Legislator Case Law & Legislation
b501dbca-7b29-4252-98cc-aa66983f39bf AI generated

b501dbca-7b29-4252-98cc-aa66983f39bf · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number b501dbca-7b29-4252-98cc-aa66983f39bf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Bylos Nr. II-112-1036/2018          Proceso Nr. 4-52-3-00168-2018-0         Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S                            2018 m. gegužės 30 d.                              Vilnius            Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant pareiškėjai K.

Legislator headnote

AI generated

b501dbca-7b29-4252-98cc-aa66983f39bf · Vilniaus regiono apylinkės teismas: C.. TyrimÄ atlikę pareigÅ«nai nesudarė jai galimybių sutikslinti galimai dingusių asmeninių daiktų sÄ raÅ¡Ä . Tyrėjas M. M. yra pradėjęs ikiteisminį tyrimÄ jos sutuoktinio R. C. atžvilgiu, todėl negali objektyviai atlikti administracinio nusižengimo tyrimo. Policijos pareigÅ«nai J. K. ir M. M. už tuos pačius veiksmus skirtingiems asmenims taiko dvigubus teisinius standartus.               Institucija atsiliepime į skundÄ , atsakydami į kiekvienÄ skunde nurodytÄ argumentÄ nurodo, kad nusižengimo tyrimo metu nebuvo priimtas sprendimas dėl K.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Bylos Nr. II-112-1036/2018          Proceso Nr. 4-52-3-00168-2018-0         Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S                            2018 m. gegužės 30 d.                              Vilnius            Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant pareiškėjai K.

C., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato atstovui J. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo K. C. skundÄ dėl 2018 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 518 straipsnyje, n u s t a t ė :              2018 m. kovo 3 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau Institucija) pareigÅ«nas priėmė nutarimÄ , kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teisenÄ dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (toliau Skundžiamas nutarimas). Skundžiame nutarime nurodoma, kad policijos komisariate gauti K. C. pareiÅ¡kimai, kad ji nuo 2017 m. gruodžio 14 d. negali patekti į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), nes kartu gyvenanti R. C. pakeitė įvažiavimo vartų ir namų durų spynas.

R. C. jai raktų neduoda, į namus neįleidžia ne tik jos, bet ir nepilnamečio A. C., kuris tuose namuose gyveno nuo vaikystės. Tokius R. C. veiksmus vertina kaip psichologinį smurtÄ . Medžiagos tyrimo metu Institucija apklausiusi pareiÅ¡kėjÄ , liudytojus, iÅ¡reikalavusi teismų procesinius sprendimus sprendė, kad R. C. veiksmai negali bÅ«ti vertinami pagal ANK 518 straipsnį. Skundžiamame nutarime pažymima, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė R. C. ir R. C. nuosavybė, todėl Å¡io turto naudojimo, valdymo ir disponavimo teisė priklauso abiem sutuoktiniams.

Vienas iÅ¡ sutuoktinių negali vienasmeniÅ¡kai suteikti galimybės tretiesiems asmenims naudotis sutuoktiniams priklausančiu turtu. Tarp Å¡alių kylantys konfliktai, kaltinant Å¡alis viena kita savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės Å¡akų, Å¡iuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant galimai pažeistas vienos iÅ¡ Å¡alių teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Tik iÅ¡sprendus ginÄÄ dėl turto tarp sutuoktinių padalinimo, bÅ«tų galima spręsti, ar K.

C. teisės patekti į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir jame gyventi buvo pažeistos.              2018 m. kovo 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«muose gautas K. C. skundas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti SkundžiamÄ nutarimÄ , atnaujinti administracinio nusižengimo teisenÄ R. C. atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad policijos pareigÅ«nai jos pareiÅ¡kimų neiÅ¡tyrė, pademonstravo nekompetencijÄ ir Å¡aliÅ¡kumÄ . Jai nebuvo suteiktas nukentėjusios statusas, nebuvo leista susipažinti su medžiaga.

Skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad Institucijos atstovai padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausomybės. PareiÅ¡kėjos teigimu, namas asmeninės nuosavybės teise priklauso R. C., todėl R. C. neturi teisės pakeisti namo durų spynas ir taip neleisti jai (K. C.) gyventi name. Nurodoma, kad Institucijos atstovas SkundžiamÄ nutarimÄ grinė tik kai kurias teismų dokumentais, juos atrinko selektyviai. Liko neįvertinti teismų priimti dokumentai, kurie nenaudingi R.

C.. TyrimÄ atlikę pareigÅ«nai nesudarė jai galimybių sutikslinti galimai dingusių asmeninių daiktų sÄ raÅ¡Ä . Tyrėjas M. M. yra pradėjęs ikiteisminį tyrimÄ jos sutuoktinio R. C. atžvilgiu, todėl negali objektyviai atlikti administracinio nusižengimo tyrimo. Policijos pareigÅ«nai J. K. ir M. M. už tuos pačius veiksmus skirtingiems asmenims taiko dvigubus teisinius standartus.               Institucija atsiliepime į skundÄ , atsakydami į kiekvienÄ skunde nurodytÄ argumentÄ nurodo, kad nusižengimo tyrimo metu nebuvo priimtas sprendimas dėl K.

C. pripažinimo nukentėjusiÄ ja, todėl jai ir nebuvo leista susipažinti su tyrimo medžiaga. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausomybė policijos pareigÅ«nas nustatė vadovaudamasis teisiniu reguliavimu ir teismo nutartimis, priimtomis skyrybų byloje. K. C. gyvenamosios vietos deklaravimo teisėtumu suabejota remiantis 2017 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu. Priimant SkundžiamÄ nutarimÄ buvo vadovautasi anksčiau teismų priimtomis nutartimis dėl panaÅ¡ių aplinkybių.

Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad buvo iÅ¡ namų dingo K. C. asmeniniai daiktai. R. C. veiksmai – spynų pakeitimas, juos vertinant bendrame kontekste su atliekamais ikiteisminiais tyrimais ir kardomųjų priemonių paskyrimu R. C. ir R. C., nevertintini kaip užtraukiantys atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus prašė panaikinti SkundžiamÄ nutarimÄ arba nutraukti atliekamus ikiteisminius tyrimus R. C. ir R. C. atžvilgiu.

Institucijos atstovas prašė skundÄ atmesti.              Skundas atmestinas.              ANK 641 straipsnis įpareigoja teismÄ nagrinėjant bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , gavęs Institucijos atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , savo iniciatyva iÅ¡sireikalavęs bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingus duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjo 2018 m. kovo 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.ANK 518 straipsnį įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimÄ â€“ tai savavaliÅ¡kas tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Pagal ANK518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.K.

C. savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ to, kad R. C., laikotarpyje nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. pakeitusi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų spynÄ , neleidžia jai (K. C.), kuri Å¡iose namuose yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , patekti į savo namus. K. C. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodo, kad policijos pareigÅ«nai padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausomybės. PareiÅ¡kėjos teigimu namas asmeninės nuosavybės teise priklauso R.

C., todėl R. C. neturi teisės pakeisti namo durų spynos. BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla (duomenys neskelbtini) pagal ieÅ¡kovės R. C. ieÅ¡kinį atsakovui R. C. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo. Civilinėje byloje, be kitų reikalavimų, ieÅ¡kovė R. C. reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto – gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) padalinimo.

Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinį nuosavybė. CK 3.92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Tai reiÅ¡kia, kad tiek R. C., tiek R. C. turi teisę bendru sutarimu disponuoti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, kol teismas, nagrinėjantis skyrybų bylÄ , nepriėmė sprendimo dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcijos paneigimo ar santuokoje įgyto turto padalinimo.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp sutuoktinių yra kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto valdymo ir disponavimo juo, įskaitant ir teisės gyventi tretiesiems asmenims, konkrečiai K. C. suteikimo. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti tai, kad tarp gyvenamojo namo savininkų R. C. ir R. C. kyla ginčas ir dėl K. C. gyvenamosios vietos deklaravimo vietos teisėtumo. Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklėse (toliau - ir taisyklės) (patvirtintos VÄ® „Registrų centro“ direktoriaus 2015-12-30 įsakymu Nr. V-294) nustatyta, jog asmuo, deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ ne sau nuosavybės teise priklausančiame bÅ«ste, pateikia atskirÄ gyvenamosios patalpos savininko arba bendraturčių ar jo (jų) įgalioto asmens sutikimÄ , kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje (15.9 punktas).

Taigi, trečiųjų asmenų įregistravimui į gyvenamÄ jÄ patalpÄ turi bÅ«ti duodamas bendraturčių (sutuoktinių) sutikimas įregistruoti asmenį. IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad R. C. leidimo K. C. deklaruoti jos gyvenamÄ jÄ vietÄ name, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra suteikusi. BylÄ nagrinėjančio teismo vertinimu Å¡is (dėl teisės deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ ) ginčas, kaip ir ginčas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisės padalinimo, pirmiausiai turi bÅ«ti sprendžiamas naudojant kitas – civilinės teisės reguliuojamas priemones.

K. C. skunde nurodoma, kad ji savo veiksmais neleidžia patekti į namus ir nepilnamečiui A. C., taip pažeisdama nepilnamečio vaiko interesus. Jau buvo minėta, kad tarp R. C. ir R. C. vyksta skyrybų procesas. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 29 d. šioje byloje priimta nutartimi (b. l. 46-52) nustatyta nepilnamečio A. C. bendravimo tvarka su motina R. C.. R. C. nusižengimo tyrimo metu paaiškino, kad nors bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku yra nustatyta, tačiau A.

C. jai raÅ¡o Å¡antažuojančias žinutes, yra tėvo nuteikiamas prieÅ¡ jÄ , dėl ko bendravimas su vaiku yra nutrÅ«kęs. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad R. C. nedraudžia A. C. lankytis namuose, esančiose (duomenys neskelbtini), tačiau teismo nustatyto bendravimo su vaiku grafiko nesilaikoma dėl ginčų ir nesutarimų su R. C., kurie vėlgi, pirmiausiai turi bÅ«ti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje jokių objektyvių duomenų, remiantis kuriais bÅ«tų galima konstatuoti R.

C. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, nėra. Vien tik pareiÅ¡kėjos K. C. siekis patraukti R. C. administracinėn atsakomybėn ir jos subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, nesudaro pagrindo R. C. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimÄ . Esant tokioms aplinkybėms pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas. Teismas, remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, n u t a r ė :

           SkundÄ atmesti.              Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                                    Mindaugas Povilanskas