2022-01-26 Nr. AB-2381-3-62-3-02355-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-69-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02355-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. S. kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant bausmę Kybartų pataisos namuose (po reorganizacijos – Marijampolės PN Kybartų sektorius) nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo užtikrinti minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimai, neįrengtas signalizacijos mygtukas, dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų neužtikrinta pakankama judėjimo laisvė. Pareiškėjas turėjo teisę pasivaikščioti kieme, tačiau vienu metu išeidavo pasivaikščioti apie 150 žmonių, todėl buvo ribojamas judėjimas. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų, nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, sulaužyti suoliukai, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, kiemeliai nebuvo periodiškai valomi. Sienose ir kanalizacijoje buvo asbesto, kuris kėlė grėsmę pareiškėjo sveikatai.

3. Pataisos namų kambariuose nebuvo ventiliacijos, vėdinimas tik per langą. Kambariuose buvo drėgna ir tamsu, nepakankamas švaraus oro kiekis, langą uždengė grotos. Čiužiniai puvo, veisėsi parazitai, metalinės lovos rūdijo nuo drėgmės. Neužtikrintas tinkamas patalpos apšvietimas, tinkama temperatūra. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, išduodamas tik vienas virtuvinis rankšluostis. Kadangi išskalbtus drabužius grąžindavo suplėšytus, pareiškėjui teko skalbti pačiam.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais. Visose patalpose buvo tupimi tualetai, dažnai nebuvo šilto (karšto) vandens, todėl neturėjo galimybės prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Dėl to, kad vienu metu maudosi apie 150 žmonių, pareiškėjas kartais neturėdavo galimybės nusiprausti po šiltu dušu. Dušo patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų (nešvarios, dušo praustuvai sulaužyti). Patalpose buvo tarakonų, pelių, vorų, blakių. Nebuvo vykdoma deratizacija, dezinfekcija.

5. Neužtikrintas tinkamas maistas, – dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, dažnai neatitiko nustatyto kiekio. Valgykloje antisanitarinės sąlygos (laksto žiurkės, įvairūs parazitai, paukščiai, katinai), ne kartą matė, kaip maisto dalintojas dalina maistą be higieninių pirštinių. Be to, maistas buvo dalinamas per langelį, todėl jis atšaldavo. Viso kalinimo metu nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai.

6. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė papildomus psichologinius išgyvenimus, fizinius skausmus, tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą.

7. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti senaties terminą.

8. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad pareiškėjui, atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. teko nuo 3,02 iki 6,04 kv. m gyvenamojo ploto. Nors minėtu laikotarpiu minimalus gyvenamųjų patalpų plotas bendrabučio tipo patalpose buvo mažesnis nei numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Atsakovo atstovo vertinimu, minėtas pažeidimas negali būti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio. Teigė, kad reikia atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjas, atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą.

10. Paaiškino, kad Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpos buvo pilnai įrengtos ir aprūpintos būtinu inventoriumi. Pataisos namų bendrabučio tipo patalpos yra aprūpintos tokiu kėdžių skaičiumi, kad kiekvienam nuteistajam tektų po kėdę, (viena kėdė – vienam nuteistajam). Nuteistiesiems yra suteikiamas visas būtinas inventorius, todėl pareiškėjo teiginys dėl kėdžių trūkumo yra nepagrįstas. Marijampolės PN yra įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, todėl pareiškėjas, naudodamasis pareigūnų iškvietimo mygtuku, galėjo iškviesti pataisos pareigūnus. Informacijos, jog ginčui aktualiu laikotarpiu iškvietimo mygtukas neveikė, neturi.

11. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje, laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio (Nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigose) reikalavimų. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, todėl galima konstatuoti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti tinkamai. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, o visose gyvenamosiose patalpose taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis, nei 200 lx. Patalpos atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimus.

12. Nuteistajam atvykus į laisvės atėmimo vietą nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė. Jei nuteistasis neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Nuteistajam yra išduodami 2 komplektai, kad skalbimo dieną nuteistasis nešvarų patalynės komplektą galėtų priduoti skalbti, o švarų naudoti. Nuteistieji aprūpinami minkštuoju inventoriumi pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas. Minkštasis inventorius nuteistiesiems yra išduodamas naujas arba dezinfekuotas. Vadovaujantis pataisos namų direktoriaus įsakymu, patvirtinta dušinės, skalbyklos, kirpyklos, avalynės ir drabužių taisyklos teikiamų paslaugų naudojimosi tvarka, skalbykloje centralizuotai skalbiama patalynė ir nuteistųjų, kuriems nesudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius patiems, t. y. tų nuteistųjų, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka ne bendrabučio tipo patalpose.

13. Bendrabučio tipo patalpose kiekviename aukšte yra įrengta skalbimo ir džiovinimo patalpos, kuriose nuteistieji, naudodamiesi įstaigos inventoriumi, gali skalbtis ir džiovintis skalbinius patys. Bendrabučio tipo patalpose atliekančių laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų patalynė yra skalbiama centralizuotai, kaip tai numatyta teisės aktuose. Būrio, kuriame bausmę atliko pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpose yra įrengti 6 pisuarai ir 6 klozetai su uždaromis kabinomis. Todėl, atsakovo atstovo vertinumu, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir turėtų būti atmestini kaip nepagrįsti. Marijampolės PN nuteistieji pasinaudoti dušu gali pagal pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintą grafiką.

14. Nurodė, kad atsakovo atstovas yra sudaręs sutartį dėl nuolatinės parazitų kontrolės su šią veiklą vykdančia bendrove, kuri kas mėnesį lankosi įstaigoje ir atlieka vabzdžių bei graužikų kontrolę, jų naikinimą, todėl teiginiai dėl besiveisiančių kenkėjų yra nepagrįsti. Vadovaujantis Taisyklių 261 punktu, žurnale kiekvieną dieną užrašomi nuteistiesiems pagamintų patiekalų pavadinimai, parašoma išvada apie maisto kokybę bei valgyklos higienos būklę, kurią pateikia slaugos specialistas, o maistą pagaminęs virėjas bei pataisos įstaigos budėtojas leidęs išduoti maistą pasirašo. Maisto kokybę Marijampolės PN tikrina valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

15. Atsakovo atstovas priėjo prie išvados, kad skundui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui ne visada buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas, tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 straipsnio prasme. Teigė, kad nustatytas pažeidimas negali būti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo atstovo 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d.

18. Teismas visų pirma nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos. Todėl pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 24 d. atmetė kaip nepagrįstus.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. Marijampolės PN buvo laikomas gyvenamojoje patalpoje Nr. 320 (plotas 36,24 kv. m.). Iš atsakovo atstovo atsiliepimo bei byloje pateiktų nuteistųjų, kurie atitinkamą dieną buvo nurodytame miegamajame, sąrašų, teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma nuo 6 iki 12 nuteistųjų. Teismas priėjo prie išvados, kad Taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinta tuo metu, kai gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 12 asmenų, t. y. iš viso 146 paras, kadangi tuo metu pareiškėjui bendrabučių tipo patalpoje teko 3,02 kv. m ploto. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog kiekvienam nuteistajam kameroje buvo skirtas būtinas inventorius, numatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (TAR, 2017 m. birželio 7 d., Nr. 2017-09661) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 93-3422; TAR, 2016 m. balandžio 20 d., Nr. 2016-10107), be kita ko, ir po vieną kėdę kiekvienam asmeniui. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad gyvenamojoje patalpoje, be kita ko, buvo ribojama ir pareiškėjo judėjimo laisvė.

20. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas taip pat teigė, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais; visose patalpose tualetai yra tupimi, tačiau atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad būrio, kuriame bausmę atliko pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpose yra įrengti 6 pisuarai ir 6 klozetai su uždaromis kabinomis. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl sanitarinių mazgų neatitikimo teisės aktų reikalavimams ir jo privatumo pažeidimo, yra deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kaip buvo pažeidžiamas jo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais.

21. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo organizuojamos socialinės reabilitacijos programos, nebuvo sudaryta galimybė sportuoti, tačiau, teismo vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Skundų pataisos namų administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos, galimybės sportuoti ar kitokio laisvalaikio organizavimo, neteikė; pareiškėjo teiginiai prieštaringi. Teismas taip pat akcentavo, kad pareiškėjas visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą. Pareiškėjo teiginiai nedetalizuoti, abstraktūs, pareiškėjas nenurodė, ar jis teikė prašymus dėl dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose ir ar tokie prašymai buvo patenkinti ar ne. Nenurodė, jog būtų teikęs skundus pataisos namų administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos, galimybės sportuoti ar kitokio laisvalaikio organizavimo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teises dėl užimtumo organizavimo.

22. Teismas įvertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo abstraktūs, nurodytų aplinkybių jis nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovo atstovo veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Teismas konstatavo, kad nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovo atstovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, todėl pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo pasivaikščiojimo metu atmetė kaip nepagrįstus.

23. Pareiškėjas nurodė, kad stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto, tačiau teismas įvertino, kad pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Atsižvelgęs į tai, teismas minėtus pareiškėjo teiginius įvertino kaip abstrakčius, nedetalizuotus, deklaratyvius, todėl atmetė kaip nepagrįstus.

24. Dėl pareiškėjo argumentų, kad patalpose buvo tarakonų ir kitokių parazitų, graužikų, nebuvo vykdoma dezinfekcija ir deratizacija, patalynė, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, teismas pažymėjo, kad Marijampolės PN yra sudarę sutartį dėl nuolatinės parazitų kontrolės su šią veiklą vykdančia bendrove, kuri kas mėnesį lankosi įstaigoje ir atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolę bei jų naikinimą. Pareiškėjo teiginius, kad patalpose nebuvo signalizacijos mygtuko teismas įvertino kaip abstrakčius, nedetalizuotus, deklaratyvius. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada ir dėl kokios priežasties jam buvo būtina pasinaudoti signalizacijos mygtuku, taip pat nenurodė aplinkybių, kada tokia sistema neveikė. Įvertinęs šias aplinkybes, pareiškėjo argumentus dėl signalizacijos mygtuko nebuvimo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

25. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, išduodavo vieną paklodę, užvalkalą pagalvei, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik vieną virtuvinį rankšluostį, tačiau teismas įvertino, kad šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, pareiškėjas nenurodė, kuo pareiškėjo jo teisių pažeidimas.

26. Pareiškėjas skunde nurodė, kad maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, nebuvo kaloringas ir skanus, o dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, dažnai neatitiko nustatyto kiekio; nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos pavalgyti. Teismas įvertino, kad šie pareiškėjo teiginiai, be kita ko, taip pat yra abstraktūs. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kada jis gavo nekokybišką maistą, ar jo buvo per mažai. Iš Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimų protokolų teismas nustatė, kad dienos patiekalų energetinė vertė svyruoja nuo 2496 kcal iki 3327 kcal. Iš Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos patikrinimo akto teismas nustatė, kad ištyrus maisto pavyzdžius dėl maisto kiekio ir kokybės pažeidimų, susijusių su nagrinėjama byla, nenustatyta. Įvertinęs pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog pareiškėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis, todėl pareiškėjo argumentus dėl pareiškėjo teisių pažeidimo neužtikrinant tinkamo maitinimo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

27. Pareiškėjas nurodė, kad rūbus turėjo skalbtis pats, nes išplautus rūbus grąžindavo suplėšytus, Marijampolės PN dažnai nebuvo šilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Teismas vadovavosi aktualiais bylai teisės aktais, nuteistųjų skalbyklos darbo grafiku ir minėtus pareiškėjo teiginius dėl rūbų skalbimo, džiovinimo ir prausimosi įvertino kaip deklaratyvius ir abstrakčius. Pareiškėjo teiginius dėl pasimatymų nesuteikimo teismas taip pat įvertino kaip deklaratyvius, – pareiškėjas nenurodė kada ir su kokiu asmeniu jam nebuvo suteiktas pasimatymas. Pareiškėjas nenurodė, jog teikė prašymą pasimatyti su konkrečiu asmeniu ir jo prašymas nebuvo patenkintas.

28. Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, pažeidimo laikotarpį, įvertindamas turimų įrodymų visumą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2293-1062/2019, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2795-662/2020, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3249-629/2020 ir kt.), taip pat įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimalią mėnesinę algą, vidutinį darbo užmokestį) bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nusprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 300 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimą priteisti jam 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti teismas tenkino iš dalies.

III. 29. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti 20 00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

30. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Konvencijos ir nacionalinės teisės normas, nukrypo nuo nacionalinių teismų sprendimų panašaus pobūdžio bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje TA-58-756/2021, kurioje priteista suma neturtinei žalai atlyginti 1500 Eur).

31. Pareiškėjo vertinimu, kalinimo sąlygos buvo antisanitarinės, kankinančios, neatitinkančios Konvencijos 3 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad dalis reikalavimų nėra įrodyta (dėl dalies reikalavimų iš viso nepasisakyta) rodo, jog teismas neteisingai taikė įrodinėjimo taisykles. Pažymi, kad remiantis teismų praktika, pagal įrodinėjimo paskirstymo šio pobūdžio bylose taisykles pareiškėjui pakankamai aiškiai apibūdinus ir detalizavus netinkamas kalinimo sąlygas atsakovui tenka pareiga paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Pareiškėjo įsitikinimu, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir trukmę, į kitus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai, apeliacinės instancijos teismas turėtų pripažinti, kad pareiškėjui priteistina suma neturtinei žalai atlyginti – 20 00 Eur.

32. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

33. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą bei priteisdamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 300 Eur, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes. Marijampolės PN nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalimi dėl nustatyto pažeidimo vertinimo pinigais. Teigia, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais. Atsakovo atstovas taip pat akcentuoja ir tai, kad pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų), priežastinio ryšio.

34. Atsakovo atstovas Marijampolės PN pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

35. Atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl nustatyto pažeidimo vertinimo pinigais. Teigia, kad nors pareiškėjui gyvenamojo ploto norma ir nebuvo užtikrinta trumpalaikiais laikotarpiais, tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Akcentuoja, kad nors minimalus gyvenamųjų patalpų plotas bendrabučio tipo patalpose buvo mažesnis nei numatyta Taisyklėse, tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tolio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 straipsnio prasme. Reikia atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas, atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą.

36. Atsakovo atstovas daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam 20 00 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš netinkamų kalinimo Marijampolės PN sąlygų, atlyginti.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas ir atsakovo atstovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka: pareiškėjas prašo jo skundą patenkinti visiškai ir priteisti 20 00 Eur neturtinei žalai atlyginti, o atsakovo atstovas – neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui nepriteisti.

39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40. Atsakovo atstovo pateikto apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad jis fakto, jog teismo nustatytą laikotarpį pareiškėjui neužtikrino minimalios gyvenamojo ploto normos, neginčija, tačiau teigia, kad tai buvo padaryta nežymiai ir pažeidimas buvo tik formalus; be to, pažymi, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą, pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų), priežastinio ryšio.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Nustačius, kad pakankamai ilgą laikotarpį pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpose, o toks pažeidimas, nors ploto norma buvo pažeista nedaug (trūko 0,08 kv. m gyvenamosios patalpos ploto), negali būti laikomas tik formaliu, net jeigu asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė, o tai neabejotinai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti vien pažeidimo pripažinimo nepakanka.

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimo nepakanka.

43. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020).

44. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir panašiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Kaip jau minėta, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę (pareiškėjui 146 paras nebuvo užtikrinta minimali privaloma ploto norma), intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 300 suma yra proporcinga Marijampolės PN padarytiems pažeidimams ir pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, o pareiškėjo prašoma priteisti 20 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų, tačiau jų neatitinka ir atsakovo atstovo siekis pareiškėjui iš viso nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas nepagrindė, kad jam turėtų būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas, o atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista suma yra neproporcinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

46. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo deklaratyvūs teiginiai, kad teismas neteisingai taikė įrodinėjimo taisykles, nepasisakė dėl visų pareiškėjo skundo reikalavimų nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

47. Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo aspekto būtina pažymėti, kad teismas įvertina įrodymus ir sprendimą priima pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė įrodinėjimo taisykles ir nepasisakė dėl visų pareiškėjo skundo reikalavimų.

48. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius