2023-05-31 Nr. AB-11182-3-61-3-00609-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1805-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00609-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 23S5486 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Departamentas neteisingai identifikavo pareiškėjo nurodytą pagrindinę prieglobsčio prašymo priežastį, t. y. Departamentas pernelyg akcentavo tai, kad, kaip teigė atsakovas, pareiškėjas siekia geresnio gyvenimo ir didesnio uždarbio. Atsakovas tinkamai neįvertino pagrindinių prieglobsčio prašymo argumentų – baimės grįžti į kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas yra persekiojamas privačių asmenų ir teisėsaugos institucijų dėl tariamos skolos, jam grasinama, kad grįžus į kilmės šalį jis bus įkalintas. Pareiškėjo manymu, nors Sprendime apžvelgta, tačiau nebuvo įvertinta, kad, vadovaujantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) teismai taiko (duomenys neskelbtini) Baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnį už įsipareigojimų kreditoriui nevykdymą (skolos negrąžinimą), o skolininkas baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų ir bauda.

2.2. Atsakovas neįvertino aplinkybių dėl privačių asmenų ir valstybės institucijų pareiškėjo persekiojimo dėl įsiskolinimo, kad kilmės valstybėje pareiškėjas ir jo šeima patyrė ekonominį nepriteklių, jis bijo būti įkalintas už susidariusias skolas, negali gauti finansinės pagalbos nei iš kilmės valstybės institucijų, nei iš fizinių asmenų, nes gali susidurti su teisėsaugos institucijų prievarta / susidorojimu. Be to, atvykus į Lietuvą, pareiškėjui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), jam yra reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra, kuri kilmės valstybėje jam nebus suteikta.

2.3. Dėl papildomos apsaugos nesuteikimo nurodė, kad prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas paviršutiniškai ir neišsamiai. Atsakovas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją dėl persekiojimo kilmės valstybėje, todėl Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

4.1. Pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, todėl jam nebuvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta. Be to, skirtingų apklausų metu pareiškėjas nurodė skirtingas aplinkybes, tyrimo metu taip pat nustatyti pareiškėjo pasakojimo neatitikimai ir nelogiškumai. Pabėgėlių teisės normos nenustatė pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius (tai, kad pareiškėjas ateityje negalės sulaukti tinkamos, savalaikės ir efektyvios medicininės pagalbos), nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

4.2. Nustačius (duomenys neskelbtini) buvo taikytas gydymas (duomenys neskelbtini). Bendra pareiškėjo būklė išrašant 2022 m. lapkričio 22 d. buvo gera, (duomenys neskelbtini), nenustatyta faktinių aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojui būtų apsunkintos medicininės priežiūros galimybės kilmės šalyje, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti prieglobsčio suteikimo pagrindus (rasė, religija, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei arba politiniai įsitikinimai), o prasta sveikatos apsaugos sistemos padėtis nesąlygoja persekiojimo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, be kita ko, nustatė, kad:

6.1. 2022 m. lapkričio 5 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnai sulaikė 15 asmenų, tarp jų buvo pareiškėjas. Pareiškėjas buvo be tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų, tą pačią dieną jis buvo hospitalizuotas dėl (duomenys neskelbtini).

6.2. Departamentas 2022 m. lapkričio 22 d. atliko pareiškėjo pirminę apklausą, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad jam kyla grėsmė būti įkalintam kilmės šalyje dėl įsiskolinimų kreditoriui, kad kreditorius jį mušė, pareiškėjas gali būti uždarytas į kalėjimą dėl skolų. Taip pat nurodė, kad nepamena, kada išvyko iš kilmės šalies ir kaip atvyko į Lietuvą.

6.3. Departamentas 2022 m. gruodžio 22 d. atliko antrinę pareiškėjo apklausą, kurios metu nurodė, kad kreditorius prieš jį nenaudojo fizinio smurto, tik grasino įstatymu ir teismu. Prieglobsčio prašytojo teigimu, jis yra skolingas 250 000 (duomenys neskelbtini) kreditoriui už pirktus baldus, dėl įsiskolinimo jam gresia kalėjimas. Pareiškėjo sesė laidavo už pareiškėją sudarant paskolos sutartį. Pareiškėjui negalėjus sumokėti skolos sutartu terminu jis buvo paduotas į teismą. Prieglobsčio prašytojas gavo pranešimą iš teismo, jog jis yra nuteistas 1,5 metų laisvės atėmimo bausme. Patarus giminaičiui pareiškėjas išvyko iš kilmės šalies. Jam pabėgus kreditorius gali sesę paduoti į teismą, tačiau to nepadarė. Kreditoriaus sūnus nori vesti pareiškėjo sesę.

6.4. Departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymas 86 straipsnio reikalavimų. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, jo nurodytos aplinkybės nebuvo pakankamai specifinės, o pasakojimas buvo nenuoseklus, nedetalus, be to, tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika; 2) nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsakovas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės šalyje pareiškėjui gresia pavojus gyvybei ar sveikatai; 3) įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio pareiškėjui nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; 4) pavesti VSAT vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos; 5) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 6) įvesti į Antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija), Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarko aprašas), nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pažymėjo, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teigė, jog kilmės valstybėje jam gresia pavojus dėl skolos kreditoriui (fiziniam asmeniui) negrąžinimo, nes kreditorius padavė prieglobsčio prašytoją į teismą. Įvertinęs pirminės ir antrinės apklausų metu pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjo pasakojimas apie grėsmę kilmės šalyje nepasižymi nuoseklumu, pasakojimui trūksta detalumo, tikslumo, pasakojimas yra prieštaringas. Todėl pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės šalyje gresia pavojus. Pareiškėjas nenurodė, kad buvo persekiojimas valstybės subjektų ar valstybines funkcijas įgyvendinančių subjektų, ar kad negalėjo pasinaudoti valstybės apsauga. Duomenų, kad kilmės valstybėje institucijos negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas prieglobsčio suteikimo priežastimis, dėl ko asmeniui gali grėsti valstybės institucijų persekiojimas (dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), pareiškėjas nenurodė ir nepateikė, šių aplinkybių taip pat nenustatė Departamentas. Pareiškėjo argumentas, kad jam reikia darbo, jog galėtų atsiskaityti su kreditoriumi ir padėti kilmės šalyje likusiai šeimai, nesudaro pagrindo pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu pateiktus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Nenustatyta, kad pareiškėjas kilmės šalyje yra ar gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų (konvencinės priežastys). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas negalėtų pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba bijotų grįžti dėl persekiojimo. Departamentas, teismo vertinimu, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas kelia pagrįstų abejonių, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų pabėgėlio statuso nuostatų.

9. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad atsakovas tyrimą dėl apklausų metu nurodytų aplinkybių atliko paviršutiniškai, nerinko informacijos apie kilmės šalį. Teismas pažymėjo, kad Departamentas neprivalo visada rengti papildomas išvadas apie padėtį kilmės šalyje. Teismas nustatė, kad Departamentas nagrinėjamu atveju atliko detalią pareiškėjo apklausą (jis apklaustas kelis kartus), sudarė jam sąlygas išsamiai pateikti argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti nurodytus teiginius.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjui taip pat buvo sudarytos galimybės pateikti argumentus dėl Sprendimo, apklausos Departamente metu nurodytų aplinkybių. Be to, Departamentas rinko kilmės valstybės informaciją dėl įsiskolinusių asmenų, kurie negali grąžinti skolos kreditoriams, situaciją pareiškėjo kilmės šalyje. Tokie asmenys įvardijami kaip „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjo kilmės šalyje, įprastai jais tampa moterys, nes kreditoriai teikę pirmenybę paskolas duoti moters (dukros, žmonos, motinos) vardu, o ne šeimos galvos (sūnaus, vyro, tėvo), siekiant daryti įtaką mokiam šeimos nariui, pasitelkiant moteris kreditoriaus reikalavimų neįvykdymo atveju.

Dauguma mokių šeimos narių deda maksimalias pastangas, kad motinos ar vyresnės seserys neatsidurtų kalėjime. Pareiškėjo kilmės šalyje nuo 2014 metų dedamos pastangos kovoti su šiuo reiškiniu, išleista daug kalėjusių skolininkų iš kalėjimų, 2022 metais inicijuotas teisės aktų pakeitimas dėl to, kad negrąžinta skola būtų laikoma civilinės teisės, o ne baudžiamosios teisės dalyku, iš esmės dekriminalizuojant šią veiką. Teismas sutiko, kad pagal pareiškėjo kilmės šalies informaciją ir prieštaringą pareiškėjo pasakojimą pareiškėjo seseriai pirmiausia kiltų atsakomybė patirti skolos negrąžinimo pasekmes ir tai nelemia prieglobsčio pareiškėjui suteikimo.

Aplinkybė, kad pareiškėjas turi skolinių įsipareigojimų kilmės šalyje, laikyta tikėtina kilmės šalies informacijos kontekste. Tačiau pareiškėjas nenuosekliai ir painiai pateikė kitas aplinkybes, susijusias su kreditoriaus reikalavimais ir pasirinkta teisių gynimo forma, dėl savo išvykimo iš kilmės šalies, pirminės apklausos metu nurodė, jog neprisimena, kaip ir kada atvyko. Dėl to, teismo teigimu, atsakovas pagrįstai pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jam gresia 1,5 metų reali laisvės atėmimo bausmė kilmės šalyje, vertino kaip nenustatytą faktą.

10. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jokių pasakojimą patvirtinančių dokumentų nepateikė nei Departamentui, nei teismui, nors teismo posėdžio metu patvirtino, kad bendrauja su šeima ir galimybės pateikti papildomus rašytinius duomenis buvo sudarytos. Atitinkamai, individualiai įvertinus pareiškėjo nurodomas kilmės šalyje jam galinčias kilti grėsmes, pagrįstai padaryta išvada, jog nenustatyta visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl „konvencinių“ priežasčių.

11. Dėl papildomos apsaugos suteikimo kriterijų teismas pažymėjo, kad Departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į kilmės šalį atveju su pareiškėju bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai kiltų grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų padaryti priešingą išvadą, ir pats pareiškėjas nenurodė nei tokios grėsmės, nei baimės. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, jog kilmės šalyje pareiškėjas susidurtų su visuomenės diskriminacija ir izoliacija, prilygstančia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui. Atsakovas vertino aktualius pareiškėjo kilmės šalies saugumo duomenis, nustatė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje nuo 2021 m. gruodžio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 9 d. vyko 3 saugumo incidentai, iš kurių 1 protestas, 1 smurto prieš civilius atvejus ir 1 riaušės, su kuriais susijusi 1 asmens mirtis. Tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti beatodairišką smurto lygį ir svarstyti dėl papildomos apsaugos asmeniui suteikimo.

12. Faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad ateityje pareiškėjui sveikatos apsaugos paslaugos nebus teikiamos tyčia, teismas nenustatė. Sprendime atsakovas analizavo pareiškėjo kilmės šalies sveikatos priežiūros duomenis, nustatė, kad gubernijoje, kurioje gyveno pareiškėjas, veikia 15 ligoninių ar jų klasifikacijai priskiriamų gydymo centrų, kuriems skiriamas finansavimas, sveikatos priežiūra yra dalinai nemokama, pacientai turi primokėti už dalį paslaugų. Be to, nesant duomenų, kad šio asmens būklė artima mirčiai ar kad grįžus į kilmės šalį jo būklė gerokai, staiga ir nepataisomai pablogės, dėl ko jam kils didelių kančių arba kur kas sumažės tikėtina gyvenimo trukmė, nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje dėl ligos jam grėstų veiksmai, pažeidžiantys Konvencijos 3 straipsnį. Lietuvoje pareiškėjui suteikta būtina ir reikalinga sveikatos priežiūra, o teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad galintis ir norintis dirbti. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo sveikatos būklė nesąlygojo papildomos apsaugos jam suteikimo būtinybės.

13. Pareiškėjo argumentas, kad Sprendimas nepagrįstas dėl to, jog nebuvo vertintos kalinimo sąlygos pareiškėjo kilmės šalyje, teismo teigimu, nesuteikia pagrindo naikinti ar keisti Sprendimą, kadangi pareiškėjo nurodoma grėsmė kilmės šalyje ir pasakojimo aspektas apie paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir atitinkamai grėsmę būti įkalintam nelaikytas nustatytu faktu. Atsakovas neprivalo išsamiai analizuoti ir tirti nepasitvirtinusių faktinių aplinkybių ir su jais susijusių aplinkybių, nes tai neatitiktų administracinės procedūros ekonomiškumo ir adekvatumo reikalavimų.

14. Teismas pažymėjo, kad esant galimybei, kad asmuo gali slėptis, arba jei prašymas dėl teisėto buvimo buvo atmestas kaip nepagrįstas ar melagingas, arba jei suinteresuotas asmuo kelia pavojų viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, valstybės narės gali nesuteikti laikotarpio savanoriškai išvykti arba gali suteikti trumpesnį nei septynių dienų laikotarpį. Pareiškėjo prašymas pagrįstai dėl ankščiau nurodytų argumentų atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, suabejojus jo nurodytomis abstrakčiomis aplinkybėmis, todėl, įvertinus pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (amžius, profesija, darbingumas, šeiminiai ryšiai, deklaruojami keliavimo tikslai ir pan.), teismo teigimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog ir ši Sprendimo dalis nepagrįsta ar neteisėta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas asmenų grupėje pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, kas patvirtina, jog pareiškėjas ateityje galėtų vėl imtis panašių, neteisėtų veiksmų, todėl netaikius šio draudimo jis bandys neteisėtai atvykti į kitas Europos šalis. Todėl Departamentas, teismo vertinimu, padarė pagrįstą išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

15. Teismas taip pat pritarė Sprendimo išvadoms dėl pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino, taip pat teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai nusprendė įvesti į Antrosios kartos Šengeno informacinę perspėjimo sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metus nuo jo išsiuntimo dienos.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti.

17. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:

17.1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nebendradarbiavo su pareiškėju prieglobsčio motyvų nustatymui. Atsakovas nesiekė išsiaiškinti kilusių neaiškumų dėl pareiškėjo situacijos kilmės valstybėje bei pašalinti prieštaravimų, kilusių pasakojimų metu. Teismas, sprendime nurodydamas argumentą dėl pareiškėjo pasakojimo nedetalumo ir prieštaringumo, šios aplinkybės nepagrindė, tik formaliai rėmėsi pareiškėjo pasakojimo metu kilusiais neaiškumais. Sprendime nenustatyta, kad pareiškėjas būtų klaidinęs tyrimą, o prieštaravimų tarp pareiškėjo pasakojimo ir kilmės valstybės informacijos atsakovas nesiekė pašalinti, todėl tiek atsakovas, tiek teismas prieglobsčio prašymo motyvus vertino netinkamai. Rašytinių įrodymų neturėjimas nėra neįprasta aplinkybė prieglobsčio prašytojų atveju ir vien tai savaime nesudaro pagrindo pareiškėjo pasakojimą laikyti nepatikimu, juolab, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimai apklausų metu buvo išsamūs.

17.2. Pareiškėjas priklauso įsiskolinusių ir turinčių finansinių sunkumų asmenų socialinei grupei. Remiantis pareiškėjo kilmės valstybės informacija, nors pareiškėjo šalies Baudžiamasis kodeksas nenustato baudžiamosios atsakomybės už įsipareigojimų kreditoriui nevykdymą (skolos negrąžinimą), tokiais atvejais šalies teismai taiko būtent Baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnį. Minėtas straipsnis nustato, jog tas, kas pasisavina ar iššvaisto bagažą, daiktus, prekes, pinigus, bilietus ar kitus raštus, kuriuose yra bagažas, savininkų, ar juos valdančių asmenų nenaudai, ir minėti daiktai, nebuvo jiems grąžinti, išskyrus kaip depozitą, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų ir bauda, kuri neviršija (duomenys neskelbtini). Sprendime nebuvo tinkamai įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl privačių asmenų, turinčių skolinių įsipareigojimų, persekiojimo. Be to, (duomenys neskelbtini) įstatymai finansinių įsipareigojimų nevykdymą kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką. Sprendime pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnio įstatymo projektą, kuriuo siekiama dekriminalizuoti šią nusikalstamą veiką, tačiau prieglobsčio prašymo pateikimo metu šis pakeitimas dar nebuvo patvirtintas.

17.3. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas formaliai ir neišsamiai, nėra pagrindo sutikti su išvada, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės.

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.

19. Departamentas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pareiškėjo pasakojimo dalis dėl to, kad jis buvo nuteistas 1,5 metų laisvės atėmimo bausme, nėra suderinama su kilmės valstybės informacija, taip pat pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių aptariamus teiginius. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad jam kilmės šalyje nebuvo grasinama. Pareiškėjo nurodyta praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės.

19.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, o priimtas sprendimas – teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundą atmetė.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu bei vertinimu, pažymi, kad teismas netinkamai išnagrinėjo ginčo šalių argumentus, o Departamento atliktas tyrimas nebuvo visapusiškas, pareiškėjui turėjo būti suteiktas prieglobstis.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

25. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės bijo būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

26. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

27. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

28. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

31. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad kilmės šalyje pareiškėjui skirta 1,5 m. laisvės atėmimo bausmė dėl įsiskolinimo kreditoriui. Pareiškėjas apklausos metu teigė, kad iš konkretaus asmens pasiskolino pinigų, už jo paskolą laidavo jo sesuo. Nesugebėjęs grąžinti skolų pareiškėjas „už akių“ buvo nubaustas laisvės atėmimo bausme ir dėl to nusprendė bėgti iš kilmės šalies, atvykęs į Lietuvą norėjo dirbti ir atsiskaityti už savo skolas.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo ir atsakovo Sprendime nurodytas išvadas, neturi pagrindo su jomis nesutikti. Nors pareiškėjas teigė, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė (apklausos metu pareiškėjas teigė, kad pateiks visą turimą medžiagą, be kita ko, ir teismo nuosprendį, tačiau šie dokumentui atsakovui pateikti nebuvo). Pasakojimo dalis dėl teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės kelia pagrįstų abejonių, nes remiantis pareiškėjo kilmės šalies teisiniu reguliavimu, pareiškėjui tapus nemokiu ar pabėgus iš šalies, jo sesuo, esanti laiduotoja, perimtų įsipareigojimą grąžinti skolą kreditoriui, tuo pačiu prisiimdama atsakomybę patirti pasekmes, kylančias iš skolinių įsipareigojimų nevykdymo. Pareiškėjas, teismo įsitikinimu, taip pat nepaneigė atsakovo argumentų, kad abejotina, jog asmuo, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis in absentia ir skirta reali laisvės atėmimo bausmė, galėtų netrukdomas, teisėtai palikti šalį lėktuvu, neįvykdęs jam skirtos bausmės. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo pasakojimo dalis dėl jam paskirtos 1,5 metų laisvės atėmimo bausmės buvo pagrįstai nelaikyta nustatytu faktu.

34. Byloje nenustačius faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika (pareiškėjas apklausos metu nenurodė, jog jam kilo ar gali kilti realus persekiojimo pavojus, kaip jis yra suprantamas prieglobsčio teisės kontekste, priešingai, teigė, kad jam niekas negrasino, prieš jį nebuvo smurtaujama, jam tik buvo nurodoma, kad negrąžinus skolos bus kreipiamasi į teismą), Departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovas išsamiai įvertino aplinkybes dėl įsiskolinusių asmenų teisinės padėties pareiškėjo kilmės šalyje ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kurio nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

35. Prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjas grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jam nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, kankinimo ar mirties bausmės grėsmės nenurodė ir pareiškėjas, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjo gyvenamoje vietoje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas taip pat išsamiai išnagrinėjo ir Sprendime pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų asmens sveikatos problemų, patirtų traumų, įvertino sveikatos apsaugos sistemą pareiškėjo kilmės šalyje, taip pat asmenų galimybes gauti tinkamą gydymą. Atsakovas nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjas susidurtų su visuomenės diskriminacija ir izoliacija, prilygstančia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, taip pat faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog ateityje sveikatos apsaugos paslaugos pareiškėjui nebus teikiamos tyčia. Atsakovas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad nesant duomenų, kad pareiškėjo asmens būklė artima mirčiai ar kad grįžus į (duomenys neskelbtini) jo būklė gerokai, staiga ir nepataisomai pablogės, dėl ko jam kils didelių kančių arba kur kas sumažės tikėtina gyvenimo trukmė, nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje dėl ligos jam grėstų veiksmai, pažeidžiantys Konvencijos 3 straipsnį. Apibendrinus konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai nenustatyta papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnyje.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui dėl prieglobsčio suteikimo teisingai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Departamento Sprendimas yra motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

37. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė