b4fcbb7c-e00e-4247-a4a9-0f955e207ade · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-802-1047/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02161-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.5; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio, dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatei Beatai Vilienei, H. V., atsakovo atstovei J.

V., žodinio proceso tvarka nuotoliniame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skuodo vandenys“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ar pakeitimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja UAB„Skuodo vandenys“ kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. birželio 4 d. sprendimÄ Nr. AS-127 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė patikslino reikalavimÄ , kad, netenkinus praÅ¡ymo panaikinti SprendimÄ , praÅ¡o SprendimÄ pakeisti ir skirtÄ sumokėti sumÄ sumažinti. 2021 m. gruodžio 15 d. pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai apskaičiuotas mokėtinas mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, padaugintas iÅ¡ koeficiento 10, yra nepagrįstas, neproporcingas ir neprotingas. TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimai, iÅ¡duoti veiklos vykdytojams iki 2014 m. liepos 1 d., laikomi leidimais naudoti geriamÄ jį gėlÄ ir gamybinį požeminį vandenį Žemės gelmių įstatymo prasme, jeigu į Å¡iuos leidimus iki 2014 m. liepos 1 d. buvo įtraukta požeminio vandens paėmimo veikla ir pagal vėlesnius teisės aktų reikalavimus keičiant leidimus, geriamojo gėlo ir gamybinio vandens naudojimo sÄ lygos nesikeitė.

PareiÅ¡kėja teisės aktus suprato taip, kad iÅ¡ senų vandenviečių iÅ¡gaunant vandenį leidimo nereikia. TÄ patvirtina ir aplinkybė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (dabar Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) iÅ¡davė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licencijÄ . Pabrėžia, kad ankstesnio patikrinimo metu aplinkosaugininkai nenustatė požeminio vandens iÅ¡gavimo be leidimo, nors buvo tikrintas mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėjimas visose 23 vandenvietėse, įskaitant ir maÅ¾Ä sias vandenvietes.

Vos tik pareiÅ¡kėja sužinojo, kad leidimas reikalingas, ėmė rengti dokumentus, tačiau pareiÅ¡kėjai įvairiais bÅ«dais perduoti kaimiÅ¡kų vietovių gręžiniai be gręžinių įrengimÄ patvirtinančių dokumentų. Dėl Å¡ios priežasties, kad Žemės gelmių registre nėra įregistruoti ginčo vandenvietėse esančių gręžinių savininkai, negali bÅ«ti iÅ¡duotas leidimas pareiÅ¡kėjai naudoti požeminį vandenį. PareiÅ¡kėja 2017–2019 vandenį iÅ¡gavo be leidimo dėl objektyvių priežasčių: pareiÅ¡kėja tiekia vandenį tų vietovių gyventojams.

PareiÅ¡kėja negali nutraukti vandens tiekimo, taigi konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja dėl bÅ«tinojo reikalingumo buvo priversta tęsti gyventojų aprÅ«pinimÄ geriamuoju vandeniu iÅ¡ mažųjų vandenviečių, nors neturėjo tam leidimo. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėja iki patikrinimo pradžios deklaravo ir sumokėjo mokesčius už paimtÄ požeminį vandenį iÅ¡ visų mažųjų vandenviečių įprastu tarifu. PareiÅ¡kėja iÅ¡gautus iÅ¡teklius deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdama Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas, teikė Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos 2017–2019 m.

Požeminio vandens gavybos metines ataskaitas. Taigi valstybės ir savivaldybės biudžetams nepadaryta jokia žala. Nurodo, kad Seime yra svarstomas įstatymo projektas, pagal kurį vieÅ¡ajam vandens tiekėjui, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo įrengtÄ ir Žemės gelmių registre registruotÄ , bet nurodyto savininko neturintį gręžinį, ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymÄ požeminio vandens iÅ¡teklių iÅ¡gavimui reikalingas leidimas, netaikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatyme nustatytas mokestis už požeminio vandens iÅ¡teklius už paskutinius trejus metus.

PraÅ¡o remtis teismų praktika, kuri mažina apskaičiuotÄ mokestį. Atkreipia dėmesį į nuolatinį turimų apyvartinių lėšų trÅ«kumÄ ir blogÄ finansinę padėtį. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai palaikė skundÄ , prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, kuriuos laukiama, kad pasiraÅ¡ys Prezidentas ir paskelbs TAR. Pabrėžė, kad LVAT Kauno vandenų byloje priteisė ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėja skunde pripažino, jog 2017–2019 metais, iÅ¡gauti gėlÄ požeminį vandenį iÅ¡ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vandenviečių Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimo, vadovaujantis Leidimų naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes iÅ¡davimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo, neturėjo.

Turėti leidimÄ požeminiam vandeniui iÅ¡gauti nuo 2014 m. liepos 1 d. buvo bÅ«tina, teisinis pagrindas iÅ¡samiai nurodytas Sprendime. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų kreipusis į DepartamentÄ ar kitÄ institucijÄ su praÅ¡ymu pateikti konsultacijÄ dėl leidimo naudoti gėlo požeminio vandens iÅ¡teklius reikalingumo. Be to, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis). Departamento nuomone, Å«kio subjektas vykdydamas veiklÄ privalo žinoti teisinį reglamentavimÄ tiesiogiai susijusį su veiklos vykdymu.

PareigÄ domėtis naujai priimamais su vykdoma veikla susijusiais teisės aktais pareiÅ¡kėja įgyvendino netinkamai. Departamentas akcentuoja, kad Departamento pareigÅ«nai anksčiau atlikę pareiÅ¡kėjos mokestinį patikrinimÄ nustatė pažeidimus ir priėmė dėl to sprendimÄ . Tai dabartinės pareiÅ¡kėjos atsakomybės neÅ¡alina. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo jurisprudencijoje formuodamas teisminę praktikÄ laikosi analogiÅ¡kos pozicijos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-317-525/2020).

Tai, kad Lietuvos geologijos tarnyba 2020 m. kovo 26 d. raÅ¡tu atsisakė iÅ¡duoti leidimÄ iÅ¡gauti gėlÄ vandenį, negali bÅ«ti reikÅ¡minga aplinkybė nagrinėjamu atveju, Departamento nuomone, pareiÅ¡kėja turėjo pakankamai laiko įvairioms procedÅ«roms atlikti dėl minimų vandenviečių įteisinimo ar leidimo gavimo. Tačiau dėl neaiÅ¡kių, nesuprantamų priežasčių vengė tai padaryti savo laiku. Pažymi, kad visi turi laikytis įstatymų, tvirtinant patikrinimo rezultatus, atsakovui nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.

Skunde pateikiamos aplinkybės nelaikytinos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis ir Å¡alinančiomis padarytÄ pažeidimÄ arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtakÄ mažinti apskaičiuotÄ mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėja nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, į kurias atsižvelgiant teismas galėtų mažinti mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius. IÅ¡ vieÅ¡ai teikiamų internetinėje erdvėje duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėja Sodrai įsiskolinimų neturi, apyvarta kasmet yra stabili.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatuoja: Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021 m. birželio 4 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-127 teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 31 d. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius surašė patikrinimo aktÄ Nr. (7.8)-PA-961 ir nustatė, kad pareiÅ¡kėja už 2017–2019 m. vandenį iÅ¡ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vandenviečių iÅ¡gavo neturėdama tam reikalingo Lietuvos geologijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) iÅ¡duoto leidimo.

Dėl minėtų priežasčių pareiškėja pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. Nr. 454 nutarimo „Dėl LR Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų, požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.13 papunktį, kuris įsigaliojo nuo 2015 metų lapkričio 1 d., todėl vadovaujantis LR Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2, 3 dalimis, įmonei paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius už 2017– 2019 metų mokestinius laikotarpius iš viso yra – 161 107 Eur. 2021 m. gegužės 6 d. pareiškėja Departamentui pateikė rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto. 2021 m. birželio 4 d.

Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktÄ ir už nedeklaruotÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį paskaičiuotÄ mokestį taikant didesnį mokesčio tarifÄ â€“ 161 107 Eur. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymas (ginčo laikotarpiu aktualios teisės akto redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), nustatantis valstybinių gamtos iÅ¡teklių, kurie pagal šį įstatymÄ yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir ginčų nagrinėjimo tvarkÄ .

Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (Įstatymo 2 straipsnis). MVGIĮ 4 straipsnyje nurodyta kokie valstybiniai gamtos ištekliai yra mokesčio objektas. Mokesčio objektu laikytinos naudingosios iškasenos, nurodytos MVGIĮ 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose (MVGIĮ 4 straipsnio 1 punktas); vanduo ir gruntas, nurodyti MVGIĮ 2 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 2 punktas) (šiuo metu 2020 m. liepos 7 galiojančioje redakcijoje (vanduo ir gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede)); medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 3 punktas).

Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, iÅ¡gaunantys MVGIÄ® apmokestinamus valstybinius gamtos iÅ¡teklius, kuriems iÅ¡gauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas leidimas (MVGIÄ® 5 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad vadovaujantis MVGIÄ® 7 straipsnio nuostatomis, pareiga apskaičiuoti iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtojui.

Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo bÅ«ti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (MVGIÄ® 7 straipsnio 4 dalis). Už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas.

Jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10 (MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalis). Ä®vertinęs į bylÄ pateiktus dokumentus, teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėja, neturėdama Tarnybos nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, laikotarpiu 2017–2019 m. iÅ¡gavo gėlÄ požeminį vandenį iÅ¡ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vandenviečių. 2021 m. kovo 31 d.

Departamentas atliko planinį pareiÅ¡kėjos patikrinimÄ ir surašė Patikrinimo aktÄ , kuriame padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja vykdė gamtos iÅ¡teklių gavybÄ , neturėdama Tarnybos leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenius) ir ertmes, tuo pažeidė MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalį, todėl už be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį skaičiuojamas mokestis taikant didesnį tarifÄ . Teismas atmeta pareiÅ¡kėjos argumentus, kad leidimas buvo nereikalingas.

Nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojus Žemės gelmių įstatymo pakeitimams pareiÅ¡kėjai atsirado prievolė gauti Tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudaryti su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį dėl vandenviečių eksploatavimo, kurios nebuvo nurodytos TIPK leidime. AnalogiÅ¡kai teisės aktus aiÅ¡kina Vilniaus apygardos administracinis teismas (2019 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3062-595/2019 ir kt.) ir LVAT savo nuoseklioje praktikoje (2021 m. gruodžio 15 d.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2502-789/2021 ir kt.). Teismas kritiÅ¡kai vertina aplinkybę, kad anksčiau Departamentui tikrinant pareiÅ¡kėjÄ pažeidimų nagrinėjamu aspektu nebuvo nustatyta. Tačiau tai, jog 2017 m. lapkričio 23 d. patikrinimo akte pažeidimų nenustatyta, nelegitimizuoja Tarnybos leidimo neturėjimo 2017–2019 m. PareiÅ¡kėja teigia, kad Sprendimu paskirta sankcija yra neadekvati pažeidimo turiniui, jÄ paskiriant nebuvo atsižvelgta į pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus ir pažeidimo pobÅ«dį.

PareiÅ¡kėja skunde praÅ¡o SprendimÄ panaikinti, o teismo posėdyje prašė Å¡io reikalavimo netenkinus, SprendimÄ pakeisti sumažinant jame patvirtintÄ 161 107 Eur mokėtinÄ sumÄ . Pirmiausia, pažymėtina, kad MVGIÄ® nenumato galimybės Departamentui taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius nei nustatyta, o teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumÄ , šį mokestį gali sumažinti, iÅ¡ esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs iÅ¡samiÄ ir aiÅ¡kiÄ proporcingumo principo koncepcijÄ . Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiÅ¡kia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už Å¡iuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Å ie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėja pažeidimÄ â€“ iÅ¡gavo požeminį vandenį neturėdama Tarnybos leidimo (2017–2019 m.) – bÅ«tų padariusi tyčia ar turėdama tikslÄ nuslėpti iÅ¡gautÄ vandens kiekį.

PrieÅ¡ingai – Patikrinimo akte konstatuota, kad nuslėpto iÅ¡gauto gėlo požeminio vandens kiekis ginčo laikotarpiu nenustatytas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ar kad jai anksčiau bÅ«tų taikytos ekonominės sankcijos už analogiÅ¡kus pažeidimus. Nurodytos aplinkybės yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju MVGIÄ® numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiÅ¡kėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016 ir kt.).

LVAT praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomÄ teisinį reglamentavimÄ bei teisminę praktikÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog Sprendimu patvirtintas 161 107 Eur mokestis didesniu tarifu yra pernelyg griežta sankcija, o MVGIÄ® numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už požeminio vandens iÅ¡gavimÄ neturint leidimo, neteisingÄ deklaravimÄ ir pavėluotÄ deklaravimÄ padidinti 1,5 karto.

Todėl pareiÅ¡kėjos ginčijamu Departamento 2021 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. AS-127 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ apskaičiuotas 161 107 Eur mokestis didesniu tarifu mažinamas iki 24 166,05 Eur (16 110,7 x 1,5). Dėl sankcijos dydžio (sumažinama nuo 10 kartų iki 1,5 karto) teismas atsižvelgia į tai, kad, pirma, 2020 m. spalio 14 d. teisės aktų registre yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės užregistruotas įstatymo projektas Nr. 20-13835 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo“, kuris numato, kad asmeniui už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas požeminio vandens kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ požeminio vandens (iÅ¡skyrus mineralinį vandenį) kiekį bÅ«tų taikomas 2 kartus didesnis mokesčio tarifas vietoj Å¡iuo metu taikomo 10 kartų didesnio mokesčio tarifo.

Taip pat 2021 m. kovo 16 d. yra registruotas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas Seimo narių grupės parengtas Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIVP-145(2), kuris 2 kartus didesnį tarifÄ vietoj Å¡iuo metu taikomo 10 kartų didesnio tarifo, numato taikyti bÅ«tent požeminio vandens naudojimo pažeidimams. Antra, teismas atsižvelgia į Å¡ioje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja 2017–2019 m. laikotarpiu nebuvo gavusi Tarnybos leidimo, tačiau deklaracijas teikė, mokestį visais atvejais sumokėjo.

Trečia, analogiÅ¡kai sprendžiamos ir kitos bylos Vilniaus apygardos administraciniame teisme (pavyzdžiui, 2021 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2710-595/2021, 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas Nr. eI3-2770-331/2021 ir kt.) ir LVAT (LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1033-822/2021, 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-808-822/2021 ir kt.). Teismas atmeta pareiÅ¡kėjos argumentus, kad sankcija apskritai neturi bÅ«ti taikoma, nes, pirma, tiek dabar galiojantys teisės aktai, tiek teisės aktų projektai (2020 m. spalio 14 d. teisės aktų registre yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės užregistruotas įstatymo projektas Nr. 20-13835 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo“) numato, kad už pareiÅ¡kėjos padarytÄ pažeidimÄ yra taikomas didesnis mokesčio tarifas.

Antra, 2021 m. gruodžio 7 d. Seimo priimtas Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas Nr. XIV-730 įsigalioja nuo 2022 m. gegužės 1 d., taigi šiuo metu ir ginčo laikotarpiu jis negaliojo. Be to įstatyme taip pat numatyta sumokėti tam tikras vienkartines įmokas (Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymo 6 straipsnis). LVAT taip pat nagrinėjo bylas po Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo priėmimo ir LVAT praktika liko nepakeista (2021 m. gruodžio 15 d.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2502-789/2021). Taigi teismas konstatuoja, kad mokestis turi bÅ«ti paskaičiuojamas 1,5 karto tarifu ir tai yra teisinga, proporcinga, pasiekia įstatymų leidėjo tikslus (įskaitant prevencijÄ ) bÅ«tent konkrečiai pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nagrinėjamoje byloje. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių Departamento 2021 m. kovo 8 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-87 dalis, kuria pareiÅ¡kėjai patvirtintas mokestis padidintu tarifu yra 161 107 Eur, keistinas, mokestį už 2017–2019 m. sumažinant iki 24 166,05 Eur.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d.

H. prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismui nusprendus keisti SprendimÄ ir sumažinus mokesčio sumÄ nuo 161 107 Eur iki 24 166,05 Eur konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjos skundas tenkinamas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 straipsnio 2 punktas). PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo, byloje yra duomenų, kad sumokėtas žyminis mokestis bei sumokėta 2 015 Eur už teisines paslaugas.

Pagal Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Taigi iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ , t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Toks laimėjimas siejamas su kitos Å¡alies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010).

Todėl tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali bÅ«ti laikomas atsakingu dėl pareiÅ¡kėjos teismo iÅ¡laidų atsiradimo ir Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ minėto atsakovo negali bÅ«ti priteisiamos (LVAT 2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-390/2009, 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-281/2010, 2010 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-509/2010).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos ginčyto Sprendimo pakeitimÄ nulėmė ne atsakovo neteisėti veiksmai (byloje nebuvo konstatuotas skundžiamo sprendimo neatitikimas teisės aktų reikalavimams), o teismo pasinaudojimas jam teisės aktų nustatyta diskrecijos teise, įvertinus reikÅ¡mingas aplinkybes, skirti mažesnę, nei įstatyme nustatyta, sankcijÄ ar Å¡ios sankcijos neskirti visai. Å iuo atveju atsakovas neturėjo teisės skirti mažesnės sankcijos nei buvo paskyręs, todėl teisėjų kolegija atmeta pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Tokios pozicijos laikosi ir LVAT (LVAT 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016). Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad LVAT priteisia bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, nes pareiškėjos nurodytos bylos (LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis administarcinėje byloje Nr. eA-2019-602/2021) ir nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skuodo vandenys“ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 4 d. sprendimÄ â€žDėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-127 patvirtintÄ 161 107 Eur didesnį mokesčio tarifÄ sumažinant iki 24 166,05 Eur (dvideÅ¡imt keturių tÅ«kstančių vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų ir 5 euro centų). LikusiÄ pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skuodo vandenys“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo netenkinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Tomas Blinstrubis Beata MartiÅ¡ienė Gediminas Užubalis