b4fd7932-0710-4dcd-bd01-ddc5a9bacd88 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-524-876/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28035-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; (S) 1.1.8.1.1.; 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Dianai Vorvul-Krištapaitienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, nuteistojo L.

R. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos Å¡ios bausmės: pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Å¡ios bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežčiausios bausmės, paskirtos už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , pridedant dalį Å¡velnesnių bausmių, skiriant L. R. subendrintÄ 1 (vienų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡i bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skiriant L. R. 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡i bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi L.

R. paskirta areÅ¡to bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant – prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant nutartimi paskirtos areÅ¡to bausmės dalį (60 parų areÅ¡to), Å¡velnesnę areÅ¡to bausmę keičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme ir vienÄ areÅ¡to parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis, 2 dalis), skiriant L. R. galutinę subendrintÄ 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies L. R. atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. gegužės 11 d. nutartį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas L. R. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. 04.45 val. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. 10.47 val. (dvi paros), vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. L. R. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę.

Civilinio ieÅ¡kovo UAB „E.“ civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ L. R. UAB „E.“ priteisiant 2612,50 Eur (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvylika eurų 50 ct) ir 5 (penkis) procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo. Civilinio ieÅ¡kovo AB „A.“ civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ L. R. AB „A.“ priteisiant 355,43 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt penkis eurus 43 ct).

Civilinio ieškovo UAB „N.“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš L. R. UAB „N.“ priteisiant 66,55 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 55 ct). Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. L. R. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 14 d., nuo 00.53 val. iki 04.00 val., iÅ¡ neaptvertos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimÄ â€“ UAB „E.“ priklausantį turtÄ â€“ surenkamÄ aliumininį 6 m aukščio bokÅ¡telį, 2612,50 eurų vertės, tokiu bÅ«du UAB „E.“ padarė 2612,50 eurų turtinę žalÄ .

2. Be to, L. R. nuteistas už tai, kad jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 28 d., apie 05.45 val., įsibrovė į AB „A.“ teritorijÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimÄ â€“ AB „A.“ priklausantį turtÄ â€“ vienÄ 380 kg maiÅ¡Ä juodojo metalo ruoÅ¡inių, 499,09 eurų vertės, tokiu bÅ«du AB „A.“ padarė 499,09 eurų turtinę žalÄ .

3. Be to, L. R. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 20 d., apie 03.40 val., (duomenys neskelbtini), sugadinęs avarinių durų spynÄ , įsibrovė į UAB „N.“ parduotuvės „N.“ patalpas, iÅ¡ kurių pasikėsino pagrobti bendros 472,56 eurų vertės turtÄ : Å¡eÅ¡is oro gaiviklius „Airwick FM Pure“, kurių vertė iÅ¡ viso 50,94 eurų, Å¡eÅ¡is nuotraukų rėmelius, kurių vertė iÅ¡ viso 29,94 eurų, penkias sportinių butelių „Strike“ poras, kurių vertė iÅ¡ viso 14,50 eurų, deÅ¡imt nuotraukų rėmelių, kurių vertė iÅ¡ viso 34,90 eurų, Å¡eÅ¡ias rutulio formos žvakes, kurių vertė iÅ¡ viso 10,74 eurų, Å¡eÅ¡is oro gaiviklius „AW“, kurių vertė iÅ¡ viso 29,34 eurų, Å¡eÅ¡is elektrinius oro gaiviklius „AW WH Flower“, kurių vertė iÅ¡ viso 29,34 eurų, Å¡eÅ¡is užpildus „Air Wick Aroma Mist“, kurių vertė iÅ¡ viso 41,94 eurų, penkis elektrinius užpildus „Air wick AtotrÅ«kis“, kurių vertė iÅ¡ viso 28,95 eurų, penkis automatinius oro gaiviklius „Air Wick Aroma Mist“, kurių vertė iÅ¡ viso 99,95 eurų, penkias kvapniÄ sias lazdeles „Air Wick“, kurių vertė iÅ¡ viso 28,95 eurų, keturias kvapniÄ sias lazdeles „Air Wick Baltosios gėlės“, kurių vertė iÅ¡ viso 20,76 eurų, aÅ¡tuonis oro gaiviklius „Aroma Tobacco“, kurių vertė iÅ¡ viso 18,32 eurų, keturias dekoratyvines žvakes „Cilindrai“, kurių vertė iÅ¡ viso 10,72 eurų, penkias skridinines žvakes, kurių vertė iÅ¡ viso 4,15 eurų, aÅ¡tuonis javų dribsnius „Nestle Lion“, kurių vertė iÅ¡ viso 19,12 eurų, prekes iÅ¡neÅ¡damas iÅ¡ parduotuvės patalpų, tačiau nusikalstamos veikos neužbaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes suveikė garsinė signalizacija, jis buvo pastebėtas parduotuvės viduje ir jį sulaikė UAB „K.“ apsaugos darbuotojas M.

B., o pasikėsintas pagrobti prekes, suveikus signalizacijai, paliko prie įėjimo į patalpas, nes teko sprukti iš įvykio vietos.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. R. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ procesinį sprendimÄ pagal jo skunde nurodytas aplinkybes. 4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtų bausmių subendrinimo ir galutinės laisvės atėmimo bausmės skyrimo. Nuteistojo teigimu, nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams, jos neturi varžyti asmens teisių labiau, nei reikia Å¡iems tikslams pasiekti, o jei Å¡ios teisinės priemonės susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimÄ , tai jos privalo bÅ«ti proporcingos padarytam pažeidimui.

Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės paskirčiai. Skiriama sankcija turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto pažeidimo pobūdžio, jo pasekmių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio ir kitų svarbių aplinkybių. Nuteistasis prašo apeliacinės instancijos teismo šių duomenų kontekste įvertinti visas byloje esančias aplinkybes ir objektyviai įvertinti, ar jam paskirta bausmė nėra per griežta.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , nes skiriant bausmę pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuteistojo L. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal Å¡ias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos nevirÅ¡ijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, iÅ¡skyrus atvejus kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Taigi, remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, iÅ¡reikÅ¡tų praÅ¡ymų konkretumo, aiÅ¡kumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ , ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (Å¡velnumas) ir pan.

7. Nagrinėjamu atveju nuteistojo L. R. pateiktas apeliacinis skundas yra itin lakoniÅ¡kas bei deklaratyvus, jame praÅ¡oma sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtÄ bausmę ir Å¡is praÅ¡ymas iÅ¡ esmės grindžiamas formaliais, bendro pobÅ«džio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų teiginiais apie teisingumo ir proporcingumo principų turinį, teisinės valstybės prigimtį bei iÅ¡ Konstitucijos teismams kylančiÄ pareigÄ priimti motyvuotus ir pagrįstus procesinius sprendimus. Apeliantas neginčija kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, taip pat priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydžio bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija skundžiamÄ nuosprendį peržiÅ«ri tik bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius.

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus (bausmės skyrimas) reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

9. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę.

Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Kaltininko asmenybė – viena iÅ¡ BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kuriÄ teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Ä®statymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibÅ«dina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas sÄ moningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iÅ¡ padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti ir kaltininko asmenybė.

10. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad L. R. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vis dėlto, nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). L. R. teisiamas ne pirmÄ kartÄ , naujas nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , viena jo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), dvi – apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis).

Dvi veikos buvo užbaigtos, o viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir nebuvo užbaigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. L. R. buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo. Visi nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nusikaltimai nėra atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Ankstesni teistumai liudija, kad apeliantas sistemingai daro turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kas yra tapę jo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu.

Legaliai L. R. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, t. y. pozityvaus darbinio užimtumo nesiekia. Nuteistojo polinkį nusikalsti patvirtina ir jo baustumas administracine tvarka. Administracinių nusižengimų registro duomenimis (2 t., b. l. 110–120) apeliantas yra ne kartÄ baustas už įvairaus pobÅ«džio nusižengimus, įskaitant smulkiÄ sias vagystes iÅ¡ įvairių prekybos vietų.

11. Visa tai įvertinęs, apylinkės teismas pagrįstai parinko L. R. griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . Jau minėta, kad nuteistasis naujus nusikaltimus padarė bÅ«damas recidyvistu, todėl nei vieÅ¡ieji darbai, nei bauda, areÅ¡tas ar laisvės apribojimas, t. y. kitos alternatyvios BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose numatytos bausmės, nebus efektyvios ir nepadės pasiekti bausmės tikslų. Atkreiptinas dėmesys, jog už paprastos vagystės padarymÄ Ä¯statymų leidėjas numato galimybę kaltininkui skirti laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų, o už kvalifikuotÄ vagystę – iki Å¡eÅ¡erių metų, tačiau apylinkės teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs bylos medžiagÄ bei nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, parinko gerokai mažesnius bausmių dydžius nei straipsnio sankcijų vidurkis.

L. R. taip pat pagrįstai buvo pritaikytos BK 641 straipsnio nuostatos ir subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, tokiu bÅ«du nustatyta vienų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri laikytina proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms bausme. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoji bausmė, teisingai laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, buvo subendrinta su 2022 m. gegužės 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nutartimi nuteistajam paskirta areÅ¡to bausme. Apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių nuostatomis ir prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi paskirtos areÅ¡to bausmės dalį (60 parų), vienÄ areÅ¡to parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis).

Tokiu bÅ«du L. R. paskirtoji galutinė subendrinta bausmė – vieni metai du mėnesiai laisvės atėmimo yra teisėta ir pagrįsta, ji nėra per griežta, todėl jÄ mažinti teisinio pagrindo nėra.

12. Å velninti nuteistojo teisinę padėtį bÅ«tų galima pritaikius bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ , tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡io instituto taikymui pagrindo nėra. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima taikyti tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi bÅ«ti taikomas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

13. Å iuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad L. R. anksčiau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas (keturis kartus), tiek lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos (vienÄ kartÄ ), tačiau visais atvejais apeliantas iÅ¡ karto grįždavo prie nusikalstamų veikų darymo, nustatytų probacijos sÄ lygų nesilaikydavo, todėl tikėti, jog šį kartÄ nuteistasis sugebės integruotis į visuomenę, ieÅ¡kosis darbo ar kito prasmingo užsiėmimo ir daugiau nebenusikals, pagrindo nėra.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus asmuo, neturintis rimtų sveikatos problemų, ribojančių jo darbinę veiklÄ , todėl sÄ moningas legalaus pragyvenimo Å¡altinio neieÅ¡kojimas rodo, jog apeliantÄ tenkina esama situacija ir nieko keisti Å¡ioje srityje jis neketina. Paskirtų administracinių baudų L. R. nemoka, todėl nors Å¡ioje byloje pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių jis neginčijo ir su jų dydžiu sutiko, tačiau akivaizdu, kad realiai atlyginti padarytos žalos jis nesiruoÅ¡ia, kas taip pat atitinkamai charakterizuoja jo asmenybę, t. y. apeliantas kaltę pripažįsta daugiau formaliai, o iÅ¡ tiesų vengia prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus.

Nuteistasis siekė greitai ir lengvai pasipelnyti ir vogė tol, kol galiausiai buvo sulaikytas. Todėl bausmės atlikimas neizoliuotam nuo visuomenės nėra taikytinas.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali bÅ«ti tik paskata apeliantui ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Kitų pagrindų, kuriuos nustačius bÅ«tų galima Å¡velninti nuteistojo teisinę padėtį (BK 62 straipsnis), nenustatyta. Paskirtoji bausmė aiÅ¡kiai neprieÅ¡tarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ .

Å iuo atveju nei pačios bausmės, nei jos atlikimo bÅ«do Å¡velninimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų, todėl L. R. skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo L. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Aurelijus Rauckis Judita Sungailaitė AuÅ¡ra Vingilė