buvo praÅ¡oma skirti ekspertizę, bet teismas atmetė Å¡iuos praÅ¡ymus bei du kartus skyrė papildomus tyrimus, kurie kilusių abejonių nepaÅ¡alino. Specialistė iÅ¡vadas grindė ne faktiÅ¡kai gautų į kasÄ ir iÅ¡ jos iÅ¡leistų lėšų įrodymais, o buvusios bendrovės buhalterės L.

K. aplaidžiai vestos buhalterinės apskaitos duomenimis, už kÄ pastaroji buvo nuteista. Specialistė neatsižvelgė į tai, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkyta apgaulingai, joje daug trÅ«kumų ir netikslumų, apskaitos dokumentais nebuvo užfiksuotos visos Å«kinės operacijos, tačiau nepaisant to specialistė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus vertino kaip patikimus ir jais grindė savo iÅ¡vadas.5.7. Nurodomi analogiÅ¡ki argumentai kaip ir nuteistojo G. M. apeliaciniame skunde akcentuojant neatitikimus iÅ¡vadose dėl grynųjų pinigų likučio bendrovės kasoje tiriamojo laikotarpio pradžioje ir dėl į kasÄ grynaisiais pinigais gautų sumų, dėl bendrovės patirtų iÅ¡laidų, iÅ¡mokėto darbo užmokesčio iÅ¡ kasos bei dėl atskaitingų asmenų T.

M. ir G. M. grynaisiais sumokėtų piniginių sumų VMI. Å ie argumentai nurodyti 4.3. ir 4.4. punktuose, todėl nebekartojami.5.8. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialistė negalėjo paaiÅ¡kinti prieÅ¡taravimų iÅ¡vadose dėl pajamų gautų iÅ¡ prekybos atvaizdavimo kasoje, įneÅ¡imo į atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , jos paaiÅ¡kinimas, kad skirtumas susidarė dėl G. M. kaip atskaitingo asmens į kasÄ grÄ Å¾intų lėšų yra neteisingas, nes lėšų grÄ Å¾inimas nelaikytinas pajamomis.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų T. M., T. P., A. Ž., A. K. parodymus, kad jie iÅ¡ asmeninių piniginių lėšų niekada nėra mokėję už įmonę, jiems bendrovė niekada nebuvo skolinga, avansinėse apyskaitose nurodytų sumų nėra matę. Å ių liudytojų parodymų neįvertino ir specialistė, remdamasi nepasiraÅ¡ytomis avansinėmis apyskaitomis apskaičiusi Å¡ių asmenų iÅ¡laidas kaip minusinius atsiskaitymus.5.9. Be to, bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad per tiriamÄ jį laikotarpį bendrovė patyrė ne mažiau kaip 1 977 976,66 Lt iÅ¡laidų, kurių neapskaitė savo apskaitoje.

Nors atskaitingų asmenų avanso apyskaitose nėra užfiksuoti mokėjimai tiekėjams, bet mokėjimų faktÄ ir tikslingÄ Ä¯monės pinigų panaudojimÄ patvirtina kontrahentų iÅ¡raÅ¡yti pinigų priėmimo kvitai, tačiau pateikdama papildomÄ iÅ¡vadÄ specialistė į Å¡iuos duomenis neatsižvelgė, todėl specialistės iÅ¡vadose realiai bendrovės per atskaitingus asmenis sumokėtos piniginės lėšos toliau laikomos kaip esančios bendrovės kasoje.5.10. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus dėl specialistės iÅ¡vadų, daroma iÅ¡vada, kad jeigu specialistė bÅ«tų teisingai nustačiusi tiriamojo laikotarpio pradžios kasos likutį, tiriamuoju laikotarpiu gautas pajamas bei įvertinusi bendrovės apskaitoje neapskaitytas iÅ¡laidas, iÅ¡vados dėl bendrovės finansinių galimybių sumokėti mokesčius bÅ«tų visiÅ¡kai prieÅ¡ingos.5.11.

Apeliantas pažymi, kad žala yra bÅ«tinas BK 219 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis, nenustačius konkrečios žalos iÅ¡raiÅ¡kos, iÅ¡reikÅ¡tos apskaičiuotais ir nesumokėtais mokesčiais, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 straipsnį negalima. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad visi mokesčiai už tiriamÄ jį laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. yra sumokėti ir įsiskolinimo nebėra. Taigi, bendrovei padengus mokesčių įsiskolinimÄ , veika prarado savo pavojingumÄ .

Dėl to prokuroras netgi atsisakė ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos, atsiradusios nesumokėjus VMI mokesčių, priteisimo iÅ¡ BUAB „M“ (duomenys pakeisti).5.12. Pažymima ir tai, kad skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos, nes UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktorius G. M. buvo pripažintas kaltu dėl daugiau kaip 2 milijonų Lt bendrovės lėšų pasisavinimo, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar bendrovė turėjo realiÄ galimybę įvykdyti prievolę VMI dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, bet akivaizdu, kad to nepadarė.

Taip pat BK 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų fizinių asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn savaime nereiškia, kad už padarytas veikas visais atvejais baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ir juridinis asmuo. Teismų praktikoje juridinis asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 219 straipsnį tik išimtiniais atvejais. Tačiau Kauno apygardos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl BUAB „M“ (duomenys pakeisti) turi atsakyti už buvusio direktoriaus nusikalstamas veikas.5.13.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nemotyvavo savo sprendimo BUAB „M“ (duomenys pakeisti) skirti 15 000 MGL dydžio baudÄ . Teismas nurodė, kad likvidavimas kaip bausmė bendrovei neskirtina, nes bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla, bet tokio savo motyvo teismas nepagrindė jokia teisės norma. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtose baudžiamosiose bylose juridiniam asmeniui buvo paskirtos ženkliai mažesnės baudos: byloje Nr. 2K-451-139/2015 paskirta 35 MGL dydžio bauda, byloje Nr. 2K-133/2011 paskirta 20 MGL dydžio bauda.

Be to, skundžiamu nuosprendžiu bendrovei paskirta bauda yra neįvykdoma, kadangi bendrovė yra bankrutuojanti.6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. M. ir jo gynėjas bei nuteisto juridinio asmens UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, valstybinį kaltinimÄ byloje palaikantis prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.7. Nuteistojo G. M. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nuteisto juridinio asmens UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliacinis skundas atmetamas.8.

Skundžiamu nuosprendžiu G. M. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 219 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, UAB „M“ (duomenys pakeisti) nuteista pagal BK 219 straipsnio 2 dalį. G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nurodoma, kad apygardos teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, apeliantų teigimu, pagal byloje surinktus įrodymus negalima daryti neginčijamų išvadų dėl jų kaltės.9.

Ä®vertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir įrodymų vertinimo pasėkoje padarytomis iÅ¡vadomis dėl G. M. kaltės pasisavinus UAB „M“ (duomenys pakeisti) didelės vertės turtÄ , nesumokėjus mokesčių ir tyčia tinkamai neorganizavus buhalterinės apskaitos tvarkymo bei UAB „M“ (duomenys pakeisti) kaltės dėl mokesčių nesumokėjimo.9.1.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų vertinimu. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti.9.2. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų iÅ¡vadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .9.3.

Negalima sutikti su apeliantų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių bylos aplinkybėms nustatyti. PrieÅ¡ingai, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir paaiÅ¡kėjus, jog ikiteisminio tyrimo metu specialisto iÅ¡vada buvo suraÅ¡yta neįvertinus visų bylai reikÅ¡mingų duomenų, net du kartus buvo skiriami papildomi UAB „M“ (duomenys pakeisti) Å«kinės finansinės veiklos tyrimai, o paskutinio tyrimo metu buvo surinkti duomenys iÅ¡ visų fizinių ir juridinių asmenų, su kuriais UAB „M“ (duomenys pakeisti) vykdė atsiskaitymus.

Taigi, visos bylai aplinkybės reikÅ¡mingos buvo nustatytos ir įvertintos priimant skundžiamÄ nuosprendį.9.4. Skundžiamo nuosprendžio turinys iÅ¡ esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje ne tik iÅ¡samiai apraÅ¡ytas byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinys, bet taip pat nurodyta, kodėl darydamas iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų aplinkybių teismas vadovavosi apeliantų kritikuojamomis specialisto iÅ¡vadomis, kokie bylos surinkti įrodymai paneigė G.

M. parodymus ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo paaiÅ¡kinimus. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistųjų kaltės padarė įvertinęs kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ , kartu patikrinęs įrodymų patikimumÄ , ko pasėkoje pagrįstai pripažino, jog byloje surinktų įrodymų pakanka nusikalstamų veikų aplinkybėms nustatyti ir G. M. bei UAB „M“ (duomenys pakeisti) kaltei konstatuoti. 9.5.

Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ .9.6. BÅ«tent apeliaciniuose skunduose byloje surinktų įrodymų, tiksliau specialisto iÅ¡vadų, patikimumas ginčijamas atsietai vertinant atskiras specialisto iÅ¡vadų dalis, akcentuojant tariamus specialisto iÅ¡vadų atskirų dalių neatitikimus. Be to, apeliaciniuose skunduose minimi prieÅ¡taravimai ir neaiÅ¡kumai jau buvo nurodyti ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek apklausiant specialisto iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusiÄ specialistę, tiek praÅ¡ant teismo skirti ekspertizę, tiek pasisakant baigiamosiose kalbose.

IÅ¡ esmės visos apeliantų keliamos abejonės buvo įvertintos apygardos teismo ir pagrįstai atmestos kaip prieÅ¡taraujančios kitiems byloje surinktiems įrodymams bei neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių arba paÅ¡alintos paskyrus papildomÄ UAB „M“ (duomenys pakeisti) Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ . Dėl turto pasisavinimo 10. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus.

Pasisavindamas svetimÄ turtÄ , kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai, neatlygintinai paverčia savo turtu. Turto pasisavinimas padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia.11. G. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir tuo metu atlikdamas kasininko pareigas, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d., per tiksliai nenustatytÄ skaičių kartų iÅ¡ bendrovės kasos paėmė 2 067 623,42 Lt, nepateikė Å¡ių piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „M“ (duomenys pakeisti) veikloje pateisinančių dokumentų bei jų į bendrovės kasÄ negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ 2 067 623,42 Lt (598 825,13 Eur).12.

G. M. kaltės dėl UAB „M“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų pasisavinimo nepripažįsta. Kaip ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde nuteistasis neigia pasisavinęs UAB „M“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas, teigia, kad jokio pinigų trÅ«kumo iÅ¡ tikrųjų nėra, nepanaudotas pinigų likutis yra atsiradęs dėl netinkamai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos, o visos piniginės lėšos, už kurių pasisavinimÄ yra nuteistas, buvo panaudotos įmonės veikloje.13.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė G. M. parodymus dėl piniginių lėšų panaudojimo įmonės veikloje bei buhalterinės apskaitos klaidos, dėl kurios susidarė nepanaudotų piniginių lėšų likutis, kadangi juos paneigia liudytojomis apklaustų buvusių UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterių N. G., L. K., G. S. parodymai, UAB „M“ (duomenys pakeisti) Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu surinkti duomenys bei atlikus tyrimÄ suraÅ¡ytos specialisto iÅ¡vados, kuriÄ tyrimÄ atlikusi specialistė paaiÅ¡kino ir patvirtino ne kartÄ apklausiama pirmosios instancijos teisme, taip pat kita baudžiamosios bylos raÅ¡ytinė medžiaga (elektroninių kasos aparatų žurnalų bei kasos knygų apžiÅ«ros protokolas, UAB „M“ (duomenys pakeisti) patikrinimo ataskaitos, VMI mokestinių patikrinimų dokumentai).14.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. M. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu buvo UAB „M“ (duomenys pakeisti) vienintelis akcininkas, taip pat nuo 2008 m. kovo 17 d. buvo UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktoriumi. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas iki tol direktoriaus pareigas ėjęs V. V. parodė, kad iki 2008 m. kovo 17 d. buvo tik formalus įmonės direktorius, realiai įmonei vadovavo G. M., o V. V. dirbo pardavėju, visus gautus pinigus atiduodavo G.

M., jokių įmonės Å«kinės veiklos ar finansinių klausimų nespręsdavo. Tuometinė UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterė N. G. taip pat parodė, kad visus įmonės veiklai reikÅ¡mingus klausimus spręsdavo bÅ«tent G. M.. Todėl G. M. pagrįstai inkriminuotas nusikalstamos veikos laikotarpis, prasidedantis nuo 2008 m. sausio 1 d. Ä®monėje kasininko pareigos nebuvo patvirtintos, nors G. M. tikino, kad už įmonės kasos tvarkymÄ atsakomybę turi prisiimti įmonėje dirbusios buhalterės, tačiau N. G., L.

K., G. S. parodė, kad įmonės kasÄ tvarkydavo bÅ«tent įmonės direktorius G. M., jis iÅ¡duodavo ir priimdavo pinigus iÅ¡ atskaitingų asmenų, tai patvirtina ir įmonėje dirbusių vairuotojų A. K., V. Vi., V. Ž., T. P. parodymai, kad grynuosius pinigus gaudavo tiesiogiai iÅ¡ G. M.. Taigi, byloje neginčytinai įrodyta, kad kaip įmonės vadovas G. M. turėjo teisę disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis, kurios jam buvo patikės dėl jo užimamų pareigų. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, jog atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimÄ , akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, Nr. 2K-P-78/2012, 2K-407/2014, 2K-529/2014 ir kt.).15.

Nuteistojo G. M. iÅ¡ UAB „M“ (duomenys pakeisti) pasisavinta piniginių lėšų suma buvo nustatyta atlikus UAB „M“ (duomenys pakeisti) Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ .15.1. Pagal ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ užduotį atlikus UAB „M“ (duomenys pakeisti) Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , buvo suraÅ¡yta 2012 m. balandžio 23 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 5-2/66 (6 t., b. l. 73-126). Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) buvo padaryta 2 107 848,27 Lt turtinė žala, 2010 m. spalio mėnesį nepagrįstai sumažinus kasos likutį atitinkama pinigų suma.

Specialisto iÅ¡vadÄ specialistė surašė vertindama UAB „M“ (duomenys pakeisti) pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (kasos knygÄ , apskaitos registrus ir kt.). Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausiant specialistę buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu galėjo bÅ«ti neįvertintos visos UAB „M“ (duomenys pakeisti) patirtos iÅ¡laidos, specialistė pripažino, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, už 2008 metus nebuvo pateikta suvestinių registrų.

Atsižvelgiant į specialistės paaiÅ¡kinimus ir G. M. bei UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo pateiktus duomenis iÅ¡ tiekėjų apie UAB „M“ (duomenys pakeisti) vykdytus atsiskaitymus ir sumokėtas pinigų sumas, specialistei buvo paskirta atlikti papildomÄ UAB „M“ (duomenys pakeisti) Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ . SuraÅ¡ytoje 2014 m. gruodžio 30 d. papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/208 (17 t., b. l. 39-80) įvertinus pateiktus duomenis apie UAB „M“ (duomenys pakeisti) atsiskaitymus su 6 kontrahentais (antstoliu A.

A., UAB „V“ (duomenys pakeisti), AB „K“ (duomenys pakeisti), UAB „S“ (duomenys pakeisti), UAB „J“ (duomenys pakeisti), UAB „C“ (duomenys pakeisti)), nustatyta UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje buvo neužfiksuoti mokėjimai už 33 642,33 Lt sumÄ . 15.2. Tačiau G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovui nesutinkant ir su papildoma specialisto iÅ¡vadomis, teigiant, jog įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaityta ir daugiau įmonės realiai patirtų iÅ¡laidų, bei teikiant papildomus dokumentus apie galimai buhalterinėje apskaitoje tinkamai neatvaizduotas iÅ¡laidas kitiems tiekėjams, buvo nutarta atlikti dar vienÄ papildomÄ tyrimÄ . 2016 m. liepos 18 d. papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/100 nustatyta, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) 2008 m. sausio 1 d. kasos likutis buvo 339 845,08 Lt, pas G.

M. kaip atskaitingÄ asmenį dar buvo 291 749,65 Lt piniginių lėšų likutis, per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. UAB „M“ (duomenys pakeisti) gavo 24 898 682,48 Lt įplaukų grynaisiais pinigais bei turėjo 23 381 542,61 Lt iÅ¡laidų, 2011 m. rugsėjo 30 d. UAB „M“ (duomenys pakeisti) kasos likutis buvo 76 080,33 Lt, o pas atskaitingÄ asmenį T. M. buvo 5 030,85 Lt piniginių lėšų likutis. Atsižvelgiant į tai, specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad 2 067 623,42 Lt buvo panaudoti ne įmonės reikmėms.15.3.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto išvados teisingumu, specialisto išvada yra pagrįsta objektyvių bylos duomenų – UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentų, UAB „M“ (duomenys pakeisti) elektroninių kasos aparatų žurnalų, VMI atliktų UAB „M“ (duomenys pakeisti) mokestinių patikrinimų dokumentų, iš UAB „M“ (duomenys pakeisti) tiekėjų gautų dokumentų apie UAB „M“ (duomenys pakeisti) vykdytus atsiskaitymus – vertinimu, kiti byloje surinkti įrodymai specialisto išvados nepaneigia.

Pirmosios instancijos teisme apklausta UAB „M“ (duomenys pakeisti) Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ atlikusi specialistė M. Å . patvirtino suraÅ¡ytas specialisto iÅ¡vadas, iÅ¡ esmės atsakė į visus G. M. ir jo gynėjo bei UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo užduotus klausimus, paaiÅ¡kino proceso dalyviams kilusius neaiÅ¡kumus. Apeliaciniuose skunduose nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti specialisto iÅ¡vados teisingumu. Vien subjektyvus ir niekuo nepagrįstas nuteistųjų ir jų gynėjų nesutikimas su specialistės skaičiavimais, tam tikrų aplinkybių vertinimu nesudaro pagrindo netikėti specialisto iÅ¡vadomis ir specialistės paaiÅ¡kinimais.

Å iame kontekste pažymėtina, kad nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, ir turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, teisingo teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-348-303/2015 ir kt.).

PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, byloje nėra ir pirmosios instancijos teisme nebuvo jokio pagrindo skirti ekspertizę, kadangi visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės buvo nustatytos atlikus papildomÄ UAB „M“ (duomenys pakeisti) Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ . Kadangi G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliaciniuose skunduose nurodomi identiÅ¡ki argumentai, kuriais nesutinkama su specialisto iÅ¡vadose nustatytomis aplinkybėmis, todėl į apeliantų argumentus bus atsakyta bendrai.15.4.

Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma, kad pirminėje 2012 m. balandžio 23 d. ir papildomoje 2016 m. liepos 18 d. iÅ¡vadose specialistė negalėjo gauti skirtingų skaičių, nes vadovavosi tais pačiais buhalterinės apskaitos duomenimis. Pirminė 2012 m. balandžio 23 d. specialisto iÅ¡vada ir papildoma 2016 m. liepos 18 d. specialisto iÅ¡vada negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taringomis, nors, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, jose nustatyti skirtingi UAB „M“ (duomenys pakeisti) veiklos skaičiai (pajamos, iÅ¡laidos), kadangi pirmojo ir papildomo UAB „M“ (duomenys pakeisti) Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu specialistė skirtingu bÅ«du apskaičiavo trÅ«kstamÄ UAB „M“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų sumÄ .

Specialistė M. Å . paaiÅ¡kino, kad pirmoji specialisto iÅ¡vada buvo rengiama vadovaujantis vien tik pateiktais UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentais (kasos knyga, suvestiniais registrais, atskaitingų asmenų avansinėmis apyskaitomis ir kt.), kurių dalies trÅ«ko, dalis buvo neužpildyti kaip to reikalauja teisės aktai. Taip vien tik pagal buhalterinės apskaitos dokumentus buvo nustatyta neteisėtai nuraÅ¡yta trÅ«kstama piniginių lėšų suma, visgi atsižvelgiant į UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos trÅ«kumus tokiu bÅ«du skaičiuojant kasoje trÅ«kstamÄ pinigų sumÄ negalima daryti neginčijamų iÅ¡vadų apie įmonės veikloje nepanaudotų piniginių lėšų dydį.

Tai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme akcentavo ir apeliantai, praÅ¡ydami papildomai įvertinti iÅ¡ įmonės tiekėjų gautus duomenis apie faktiÅ¡kai vykdytus UAB „M“ (duomenys pakeisti) mokėjimus, kas ir buvo padaryta papildomo UAB „M“ (duomenys pakeisti) Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu surinkus iÅ¡ visų fizinių ir juridinių asmenų, su kuriais UAB „M“ (duomenys pakeisti) vykdė atsiskaitymus ir kurių buvo daugiau nei 300, duomenis apie UAB „M“ (duomenys pakeisti) sumokėtas pinigines lėšas. 2016 m. liepos 18 d. specialisto iÅ¡vadoje gauti duomenys sugrupuoti pagal kiekvienÄ fizinį ir juridinį asmenį atskirai, nurodyta, kurie mokėjimai buvo apskaityti UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje, o kurie mokėjimai nebuvo apskaityti, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad suraÅ¡ant papildomÄ specialisto iÅ¡vadÄ kurie nors mokėjimai nebuvo įvertinti.

Taigi, pirminio ir papildomo UAB „M“ (duomenys pakeisti) Å«kinės finansinės veiklos tyrimų metu buvo ne tik naudotas kitas bÅ«das trÅ«kstamoms piniginėms lėšoms nustatyti, bet papildomo tyrimo metu buvo vertinama ir žymiai daugiau duomenų nei pirminio tyrimo metu, tai paaiÅ¡kina specialisto iÅ¡vadose nurodytų galutinių skaičių skirtumus. Å iuo atveju 2016 m. liepos 18 d. specialisto iÅ¡vada papildo 2012 m. balandžio 23 d. specialisto iÅ¡vadÄ , todėl nelaikytinos viena kitai prieÅ¡taraujančiomis.15.5.

Nuteistojo G. M. apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo atsižvelgta į teiktus duomenis apie UAB „M“ (duomenys pakeisti) neapskaitytus mokėjimus, gautus iÅ¡ pačių įmonės kreditorių, prieÅ¡tarauja papildomos 2016 m. liepos 18 d. specialisto iÅ¡vados turiniui. IÅ¡ esmės apeliantų argumentai dėl neapskaitytų iÅ¡laidų yra susiję su 2012 m. balandžio 23 d. ir 2014 m. gruodžio 30 d. specialisto iÅ¡vadomis, tačiau suraÅ¡ant 2016 m. liepos 18 d. specialisto iÅ¡vadÄ buvo įvertintos visos patirtos UAB „M“ (duomenys pakeisti) iÅ¡laidos tiriamuoju laikotarpiu.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma, jog atlikdama Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ specialistė savo iÅ¡vadÄ grindė ne faktiÅ¡kai gautų ir iÅ¡leistų piniginių lėšų įrodymais, o įsitikinimu kaip turėtų bÅ«ti įmonėje, kurioje apskaita vedama laikantis įstatymų. Taip pat negalima sutikti ir su apeliantų teiginiais, kad specialistė neatskyrė sÄ vokų „patyrė iÅ¡laidas“ ir „apskaitė iÅ¡laidas“.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, papildomo ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo vadovautasi ne tuo, kas užfiksuota UAB „M“ (duomenys pakeisti) kasoje ir atskaitingų asmenų avanso apyskaitose, bet tuo, kokius duomenis apie UAB „M“ (duomenys pakeisti) mokėjimus pateikė įmonės kontrahentai.15.6. Apeliaciniuose skunduose akcentuojama aplinkybė, jog UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta įmonės skola vairuotojams A. K., V. Ž. ir T. P., nors jie ir parodė, kad visada su tiekėjais atsiskaitydavo ne savo, o įmonės pinigais.

Tačiau UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje neteisingai apskaitytos skolos įmonės darbuotojams neturėjo jokios reikšmės papildomoje 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvadoje nustatytam piniginių lėšų trūkumui, kadangi skaičiuodama įmonės pajamas ir išlaidas specialistė neatsižvelgė į tariamas įmonės skolas minėtiems darbuotojams. Skaičiuojant įmonės išlaidas buvo atsižvelgta į visų įmonės kontrahentų pateiktus duomenis apie vykusius atsiskaitymus grynaisiais pinigais, dėl to nekyla abejonių, kad visos vairuotojų sumokėtos pinigų sumos buvo įtrauktos į UAB „M“ (duomenys pakeisti) išlaidas.

Tai, kad papildomas ūkinės finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas išsamiai, matyti ir iš to, jog specialisto išvadoje atskirais atvejais netgi paaiškinta, kurie mokėjimai buvo įtraukti ne į tų asmenų avansines apyskaitas ar kurie mokėjimai iš viso nebuvo apskaityti.15.7. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad neaišku, kokiu būdu specialistė suskaičiavo UAB „M“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų likutį tiriamojo laikotarpio pradžiai. 2016 m. liepos 18 d. specialisto išvadoje (3 lapas) aiškiai nurodyta, kad piniginių lėšų likutis laikotarpio pradžiai buvo apskaičiuotas susumavus kasos likutį (339 845,08 Lt) su pas G.

M., kaip atskaitingÄ asmenį, buvusių piniginių lėšų likučiu (291 749,65 Lt). Tuo tarpu 2012 m. balandžio 23 d. specialisto iÅ¡vadoje buvo nurodytas ne bendras UAB „M“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų likutis, o tik pinigų likutis kasoje. Kaip paaiÅ¡kino specialistė M. Å ., kadangi papildomo Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo skaičiuojamas gautų piniginių lėšų ir turėtų iÅ¡laidų skirtumas, o ne vien kasos knygoje užfiksuoti duomenys, todėl ji privalėjo papildomai priskaičiuoti ir pas G.

M. buvusias įmonės pinigines lėšas.15.8. Nepagrįsti apeliantų teiginiai ir dėl tariamų prieÅ¡taravimų specialisto iÅ¡vadose skaičiuojant UAB „M“ (duomenys pakeisti) gautas pinigines lėšas. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismo posėdyje specialistė aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, jog papildomo tyrimo metu nustatė ne vien į įmonės kasÄ Ä¯neÅ¡tų pinigų sumÄ , bet bendras įmonės gautas pinigines lėšas, kadangi ne visos gautos piniginės lėšos buvo įneÅ¡amos į įmonės kasÄ , todėl papildomoje specialisto iÅ¡vadoje nustatyta didesnė gautų piniginių lėšų suma.

Kaip matyti iÅ¡ 2016 m. liepos 18 d. specialisto iÅ¡vados, įmonės kasoje buvo atvaizduotos mažesnės pajamos iÅ¡ parduotuvių nei užfiksuota kasos aparatais, tyrimo metu specialistė nustatė, kad tik dalis parduotuvėse gautų pajamų buvo įneÅ¡amos į įmonės kasÄ , o kita dalis į banko sÄ skaitÄ , todėl apskaičiuodama pajamas iÅ¡ parduotuvių specialistė vadovavosi parduotuvių kasos operacijų žurnalo duomenimis, prie kurių pridėjo iÅ¡ įmonių pagal pinigų priėmimo kvitus gautas pinigines lėšas, taip nustatydama bendrÄ UAB „M“ (duomenys pakeisti) gautų piniginių lėšų sumÄ .

Taigi, apeliaciniuose skunduose, siekiant akcentuoti nesamus specialisto iÅ¡vadų prieÅ¡taravimus, lyginami visiÅ¡kai prieÅ¡ingi dalykai, t. y. 2012 m. balandžio 23 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta į įmonės kasÄ gautų pinigų suma su 2016 m. liepos 18 d. specialisto iÅ¡vadoje apskaičiuota bendra įmonės gautų piniginių lėšų suma.15.9. 2016 m. liepos 18 d. specialisto iÅ¡vados prieÅ¡taringumo nepatvirtina ir G. M. apeliacinio skundo teiginiai apie specialisto iÅ¡vados skirtingose dalyse nurodytas skirtingas sumas, įmonės gautas pagal pinigų priėmimo kvitus.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, specialisto iÅ¡vados 5-8 lapuose po kiekviena iÅ¡ lentelių apie kasmetes UAB „M“ (duomenys pakeisti) pajamas grynaisiais pinigais, yra iÅ¡samiai paaiÅ¡kinti nustatyti neatitikimai tarp pinigų priėmimo kvitų ir kasos pajamų orderių bei kokia pajamų suma yra iÅ¡ tikrųjų.15.10. Negalima sutikti su UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovu, jog 2 705 785,77 Lt suma negalėjo bÅ«ti priskirta įmonės pajamoms, kadangi Å¡ie pinigai į įmonės kasÄ nepateko, o buvo įneÅ¡ti į atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ .

Kaip nurodė specialistė, Å¡iÄ Ä¯ UAB „M“ (duomenys pakeisti) atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡tÄ pinigų sumÄ ji laikė esant gauta iÅ¡ pirkėjų įmonės parduotuvėse ir kuri buvo priskirta įmonės pajamoms vertinant elektroninių kasos aparatų žurnalus. Specialistė grynųjų pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ įmonės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ pripažino kaip gautų piniginių lėšų panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms. Tai matyti iÅ¡ 2016 m. liepos 18 d. specialisto iÅ¡vados 217 ir 219 lentelių (specialisto iÅ¡vados 191, 193 lapai), kurioje 2 705 785,77 Lt įneÅ¡imas į atsiskaitomÄ jÄ banko sÄ skaitÄ yra priskirtas prie įmonės iÅ¡laidų.

Todėl 2 705 785,77 Lt piniginių lėšų priskyrimas įmonės pajamoms neturėjo įtakos nustatant galutinį įmonės reikmėms nepanaudotÄ piniginių lėšų dydį.15.11. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliaciniuose skunduose nurodytais tariamais neatitikimais tarp 2012 m. balandžio 23 d. ir 2016 m. liepos 18 d. specialisto iÅ¡vadų dėl UAB „M“ (duomenys pakeisti) patirtų iÅ¡laidų darbo užmokesčiui bei mokėjimų VMI ir Sodrai. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad specialisto iÅ¡vadų neatitikimas nebuvo tinkamai paaiÅ¡kintas.

Tiek 2016 m. liepos 18 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, tiek ir specialistė pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, bei papildomo tyrimo metu buvo nustatyta, kad ne visada darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas buvo atvaizduojamas kasoje, atskirais atvejais darbo užmokesčio mokėjimas užfiksuotas atskaitingo asmens avanso apyskaitose. Taip pat apeliaciniuose skunduose lyginamos 2012 m. balandžio 23 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodytos atskaitingų asmenų sumokėtos pinigų sumos VMI ir Sodrai su 2016 m. liepos 18 d. specialisto iÅ¡vados 214 lentelėje nurodyta bendra per tiriamÄ jį laikotarpį sumokėta pinigų suma grynaisiais ir iÅ¡ atskaitingo asmens atsiskaitomosios sÄ skaitos.

Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, tÄ patį paaiÅ¡kino ir specialistė, kad papildomoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyti iÅ¡ VMI ir Sodros gauti duomenys apie visus tiriamuoju laikotarpiu UAB „M“ (duomenys pakeisti) atliktus mokėjimus grynaisiais pinigais ir iÅ¡ atskaitingo asmens banko sÄ skaitos. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti VMI ir Sodros pateiktų duomenų teisingumu. Be to, vien tai, kad papildomoje specialisto iÅ¡vadoje buvo nustatyta daugiau iÅ¡laidų nei ankstesnėse specialisto iÅ¡vadose, savaime nesudaro pagrindo atitinkamai sumažinti įmonės reikmėms nepanaudotų piniginių lėšų sumÄ , kadangi lyginant su ankstesnėmis specialisto iÅ¡vada padidėjo ir bendra įmonės gauta piniginių lėšų suma.

16. Taigi, atlikus iÅ¡samų UAB „M“ (duomenys pakeisti) Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , liko nepagrįstas G. M. patikėto didelės vertės UAB „M“ (duomenys pakeisti) turto – 2 067 623,42 Lt piniginių lėšų – panaudojimas.16.1. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iÅ¡ tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti, kad įmonės turtas buvo pasisavintas.

Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali bÅ«ti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi bÅ«ti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-332/2014 ir kt.).16.2. G. M. apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, patvirtinančių piniginių lėšų panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms, kurios nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teismo ir specialisto iÅ¡vadose bei pagrįstai atmestos.

Vien tai, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) vykdė Å«kinę komercinę veiklÄ , nesant objektyvių ir neginčijamų duomenų apie įmonės piniginių lėšų panaudojimÄ , savaime nepatvirtina piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms. 16.3. Apeliantas tvirtina, kad dalis piniginių lėšų buvo panaudota atliekant pastatų, kuriuose veikė UAB „M“ (duomenys pakeisti), renovacijÄ . Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad statinių renovacija baigta dar 2007 metų pabaigoje (1 t., b. l. 85-92; 12 t., b. l. 27-30), todėl Å¡is faktas neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl įmonės piniginių lėšų panaudojimo pagrįstumo.

Nors G. M. tvirtina tiriamuoju laikotarpiu pirkęs plokÅ¡tes, reikalingas patalpoms įrengti, tačiau specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad buhalterinėje apskaitoje jokie įmonės patalpų renovacijos, remonto ar įrengimo darbai neatsispindi. Kita vertus, UAB „M“ (duomenys pakeisti) naudojami pastatai priklauso G. M., dėl naudojimosi jais yra sudaryta nuomos sutartis, todėl teigdamas, kad įmonės pinigais vykdė sau pačiam priklausančių patalpų, už naudojimÄ si kuriomis UAB „M“ (duomenys pakeisti) turėjo mokėti dar ir nuomos mokestį, renovacijÄ , G.

M. iÅ¡ esmės prisipažįsta naudojęs įmonės pinigines lėšas ne pagal paskirtį.16.4. Tai, kad pasisavintos piniginės lėšos nebuvo rastos ir nebuvo nustatyta, kur jos buvo panaudotos, nepaneigia G. M. kaltės dėl piniginių lėšų pasisavinimo. Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , nenustatymas, kokiais tikslais buvo panaudotos įmonės piniginės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-428/2014 ir kt.).17.

Nuteistasis G. M. tvirtina, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) niekada nėra turėjusi grynaisiais pinigais daugiau nei dviejų milijonų litų, tačiau G. M. ir nebuvo kaltinamas visÄ jam inkriminuotÄ pinigų sumÄ pasisavinęs iÅ¡ karto. Akivaizdu, kad piniginės lėšos buvo pasisavinamos sistemingai, todėl 2 067 623,42 Lt suma susidarė per visÄ tiriamÄ jį laikotarpį.18. Taip pat G. M. kaltės dėl UAB „M“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų pasisavinimo nepaneigia ir tai, jog įmonės buhalterė L.

K. buvo nuteista už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Kaip jau buvo nurodyta aptariant specialisto iÅ¡vadas, pasisavintų piniginių lėšų dydis buvo nustatytas apskaičiavus faktines UAB „M“ (duomenys pakeisti) pajamas ir iÅ¡laidas, o ne vien tik pagal UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentus. Kita vertus, pats G. M. yra pripažintas kaltu tyčia tinkamai neorganizavęs įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Apklaustos buvusios UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterės parodė, kad kiekvienai iÅ¡ jų pradėjus dirbti G.

M. sakydavo, kad įmonės kasoje yra susidaręs pinigų likutis, kuris nuolatos vis didėjo, bet pats G. M. nesiėmė jokių veiksmų buhalterinei apskaitai sutvarkyti, prieÅ¡ingai, ir toliau didžioji dalis atsiskaitymų su kreditoriais buvo vykdoma grynaisiais pinigais, atskaitingiems asmenims iÅ¡davinėjo ir priiminėjo grynuosius pinigus nesuraÅ¡ant tai patvirtinančių dokumentų, nepasiraÅ¡inėjo parengtuose buhalterinės apskaitos dokumentuose.19. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad paėmęs 2 067 623,42 Lt ir jų nepanaudojęs įmonės reikmėms bei negrÄ Å¾inęs į kasÄ G.

M. suprato savo veiksmų neteisėtÄ pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, t. y. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Taigi, G. M. pagrįstai nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Dėl mokesčių nesumokėjimo 20. G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) pagal BK 219 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad G. M., bÅ«damas UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, ir UAB „M“ (duomenys pakeisti), atstovaujama G. M., kuris eidamas vadovaujančias pareigas ir turėdamas teisę atstovauti juridinį asmenį, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklÄ , veikdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) vardu, jos naudai ir interesais, vieninga tyčia ir turėdamas vieningÄ nusikalstamÄ tikslÄ nesumokėti apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių, pateikęs deklaracijas, kuriose deklaravo mokėtinus mokesčius, tačiau laiku nesumokėjo mokesčių, po to, kai Marijampolės apskrities VMI 2008 m. rugsėjo 5 d. priminimu Nr. A-09-07-5542 priminė apie pareigÄ sumokėti 45 136,20 Lt mokesčių, 2008 m. gruodžio 30 d. priminimu Nr. A-09-07-7255 priminė apie pareigÄ sumokėti 85 149,20 Lt mokesčių, 2009 m. liepos 13 d. priminimu Nr. A-09-07-1387 priminė apie pareigÄ sumokėti 183 609,20 Lt mokesčių, 2010 m. liepos 1 d. priminimu Nr. A-09-07-2175 priminė apie pareigÄ sumokėti 364 127,64 Lt mokesčių, 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminimu Nr. 0-325-114 tinkamai priminė apie pareigÄ sumokėti mokesčių 474 097,77 Lt mokesčių, iÅ¡ viso nesumokėjo 384 267,30 Lt (111 291,50 Eur) mokesčių, nors pagal buhalterinės apskaitos dokumentus UAB „M“ (duomenys pakeisti) turėjo finansinių galimybių sumokėti visus mokesčius.21.

Pagal BK 219 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikęs deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigÄ sumokėti mokesčius. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, padaręs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių. Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 219 straipsnį yra bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos:

1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti;

2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigÄ sumokėti mokesčius;

3) po įteikimo priminimo per jame nustatytÄ terminÄ nesumokėti mokesčiai. Nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau Å¡ios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigÄ sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti.22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su G.

M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais dėl tariamo VMI priminimų neteisėtumo ir juose nurodytų duomenų apie neįvykdytas mokestines prievoles nepagrįstumo, galimybės sumokėti mokesčius bei tyčios nemokėti mokesčių nebuvimo ir tuo pagrindu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nuteistųjų atžvilgiu.22.1. UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktorius G. M. teikė įvairių mokesčių deklaracijas taip deklaruodamas mokėtinus mokesčius.

Byloje nebuvo gauta duomenų, leidžiančių abejoti tuo, kad mokėtini mokesčiai buvo deklaruoti teisingai.22.2. UAB „M“ (duomenys pakeisti) laiku nesumokant deklaruotų mokesčių Marijampolės apskrities VMI pateikė priminimus apie pareigÄ sumokėti mokesčius:- 2008 m. rugsėjo 5 d. priminime Nr. A-09-07-5542 nurodytos mokesčių nepriemokos: GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų – 4 011 Lt; juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis – 450 Lt; pelno mokestis – 19 448 Lt; laikinasis socialinis mokestis – 4 614 Lt;

GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais – 16 613,20 Lt, iš viso – 45 136,20 Lt (1 t., b. l. 51);- 2008 m. gruodžio 30 d. priminime Nr. A-09-07-7255 nurodytos mokesčių nepriemokos: GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų – 611 Lt; juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis – 450 Lt; pelno mokestis – 3 9172 Lt; laikinasis socialinis mokestis – 8 394 Lt; GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais – 32 522,20 Lt, iš viso – 85 149,20 Lt (1 t., b. l. 52);- 2009 m. liepos 13 d. priminime Nr. A-09-07-1387 nurodytos mokesčių nepriemokos:

PSD įmokos išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuojamas GPM mokestis – 30 Lt; juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis – 3 818 Lt; laikinasis socialinis mokestis – 8 394 Lt; GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų – 5 361 Lt; pelno mokestis – 39 172 Lt; PVM – 76 735 Lt; GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais – 50 099,20 Lt, iš viso – 183 609,20 Lt (1 t., b. l. 53-54);- 2010 m. liepos 1 d. priminime Nr. A-09-07-2175 nurodytos mokesčių nepriemokos:

PSD įmokos iÅ¡skaičiuotos asmenų nuo nuolatinių gyventojų kitų pajamų, nuo kurių iÅ¡skaičiuojamas GPM – 143 Lt; juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis – 4 310 Lt; aplinkos terÅ¡imo mokestis už terÅ¡alų iÅ¡ stacionarių tarÅ¡os Å¡altinių iÅ¡metimÄ Ä¯ aplinkÄ â€“ 410 Lt; laikinasis socialinis mokestis – 8 394 Lt; GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų – 7 576 Lt; pelno mokestis – 38 593 Lt;

PVM – 300 496 Lt; GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais – 4 205,64 Lt, iÅ¡ viso – 364 127,64 Lt (1 t., b. l. 55-56);- 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminime Nr. 0-325-114 nurodytos mokesčių nepriemokos: gyventojų pajamų mokestis – 17 120,37 Lt; mokestis už aplinkos terÅ¡imÄ â€“ 11 269,84 Lt; nekilnojamojo turto mokestis – 6 413,26 Lt; pelno mokestis – 64 177,63 Lt; socialinis mokestis – 9 701,52 Lt; PVM – 365 391,12 Lt; PSD – 24,03 Lt, iÅ¡ viso – 474 097,77 Lt (1 t., b. l. 57).22.3.

Nuteistasis G. M. neneigė, kad VMI priminimus gavo ir apie pareigÄ sumokėti mokesčius žinojo. Be to, 2009 m. liepos 13 d., 2010 m. liepos 1 d., 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminimai G. M. įteikti pasiraÅ¡ytinai.22.4. UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliaciniame skunde teigiama, kad priminimuose nėra nurodytas terminas mokesčiams sumokėti ir tai apribojo teisę į gynybÄ . Tačiau toks apelianto teiginys nėra pagrįstas, kadangi konkrečiai nenurodoma, kokius sunkumus įgyvendinant teisę į gynybÄ sukėlė tariami VMI priminimų turinio trÅ«kumai.

Galima sutikti su apeliantais, jog 2008 m. rugsėjo 5 d., 2008 m. gruodžio 30 d., 2009 m. liepos 13 d. priminimuose tiesiogiai nebuvo nurodytas terminas, per kurį privaloma sumokėti mokesčių įsiskolinimÄ , tačiau Å¡iuose priminimuose nurodyta, jog priminime nurodytas sumas reikia sumokėti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 89 straipsnio 3 dalyje nustatytas 20 dienų terminas mokesčiams sumokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad aptariamuose priminimuose nebuvo tiesiogiai nurodytas terminas mokesčiams sumokėti, yra formalaus pobÅ«džio pažeidimas, dėl kurio nėra pagrindo pripažinti VMI priminimų neteisėtais ar dėl kurio bÅ«tų kilę neaiÅ¡kumų nustatant veikos padarymo laikÄ , skaičiuojant nuosprendžio priėmimo senaties terminÄ .

Tuo labiau kad 2010 m. liepos 1 d. priminime nurodytas 20 dienų, o 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminime nurodytas 30 dienų terminas bei iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nesumokėjus mokesčių per nurodytÄ terminÄ atsakingi asmenys gali bÅ«ti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Kadangi G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) inkriminuota nusikalstama veika yra tęstinio pobÅ«džio, todėl veika laikoma baigta praėjus 30 dienų nuo paskutinio priminimo įteikimo G. M. dienos. G. M. pasirašė, jog paskutinį priminimÄ gavo 2011 m. rugpjūčio 16 d., per nustatytÄ terminÄ mokesčių nesumokėjo (2011 m. rugpjūčio mėnesį sumokėta 43 000 Lt, rugsėjo mėnesį sumokėta 46 830,47 Lt), todėl veika buvo baigta 2011 m. rugsėjo 15 d.22.5.

UAB „M“ (duomenys pakeisti) finansinės galimybės sumokėti priskaičiuotus mokesčius buvo įvertintos ankstesnėje nutarties dalyje jau aptartose specialisto iÅ¡vadose (2012 m. balandžio 23 d. ir papildomoje 2014 m. gruodžio 30 d.). Ä®vertinus baudžiamosios bylos medžiagÄ ir teisiamajame posėdyje pateiktus papildomus duomenis 2014 m. gruodžio 30 d. specialisto iÅ¡vadoje (iÅ¡vados 12 lentelė 26-27 lapuose) nustatyta, kad pateikus 2008 m. rugsėjo 5 d. priminimÄ sumokėti 45 136,20 Lt mokesčių, UAB „M“ (duomenys pakeisti) turėjo daugiau nei 800 000 Lt piniginių lėšų (12 lentelės 9-10 eilutės), pateikus 2008 m. gruodžio 30 d. priminimÄ sumokėti 85 149,20 Lt mokesčių, UAB „M“ (duomenys pakeisti) turėjo daugiau nei 900 000 Lt piniginių lėšų (12 lentelės 14-15 eilutės), pateikus 2009 m. liepos 13 d. priminimÄ sumokėti 183 609,20 Lt mokesčių, UAB „M“ (duomenys pakeisti) turėjo apie 1 200 000 Lt piniginių lėšų (12 lentelės 20-21 eilutės), pateikus 2010 m. liepos 1 d. priminimÄ sumokėti 364 127,64 Lt mokesčių, UAB „M“ (duomenys pakeisti) turėjo daugiau nei 2 000 000 Lt piniginių lėšų (12 lentelės 33-34 eilutės).

Taigi, turimų piniginių lėšų daugiau nei pakako sumokėti priskaičiuotus mokesčius. 22.6. Atskirai paminėtina UAB „M“ (duomenys pakeisti) finansinė situacija po 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminimo sumokėti 474 097,77 Lt mokesčių įteikimo. 2014 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 1 d. UAB „M“ (duomenys pakeisti) turėjo 384 754,69 Lt piniginių lėšų, 2011 m. rugsėjo 1 d. – 497 242,39 Lt (12 lentelės 47-48 eilutės).

Kadangi didelė dalis piniginių lėšų tuo metu buvo laikoma banko sÄ skaitoje ir buvo įkeistos bankui pagal kreditavimo sutartį, dėl ko UAB „M“ (duomenys pakeisti) jomis laisvai disponuoti negalėjo, todėl specialistė nurodė, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) neturėjo pakankamai lėšų sumokėti mokesčius po 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminimo pateikimo. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad įmonės kasos likutis 2010 m. spalio mėnesį buvo nepagrįstai sumažintas 2 107 848,27 Lt.

Tuo metu buhaltere dirbusi L. K. paaiÅ¡kino, kad taip norėjo panaikinti kasoje realiai nesančių piniginių lėšų, kurios, kaip nustatyta, nebuvo panaudotos įmonės reikmėms, trÅ«kumÄ . Neskaitant Å¡ios neteisėtos ir nepagrįstos buhalterinės operacijos, UAB „M“ (duomenys pakeisti) kasoje bÅ«tų buvę pakankamai lėšų mokesčiams sumokėti. Be to, byloje nustatyta, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) veikloje (už produkcijÄ tiekėjams mokėdavo, už parduodamus paruoÅ¡tus gaminius iÅ¡ pirkėjų gaudavo) daugiausia buvo naudojami grynieji pinigai, specialistė paaiÅ¡kino, jog jei UAB „M“ (duomenys pakeisti) atsiskaitymus su tiekėjais bÅ«tų vykdžiusi ne grynaisiais pinigais, o per banko sÄ skaitÄ , tada pagal piniginių lėšų nuraÅ¡ymo eiliÅ¡kumÄ pirmiau bÅ«tų buvusi padengta mokesčių nepriemoka ir tik paskui užskaityti mokėjimai tiekėjams.

Taigi, nors formaliai pagal buhalterinės apskaitos dokumentus po 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminimo įteikimo UAB „M“ (duomenys pakeisti) nebuvo pajėgi sumokėti jai priskaičiuotų mokesčių, tačiau realiai piniginių lėšų tam bÅ«tų užtekę. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jei nemokumas buvo sukeltas sÄ moningai, taip pat ir siekiant iÅ¡vengti pareigos sumokėti mokesčius, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 straipsnį mokesčių mokėtojui kyla.

Taip pat mokesčio mokumas neturi reikšmės baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 straipsnį ir tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas tampa nemokus po šios nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437-303/2015).22.7. Apeliantų akcentuojamos aplinkybės apie UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai apskaitytus įsiskolinimus įmonės vairuotojams, nors šie tiekėjams mokėdavo ne iš savo, bet iš įmonės pinigų, nepaneigia nustatytų UAB „M“ (duomenys pakeisti) finansinių galimybių sumokėti priskaičiuotus mokesčius.

Kaip matyti iÅ¡ 2014 m. gruodžio 30 d. specialisto iÅ¡vados 12 lentelės, apskaičiuojant UAB „M“ (duomenys pakeisti) turimas pinigines lėšas pagal avansines apyskaitas nustatyti įmonės įsiskolinimai (lentelėje nurodytos sumos su „-“ ženklu) atskaitingiems asmenims buvo atimti iÅ¡ bendros piniginių lėšų sumos.22.8. Taip pat apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad VMI priminimų turinys yra prieÅ¡taringas ir neaiÅ¡kus. Apeliantai nurodo, kad VMI priminimuose nurodytos neapmokėtos tokių mokesčių deklaracijos, kurio nesumokėjimu nuteistieji nebuvo kaltinami, pvz., 2008 m. rugsėjo 5 d., 2008 m. gruodžio 30 d. priminimuose nurodytos neapmokėtos PVM deklaracijos, nors PVM nepriemokos nėra, 2008 m. rugsėjo 5 d. priminime nurodyta neapmokėta mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ deklaracija, nors tokio mokesčio nepriemokos nėra, taip pat nėra įsiskolinimo už atskaitymus nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymÄ , nors deklaracija nurodyta ir kt.

Tačiau Å¡iais ir kitais apeliaciniuose skunduose nurodytais atvejais atitinkamos mokesčių deklaracijos VMI priminimuose nurodytos todėl, kad priminimuose praÅ¡oma apmokėti ne tik mokesčių nepriemokas, bet dar ir delspinigius bei baudas. Kadangi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsakomybę užtraukia tik mokesčių nesumokėjimas, todėl delspinigių ir baudų nesumokėjimas G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) nebuvo inkriminuotas, bet nusikalstamos veikos apraÅ¡yme vis tiek buvo iÅ¡vardintos visos priminimuose nurodytos deklaracijos.

Kita vertus, nusikalstamos veikos apraÅ¡yme deklaracijų, pagal kurias nėra mokesčio įsiskolinimo, nurodymas neturi jokios įtakos nuteistųjų teisinei padėčiai, nes jie nuteisti ne už konkrečios deklaracijos neapmokėjimÄ , o už priminime nurodytų mokesčių nesumokėjimÄ . Akivaizdu ir tai, kad dalis mokesčių (taip pat delspinigių ir baudų) nuo pirmojo iki paskutinio VMI priminimo galėjo buvo sumokėti, kadangi UAB „M“ (duomenys pakeisti) nors ir nežymiai, bet mokesčius ir jų įsiskolinimÄ po truputį dengė, todėl savaime suprantama, kad dalis deklaracijų vėlesniuose priminimuose nebenurodomos.22.9.

Kaip galima suprasti iš apeliacinių skundų, apeliantai kelia abejones, ar tikrai egzistavo VMI priminimuose nurodyti atitinkamų mokesčių įsiskolinimai. Savo abejones apeliantai grindžia aukščiau aptartais tariamais VMI priminimų prieštaravimais. Kadangi jokių prieštaravimų VMI priminimuose nebuvo nustatyta, o jokių kitų duomenų apie galimai neteisingai priminimuose nurodytas mokestines prievoles byloje nėra, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti VMI nurodytomis nesumokėtų mokesčių sumomis.

Pažymėtina ir tai, kad mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o ne baudžiamojo proceso tvarka. Nei G. M., nei UAB „M“ (duomenys pakeisti) neskundė VMI priminimų pagrįstumo, priešingai, iš dalies mokėdami mokesčius bei sudarydami 2012 m. balandžio 12 d. mokestinės paskolos sutartį dėl 541 187,92 Lt nepriemokos, pripažino savo mokestines prievoles.22.10. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad mokesčių nemokėjimas atitiko tiek G.

M., tiek UAB „M“ (duomenys pakeisti) interesus, bei, kad nemokant mokesčių buvo veikiama tiesiogine tyčia. Kaip jau buvo nurodyta Å¡ioje nutartyje, G. M. sÄ moningai buvo pasirinkęs tokį veiklos modelį, kai UAB „M“ (duomenys pakeisti) finansinė veikla buvo vykdoma disponuojant grynaisiais pinigais, kas leido nepaisant didėjančių įsiskolinimų valstybės biudžetui toliau vystyti įmonės veiklÄ ir pirmenybę teikti ne mokesčių sumokėjimui, o kitiems atsiskaitymams ir mokėjimams gerinant įmonės veiklos rodiklius.

Nuteistasis neneigia, kad tuo metu įmonės pajamos vis augo, o tai, savaime suprantama, atitiko jo ne tik kaip įmonės vadovo, bet ir savininko interesus, taip pat tai buvo naudinga ir pačiai įmonei. 2008 m. rugsėjo 5 d. UAB „M“ (duomenys pakeisti) mokestinė nepriemoka sudarė 45 136,20 Lt, po pusės metų išaugo beveik dvigubai ir 2008 m. gruodžio 30 d. sudarė 85 149,20 Lt, dar po pusmečio įsiskolinimas padėjo 100 000 Lt ir 2009 m. liepos 13 d. mokestinė nepriemoka sudarė 183 609,20 Lt, po to įsiskolinimas vis labiau didėjo: 2010 m. liepos 1 d. buvo 364 127,64 Lt, o 2011 m. rugpjūčio 11 d. jau 474 097,77 Lt.

Toks mokestinės nepriemokos didėjimas įmonės apyvartos augimo ir turimų piniginių lėšų kontekste vienareikÅ¡miai vertinamas tik kaip sÄ moningas mokesčių nemokėjimas, iÅ¡ kurio abu nuteistieji turėjo naudos. Nors tiriamuoju laikotarpiu UAB „M“ (duomenys pakeisti) tam tikra dalimi mokėdavo mokesčius, taip pat 2007 m. liepos 11 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį, bet, kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, UAB „M“ (duomenys pakeisti) nei laikėsi mokestinės paskolos grafiko (paskutinė įmoka sumokėta tik 2009 m. gruodžio 31 d., nors turėjo bÅ«ti 2008 m. gruodžio 31 d.), nei laiku ir tinkamai mokėjo einamuosius mokesčius, ženkliau mokestinis įsiskolinimas buvo sumažintas tik po paskutinio priminimo, todėl Å¡ios aplinkybės nepaneigia nuteistuosius veikus tyčia.

Nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės neÅ¡alinta ir tai, kad 2012 m. balandžio 12 d. UAB „M“ (duomenys pakeisti) su VMI sudarė 541 187,92 Lt mokestinės paskolos sutartį, kadangi nusikalstama veika jau buvo baigta po 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminimo įteikimo per nustatytÄ terminÄ nesumokėjus mokesčių, vėlesni veiksmai stengiantis padengti įsiskolinimÄ ar susitarti dėl jo padengimo sÄ lygų reikÅ¡mingi individualizuojant baudžiamÄ jÄ atsakomybę.22.11. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, baudžiamojoje byloje nėra prieÅ¡taravimo tarp G.

M. veiksmų pasisavinant įmonės pinigines lėšas ir nuteistųjų veiksmų nemokant mokesčių. Byloje nėra nustatyta, kuriuo metu piniginės lėšos buvo pasisavintos, G. M. veikos baigtumas yra siejamas su jų negrÄ Å¾inimu į kasÄ 2011 m. spalio 1 d., iÅ¡ esmės visÄ laikÄ G. M. disponavo įmonės lėšomis, tame tarpe ir tomis, kurios buvo pasisavintos, todėl tiek G. M., tiek UAB „M“ (duomenys pakeisti) turėjo galimybę Å¡ias pinigines lėšas panaudoti mokesčiams sumokėti, tačiau, kaip jau buvo minėta, sÄ moningai buvo pasirinktas kitoks įmonės veiklos modelis.22.12.

Kadangi G. M., bÅ«damas įmonės vadovu ir galėdamas atstovauti įmonę, priimti sprendimus įmonės vardu bei kaip vienintelis akcininkas kontroliuoti įmonės veiklÄ , BK 219 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė kartu ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) naudai ir interesais, todėl byloje yra nustatytos visos sÄ lygos baudžiamojon atsakomybėn traukti ir UAB „M“ (duomenys pakeisti).23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, G. M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) veikoje buvo nustatyti visi nusikalstamos veikos, BK 219 straipsnio 2 dalyje numatytos, sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl G.

M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti) pagrįstai buvo nuteisti pagal BK 219 straipsnio 2 dalį.24. Nepaisant to, kad nuteistųjų veika kvalifikuota teisingai, tačiau veikos aprašyme yra netikslumų. Detalizuojant 2010 m. liepos 1 d. priminime nurodytas pateiktas mokesčių deklaracijas, minima ir 2006 m. balandžio 30 d. GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų deklaracija, bet 2010 m. liepos 1 d. priminime ši deklaracija nėra nurodyta. Taip pat detalizuojant 2010 m. liepos 1 d. esamus mokesčių įsiskolinimus, nurodyta, jog nėra sumokėta 300 496 Lt pelno mokesčio.

Visgi, kaip matyti iš 2010 m. liepos 1 d. priminimo, 300 496 Lt įsiskolinimas yra už PVM, o pelno mokesčio įsiskolinimas sudarė 38 593 Lt. Pastaroji suma nusikalstamos veikos aprašyme irgi nenurodyta. Nepaisant šių netikslumų bendra nesumokėta mokesčių suma yra nurodyta teisingai, todėl šie netikslumai laikytini techninio pobūdžio rašymo apsirikimu, kuris kaltinimo esmės nekeičia. Atsižvelgiant į tai, rašymo apsirikimai ištaisytini nekeičiant nuosprendžio bei pašalinant iš G.

M. ir UAB „M“ (duomenys pakeisti), nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnio 2 dalyje, apraÅ¡ymo aplinkybę apie 2010 m. liepos 1 d. priminime nurodytÄ neapmokėtÄ 2006 m. balandžio 30 d. GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų deklaracijÄ , bei vietoje nesumokėto 300 496 Lt pelno mokesčio, nurodant, kad nesumokėtas pelno mokestis – 38 593 Lt, PVM – 300 496 Lt. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo 25. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu G. M. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia tinkamai neorganizavo teisės aktų reikalaujamos UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti 2008 m. sausio 1 d.

– 2011 m. spalio 1 d. laikotarpio UAB „M“ (duomenys pakeisti) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.26. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas BK 222 straipsnio 1 dalies prasme – tai sÄ moningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , nuostatas, pvz., dvigubos buhalterijos vedimas, Å«kinių ir finansinių operacijų nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.

Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių, iÅ¡reikÅ¡tų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informacijÄ , priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia Å¡iame BK straipsnyje numatytus padarinius – kai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Baudžiamajame įstatyme Å¡ie padariniai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų, kad asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktikÄ bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus.

Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda Å¡iame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, 2K-233/2014). Nenustačius Å¡ių padarinių baudžiamoji atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ nekyla, o asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn.27. Atlikus UAB „M“ (duomenys pakeisti) Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , nustatyti Å¡ie buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai:- atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose nurodytos iÅ¡laidos, nors nėra dokumentų patvirtinančių pinigų sumokėjimÄ arba pagal dokumentus pinigus sumokėjo kiti asmenys, taip pat pagal avansinėse apyskaitose nurodytas Å«kines operacijas pinigų iÅ¡leidžiama daugiau negu gauta, avansinėse apyskaitose nėra apskaitytos visos gautos lėšos, apskaitytos piniginės lėšos neatitinka kasos įrašų, ne visos Å«kinės operacijos užfiksuotos apskaitos dokumentais, 2010 m. spalio 31 d. kasos knygoje užfiksuota Å«kinė operacija, sumažinant kasos likutį 2 107 848,27 Lt, be jokių Å¡ias iÅ¡laidas pateisinančių apskaitos dokumentų, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus;- G.

M. avansinėje apyskaitoje nurodytos iÅ¡laidos turtui, kuris nebuvo apskaitytas įmonės apskaitoje, taip pat nėra apskaitos dokumentų, pagal kuriuos bÅ«tų matyti, kada ir kur buvo panaudotas turtas, kasoje nefiksuota dalis Å«kinių finansinių operacijų, dėl ko nurodyti pinigų likučiai kasos knygose mėnesio pradžiai nesutampa su praėjusio mėnesio pinigų likučiu pabaigai, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus;- nėra jokių 2008 metų apskaitos registrų, o 2009 metų apskaitos registrai sudaryti nesilaikant įstatymo reikalavimų, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 punkto reikalavimus;- per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. iÅ¡ viso neatliktas žaliavų nuraÅ¡ymas, apytiksliai apskaitytas UAB „M“ (duomenys pakeisti) atsargų sunaudojimas, nepatikslintas atsargų sunaudojimas inventorizacijos duomenimis, atsargų inventorizacija iÅ¡ viso nebuvo organizuota ir atlikta, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 10 dalies reikalavimÄ , Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto reikalavimÄ , 9-ojo Verslo apskaitos standarto „Atsargos“, patvirtinto Apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1, IX „Atsargų sunaudojimo (pardavimo) apskaitos bÅ«dai“ 40 punkto reikalavimus.28.

Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad dėl aukščiau iÅ¡vardintų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iÅ¡ dalies nustatyti 2008 m. sausio 1 d. – 2011 m. spalio 1 d. laikotarpio UAB „M“ (duomenys pakeisti) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.29. Nuteistasis G. M. nepagrįstai teigia, kad dėl nustatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų ir padarinių jis negali atsakyti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes neatitinka Å¡ios nusikalstamos veikos subjekto požymių.29.1.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius:

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai Å«kio subjektas turi savarankiÅ¡kÄ buhalterinės apskaitos tarnybÄ . Å iuo atveju Å«kio subjekto vadovas gali bÅ«ti nusikaltimo bendrininkas;

2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiantis asmuo – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis ar asmenimis. Ä®monės vadovas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , t. y. už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ ir jų duomenų teikimÄ .

Taigi, nors pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikianti įmonė ar asmuo), tačiau pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , esant tam tikroms sÄ lygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitÄ tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) turinį ar už tokių dokumentų (duomenų) nepateikimÄ jam.

Todėl, jei įmonės vadovas sÄ moningai nepateikia apskaitÄ tvarkančiam asmeniui visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) ar pateikia dokumentus, kuriuose įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys, jis laikomas Å¡io nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-430/2013). 29.2. Pažymėtina, kad G. M. yra nuteistas ne už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , bet už tai, kad tyčia tinkamai neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Byloje nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitÄ tvarkė įdarbintos buhalterės, kurios formaliai turėtų atsakyti už buhalterinės apskaitos pažeidimus. Tačiau pirmosios instancijos teisme apklaustos tiriamuoju laikotarpiu buhalterėmis dirbusios N. G., G. S., L. K. parodė, kad G. M. vengė pasiraÅ¡inėti apskaitos dokumentus, net ir raginamas atsisakydavo organizuoti inventorizacijÄ , atleidžiant iÅ¡ darbo ir priimant į darbÄ buhalteres nebuvo pasiraÅ¡omas apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, iÅ¡duodamas grynuosius pinigus vairuotojams G.

M. ne visada iÅ¡raÅ¡ydavo orderius, taip pat pateikdavo ne visus pinigų panaudojimÄ patvirtinančius dokumentus. N. G. parodė, kad jai dirbant kasos likutis vis didėjo, o G. M. reikalavo jį panaikinti. G. S. nurodė, kad jai pradėjus dirbti, G. M. iÅ¡ karto pasakė, kad kasoje yra labai didelis pinigų likutis, susidaręs dėl buhalterinės apskaitos klaidos. L. K. irgi parodė, kad jai pradėjus dirbti, G. M. jai pasakė, kad kasoje yra 2 milijonų litų likutis, kurio iÅ¡ tikrųjų nėra, bei nurodė iÅ¡taisyti buhalterines klaidas, dėl ko ji 2 107 848,27 Lt sumažino kasos likutį, iÅ¡keldama jį į kitÄ buhalterinę sÄ skaitÄ .29.3.

Byloje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitÄ tvarkiusių buhalterių tyčinių neteisėtų veiksmų. IÅ¡ esmės netinkamÄ UAB „M“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymÄ lėmė ne padarytos buhalterių klaidos, kaip tvirtina nuteistasis, bet paties G. M., kuris kaip įmonės vadovas atsako už tinkamÄ apskaitos organizavimÄ , veiksmai. Nors G. M. teigė dėjęs visas pastangas, kad įmonės buhalterinė apskaita bÅ«tų tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau jo veiksmai liudija prieÅ¡ingai, nes jis buhalterių raginamas neorganizavo ir neatliko inventorizacijos, sÄ moningai nepasiraÅ¡inėjo jam pateikiamų apskaitos dokumentų, į buhalterinę apskaitÄ (kasÄ , avansines apyskaitas) neįtraukė visų dokumentų, patvirtinančių įmonės iÅ¡laidas, ne visada pildė dokumentus, patvirtinančius įmonės piniginių lėšų perdavimÄ atskaitingiems asmenims, dėl to buvo netinkamai pildomi apskaitos registrai, o už 2008 metus registrų iÅ¡ viso nėra, kasoje ir avansinėse apyskaitose nurodytos tikrovės neatitinkančios Å«kinės operacijos ir kt.

Taigi, Å¡iuo atveju skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatuota, kad buhalterinę apskaitÄ tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį (duomenis) ar už tokių dokumentų (duomenų) nepateikimÄ , už apskaitos registrų vedimo neužtikrinimÄ , ir pagrįstai tinkamu atsakomybės subjektu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažino įmonės vadovÄ G. M..30. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, G. M. veikoje nustatyti visi objektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog G. M. sÄ moningai netinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovo, pareigÄ tinkamai organizuoti apskaitos tvarkymÄ , kadangi tokiu bÅ«du tikėjosi nuslėpti piniginių lėšų pasisavinimÄ . Todėl G. M. neabejotinai suprato, kad dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos nebus galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti UAB „M“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo sistemingumas rodo kryptingÄ siekį apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ , o ne atsitiktines apskaitos tvarkymo klaidas. Todėl G. M. pagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ .31. Negalima sutikti su nuteistuoju G. M., kad įmonės buhalterės L. K. nuteisimas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ Å¡alina G. M. baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, L.

K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (11 t., b. l. 137-147). Visų pirma, L. K. inkriminuotas žymiai trumpesnis aplaidaus apskaitos tvarkymo laikotarpis (nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) nei G. M. (nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.). Be to, aukščiau jau buvo nurodyta, kad L. K. inkriminuoti veiksmai, t. y. G. M. nepasirašytas kasos išlaidų orderis ir avanso apyskaita, dalies ūkinių operacijų nefiksavimas, dėl ko nesutampa kasos mėnesio pradžios ir pabaigos likučiai, iš esmės buvo nulemti G.

M. tyčinių nusikalstamų veiksmų, kadangi G. M. atsisakydavo pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, nepateikdavo visų įmonės iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų. Taip pat vykdydama G. M. nurodymÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti apskaitos klaidas, dėl kurių kasoje susidarė piniginių lėšų likutis, bet nežinodama, kad iÅ¡ esmės kasos likutis susidarė dėl ne įmonės reikmėms panaudotų piniginių lėšų, t. y. jų pasisavinimo, L. K. kasos knygoje užfiksavo operacijÄ , kuria 2 107 848,27 Lt sumažino kasos likutį, bei nuraÅ¡ytÄ pinigų sumÄ iÅ¡kėlė į kitÄ buhalterinę sÄ skaitÄ .

L. K. paaiÅ¡kino, taip pasielgusi, nes tikėjosi, jog nustačius buhalterinės apskaitos klaidas, apie kurias jai buvo sakęs G. M., bus nustatytas ir tikrasis kasos likutis, kuris bÅ«tų grÄ Å¾intas atgal į kasÄ . Dėl bausmių 32. UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su UAB „M“ (duomenys pakeisti) pagal BK 219 straipsnio 2 dalį paskirta bausme – 15 000 MGL dydžio bauda.33. Pažymėtina, kad kaltininkui turi bÅ«ti paskirta teisinga bausmė, kuriÄ paskyrus bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebÅ«tų per griežta ar per Å¡velni.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Ä®vertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, motyvuotai parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.34.

BK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti paskirta:

1) bauda;

2) juridinio asmens veiklos apribojimas;

3) juridinio asmens likvidavimas.35. Nors apeliaciniame skunde nėra nurodytas konkretus praÅ¡ymas, kokia bausmė turėtų bÅ«ti skirta UAB „M“ (duomenys pakeisti), bet iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, kad apygardos teismas tinkamai nemotyvavo savo sprendimo skirti baudÄ , o ne juridinio asmens likvidavimÄ , galima suprasti, jog apeliantas praÅ¡o skirti griežtesnę bausmę. Galima sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismo motyvas, kad bankrutuojančiai įmonei nėra tikslinga skirti juridinio asmens likvidavimÄ , iÅ¡ dalies nėra tinkamas pagrįsti baudos skyrimÄ , bet tai savaime nereiÅ¡kia, kad skundžiamu nuosprendžiu parinkta bausmės rÅ«Å¡is neatitinka nuteisto juridinio asmens ir padarytos veikos pavojingumo laipsnio, kitų bylos aplinkybių.

Be to, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis), kurių nagrinėjamoje byloje nėra paduota, todėl į UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliacinio skundo argumentus atsakoma tik tiek, kiek tai susiję su paskirtu baudos dydžiu.36. BK 47 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d., numatė, kad juridiniam asmeniui gali būti skiriama iki 50 000 MGL dydžio bauda.37.

Motyvuodamas paskirtos baudos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad UAB „M“ (duomenys pakeisti) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, UAB „M“ (duomenys pakeisti) neteista, jai iÅ¡kelta bankroto byla, taip pat į nusikaltimo sunkumÄ ir mastÄ , t. y. veikiant tiesiogine tyčia buvo padarytas baigtas tyčinis sunkus nusikaltimas, nesumokant 384 267,30 Lt mokesčių, kurių suma daugiau nei 20 kartų virÅ¡ijo BK 219 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytÄ 500 MGL dydį.

Kita vertus, pagal byloje pateiktÄ Marijampolės apskrities VMI raÅ¡tÄ , UAB „M“ (duomenys pakeisti) Å¡iuo metu yra sumokėjusi visus mokesčius pagal 2008 m. rugsėjo 5 d., 2008 m. gruodžio 30 d., 2009 m. liepos 13 d., 2010 m. liepos 1 d. 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminimus (17 t., b. l. 208).38. Taigi, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas paskyrė UAB „M“ (duomenys pakeisti) ženkliai už numatytos bausmės vidurkį mažesnę baudÄ , kuri, teisėjų kolegijos nuomone, negali bÅ«ti vertinama kaip aiÅ¡kiai per griežta.

Paskirta bausmė neprieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams, atitinka veikos aplinkybes bei padės įgyvendinti bausmės tikslus.39. Negalima sutikti su apeliantu, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (nurodytos baudžiamosios bylos Nr. 2K-133/2011 ir 2K-451-139/2015). Visų pirma, apelianto nurodytose bylose kasacine tvarka net nebuvo sprendžiami klausimai dėl bausmių paskyrimo. Be to, Å¡iose baudžiamosiose bylose juridiniai asmenys nuteisti už ženkliai mažesnės mokesčių sumos nesumokėjimÄ , o baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2011 juridinis asmuo buvo nuteistas pagal BK 219 straipsnio 1 dalį.40.

Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde neginčija jam paskirtų bausmių, tačiau atkreiptinas dėmesys į pirmosios instancijos teismo netinkamÄ bausmės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį skyrimo motyvavimÄ ir baudžiamajam įstatymui prieÅ¡taraujančiÄ pagal BK 219 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmę.40.1. Skirdamas bausmę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apygardos teismas padarytÄ nusikaltimÄ Ä¯vardijo nesunkiu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad už šį nusikaltimÄ yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, apgaulingas apskaitos tvarkymas priskiriamas apysunkiams nusikaltimams.

Kita vertus, nepaisant Å¡io netikslumo G. M. paskirta bausmė atitinka už apysunkį nusikaltimÄ galimÄ paskirti baudÄ .40.2. Skundžiamu nuosprendžiu G. M. pagal BK 219 straipsnio 2 dalį buvo paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Tačiau BK 219 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 6 metų. Taigi, apygardos teismas paskyrė G. M. mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bausmė, nors tokio savo sprendimo nepagrindė nei BK 54 straipsnio 3 dalies, nei BK 62 straipsnio nuostatų taikymu.

Visgi, nesant nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais paduoto apeliacinio skundo, teisėjų kolegija negali iÅ¡taisyti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Dėl civilinio ieÅ¡kinio 41. Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ G. M. priteista Marijampolės apskrities VMI nesumokėta mokesčių suma – 384 267,30 Lt (111 291,50 Eur). Tačiau, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, Å¡iuo metu visi mokesčiai pagal 2008 m. rugsėjo 5 d., 2008 m. gruodžio 30 d., 2009 m. liepos 13 d., 2010 m. liepos 1 d. 2011 m. rugpjūčio 11 d. priminimus yra sumokėti ir už tiriamÄ jį laikotarpį UAB „M“ (duomenys pakeisti) nebeturi mokestinių įsiskolinimų (17 t., b. l. 208).

Taigi, BK 219 straipsnio 2 dalyje numatytu nusikaltimu padaryta žala yra atlyginta, todėl nebuvo pagrindo Marijampolės apskrities VMI pakartotinai priteisti iš G. M. nesumokėtus mokesčius, nes juos jau yra sumokėjusi UAB „M“ (duomenys pakeisti). Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, panaikinant nuosprendžio dalį dėl iš G. M. Marijampolės apskrities VMI naudai priteistų 384 267,30 Lt (111 291,50 Eur) mokesčių ir civilinį ieškinį atmetant (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,n u t a r i a:Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti.Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iÅ¡ G. M. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai buvo priteista 384 267,30 Lt (111 291,50 Eur) nesumokėtų mokesčių, ir civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Nuteisto juridinio asmens UAB „M“ (duomenys pakeisti) atstovo apeliacinį skundÄ atmesti.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                            Valdimaras Bavėjanas                                                                       Elena Vainienė Linas Žukauskas