2022-11-16 Nr. AB-27901-3-61-3-02650-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-725-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02650-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 28-71, pripažinti jį neteisėtu, nepagrįstu bei priimtu pažeidžiant Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarką (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnis); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2022 m. gegužės 19 d. atsakymą Nr. 2S-1335; 3) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 7-133; 4) panaikinti Kalėjimų departamento 2022 m. gegužės 19 d. atsakymą Nr. 2S-1336. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodydamas, kad jo finansinė padėtis yra sunki, todėl jis neturi lėšų sumokėti žyminį mokesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas įpareigojo pareiškėją pateikti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 28-71 ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 7-133 kopijas, taip pat pareiškėjo skundų Kalėjimų departamentui dėl nurodytų Vilniaus pataisos namų direktoriaus aktų kopijas. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją sumokėti už skundą 30 eurų žyminį mokestį arba pateikti teismui pareiškėjo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo patvirtinančius įrodymus apie sunkią materialinę padėtį.

Vykdydamas teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį pareiškėjas pateikė šioje nutartyje nurodytus pareiškėjo skundžiamus aktus.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjas pakartotinai įpareigotas sumokėti žyminį mokestį arba pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jo sunkią materialinę padėtį.

Teisme 2022 m. liepos 20 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas pratęsti terminą trūkumams pašalinti ir pateikti informaciją, kokius papildomus dokumentus pareiškėjas turi pateikti, kad jo skundas atitiktų būtinus reikalavimus.

Teismas 2022 m. liepos 25 d. pranešimu dar kartą nurodė pareiškėjui, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, Valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, VĮ „Regitra“ duomenys, kiti dokumentai. Pranešime pažymėta, kad duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą lėšų likutį neparodo jose esančių lėšų judėjimo, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje. Teismas pakartotinai nustatė pareiškėjui 14 (keturiolikos) dienų terminą nuo šio pranešimo įteikimo dienos pašalinti skundo trūkumus, t. y. sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti mokėjimą patvirtinantį dokumentą arba pateikti įrodymus apie pareiškėjo turtinę padėtį. Pareiškėjui išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu tinkamai nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu konstatavus, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį. Pareiškėjas teigia įvykdęs visus teismo įpareigojimus, pateikęs visus nutartyse nurodytus dokumentus, taip pat ir pažymą, patvirtinančią finansinę padėtį. Pareiškėjas nurodo siuntęs dokumentus į kelias Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas bylas, todėl daro prielaidą, kad šiai bylai skirti dokumentai galbūt pateko į kitą bylą. Pareiškėjas tvirtina, nesuprantantis, kokių teismo nustatytų skundo trūkumų nepašalino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria pareiškėjui nepašalinus 2022 m. birželio 29 d. ir 2022 m. liepos 4 d. nutartyse nustatytų skundo trūkumų, jo skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad pašalino visus skundo trūkumus.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 34 straipsnis numato, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose.

Pagal ABTĮ 37 straipsnį administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, nepridėjo žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodydamas, kad jo finansinė padėtis yra sunki ir jis neturi lėšų sumokėti žyminį mokestį. Teismas nutartyse, kuriomis pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti skundo trūkumus, be kita ko, įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį arba pateikti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų apie finansinę padėtį pareiškėjas teismui nepateikė. Ginčijama nutartimi pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, kadangi pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio, tačiau pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo liko neišspręstas. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas nei 2022 m. birželio 29 d. nutartimi, nei 2022 m. liepos 4 d. nutartimi, nei pareiškėjo ginčijama 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, kuria jo skundas laikytas nepaduotas, prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio neišnagrinėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundo priėmimo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik išnagrinėjus pareiškėjo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nepatenkinęs (ar iš dalies patenkinęs) prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas pakartotinai turi pasiūlyti pareiškėjui sumokėti žyminį mokestį, nustatydamas terminą šiam reikalavimui įvykdyti (2010 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-102/2010).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, dėl keliamo ginčo specifikos pareiškėjo galimybės pagrįsti materialinę padėtį įrodymais, kuriuos nutartyse dėl trūkumų šalinimo nurodė pirmosios instancijos teismas, t. y. Nekilnojamojo turto registro, bankų, Valstybinio socialinio draudimo pažymomis, turto ir pajamų deklaracijomis, VĮ „Regitra“ duomenimis, yra ribotos, todėl kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindimui iškėlė per aukštus standartus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo laisvė yra apribota šiuo atveju materialinei padėčiai pagrįsti pakaktų pareikalauti duomenų apie pareiškėjo banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs skundo priėmimo klausimą, prieš tai neišnagrinėjęs pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti pareiškėjo E. V. skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė