2018-10-24 Nr. AB-18999-3-64-3-00267-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2072-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00267-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovas), 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. sausio 20 d. labai mažo ploto kamerose, kuriose įrengtas sanitarinis mazgas ir dalį ploto užima baldai, atsakovas neužtikrino minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto. Teigė, kad kamerose buvo parazitų, netinkamai įrengta ventiliacija, perteklinė drėgmė ir pelėsis, nebuvo užtikrintos sąlygos privačiai naudotis sanitariniu mazgu.

3. Nurodė, jog jis du kartus buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis vien dėl to, kad nemiegojo.

4. Pareiškėjo teigimu dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundo netenkinti.

6. Nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. sausio 20 d. skirtingose kamerose, jam teko nuo 3,67 kv. m iki 16,3 kv. m, vadinasi pareiškėjui visas jo kalinimo dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

7. Nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2016 m. rugsėjo 16 d. atliko kameros Nr. 100 patikrinimą bei nustatė, kad oro temperatūra, santykinė drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos reikalavimus, pelėsis nenustatytas. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus, o taip pat gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Iš Ūkio skyriaus pažymų matyti, kad kamera Nr. 8 po remonto – 2015 m. lapkričio mėn. kameroje buvo nuvalytos, išdažytos, išlygintos ir užglaistytos sienos, demontuota tupykla, įrengtas naujas klozetas, sumontuota pertvara. Kamera Nr. 32 suremontuota 2016 m. vasario – balandžio mėnesiais: išlygintos, izoliuotos plytelėmis išklijuotos grindys, ištinkuotos, išdažytos sienos, nuvalytas pelėsis, užteptas antiseptikas, demontuotas sanitarinis mazgas, sumontuotas naujas klozetas ir įrengtas aptvėrimas.

8. Pažymėjo, jog įstaiga atitinka higienos reikalavimus, kameros įrengtos pagal galiojančias taisykles ir higienos normas. Gyvenamosiose kamerose yra pritvirtintos prie grindų metalinės lovos, yra spintelės, stalas, taburetė arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau. Taip pat yra maisto produktų spintelė arba lentyna, sieninė viršutinių drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, sanitarinis mazgas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge. Gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas (yra du šviestuvai), dirbtinė naktinė šviesa.

9. Nurodė, kad visose kamerose įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas mūrine sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

10. Teigė, kad administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, deratizaciją, dezinsekciją). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas patikrinimų metu užfiksavo, kad nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Profilaktinė dezinfekcija“.

11. Nurodo, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

12. Atsakovo teigimu Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

II. 13. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo I. B. skundą tenkino iš dalies: skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, Šiaulių TĮ direktoriui paskyrus nuobaudas už suėmimo vykdymo rėžimo pažeidimus, paliko nenagrinėtą; pareiškėjui I. B. I. B. priteisė iš Šiaulių TI 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pareiškėjas teigia, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kameros plotui ir higienos normos reikalavimų.

15. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Kalėjimų departamento įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

16. Teismas nustatė, kad iš pateiktos 2017 m. vasario 28 d. pažymos Nr. 60/09-8082 matyti, kad pareiškėjas I. B. ginčo laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas 239 dienas, kamerose Nr. 96, 89, 37, 32, 86, 100, 93, 19, 99, 9, 8 ir 46, vienas arba su dar 1-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,64 iki 16,26 kv. m. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą (nuo 7,68 iki 20,91 kv. m.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (nuo 1 iki 5) teismas nustatė, kad visą jo laikymo laikotarpį (239 dienos) pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

17. Teismas, atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento įsakymo Nr. V-124 bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nuostatas bei išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kamerose Nr. 32, 100, 99 ir 9, kai jose buvo laikomi daugiausia 4-5 asmenys, net ir atėmus sanitarinio mazgo plotą, kuris paprastai užima apie 1 kv. m, teko nuo 3,80 iki 3,98 kv. m, tačiau kamerose Nr. 96, 89, 93 ir 46, kai jose buvo laikomi 5 asmenys, pareiškėjui teko nuo 3,44 iki 3,58 kv. m, o kameroje Nr. 37, kurios plotas 7,68 kv. m, kai joje buvo laikomi 2 asmenys, teko tik 3,34 kv. m. Teismas neturi duomenų, kokį plotą pareiškėjo laikymo kamerose užėmė baldai, tačiau atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad kiekvienoje kameroje buvo metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas), spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas), stalas (1 vienetas patalpai), taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai (dėl vietos stokos galėjo būti mažiau), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai), vertino, kad baldai užėmė didžiąją dalį kameros ploto, todėl pareiškėjo galimybė judėti kameroje buvo suvaržyta. Teismas sprendė, jog iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas tam tikrą laikotarpį (82 dienas kamerose Nr. 96, 89, 37, 93 ir 46) buvo per mažas ir sudarė prielaidas pareiškėjui patirti nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

18. Pareiškėjas teigė, kad kamerose buvo netinkamai įrengta ventiliacija, perteklinė drėgmė ir pelėsis. Iš atsakovo pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad atliktų patikrinimų metu buvo tikrinamos ir pareiškėjo laikymo kameros Nr. 8 ir 100. 2016 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo akte nurodyta, kad įvertinus gyvenamųjų kamerų sienų, lubų paviršių, vizualiai matomo pelėsio kameroje Nr. 100 nenustatyta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908, reikalavimus (toliau – ir Higienos norma 134:2015). Iš 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akto matosi, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 8 atitiko reikalavimus, išmatuota oro temperatūra kameroje Nr. 8 - 16°C nevertinta, nes matavimo metu kameroje buvo praverti langai, ant sienų ir lubų vizualiai matomo pelėsio nėra, galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta (b. l. 55-57). Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2015 – 2016 metais atliktų darbų suvestinėse nurodyta, kad 2015 m. lapkričio – gruodžio mėn. buvo remontuojamos ir kameros Nr. 8 bei 9, kameroje Nr. 8 atlikti lubų, sienų valymo, hidroizoliacijos, sienų lyginimo, glaistymo, gerojo dažymo darbai, abejose kamerose - tupyklos demontavimo, naujo klozeto įrengimo, pertvaros sumontavimo darbai, o 2016 metų vasario – balandžio mėn. – kameros Nr. 32 remonto darbai – grindų plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, sanitarinio mazgo sutvarkymas (b. l. 42-50).

Pareiškėjas kameroje Nr. 100 buvo laikomas 2016 m. rugsėjo mėn., o kameroje Nr. 8 – 2016 m. spalio mėn., taigi patikrinimo aktų turinys paneigia pareiškėjo teiginius dėl perteklinės drėgmės ir pelėsio kameroje Nr. 100 bei netinkamos ventiliacijos ir pelėsio kameroje Nr.

8. Kamera Nr. 32 iš esmės suremontuota 2016 m. vasario – balandžio mėn., pareiškėjas joje buvo laikomas 2016 m. liepos – rugpjūčio mėn., taigi po remonto, šiltuoju metų laiku, todėl jo teiginiai dėl pelėsio ir perteklinės drėgmės kameroje nepagrįsti. Kamerose Nr. 8 ir 9 pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. spalio – lapkričio mėn., t. y. praėjus metams po remonto, todėl vertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos, drėgmės ir pelėsio šiose kamerose nepaneigti. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ir dėl kitų pareiškėjo laikymo kamerų (Nr. 19, 37, 46, 86, 89, 93, 96 ir 99) atitikimo higienos normos reikalavimams, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, sprendė, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 8, 9, 19, 37, 46, 86, 89, 93, 96 ir 99, pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 16 punkto, reglamentuojančio santykinę oro drėgmę ir oro judėjimo greitį, bei 39 punkto reikalavimus, o tai yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

19. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo užtikrintos sąlygos privačiai naudotis sanitariniu mazgu. Teismas vadovavosi Higienos normos HN 134:2015 normomis. Atsakovas nurodė, kad sanitarinis mazgas Šiaulių TI kamerose nuo bendros erdvės atskirtas mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida.

20. Nustatyta, kad iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2015 – 2016 metais atliktų darbų suvestinių matyti, kad 2015 m. lapkričio – gruodžio mėn. kamerose Nr. 8 ir 9 buvo atlikti tupyklos demontavimo, naujo klozeto įrengimo, pertvaros sumontavimo darbai, o 2016 metų vasario – balandžio mėn. analogiški darbai atlikti kameroje Nr. 32 (b. l. 42-50). Teismo vertinimu, atsakovo pateikti dokumentai paneigia pareiškėjo teiginį, kad jam nebuvo užtikrintos sąlygos privačiai naudotis sanitariniu mazgu kamerose Nr. 8, 9 ir 32, tačiau atsakovo pateiktų duomenų neužtenka išvadai, kad ir kitose pareiškėjo laikymo kamerose sanitariniai mazgai buvo tinkamai izoliuoti nuo likusio kameros ploto. Teismas priėjo išvadą, kad dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų kitose pareiškėjo laikymo kamerose jis galėjo patirti nepatogumus, o tuo pačius ir neturtinę žalą.

21. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose buvo parazitų, ne kartą buvo raštu kreiptasi į Šiaulių TI administraciją, administracijos nurodymu kameros būdavo išpurškiamos neaiškiomis cheminėmis medžiagomis.

22. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovas nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją) įstaiga organizuoja esant poreikiui, pareiškėjo kalinimo laikotarpiu šie darbai buvo vykdomi vadovaujantis Šiaulių TI higienos - dezinfekcijos planu 2016-2017 metams. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. liepos 15 d. ir 2016 m. spalio 5 d. patikrinimų metu vertinti ir pareiškėjo skunduose nurodyti faktai dėl kenkėjų buvimo kamerose, taip pat nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimo, naikinimo vykdymas, kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų. Taigi nenustatyta pažeidimų dėl kenkėjų naikinimo, tuo tarpu pareiškėjas nekonkretizuoja kada jis kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, kad papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo prašymu nebuvo atlikta ar atlikta netinkamai, todėl vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimo.

23. Pareiškėjas teigė, kad Šiaulių TI paskyrė dvi nuobaudas už suėmimo vykdymo režimo pažeidimus, t. y. 2016 m. birželio 8 d. už tai, kad jis 2016 m. birželio 2 d. 00.02 val. nemiegojo, sėdėdamas prie stalo, kalbėjosi su kitais kameroje Nr. 89 esančiais asmenimis, ir už 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu paskirtą teisės apsipirkti parduotuvėje atėmimą vienam mėnesiui už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 20 d. 23.20 val. nemiegojo, sėdėjo prie stalo ir rūkė.

24. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2017 m. kovo 20 d. išnagrinėta administracinė byla Nr. I-561-394/2017 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas prašė priteisti už tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam tais pačiais 2016 m. birželio 8 d. ir 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimais buvo paskirtos nuobaudos už suėmimo vykdymo režimo pažeidimus; pareiškėjo skundas atmestas, byla su apeliaciniu skundu perduota nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punkte numatyta, kad jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas palieka skundą nenagrinėtu, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo, Šiaulių TI direktoriui paskyrus jam nuobaudas už suėmimo vykdymo rėžimo pažeidimus, paliktina nenagrinėta ABTĮ 105 straipsnio 4 punkto pagrindu.

25. Atsižvelgus į nustatytas, teismas vertino, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose pažeidžiant higienos normos reikalavimus patalpų santykinei oro drėgmei, oro judėjimo greičiui, esant vizualiai matomam pelėsiui, be to, kai kuriose kamerose nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, kas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Kita vertus, teismas neturi pagrindo pareiškėjui priteisti jo prašomos sumos. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų, nesiskundė (b. l. 32), jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nenurodė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. 26. Pareiškėjas I. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo tenkinti jo skundą.

27. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundo dalį dėl kameros ploto, neįsigilino į dalyko esmę, rėmėsi tik atsakovo pateiktais teiginiais, todėl tikslinga išreikalauti iš atsakovo kamerų detalų planą su pažymėtu plotu, užimamais baldais, sanitariniu mazgu. Atkreipia dėmesį, kad kamerose, kuriose jis buvo kalinamas, buvo įrengta nuo 8 iki 10 miegamųjų vietų.

28. Pareiškėjas nesutinka, kad teisės aktai nenumato reikalavimo baldais užimamą plotą išskaičiuoti iš bendro ploto bei nurodo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką per mažas baldais užstatytas plotas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų.

29. Teismas, vertindamas atsakovo teiginius dėl remonto darbų, neįsitikimo ar šie darbai pagerino pareiškėjo padėtį. Pažymi, jog po remonto darbų, kamerose nuo sienų ir lubų krenta tinkas.

30. Pareiškėjas nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu.

31. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašo jį atmesti.

32. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, pažymi, kad byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, todėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturi būti vertinamas.

33. Nurodo, jog nors teismas konstatavo keletą nežymių higienos normų pažeidimų, tačiau pažymėjo, kad pats pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje. Teigia, kad nors pareiškėjas tvirtina, kad buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau šių teiginių jis niekaip nedetalizuoja.

34. Pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Šiaulių TI jis buvo laikomas neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

36. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą 250 Eur nustatęs, kad pareiškėjas Šiaulių TI 82 dienas buvo kalinamas kamerose Nr. 96, 89, 37, 93 ir 46, kurių plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus vienam asmeniui. Taip pat Pareiškėjas buvo laikomas kamerose pažeidžiant higienos normos reikalavimus patalpų santykinei oro drėgmei, oro judėjimo greičiui, esant vizualiai matomam pelėsiui, be to, kai kuriose kamerose nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, kas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.

37. Pareiškėjas nesutinka su priteistos neturtinės žalos atlygintinu dydžiu ir teikdamas savo argumentus prašo ją padidinti iki 12 000 Eur, nurodydamas, kad priteistos žalos dydis neatitinka teismų praktikos suformuotos panašiose bylose bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų.

38. Pirmosios instancijos teismas motyvavo priteistos neturtinės žalos dydį ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo sutinka iš dalies, kad sunkių pasekmių dėl nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nepatyrė.

39. Dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio taikymo ginčo santykiams pažymėtina, kad Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo konstatavimui yra reikšmingas ne tik gyvenamojo ploto minimalios normos ar higienos normų formalus pažeidimui, bet ir kalinimo trukmė, pažeidimo tęstinumas, galimybė mankštintis lauke ir kitos sąlygos, kurios paneigia ar patvirtina nežmoniškas ar žeminančias asmens orumą kalinimo sąlygas.

40. Šio ginčo atveju pareiškėjo kalinimas pažeidžiant nustatytas sąlygas buvo ne ištisinis. Buvo atvejų, kada dėl kalinamų asmenų migracijos gyvenamoje patalpoje plotas buvo žymiai didesnis, nei minimalus vienam asmeniui ir tai vertinama kaip sąlyga kompensuojanti pareiškėjo kalinimo nepatogumus. Todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, jog šio ginčo atveju pareiškėjas nepatyrė žeminančių ir kankinančių sąlygų, dėl ko Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo nėra ir žalos atlyginimas spręstinas pagal nacionalinę teisę.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjo kalinimo trukmę (82 dienos) pažeidžiant nustatytą minimalų gyvenamojo plotą vienam asmeniui bei tai, kad buvo kartu pažeista pareiškėjo teisę gyventi kamerose teisės aktų reikalavimus atitinkančius higienos reikalavimus bei naudotis tinkamais sanitariniais įrengiamais, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais daro išvadą, jog atlygintinos žalos dydis turi būti keičiamas, priteisiant pareiškėjui 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

42. Nustačius šias aplinkybes pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Remdamasi šiais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui I. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus,

800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius