b4fd14e2-f3bf-4e4e-aff2-dadd371123dd · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr              Byla Nr. 1S–105/2013              Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                   2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei, gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K.

V. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminÄ nuo 2013 m. vasario 23 d.Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu, n u s t a t ė: K. V. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu.K.

V. kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – turėdamas tikslÄ nusikalstamai praturtėti, dalyvavo Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. jis kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 249 straipsnio 2 dalyje.Be to, K. V. kaltinamas tuo, kad jis nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Å ., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslÄ jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, taip dalyvaudamas Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje jis bendrai su nusikalstamo susivienijimo organizatoriais, vadovais ir nariais neteisėtai disponavo, pardavė ir iÅ¡platino labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, t. y. jis kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

K. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2010 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartimi K. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas K. V. buvo tęsiamas.Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi kaltinamajam K. V. kardomosios priemonės - suėmimo terminÄ pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad K. V. kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, K. V. anksčiau teistas du kartus, iki suėmimo kaltinamasis niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio, todėl yra pagrindas manyti, kad nusikaltimų darymas buvo jo pragyvenimo Å¡altinis, be to, kaltinamasis kurį laikÄ buvo iÅ¡vykęs uždarbiauti į užsienį. Baudžiamojoje byloje kaltinimai yra pareikÅ¡ti 33 asmenims dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl manytina, jog K.

V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo neatsitiktinės, bet iš anksto suplanuotos. Šių aplinkybių visetas leidžia manyti, kad kaltinamasis K. V., siekdamas išvengti gresiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo bei daryti naujus nusikaltimus.Kaltinamojo K. V. gynėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartį, teigia, kad nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina. Kaltinamojo gynėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje išdėstyta Vilniaus apygardos teismo argumentacija, sprendžiant dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės, susijusios su pagrindinės žmogaus teisės – teisės į laisvę – suvaržymu, termino pratęsimo, yra itin formalizuota, o, atsižvelgiant į K.

V. taikomo suėmimo trukmę, jau iÅ¡ esmės ir nepakankama, kad bÅ«tų galima pagrįsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo teisėtumÄ . Gynėjo teigimu, Vilniaus apygardos teismas visiÅ¡kai nesivadovavo Europos žmogaus teisių teismo (toliau–EŽTT) praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, taikytinomis kiekvienÄ kartÄ sprendžiant dėl asmens teisės į laisvę suvaržymo, taip pat neatsižvelgė į EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi bÅ«ti tikrinami konkretÅ«s faktai, įrodantys bÅ«tinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagrįsti formalÅ«s teiginiai, kad asmuo gali daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminÄ .

Kaltinamojo gynėjas skunde pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas įsakmiai reikalauja nustatyti ir teismo procesiniame sprendime nurodyti objektyvius faktus, kurie leistų pagrįstai prognozuoti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo. Skundžiamos nutarties argumentas, jog kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumas savaime yra pakankamas pagrindas konstatuoti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimÄ , yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi iÅ¡ esmės formalizuoja pačios griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo procesÄ .

Vilniaus apygardos teismas iÅ¡vadÄ , kad K. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo grindė tuo, jog kaltinamasis yra uždarbiavęs užsienyje, tačiau, gynėjo teigimu, ankstesnio darbo užsienyje faktas negali bÅ«ti motyvu dėl suėmimo taikymo bÅ«tinumo, kadangi Å¡i aplinkybė neparodo, kad Å¡iuo metu kaltinamasis užsienyje turi tokius ryÅ¡ius, kurie sudarytų galimybes ten slapstytis, tuo labiau neparodo kaltinamojo ketinimų slėptis nuo teismo. Gynėjo teigimu, teismo iÅ¡vada, kad K. V. bÅ«damas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat yra formali, grindžiama tik bendrininkavimo forma bei aplinkybe, jog kaltinamasis yra teistas.

Teismas neįvertino fakto, kad K. V. paskutinį kartÄ buvo teistas 2005 metais, duomenų, kad nusikalstamos veikos yra kaltinamojo pragyvenimo Å¡altinis, byloje nėra, be to, K. V. yra susiradęs darbo vietÄ . Gynėjas skunde pažymi, kad BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Å ioje baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje įrodymų tyrimas beveik baigtas, apklausti visi kaltinamieji ir kaltinamajame akte nurodyti liudytojai, Å¡iuo metu akivaizdu, kad kaltinimas K.

V. nepasitvirtino, kadangi byloje apklausti asmenys patvirtino, kad K. V. buvo ne narkotinių medžiagų pardavėjas, o pirkėjas, t. y. K. V. veika apkaltinamajame nuosprendyje galės bÅ«ti kvalifikuota tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o tokiu atveju kaltinamasis bus iÅ¡buvęs suėmime ilgiau, negu įstatyme už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė. Gynėjo teigimu, siekiant iÅ¡vengti galimos žalos dėl nepagrįsto ilgalaikio suėmimo taikymo, K. V. galėjo bÅ«ti taikoma Å¡velnesnė kardomoji priemonė.Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.Kaltinamojo K.

V. gynėjo skundas atmetamas.Kaltinamojo gynėjas, kaip ir ankstesniuose savo skunduose dėl nutarčių, kuriomis K. V. buvo pratęstas suėmimo terminas, taip ir Å¡iame skunde nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog K. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat gynėjas akcentuoja, jog bylos teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino K. V. pareikÅ¡ti kaltinimai, K. V. veika galėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal kitÄ Baudžiamojo kodekso straipsnį.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės, veikos kvalifikavimo klausimų iÅ¡ esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, jog byloje yra duomenų (kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkti duomenys bei kiti faktiniai duomenys), leidžiančių pagrįstai K.

V. kaltinti jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu ir leidžiančių taikyti kaltinamajam kardomÄ sias priemones, tame tarpe ir suėmimÄ . Å ioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia K. V. kaltės klausimo iÅ¡ esmės, nes tai yra bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencija. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sÄ lygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

Asmeniui, kuris kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , skiriant kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje faktinių duomenų, kurių pagrindu pareiÅ¡kiamas įtarimas, gali bÅ«ti mažiau, tačiau kuo ilgiau byloje tęsiasi ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas teisme, tuo daugiau ikiteisminį tyrimÄ atliekančios institucijos, prokuroras turi galimybių surinkti ir pateikti teismui faktinių duomenų, leidžiančių asmenį įtarti ir kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu.

Todėl, kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi bÅ«ti tikrinami įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikÅ¡tus įtarimus bei kaltinimus, taip pat konkretÅ«s faktai, įrodantys bÅ«tinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Patikrinus baudžiamosios bylos medžiagÄ tiek, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina iÅ¡vada, kad byloje surinktas įrodymų visetas, yra pakankamas K. V. kaltinti jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu tiek pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kai kardomoji priemonė - suėmimas K.

V. dar nebuvo taikoma ilgÄ laiko tarpÄ , tiek dabar, kai suėmimas kaltinamajam taikomas jau ilgÄ laikÄ . Byloje yra R. R. parodymai, jog K. V. pardavinėdavo T. Č. parduodamÄ â€žÅ¾olę“, kad T. Č. siÅ«lė R. R. susitikti su K. V., kad R. R. girdint T. Č. ir K. V. kalbėjo apie dingusius 20 g kokaino, jog buvo nuvykę kartu, t. y. R. R., T. Č. ir K. V. į slėptuvę (duomenys neskelbtini) mikrorajone ir toje slėptuvėje rado iÅ¡kastus apie 100 g kokaino ir sprendė dėl dingusių iÅ¡ slėptuvės narkotikų medžiagų, byloje taip pat yra kaltinamojo M.

R. parodymai, jog jis narkotines medžiagas imdavo iÅ¡ kaltinamojo K. V., kuriuos jis patvirtino teisminio nagrinėjimo metu. Byloje yra dar vieno kaltinamojo K. M., parodymai, jog M. R. kvaiÅ¡alus gaudavo iÅ¡ K. V.. Taip pat K. M. parodė, jog kartu su M. R. buvo nuvykę prie K. V. gyvenamosios vietos paimti narkotikų. Å ie parodymai buvo patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu ir K. M. parodė namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nurodė, kad iÅ¡ Å¡io namo ėmė narkotines medžiagas.

Parodytame name yra K. V. gyvenamoji vieta. Kiti duomenys leidžiantys manyti, kad K. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas yra A. P. parodymai, taip pat K. V. telefoniniai pokalbiai su M. R., iÅ¡ kurių matyti, kad K. V. nurodė M. R. nueiti į nurodytÄ vietÄ , ten susitikti. Byloje yra pagarsinti ir iÅ¡klausyti K. V. pokalbiai su asmenimis, t. y. su K. J. ir T. Č., kuriam yra pareikÅ¡tas kaltinimas dėl organizavimo ir vadovavimo Å¡iam nusikalstamam susivienijimui. Vilniaus apygardos teismas pratęsė K.

V. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.Skiriant arba pratęsiant suėmimÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, bÅ«tina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

K. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡ias nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymÄ .

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog K. V. yra iÅ¡situokęs, iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio, t. y. K. V. nėra saistomas nei tvirtais socialiniais, nei darbiniais ryÅ¡iais. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad siekdamas iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo skyrimo pagrindÄ .Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų.

PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veikos, kiti duomenys. K. V. praeityje teistas du kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, Å¡ioje baudžiamojoje byloje K. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kuris užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtu disponavimu, nusikalstamos veikos buvo gerai organizuotos, truko ilgÄ laikÄ .

Å ios aplinkybės bei nusikalstamų veikų, kurių padarymu K. V. kaltinamas Å¡ioje baudžiamojoje byloje, pobÅ«dis leidžia manyti, kad nusikaltimų darymas buvo K. V. pragyvenimo Å¡altinis, iÅ¡ nusikalstamų veikų kaltinamasis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje K. V. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ suėmimo skyrimo pagrindÄ .Pratęsus kaltinamajam K.

V. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ dar trims mėnesiams, bendra suėmimo trukmė yra treji metai ir trys mėnesiai, visÄ Å¡Ä¯ laikÄ yra varžoma kaltinamojo teisė į laisvę. Toks ilgas įkalinimas iki teismo nuosprendžio priėmimo galimas tik iÅ¡imtinais atvejais, kai kitomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Ä®vertinus Å¡ios bylos ypatingai didelę apimtį (Å¡iuo metu bylÄ sudaro 108 tomai), inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kaltinamųjų (byloje yra 32 kaltinamieji), liudytojų didelį skaičių, tyrimo sudėtingumÄ , bylos nagrinėjimo teisme intensyvumÄ , toks ilgas kaltinamojo K.

V. kalinimas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiÅ«riu, iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.

Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo iÅ¡vadų. Vilniaus apygardos teismo nutartis iÅ¡ esmės teisėta ir pagrįsta.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,             n u t a r i a: kaltinamojo K. V. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundÄ atmesti.Nutartis galutinė ir neskundžiama.              Teisėjas                                                                                                                      Viktoras Kažys        Â