b5022525-ea2a-495e-8f28-e9f64d867254 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-838-582/2012(Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01768-2011-1)                                                             Pirmosios instancijos teismo teisėja Eridana Paltanavičienė                                Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1;16.5.5;16.7;121.18;121.21;(S)                                                                                                                                                              KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal atsakovo J.

P. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2308-802/2011 pagal ieÅ¡kovo UAB ,,VZK ratas“ ieÅ¡kinį atsakovui J. P., trečiajam asmeniui UAB DK PZU Lietuva dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 4972,72 Lt nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas bei ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nuostolių padarymo, atsiradimo ir reikalavimo momentu tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo susiklostę darbo santykiai, kurių pagrindu atsakovas dirbo pas ieÅ¡kovÄ kaip krovinius vežančios transporto priemonės vairuotojas.

Atsakovas, vairuodamas ieÅ¡kovo transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. spalio mėn. atliko tarptautinius krovinių pervežimus, kurių metu buvo sugadinti pervežami kroviniai (automobiliai) ir dėl to ieÅ¡kovui buvo padaryta materialinė žala. IeÅ¡kovas atlygino teisėtiems pretenzijų reiÅ¡kėjams 4972,72 Lt nuostolių sumÄ už pervežimo metu apgadintus krovinius. Vežėjo, t.y. ieÅ¡kovo įmonės, kaltė dėl krovinio sugadinimo pagal CMR konvencijÄ yra preziumuojama (CMR konvencijos 17, 18 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo kaip vežėjo ir kartu juridinio asmens vardu krovinį faktiškai gabeno ir sugadino vairuotojas – atsakovas, pastarojo kaltė ir atsakomybė dėl krovinio sugadinimo taip pat yra preziumuojama. Šiuo atveju kroviniai vežėjo (ieškovo) įgaliotam asmeniui (atsakovui) buvo perduoti be sugadinimų, tačiau atsakovui, pristačius minėtus krovinius gavėjams, buvo pastebėta, kad kiekvienas iš krovinių yra sugadintas, todėl gavėjai tai žyminčias pastabas įrašė važtaraščiuose ir tuo pagrindu vėliau ieškovui buvo pagrįstai pareikštos pretenzijos.

IeÅ¡kovas pagal pareikÅ¡tas pretenzijas atlyginęs bendrÄ 4972,72 Lt sumÄ , LR DK 225 str. 3 p., 256 str. 1 d., 257 str. 3 d. pagrindu įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens – atsakovo. IeÅ¡kovas reikalavimÄ atsakovui dėl nuostolių atlyginimo taip pat grindė su atsakovu 2004-01-01 sudaryta darbo sutartimi Nr. 108 bei 2004-01-02 sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartimi. Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovo kaip vairuotojo tiesioginė darbo funkcija ir pareiga yra susijusi su jam perduotų krovinių nugabenimu į paskirties vietÄ saugiai, jų nesugadinus, nepraradus ar kitaip nesužalojus.

Atsakovo neteisėta veika pasireiÅ¡kia tuo, kad jis krovinių pervežimo metu jam perduotÄ turtÄ neiÅ¡saugojo, sugadino ir dėl to savo veikimu ar neveikimu padarė tiesioginės turtinės žalos ieÅ¡kovui. Atsakovo neteisėta veika sÄ lygojo krovinių sugadinimÄ ir dėl to atsiradusiÄ turtinę žalÄ , todėl egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veikos ir neigiamų turtinio pobÅ«džio pasekmių. Be to, LR DK 246 str. 4 p. įtvirtintos nuostatos dėl pažeidėjo (atsakovo) kaltės ieÅ¡kovui įrodinėti nereikia, nes atsakovo kaltė preziumuojama remiantis tuo, kad visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu jam buvo patikėtas turtas, kuris buvo apgadintas.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo J.

P. 4972,72 Lt nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011-05-10 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1785,26 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui UAB ,,VZK ratas“ bei 25 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Teismas nustatė, kad 2004-01-01 Å¡alys sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti ieÅ¡kovo įmonėje vairuotojo pareigoms (T.1, b. l. 23). 2004-01-02 Å¡alys taip pat sudarė visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kuriÄ atsakovas, eidamas vairuotojo pareigas, prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už jam patikėtų materialinių vertybių saugumÄ (T. 1, b. l. 2).

Darbines pareigas jis atliko vairuodamas ieÅ¡kovo įmonės transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabÄ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad atlikdamas tarptautinius pervežimus, atsakovas krovinį pristatė apgadintÄ . Å ias aplinkybes liudija važtaraščiuose esančios krovinio gavėjo atžymos (T. 2, b. l. 36, 37-38, 53, 54-55, 44, 45-46, 28, 29-30). Kiti į bylÄ pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad visais keturiais žalų gabenamam kroviniui padarymo atvejais, krovinius vežė atsakovas (T. 2, b. l. 27, 35, 43, 52).

Gabentiems kroviniams padarytÄ Å¾alų dydį tvirtina į bylÄ ieÅ¡kovo pateikti žalų paskaičiavimo aktai (T.2, b.l.8-19, 20, 31-32, 39-40, 49-50, 56, 57, 58 ir T.1, b.l.45). PareigÄ atlyginti atsakovo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ turėjo ieÅ¡kovas, sutartinių santykių su trečiuoju asmeniu Å¡alis ir atsakovo darbdavys. Atsakovas teismui patvirtinto, kad prieÅ¡ pasikraudamas į savo autovežį transporto priemones jis jas apžiÅ«rėdavo. Atlikdamas krovinio apžiÅ«rÄ prieÅ¡ pakraunant transporto priemones ant autovežio ir aptikęs krovinio sužalojimus, atsakovas privalėtų apie tai informuoti krovinio siuntėjÄ ir CMR važtaraščiuose padaryti tai liudijančias žymas, jas patvirtindamas savo paraÅ¡u.

Tokių žymų į bylÄ pateiktuose CMR važtaraščiuose nėra, atsakovas nurodo, kad jokių apgadinimų jam perduodamose transporto priemonėse prieÅ¡ pakrovimÄ jis nerado. Tokiu bÅ«du teismas pripažino, jog kroviniai atsakovui buvo perduoti vežimui be akivaizdžių defektų ar apgadinimų. Kartu tai reiÅ¡kia, jog žala buvo padaryta jau po krovinio perdavimo atsakovo žinion ir padaryta atsakovui vykdant jo darbo pareigas. Žala atsirado dėl atsakovo netinkamai atliktų darbo pareigų, neužtikrinant jam patikėtų ir jo žinioje esančių materialinių vertybių tinkamÄ apsaugÄ , dėl ko ieÅ¡kovas privalėjo sumokėti tretiesiems asmenims nuostolių atlyginimÄ .

Be to, teismo nuomone, ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti faktinius nuostolius atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus ir formuojamÄ teismų praktikÄ . Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog yra visos LR DK 246 str. nustatytos atsakovo materialinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos. Kartu teismas sprendė, jog kroviniams konstatuoti apgadinimai (įskilimai, įlenkimai, įbrėžimai), įvertinus jų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ , paprastai bÅ«dingi atsirasti transporto priemonių pakrovimo/nukrovimo ant autovežio metu.

Kad tokius apgadinimus galėtų padaryti nuo kelio atÅ¡okę akmenukai yra mažai tikėtina. Atsakovui įsipareigojus atsakyti už žalÄ padarytÄ ieÅ¡kovui visiÅ¡kai, ieÅ¡kovo patirtus nuostolius teismas priteisė iÅ¡ atsakovo visa apimtimi (LR DK 255 str.). Taip pat teismas nurodė, kad nenustačius, jog žala padaryta ne dėl atsakovo, o dėl trečiųjų asmenų kaltės ar kitų nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių, pagrindų mažinti iÅ¡ atsakovo priteistinÄ Å¾alos dydį, ar jos iÅ¡ atsakovo nepriteisti, nėra.Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti apeliantui byloje turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantas nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl Å¡ių motyvų:1. Teismas neanalizavo kai kurių darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinųjų sÄ lygų, nors ieÅ¡kinys ir bylos esmė yra susiję iÅ¡imtinai su darbo teisiniais santykiais. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad tik prie vieno iÅ¡ važtaraščių (Nr. CZ E1001C2AG2) yra pateiktos sugadinto automobilio nuotraukos, kuriose matoma, jog kėbulo pažeidimai yra realÅ«s. Nei vieno kito pažeidimo atveju nuotraukų pateikta nebuvo, o aplinkybę, kad automobiliai buvo sugadinti, teismas konstatavo vien tik iÅ¡ trumpų pastabų CMR važtaraščiuose.

Tačiau nėra aišku, nei kokio dydžio, nei kurioje automobilio vietoje įbrėžimai buvo padaryti, taip pat nėra aišku, kokias neva sugadintų automobilių detales reikėjo remontuoti ir ar buvo remontuotos būtent tos detalės ir ta apimtimi, kurios turėjo omenyje CMR važtaraščius (pa)pildęs asmuo. Taigi, nėra įrodytas žalos padarymo faktas ir dydis, be to, atsakovas į automobilių apžiūras kviečiamas nebuvo, negalėjo pareikšti motyvuotų pastabų dėl žalos pretenzijų neatitikimo faktinei automobilių būklei.

Tai, kad ieÅ¡kovas pripažino ir sumokėjo tretiesiems asmenims tam tikro dydžio žalos sumÄ , dar nereiÅ¡kia, kad žala buvo padaryta, ir kad padaryta bÅ«tent ieÅ¡kinio dydžio žala. IeÅ¡kovas savo pozicijÄ grindė tuo, jog padarytos žalos dydis yra nustatytas krovinio gavėjų pateiktose pretenzijose, nors nei viena iÅ¡ Å¡alių nedalyvavo vertinant galimai padarytos žalos dydį. Be to, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas nesiėmė jokių priemonių savo pozicijai apginti prieÅ¡ trečiuosius asmenis (krovinio gavėjus), pareiÅ¡kusius pretenzijas dėl automobilių apgadinimo, nors tokiÄ galimybę ieÅ¡kovui suteikė CMR konvencijos 12 dalis, 17 straipsnio 4 dalies a punktas.

Visais ieÅ¡kovo nurodytais atvejais, automobiliai buvo vežami atviromis, be tento transporto priemonėmis, vežėjo ir siuntėjo susitarimu. Be to, byloje nenustatyta aplinkybė, kurios turėjo iÅ¡vengti atsakovas, bet neiÅ¡vengė dėl savo kaltės. Teismo sprendimu, nors ir nepagrįstai, nustatytas tik žalos faktas. Net jei jis egzistuoja, buvo bÅ«tina aiÅ¡kintis, kokius konkrečius veiksmus padarė ar nepadarė atsakovas, o ne vadovautis abstrakčiu teiginiu „perduoto turto neiÅ¡saugojo". Å iuo atveju, jeigu iÅ¡ tikrųjų kilo žala trečiųjų asmenų turtui, dideliu neatsargumu galima laikyti tik ieÅ¡kovo ir siuntėjo susitarimo sÄ lygas, kuriomis jie prisiėmė rizikÄ dėl galimos žalos.

Todėl atsakovui nekyla jokia deliktinė ar sutartinė atsakomybė. Be to, 2010-01-26 CMR važtaraÅ¡tyje Nr. CZ E1001C32AG2 apskritai nėra jokių žymų apie bet kokį krovinio sugadinimÄ . Pretenzija dėl apgadinimų ieÅ¡kovui buvo pateikta tik po beveik 10 mėnesių, t.y. 2010-11-19, kas prieÅ¡tarauja CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatai. Taigi, ieÅ¡kovas, atlygindamas krovinio gavėjui nuostolius, visiÅ¡kai nesidomėjo ir nesinaudojo savo atsakomybę Å¡alinančiomis aplinkybėmis bei priėmė net daugiau kaip 9 mėnesiais pavėluotai pateiktÄ pretenzijÄ , todėl apeliantui nekyla jokia pareiga atlyginti ieÅ¡kovo savo valia ir rizika kitiems asmenims pervestas sumas.2.

Teismo sprendime visiÅ¡kai nepasisakoma dėl to, kokiais neteisėtais apelianto veiksmais (neveikimu), transportuotiems automobiliams buvo galimai padaryta ieÅ¡kinyje nurodoma žala. Apeliantas yra itin patyręs vairuotojas, krovinių pervežimÄ vykdantis jau daugiau nei 15 metų, iÅ¡ kurių UAB „VZK ratas“ - 8 metus. Kaip ir kitais atvejais, taip ir Å¡ioje byloje nagrinėjamus pervežimus apeliantas vykdė vadovaudamasis darbdavio direktoriaus Z. K. duotais nurodymais, t.y. jo parinktu vežimo marÅ¡rutu, sustojimo vietomis ir kt.

Byloje nėra nustatyta, kad pakraudamas ar transportuodamas automobilius apeliantas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus ar veikęs aplaidžiai. Ieškovas tik žodžiu teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas yra anksčiau pažeidęs transportavimo taisykles, tačiau to, CPK 177 str. 3 d. nustatyta tvarka neįrodė, o atsakovas nepripažino. Be to, byloje nėra pateikta jokia atsakovo pareigybinė instrukcija, darbo pareigų aprašymas ar kitas lokalinis darbo teisės aktas, kuriame būtų detalizuoti atsakovo veiksmai transportavimo ir pakrovimo metu.

Pats ieÅ¡kovas, o ne atsakovas vykdo komercinę veiklÄ ir prisiima su ja susijusiÄ kasdieninę ir natÅ«raliÄ rizikÄ , neturėdamas teisės perkelti jos ant kito, komercinės veiklos nevykdančio asmens (atsakovo) pečių. Tik įrodžius, kad atsakovas atliko konkrečius neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , galima juos analizuoti ir priežastinio ryÅ¡io kontekste. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendime nurodytas teiginys, kad „žala atsirado dėl atsakovo netinkamai atliktų darbo pareigų, neužtikrinant jam patikėtų ir jo žinioje esančių materialinių vertybių tinkamos apsaugos" yra nepagrįstas, be to, motyvuotomis iÅ¡vadomis ir kita bylos medžiaga nepagrindžia dviejų kitų bÅ«tinųjų atsakomybės atsiradimo sÄ lygų (neteisėtos veikos ir priežastinio ryÅ¡io) buvimo.Nepaisant to, kad byloje buvo pateiktos tik vieno neva dėl atsakovo kaltės apgadinto automobilio nuotraukos, teismo sprendime apibendrintai teigiama, jog „kroviniams konstatuoti įskilimai, įbrėžimai, įlenkimai įvertinus jų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ , paprastai bÅ«dingi atsirasti transporto priemonių pakrovimo/nukrovimo ant autovežio metu".

Å is teiginys laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu, kadangi byloje nėra jokios eksperto iÅ¡vados Å¡iuo klausimu, o teismas neturi kompetencijos ir specialių žinių savarankiÅ¡kai pateikti tokio pobÅ«džio iÅ¡vadas. Atsižvelgdamas į daugumoje CMR važtaraščių pateikiamų apgadinimų nežymų mastÄ („įbrėžimai"), bylos nagrinėjimo metu apeliantas paaiÅ¡kino, kad jie, nors jam ir nežinomi bei ieÅ¡kovo neatskleisti, galėjo atsirasti dėl transportavimo metu į neapdengtus automobilius atsimuÅ¡usių akmenukų ar kitų smulkių objektų nuo kelio.

Nepaisant to, sprendime ši aplinkybė įvardinta kaip mažai tikėtina, kadangi „ieškovas patvirtino, jog kroviniai buvo vežami europiniais keliais, vadinamais „autobanais", kuriuose akmenukų nėra ir negali būti“. Be to, DK 256 str. įpareigoja darbdavį, prieš sudarant visiškos materialinės atsakomybės sutartį, sudaryti įmonėje ir kolektyvinę sutartį. Ieškovas neįrodinėjo, kad ji yra sudaryta, dėl to remtis minėta sutartimi negalėjo, ji yra niekinė.3. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jokios konkrečios ieškovo kaltės šioje byloje nebuvo nustatyta. 2004-01-02 atsakovas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį su darbdaviu UAB „VZK ratas".

Minėtos sutarties 1.4 punkte nurodyta, kad darbuotojas įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, padarytus įmonei, įstaigai, organizacijai dėl jo, kaip vairuotojo, kaltų veiksmų, taip pat aplaidumo ar neatsakingo požiÅ«rio į pareigų atlikimÄ . Taip pat, sutarties 4 punkte įtvirtinta, kad „darbuotojas nėra materialiai atsakingas, jeigu žala padaryta ne dėl jo kaltės arba ne nuo jo priklausančių aplinkybių". Atsakovas yra patyręs bei kvalifikuotas darbuotojas, turintis ilgametę vairuotojo patirtį; per visÄ darbo laikÄ ieÅ¡kovo įmonėje nėra gavęs jokių priekaiÅ¡tų dėl atliekamo darbo.

Veždamas krovinius (automobilius) 2010 m. sausio - spalio mėnesiais atsakovas tinkamai, atsakingai bei laikydamasis nustatytos darbo tvarkos atliko darbdavio paskirtÄ užduotį - pristatė automobilius gavėjams. Veždamas ieÅ¡kovo nurodytus automobilius, atsakovas neatliko jokių tyčinių, neatsargių ar kitokių kaltų veiksmų, kurie butų galėję lemti krovinio sugadinimÄ . Nei ieÅ¡kinyje, nei bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nenurodė jokių konkrečių veiksmų ar neveikimo (aplaidumo) dėl kurių bÅ«tų galima teigti, jog atsakovas yra kaltas dėl automobiliams galimai padarytų apgadinimų.

Nesant apelianto kaltės, atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ jam atsirasti negali, taip pat nėra ir pareigos atlyginti ieÅ¡kovo galimai patirtus nuostolius.Taigi, apelianto veiksmuose transportuojant automobilius nei apelianto neteisėtų veiksmų, nei kaltės, kurie yra bÅ«tini materialinei atsakomybei atsirasti, nustatyta nebuvo, taip pat neįrodytas padarytos žalos faktas bei dydis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė apeliantÄ atsakingu už automobiliams galimai padarytus apgadinimus bei įpareigojo atlyginti žalÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodoma:1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog nebuvo įrodytas žalos padarymo faktas ir dydis. Nagrinėjant civilinę bylÄ pats atsakovas neneigė ir pripažino, jog visi ieÅ¡kovo nurodomi transportuotų automobilių apgadinimai buvo padaryti. Žalos padarymo fakto atsakovas neneigė. Vadovaujantis atsakovo pozicija, kurios buvo laikomasi pirmos instancijos teisme, dėl padarytos žalos atsakovo transportuojamiems lengviesiems automobiliams, o tuo pačiu ir ieÅ¡kovui, tarp Å¡alių ginčo byloje nekilo.

Atsižvelgiant į tai, atsakovo nurodomos aplinkybės dėl ieškovo nepateiktų fotonuotraukų, kuriose matytųsi automobilių apgadinimai, byloje nėra reikšmingos. Be to, atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti ieškovo patirtos žalos dydžiu, t.y. atsakovas neįrodinėjo faktų, jog ieškovo atlyginta žala yra neproporcinga automobilių sugadinimų pobūdžiui. Pažymėtina, jog įrodinėjimo našta dėl ieškovo atlygintos žalos tretiesiems asmenims pagrįstumo, tenka būtent atsakovui, kuriam reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo.2.

Tais atvejais, kai yra sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, darbuotojų kaltė yra preziumuojama (LAT 2001-01-31 nutartis Nr. 3-3K-126/2001). Atsakovas prieÅ¡ pakraunant krovinį į jo vairuojamÄ vilkikÄ privalėjo įsitikinti krovinio kokybe, kuri turėjo bÅ«ti tikrinama ir krovinių iÅ¡krovimo vietoje. Kaip nurodė pats atsakovas teismo posėdžio metu, jis tinkamai suprato savo pareigÄ apžiÅ«rėti krovinius. Taip pat atsakovas pripažino, jog Å¡iai pareigai įgyvendinti, jam buvo sudaromos tinkamos sÄ lygos.

Dėl Å¡ių aplinkybių ginčo tarp Å¡alių nėra. IeÅ¡kovo transportuojamų lengvųjų automobilių apgadinimai yra susiję su įbrėžimais. Akivaizdu, jog net ir neturint specialiųjų žinių, remiantis bendra praktika bei žmogiÅ¡ka patirtimi, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tokie apgadinimai negali atsirasti į gabenamÄ transporto priemonę atsimuÅ¡us smulkiam akmenukui. BÅ«tent tokios pozicijos laikėsi atsakovas. Tikėtina, jog tokie apgadinimai gali atsirasti automobilių pakrovimo metu.

Atsakovas, bÅ«damas ieÅ¡kovo atstovu gabenant krovinius, privalėjo tinkamai vykdyti savo pareigas ir apžiÅ«rėti krovinius jų pakrovimo bei iÅ¡krovimo metu. Nustačius, jog transportuojami automobiliai jų pakrovimo momentu yra defektuoti, Å¡iÄ aplinkybę atsakovas privalėjo nurodyti CMR važtaraÅ¡tyje. Aplinkybė, jog kraunant transporto priemones nebuvo pareikÅ¡ta ir CMR važtaraščiuose atžymėta jokių pastabų dėl automobilių bÅ«klės, leidžia daryti iÅ¡vadas, jog kraunami automobiliai buvo be jokių defektų ir apgadinimai atsirado atsakovo transportavimo metu, arba pakrauti automobiliai buvo jau su defektais, tačiau atsakovas jų tinkamai neapžiÅ«rėjo ir defektų nenurodė CMR važtaraÅ¡tyje.

Taigi, atsakovas netinkamai vykdė jam tenkančias pareigas. Dėl netinkamo atsakovo elgesio atsakomybė pagal CMR konvencijÄ tenka ieÅ¡kovui. Pagal įtvirtintÄ nuostolių atlyginimo prezumpcijÄ , ieÅ¡kovas privalo krovinio gavėjui atlyginti visus nuostolius, susijusius su gabento krovinio apgadinimais. BÅ«tent taip pasielgė ieÅ¡kovas UAB „VZK ratas“.3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad 2004-01-02 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo pasiraÅ¡yta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis yra niekinė.

Pagal LR Civilinio proceso kodekso normas, teikiant apeliacinį skundÄ negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo keliami pirmos instancijos teisme. Naujo reikalavimo kėlimas apeliacinės instancijos teisme apriboja Å¡alių teisę, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo, į tinkamÄ gynybÄ . Atsakovas pirmos instancijos teisme neteikė reikalavimo ieÅ¡kovui pateikti kolektyvinę darbo sutartį, neįrodinėjo tarp Å¡alių sudarytos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties negaliojimo fakto. Atsakovo pozicija dėl visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties pripažinimo niekine prieÅ¡tarauja ir LAT pozicijai (LAT 2005-11-23 nutartis Nr. 3K-3-600/2005, 2007-02-03 nutartis Nr. 3K-3-37/2007).

Šiuo atveju pagrindas visiškos materialinės sutarties sudarymui yra darbuotojo darbo pobūdis, o ne kolektyvinės sutarties darbovietėje buvimas. Atsakovo tiesioginis darbas buvo susijęs su naujų transporto priemonių gabenimu įmonės vilkiku. Ieškovo nuomone, toks atsakovo darbo pobūdis buvo pakankamas visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai sudaryti. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.) ir Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.). Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje nėra pateikta jokia atsakovo pareigybinė instrukcija, darbo pareigų apraÅ¡ymas ar kitas lokalinis darbo teisės aktas, kuriame bÅ«tų detalizuoti atsakovo veiksmai transportavimo ir pakrovimo metu.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovo kaip vairuotojo tiesioginė darbo funkcija ir pareiga yra susijusi su jam perduotų krovinių nugabenimu į paskirties vietÄ saugiai, jų nesugadinus, nepraradus ar kitaip nesužalojus.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje taip pat nurodė, kad atsakovas jam patikėtų darbo funkcijų ir pareigų neįvykdė tinkamai ir sugadino krovinius.(t. 1, b.l. 20). 2011-11-24 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas teismui paaiÅ¡kino, kad atsakovas pažeidė transportavimo taisykles, jei atsakovas priėmė automobilius su defektais, tai jis privalėjo atžymėti apgadinimo pobÅ«dį CMR važtaraÅ¡tyje (t. 2, b.l. 75-76).2004-01-02 ieÅ¡kovas UAB „VZK ratas“ su atsakovu J. P. sudarė visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurios 2.2 punktÄ ieÅ¡kovas (darbdavys) įsipareigojo supažindinti atsakovÄ (darbuotojÄ ) su jam patikėtų materialinių vertybių saugojimo, transportavimo instrukcijomis, norminiais aktais ir taisyklėmis (t. 1, b.l. 2).

Pirmosios instancijos apylinkės teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl žalos, kilusios iÅ¡ darbo santykių atlyginimo, neanalizavo ar ieÅ¡kovas įvykdė savo pareigÄ , numatytÄ 2004-01-02 visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties 2.2 punkte, ar ieÅ¡kovas supažindino atsakovÄ su jam patikėtų materialinių vertybių saugojimo, transportavimo instrukcijomis, norminiais aktais ir taisyklėmis, Å¡ių dokumentų neiÅ¡reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo ir neprijungė prie bylos. IÅ¡analizavus instrukcijas, taisykles, spręstinas klausimas kokius veiksmus turėjo atlikti atsakovas, ar tinkamai juos atliko, ar yra jo kaltė.Darbo bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinktis įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti byla (CPK 414 str. 1 d.).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobÅ«džio yra pagrindas iÅ¡vadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiÅ¡kia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V.

D. v. V. U., V. U., I., Ž., V., Ž., A. D., bylos Nr. 3K-3-527/2010.). Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytus motyvus ir atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko pareigos iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti bylÄ , o dėl Å¡ios priežasties byloje bÅ«tinų iÅ¡tirti ir nustatyti daug teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, sprendžia, kad yra neatskleista bylos esmė, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (326 straipsnio 1 dalis 4 punktas).Kadangi sprendimas turi bÅ«ti naikinamas vien dėl virÅ¡ minėtų priežasčių, kitų apeliacinio skundo argumentų analizė nebetenka teisinės reikÅ¡mės, į juos gali bÅ«ti atsižvelgta nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo.

Apeliantas prašė panaikinti sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Tačiau naikinamas sprendimas ir byla grÄ Å¾inama nagrinėti iÅ¡ naujo, todėl Å¡ia prasme apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Kadangi byla grÄ Å¾inama nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teisme apelianto turėtų iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas, jis turės bÅ«ti iÅ¡spręstas pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 301-302 straipsniais, 321 straipsniu, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                                                 Dmitrijus Korsakovas                                                                                                                                                                                                                                                                   Â