2025-06-04 Nr. AB-10245-3-62-3-03388-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-132-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03388-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. ir Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 20 500 Eur neturtinei žalai atlyginti už kalinimą netinkamomis sąlygomis ir 5 procentų dydžio metines palūkanas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, 12 korpuse, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. spalio 16 d. buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas nurodė kalėjęs perpildytose gyvenamosiose patalpose Nr. 103, Nr. 106, Nr. 205, Nr. 224, Nr. 226, Nr. 305, Nr. 311, Nr. 312 ir Nr. 317, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo per mažas, pareiškėjas negalėjo pakankamai judėti, nuo sėdėjimo skaudėjo kojas, nugarą, todėl teko kreiptis į šeimos gydytoją ir neurologą, buvo skirtas gydymas, kuris iki šiol tęsiamas.

Dėl to patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 3 000 Eur suma. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad patalpose Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317 nebuvo užuolaidų nuo tiesioginių saulės spindulių, dėl to pareiškėjas jautė papildomą diskomfortą. Šiuos išgyvenimus vertina 500 Eur suma. Patalpose Nr. 106, Nr. 305, Nr. 311, Nr. 312 ir Nr. 317 bei duše nebuvo karšto vandens, dėl to pareiškėjas turėjo didelių nepatogumų, negalėjo išsimaudyti, apsiprausti. Kadangi veidrodžiai buvo sudužę, negalėjo apsiskusti. Pareiškėjas patyrė nepilnavertiškumo jausmą, dvasines ir emocines kančias, kurias vertino 2 000 Eur suma.

Pareiškėjas nurodė, kad patalpose Nr. 103, Nr. 106, Nr. 205, Nr. 226, Nr. 305, Nr. 311 ir Nr. 312 dirbtinė apšvieta neatitikdavo normos, todėl pareiškėjui suprastėjo regėjimas, jis negalėjo vakarais skaityti, rašyti, ryte atsikėlus blogiau matydavo iš toli ir iš arti, reikėdavo įsižiūrėti, mirksėti, tam, kad regėjimas atsistatytų. Pareiškėjas kreipėsi į gydytoją oftalmologą, kuris jam nustatė (duomenys neskelbtini), skyrė gydymą, tęsiamą iki šiol, bei išrašė receptą akiniams. Dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur suma.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam einant pas gydytojus, kabinete nuolat būdavo pareigūnas, kurio dalyvavimas nebuvo prašomas gydytojo. Pareigūnas klausydavosi pareiškėjo pokalbio su gydytoju, stebėdavo gydytojo apžiūras. Dėl privatumo neužtikrinimo patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 1 000 Eur suma. Pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad patalpose nuolat neveikdavo pareigūnų iškvietimo mygtukai, pareiškėjas negalėdavo išsikviesti pareigūnų, tam, kad jį nuvestų pasivaikščioti į lauką, paskambinti telefonu, iškviesti slaugytojas.

Tokiu būdu buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Dėl to patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 1 000 Eur suma. Dėl visų nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė rimtą diskomfortą, dvasines, fizines ir emocines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, kurių pasekmės egzistuoja iki šiol ir atsiranda pagrįstas pagrindas konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą.

3. Atsakovo atstovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, jog pareiškėjas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje buvo kalinamas 12 korpuso kamerų tipo patalpose Nr. 309, Nr. 317, Nr. 305, Nr. 224, Nr. 226, Nr. 106 ir Nr. 312. Kamerų tipo patalpose Nr. 226 ir Nr. 317 teko mažiau ploto, negu priklauso pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. kamerų tipo patalpoje Nr. 226 teko 6,87 kv. m. ploto, o kamerų tipo patalpoje Nr. 317 teko 5,68 kv. m. ploto, tačiau Tarnybos vertinimu, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2005 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje K. prieš Lietuvą).

Tarnybos teigimu, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje išskirtinai teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kas turi įtakos skirstant asmenis į kamerų tipo patalpas (atsižvelgiama į asmens sveikatos būklę ir gydytojų rekomendacijas) ir šis procesas turi būti nenutraukiamas ir / ar kitaip ribojamas. Kamerų tipo patalpos pakankamai šviesios, yra atskiros patalpos pasinaudoti tualetu, įrengta ventiliacija, tad nežymus kamerų tipo patalpos ploto trūkumas, užtikrinant visas kitas sąlygas, nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Tarnyba nurodė nepažeidusi teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl langų uždengimo nuo tiesioginių saulės spindulių, kadangi pareiškėjui jo gyvenamosiose patalpose nebuvo teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir / ar slaugos paslaugos. Pagal teisės aktų reikalavimus, užuolaidos turi būti tik tose patalpose, kuriose minėtos paslaugos teikiamos. Tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi Tarnybos veiklai vykdyti.

Tarnyba paaiškino, kad apklausus Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio darbuotojus (pataisos pareigūnus ir medicinos personalą) ir patikrinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus, nenustatyta, kad pareiškėjo konsultacijų metu su gydytojais kartu buvo ir lydintis pareigūnas. Įstaigos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, nepažeidė pareiškėjo teisių ar konfidencialumo. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neįvardija, koks / kurie pataisos pareigūnai ir kurios konsultacijos metu buvo kartu.

Be to, pareiškėjas įstaigai su tuo susijusių prašymų ar skundų neteikė. Patikrinus pareiškėjo medicininius įrašus nustatyta, jog jis jau atvykęs į įstaigą skundėsi bloga nuotaika, nerimu, jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Tokiam asmeniui yra būdingas polinkis kaltinti kitus arba įtikinamai racionaliai aiškinti savo elgesį, sukėlusį konfliktą su visuomene. Tarnybos nuomone, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžia neturtinės žalos atsiradimą.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; priteisė pareiškėjui E. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų nenustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjo nurodytose kamerų tipo patalpose Nr. 103, Nr. 205 ir Nr. 311. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo laikotarpiu buvo kalinamas minėtose kamerose. Iš bylos duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 23 iki 2023 m. sausio 25 d. pareiškėjas buvo kalinamas patalpoje Nr. 309, tačiau kalinimo sąlygų joje neginčija.

7. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas vertino pareiškėjui sudarytų kalinimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams šiose Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio 12 korpuso kamerų tipo kameroje Nr. 317, kurioje pareiškėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 17 d., kameroje Nr. 305, kurioje pareiškėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 12 d. iki 2023 m. birželio 14 d., kameroje Nr. 224, kurioje pareiškėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. liepos 3 d., kameroje Nr. 226, kurioje pareiškėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d., kameroje Nr. 106, kurioje pareiškėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 13 d. iki 2023 m. spalio 17 d., ir kameroje Nr. 312, kurioje pareiškėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2023 m. spalio 18 d.

8. Teismas, vadovaudamasis Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.4. punktu, nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas Pravieniškių 2-o kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas, negali būti mažesnis kaip 7 kv. m.

9. Iš atsakovo atstovo pateiktos 2024 m. sausio 10 d. pažymos apie palatų-kamerų plotą, vietų skaičių ir techninę būklę Nr. LV-2115 teismas nustatė, kad kameros Nr. 317 plotas yra 11,72 kv. m, joje įrengtos dvi miegamosios vietos. Kameros Nr. 305 plotas – 14,51 kv. m, joje įrengtos dvi miegamosios vietos. Kameros Nr. 224 plotas – 14,75 kv. m, joje įrengtos dvi miegamosios vietos. Kameros Nr. 226 plotas – 20,61 kv. m, joje įrengtos trys miegamosios vietos. Kameros Nr. 106 plotas – 18,49 kv. m, joje įrengtos dvi miegamosios vietos. Kameros Nr. 312 plotas – 22,19 kv. m, joje įrengtos trys miegamosios vietos. Teismas konstatavo, kad byloje nėra tikslių duomenų, kiek asmenų realiai buvo kalinama minėtose patalpose kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu, tačiau pareiškėjas neteigė ir teismas nurodė neturintis pagrindo spręsti, kad jose buvo laikoma daugiau asmenų, negu įrengta miegamųjų vietų. Pareiškėjui nenurodžius tikslių aplinkybių dėl ginčo patalpų plotų ar tikslaus jose gyvenusių asmenų skaičiaus teismas vadovavosi atsakovo atstovo oficialiai pateiktais duomenimis ir konstatavo, kad padalijus minėtų patalpų plotą iš maksimalaus jose galėjusių gyventi asmenų skaičiaus, pareiškėjui kameroje Nr. 226 ir Nr. 317 teko mažiau nei 7 kv. m ploto, t. y. kameroje Nr. 226 teko 6,87 kv. m ploto, o kameroje Nr. 317 teko 5,86 kv. m ploto. Kitose pareiškėjo gyventose kamerose minimalaus ploto norma vienam asmeniui nebuvo pažeista, kadangi pareiškėjui teko daugiau, nei 7 kv. m ploto. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teisę į nacionaliniais teisės aktais reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. ir nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. Šis pažeidimas iš viso truko devynias paras, per kurias pareiškėjui trūko nuo 0,13 kv. m iki 1,14 kv. m ploto.

10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47:2011), pagal kurią įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių (42 p.), atsižvelgdamas į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. atlikto patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80 Mr)PA-4832 išvadą, kad kameros Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317 nebuvo apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 47:2011 42 punkto reikalavimą ir kitus įrodymus, konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. pareiškėjo kalinimo kameroje Nr. 106 metu, t. y. iki Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. atlikto patikrinimo, kameros langai nebuvo apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Įvertinęs, kad Tarnyba į bylą nepateikė duomenų apie tikslią Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80 Mr) PA- 4832 nustatytų pažeidimų pašalinimo datą, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus, jog kamerose Nr. 312 ir Nr. 317 laikotarpiais nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. ir nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2023 m. spalio 18 d. atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų pagal Lietuvos higienos normos HN 47:2011 42 punkto reikalavimus.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 6 punktu, Lietuvos higienos normos HN 47:2011 37 punktu, Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47-1:2020), 124 punktu, įvertinęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo aktą Nr. (2-22 4.80 Mr) PA-4832, kuriame konstatuota, kad kamerų Nr. 106, Nr. 305, Nr. 312 ir Nr. 317 tualeto patalpose bei duše karšto vandens temperatūra nesiekė 50 °C (temperatūra matuota po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo), kamerose Nr. 312 ir Nr. 317 tualetų patalpose veidrodžiai buvo sudužę, nelygiais kraštais, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad kameroje Nr. 317 laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 17 d., kameroje Nr. 305 laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 12 d. iki 2023 m. birželio 14 d., kameroje Nr. 106 laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 13 d. iki 2023 m. spalio 17 d. ir kameroje Nr. 312 laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2023 m. spalio 18 d. pareiškėjui nebuvo tiekiamas karštas vanduo, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 47:2011 37 punkto reikalavimus, kamerose Nr. 312 ir Nr. 317 buvo sudužę veidrodžiai, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl jo gyvenamosiose patalpose sudarytų netinkamų kalinimo sąlygų, susijusių su karšto vandens trūkumu bei veidrodžių paviršių neatitikimu Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 reikalavimams.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos higienos norma HN 134:2015 14 punktu, pagal kurį gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, Lietuvos higienos normos HN 47:2011 41 punktu, reglamentuojančiu, kad visose įstaigos patalpose turi būti įrengtas bendras dirbtinis apšvietimas. Palatos bendro dirbtinio apšvietimo mažiausia ribinė vertė yra 200 lx, matuojant horizontaliame paviršiuje 0,8 m aukštyje nuo grindų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (2-22 4.80 Mr) 2-51475, kuriame nurodoma apie nustatytą dirbtinio apšvietimo neatitikimą Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 47:2011 41 punkto reikalavimams kamerose Nr. 106, Nr. 226, Nr. 305 ir Nr. 312 (dirbtinis apšvietimas siekė nuo 67,7 lx iki 171,9 lx), konstatavo, kad pažeidimai egzistavo pareiškėjo kalinimo kamerose Nr. 106, Nr. 226, Nr. 312 metu 2023 m. rugsėjo – spalio mėnesiais, arba pareiškėjui kalint kameroje Nr. 305 2023 m. birželio mėnesį.

13. Pareiškėjo argumentus dėl neveikiančių pavojaus mygtukų teismas atmetė kaip nepagrįstus nurodęs, kad byloje nėra tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų, taip pat nenustatęs pareiškėjui kilusių neigiamų pasekmių (pavyzdžiui, realus pavojaus ar žalos sveikatai), kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų iškvietimo sistema.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė nurodytų argumentų, kad pareigūnai, lydėdavę jį pas gydytojus, būdavo kabinete apžiūros metu ir stebėdavo pareiškėją, klausydavosi jo pokalbio su gydytoju. Teismas nustatė, kad pareiškėją konsultavusių gydytojų pažymose nurodyta, jog pareiškėjo konsultacijų pas minėtus gydytojus metu pareigūnai tiesiogiai nedalyvavo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas šią skundo dalį atmetė, kaip nepagrįstą.

15. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Tarnyba ginčui aktualiu laikotarpiu devynias paras neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos kamerų tipo patalpose Nr. 226 ir Nr. 317 (laikotarpiais nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. ir nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d.; pareiškėjui trūko nuo 0,13 kv. m iki 1,14 kv. m ploto), taip pat kamerose Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317 atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų pagal Lietuvos higienos normos HN 47:2011 42 punkto reikalavimus (langai nebuvo apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių), kamerose Nr. 317, Nr. 305, Nr. 106 ir Nr. 312 pareiškėjui nebuvo tiekiamas karštas vanduo, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 47:2011 37 punkto reikalavimus, kamerose Nr. 312 ir Nr. 317 neužtikrintas veidrodžių paviršių atitikimas Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 124 punkto reikalavimams, kamerose Nr. 106, Nr. 226, Nr. 305 ir Nr. 312 dirbtinė apšvieta nesiekė minimalios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte ir Lietuvos higienos normos HN 47:2011 41 punkte nustatytos ribinės vertės.

16. Teismas sutiko, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

17. Teismas, spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, vertino kamerose buvusio sanitarinio mazgo plotą, kitas kalinimo sąlygas ir konstatavo, kad byloje nustatyti kiti higienos ir buities sąlygų pažeidimai dėl per žemos vandens temperatūros, suskilusių veidrodžių, užuolaidų, per silpno dirbtinio apšvietimo, vertinant juos drauge su nustatytu minimalios ploto normos pažeidimu bylos faktinių aplinkybių kontekste, nebuvo tokie intensyvūs, kad sudarytų pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Teismas akcentavo, kad visi šioje byloje nustatyti pažeidimai truko trumpus, pertraukiamus laikotarpius, pareiškėjui buvo užtikrintos esminės higienos ir buities sąlygos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas atliko bausmę itin blogomis, netinkamomis, žeminančiomis kalinimo sąlygomis, kurių žiaurumas prilygtų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendė, kad nėra pagrindo nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus vertinti kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

18. Teismas, įvertinęs pareiškėjo sveikatos duomenis, atsižvelgęs į byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę, nesant įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją (ar kitas atsakingas institucijas), nenustatęs, kad pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų atsiradę sunkių, negrįžtamų sveikatos sutrikimų, įvertinęs šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 300 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

IV. 19. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

20. Pareiškėjo teigimu, teismas netyrė aplinkybių, susijusių su sulūžusia ranka, nesuteikta medicinos pagalba ir dėl to kilusia žala.

21. Pareiškėjas nurodo nesutinkantis su teismo sprendimo argumentais dėl pavojaus sistemos mygtuko neveikimo ir mano, kad skunde pakankamai aiškiai nurodė, kad dėl neveikiančio mygtuko negalėdavo išsikviesti pareigūnų, kad išvestų pareiškėją į lauką, paskambinti telefonu išsikviesti slaugytojas, ir dėl to patyrė neturtinę žalą.

22. Pareiškėjas nurodo nesutinkantis su teismo sprendimo argumentais dėl pareigūnų buvimo gydytojo apžiūros metu ir pareiškėjo apžiūros stebėjimo bei pokalbių su gydytojais klausymo. Pareiškėjo vertinimu, gydytojų pažymose pateikta informacija neatitinka tikrovės, teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą apklausti gydytojus liudytojais teisme.

23. Pareiškėjo vertinimu, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos priteisimo teismas neatsižvelgė į EŽTT teismo praktiką, pagal kurią nepagrįsta reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius neturtinę žalą ir patirtas kančias.

24. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, motyvų, savo reikalavimų nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, apeliacinis skundas grindžiamas pareiškėjo subjektyvia nuomone, todėl turėtų būti atmestas.

26. Atsakovo atstovas padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo dalį dėl tiesioginių saulės spindulių ir dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

27. Tarnyba pažymi, kad pareiškėjas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyrių atvyko konsultacijai, tai patvirtina ir pats pareiškėjas bei įstaigoje turima dokumentacija (pareiškėjo „Suimtojo (nuteistojo) kortelės“, medicininiai įrašai). Atsižvelgiant į tai pareiškėjui jo gyvenamosiose patalpose nebuvo teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir / ar slaugos paslaugos. Pareiškėjas buvo apgyvendintas atsižvelgiant į jo teisinę padėtį (nuteistasis). Nuteistųjų / suimtųjų laikymo patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo bendruosius reikalavimus numato Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 12–13 punktai numato kamerų įrengimo bendruosius reikalavimus, kurie langų uždengimo nuo tiesioginių saulės spindulių nenumato. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo teisinę padėtį ir tuo pagrindu taikė teisės aktus. Nuteistieji / suimtieji atvykę į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyrių nėra apgyvendinami, kaip pacientai, kuriems yra taikomi Higienos normos HN 47:2011 42 punkto nuostatos. Nuteistieji / suimtieji atvykę į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyrių yra apgyvendinami, nes jų grąžinimas į jų bausmės atlikimo vietos kalėjimą, iš karto (tą pačia dieną) po konsultacijos, nėra numatytas. Atsižvelgiant į tai nuteistieji / suimtieji atvykę į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyrių yra laikinai apgyvendinami ir laikomi, pagal jų teisinę padėtį.

28. Tarnybos vertinimu, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai žala pasireiškė, jo teiginiai apie neva padarytą žalą nėra paremti jokiais faktiniais įrodymais.

29. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į Tarnybos apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

30. Pareiškėjo vertinimu, buvimo ligoninėje metu jo teisinis statusas yra pacientas, o ne nuteistasis.

31. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš jo pateikti įrodymus apie padarytą neturtinę žalą ir patirtas kančias.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 32. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo pareiškėjui už kalinimą netinkamomis sąlygomis Tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje atitinkamais laikotarpiais nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. spalio 16 d. teisėtumas ir pagrįstumas.

33. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Tarnyba ginčui aktualiu laikotarpiu devynias paras neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos kamerų tipo patalpose Nr. 226 ir Nr. 317; kamerose Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317 atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų pagal Lietuvos higienos normos HN 47:2011 42 punkto reikalavimus (langai nebuvo apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių); kamerose Nr. 317, Nr. 305, Nr. 106 ir Nr. 312 pareiškėjui nebuvo tiekiamas karštas vanduo, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 47:2011 37 punkto reikalavimus; kamerose Nr. 312 ir Nr. 317 neužtikrintas veidrodžių paviršių atitikimas Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 124 punkto reikalavimams, kamerose Nr. 106, Nr. 226, Nr. 305 ir Nr. 312 dirbtinė apšvieta nesiekė minimalios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte ir Lietuvos higienos normos HN 47:2011 41 punkte nustatytos ribinės vertės. Teismas sutiko, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą, kurią teismas įvertino 300 Eur. Pareiškėjo skundo dalį dėl pavojaus mygtuko neveikimo, pareiškėjo privatumo neužtikrinimo gydytojų konsultacijų / apžiūrų metu teismas atmetė kaip nepagrįstą.

34. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundo dalį, t. y. sprendė dėl pavojaus mygtuko neveikimo, pareiškėjo privatumo neužtikrinimo gydytojų konsultacijų / apžiūrų metu. Pareiškėjo vertinimu, teismas neatsižvelgė į EŽTT praktiką, kad nepagrįsta reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius neturtinę žalą ir patirtas kančias. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai netyrė aplinkybių, susijusių su sulūžusia ranka, nesuteikta medicinos pagalba ir dėl to kilusia žala.

35. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuotas pažeidimas, susijęs su tuo, kad langai kamerose nebuvo apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Tarnybos vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 300 Eur pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

36. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai netyrė aplinkybių, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu / neteikimu pareiškėjui dėl sulūžusios rankos ir nenagrinėjo reikalavimo atlyginti su tuo susijusią neturtinę žalą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Regionų administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo priėmimo klausimą, 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi, be kita ko, atsisakė priimti pareiškėjo E. S. skundo dalį dėl reikalavimų, susijusių su jam teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe. Teismas nutartyje nurodė, kad nutarties dalis dėl atsisakymo priimti dalį skundo reikalavimų per septynias kalendorines dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Pareiškėjas šios teismo nutarties dalies neskundė, todėl konstatuotina, kad teismas pagrįstai pareiškėjo skundą nagrinėjo ta apimtimi, kuria jis buvo priimtas nagrinėti.

38. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pavojaus mygtuko ir pareigūnų dalyvavimo pareiškėją konsultuojant ir apžiūrint gydytojams iš esmės grindžiami argumentais, susijusiais su netinkamu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

39. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pavojaus mygtuko nebuvimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu vadovavosi nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminio iškvietimo mygtukas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018, 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-41-556/2022). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjui būtų buvęs konkretus poreikis pasinaudoti pareigūnų iškvietimo sistema. Pareiškėjas nesikreipė į atsakovo atstovo administraciją dėl konkrečių situacijų konkrečiu laiku, o abstraktūs ir nedetalizuoti pareiškėjo teiginiai (negalėjo pasinaudoti iškvietimo sistema, kad išvestų pareiškėją į lauką, paskambintų telefonu išsikviesti slaugytojas) atmetami kaip neįrodyti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas ir dėl šios skundo dalies neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto.

40. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundo argumentai, susiję su tikėtinu pareigūnų stebėjimu gydytojų apžiūrų metu, vertintini kaip abstraktaus pobūdžio, grindžiami prielaidomis ir nekonkretūs, t. y. pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais pagrįstų argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog gydytojų apžiūrų metu pareigūnai stebėjo pareiškėją. Tuo tarpu pareiškėją konsultavusių gydytojų pažymose nurodyta, jog pareiškėjo konsultacijų pas gydytojus metu pareigūnai tiesiogiai nedalyvavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo atsisakymas apklausti gydytojus teisme yra motyvuotas, neprieštaraujantis teisingo teismo garantijoms ir nesudaręs kliūčių teismui teisingai išnagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu nutarė pareiškėjo prašymą dėl liudytojų apklausos atmesti įvertinęs tai, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, o toks prašymas yra perteklinis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nepagrįstos abejonės teismui pateiktų gydytojų pažymų autentiškumu nesudarė pagrindo kviesti gydytojus į teismo posėdį.

41. Tarnyba, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuotas Lietuvos higienos normos HN 47:2011 42 punkto reikalavimų (langai nebuvo apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių) pažeidimas kamerų tipo patalpose Nr. 226 ir Nr. 317; kamerose Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317, nurodo, kad šis reikalavimas taikomas tik įstaigos patalpoms, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos. Tarnybos teigimu, nurodytose patalpose pareiškėjui nebuvo teikiamos minėtos paslaugos, todėl šis higienos normos reikalavimas netaikytinas.

42. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga – įstaiga ar įmonė, turinti teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba įstaigos ar įmonės, kurios verčiasi kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, turintis teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas <...>, o 42 punkte – kad įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais suformuotais, administracinėje byloje Nr. eTA-41-415/2024. Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė neturintis pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog ginčo patalpų paskirtį apsprendžia ne įstaigos (filialo, padalinio) (šiuo atveju – Sveikatos priežiūros centro) paskirtis (teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas), o asmeniui, apgyvendintam konkrečioje patalpoje, teikiamų paslaugų pobūdis (ambulatorinės ar stacionarios ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje nepaneigė aplinkybės, jog palatoje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, gali būti teikiamos ne tik ambulatorinės, bet ir diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, teismas vertino, kad atsakovas nepaneigė ir to, jog šios patalpos turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, kaip tai numatyta Lietuvos higienos normos HN 47:2011 42 punkte.

44. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, HN 47:2011 42 punkto pažeidimą kamerose Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317 (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. atlikto patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80 Mr) PA- 4832). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. ir laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 17 d. iki spalio 18 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis.

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kameros erdvės trūkumas yra laikomas reikšmingu pažeidimu, kurį nustačius priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-581-822/2018), todėl atmestini atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto.

47. Kita vertus, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju buvo nustatytas tik nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinto ploto trūkumas ir nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, todėl atsižvelgdamas į trumpą pažeidimo laikotarpį, į tai, kad buvo nustatytas nežymus ploto trūkumas, įvertinęs kitas kalinimo sąlygas, pareiškėjo skunde nurodytus patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus ir kitas teismo sprendime nurodytas reikšmingas aplinkybes, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-341-525/2023) pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atlygintinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai – atmestinas kaip nepagrįstas.

48. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis