2024-02-14 Nr. AB-2893-3-61-3-09876-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-80-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09876-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas O. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 23S23S151655 (nurodytas neteisingas numeris laikytinas rašymo apsirikimu ir taisytinas į Nr. 23S151655), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) (toliau – ir 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimas).

Pareiškėjas teismo taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 23S23S147514, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimas), 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo ir 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 23S218437, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, (toliau – ir 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimas) (toliau visi kartu – ir Sprendimai) galiojimą. Pareiškėjas nurodė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis būtų išsiųstas į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, jog tokiu būdu realiai kiltų pavojus jo sveikatai ir gyvybei, jis būtų atskirtas nuo šeimos (vienas iš vaikų nepilnametis). Pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl jeigu jis būtų į ją grąžintas, jis būtų kankinamas, žalojamas, kalinamas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nori dalyvauti teismo posėdyje, sąžiningai vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2373-673/2023 (toliau – ir Nuosprendis) paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Migracijos departamento sprendimų vykdymas sukeltų pareiškėjui neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau netenkino jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika šių nuostatų taikymo ir aiškinimo aspektu ir įvertinęs pareiškėjo prašymo motyvus bei byloje esančius duomenis, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdyti Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą nėra tiesiogiai susijusi su teismo priimtu nagrinėti pareiškėjo reikalavimu – panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, nes Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo ir 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo vykdymo sustabdymo, sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė teiginių, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, nes pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokate, kuri pareiškėjo vardu pateikė teismui skundą, pageidauja organizuoti teismo posėdį žodinio proceso tvarka per Zoom programą, todėl sprendė, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas negalės tinkamai ginti savo teisių ir interesų, ar bus pažeisti bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai. Teismas nusprendė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Migracijos departamento Sprendimų galiojimą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas 2019 m. atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką, jam buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, jis dirba suvirintoju, charakterizuojamas teigiamai, gyvena kartu su sutuoktine, augina du sūnus, kurių vienas yra nepilnametis, abu jie turi leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuva yra pareiškėjo ekonominių, šeiminių ir socialinių interesų centras. Pareiškėjas vykdo jam Nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, laiku atvyksta į probacijos tarnybą, pas socialinį darbuotoją, psichiatrą, taigi deda pastangas pasitaisyti, siekia būti naudingu ir doru Lietuvos Respublikos gyventoju. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, Nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas taptų neįmanomas, nutrūktų pareiškėjui teikiama gydytojų ir socialinių darbuotojų pagalba.

2. Pareiškėjo šeima atvyko į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 130 straipsnio 1 dalį draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus. Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ir negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (Įstatymo 130 str. 2 d.). Pareiškėjas buvo nuteistas už du nesunkius nusikaltimus ir sąžiningai bei pareigingai vykdo baudžiamojo poveikio priemones, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl jam negali būti taikomos Įstatymo 130 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas būtų (duomenys neskelbtini), o tai realiai sukeltų grėsmę pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas net ir nuotoliniu būdu negalėtų dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime.

3. Pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl jeigu jis būtų į ją grąžintas, jis būtų kankinamas, žalojamas, kalinamas (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis viešai skelbiama informacija visoje (duomenys neskelbtini) egzistuoja pavojus būti sužeistam ar nužudytam, o Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija rekomenduoja Lietuvos Respublikos piliečiams nevykti į (duomenys neskelbtini).

4. Abejonės dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo sudaro pagrindą sustabdyti ne tik šio sprendimo galiojimą, bet ir kitų Migracijos departamento sprendimų dėl pareiškėjo galiojimą iki Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo teisėtumas bus patikrintas teisme. Pareiškėjui turi būti taikoma laikinoji apsauga, kad nebūtų neproporcingai pažeisti ne tik jo, bet ir jo šeimos narių interesai, nebūtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių bei išsamių įrodymų, kurie pagrįstų, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala bei kokia tai galėtų būti žala. Vien tai, kad pareiškėjas gali patirti neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl skundžiamo individualaus administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

2. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir vykdymo tvarkos aprašo 8 punktą užsienietis išsiunčiamas į užsienio valstybę – kilmės valstybę arba tranzito valstybę pagal Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos sudarytas tarptautines sutartis dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos), arba, jeigu užsienietis sutinka, kitą užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti ir kuri sutinka jį priimti, – kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė. Kadangi pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tai pareiškėjas gali pasinaudoti (duomenys neskelbtini) viduje perkeltų asmenų statuso teisinėmis nuostatomis, kurios reglamentuotos 2014 m. spalio 20 d. įstatymu Nr. 1706-VI2 „Dėl perkeltų asmenų teisių ir laisvių“.

3. Nors pareiškėjas nurodo, kad turi du sūnus, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Byloje esantys minėtų asmenų gimimo liudijimai įrodo, kad jie nėra pareiškėjo sūnūs, taigi nėra šeimos nariai pagal Įstatymą. Taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas turi šeiminius ryšius Lietuvoje, nes santuokos sudarymo įrašas padarytas po teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas 2024 m. vasario 8 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą prie bylos prijungti 2023 m. lapkričio 14 d. prašymą įregistruoti santuoką bei papildomai paaiškino, jog pareiškėjo sūnūs neturi jo pavardės, nes pareiškėjas su sutuoktine vaikų susilaukė iki santuokos sudarymo, todėl vaikų gimimo įrašuose nurodyta motinos pavardė ir pareiškėjo tėvavardis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo O. S. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo skundą nagrinėti, tačiau netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonės. Nors pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį, įvertinus atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, jog pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo nuomone, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų neproporcingai pažeisti ne tik jo, bet ir jo šeimos narių interesai, būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomą dokumentą – 2023 m. lapkričio 14 d. prašymą įregistruoti santuoką, kurį prašo prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su šiuo dokumentu, nustatė, kad jis jau yra byloje, todėl nėra jokio pagrindo papildomai jį prijungti.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; ir kt.).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021). Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Byloje nustatyta, jog Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgęs į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. 5-S-20241 dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei (sprendimas apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI2-13152-331/2023). Atsakovas 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, motyvuodamas tuo, kad asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesius (3 metus) bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesius (3 metus), o 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Sprendimų vykdymą – grindė tuo, kad išsiuntus jį į (duomenys neskelbtini), jo gyvybei ir sveikatai kiltų pavojus, jis būtų atskirtas nuo šeimos, jam nebūtų sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus nagrinėjamoje administracinėje byloje, nutrūktų pareiškėjui Nuosprendžiu skirtų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymas, pareiškėjui teikiama gydytojų ir socialinių darbuotojų pagalba.

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 21 punkte nurodytais pagrindais. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.

Byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką bei nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau galimos žalos atsiradimą pareiškėjas sieja ne su minėtu sprendimu, o su pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos (2023 m. gruodžio 5 d. sprendimas). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė, kiek tai susiję su Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ir 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu, nėra tiesiogiai susijusi su byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimu, todėl negali būti taikoma.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus (Nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas taptų neįmanomas, nutrūktų pareiškėjui teikiama gydytojų ir socialinių darbuotojų pagalba, pareiškėjas būtų (duomenys neskelbtini), kiltų grėsmė jo sveikatai ir gyvybei), konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisoma žalos. Tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). Nagrinėjamu atveju prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas – Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo galiojimo laikinas sustabdymas – šiuo metu nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis negalės dalyvauti bylos nagrinėjime, teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjo teiginiai taip pat nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjui byloje atstovauja advokatė, kuri teismui pateikė skundą, atskirąjį skundą bei kitus procesinius dokumentus. Todėl net ir pareiškėjo nedalyvavimas teismo posėdyje savaime nebūtų kliūtis bylą išnagrinėti iš esmės ir nereikštų pareiškėjo teisės į teisminę gynybą pažeidimo. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju susidariusi situacija taip pat nereiškia, jog, netenkinus prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nukentės pareiškėjo šeimos interesai, nes byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo sutuoktinės (santuoka sudaryta 2023 m. gruodžio 15 d.) ir jos vaikų judėjimo teisė suvaržyta.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis