b4fb575d-14f6-4e76-8671-212e89ebf097 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja D. Martinavičienė                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-1161-370/2011Teisėjas H. A. Markavičius                                                                 (Proceso Nr. 2-38-3-00297-2010)Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8; 11.10; 18.2.2; 18.4; 16.2.4; 125.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2011 m. rugsėjo 29 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, sekretoriaujant Jelenai UÅ¡akovai, dalyvaujant atsakovo atstovams S. L., advokatui Evaldui Valčiukui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-29-646/2011 pagal ieÅ¡kovo V.

G. ieÅ¡kinį atsakovui Žemės Å«kio kooperatyvui „ReÅ¡ketėnai“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir neturtinės žalos priteisimo bei atsakovo apeliacinį skundÄ dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :            ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu teismo prašė pripažinti atsakovo 2010-04-19 įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti jam iÅ¡ atsakovo 1 855,20 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2010-04-02 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, taip pat 3 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pagal 2007-04-26 darbo sutartį jis nuo 2007-04-30 pradėjo dirbti ŽŪK „ReÅ¡ketėnai“ vairuotoju. Jis kiekvienÄ dienÄ surinkdavo pienÄ iÅ¡ Skuodo rajono Daujotų, Apuolės, Kaukolikų, Mažųjų RÅ«Å¡upių, Truikinų, Aleksandrijos, Narvydžių kaimų ir pristatydavo į Aleksandrijos ir Mažųjų RÅ«Å¡upių pieno surinkimo punktus, kurie priklausė atsakovui. IeÅ¡kovas 2010 m. kovo mėnesio pabaigoje iÅ¡ pieno tiekėjų sužinojo, kad jie nuo 2010-04-01 nebeparduos pieno ŽŪ kooperatyvui „ReÅ¡ketėnai“, nes su kooperatyvu naujų sutarčių nesudarė, o sudarytų pieno pirkimo–pardavimo sutarčių galiojimo laikas baigėsi 2010-03-31.

IeÅ¡kovas, matydamas, kad su atsakovu sulygto darbo nebus, 2010-03-31 parašė pareiÅ¡kimÄ Å½ÅªK „ReÅ¡ketėnai“, kad jį atleistų iÅ¡ darbo nuo 2010-04-01. PareiÅ¡kimÄ jis paliko pieno surinkėjai V. B., kuri įsipareigojo jį perduoti kooperatyvo direktorei. 2010-04-01 pagal grafikÄ buvo poilsio diena, todėl į darbÄ ieÅ¡kovas nevyko. 2010-04-02 apie 9 val. sutikęs V. B., jis pasiteiravo dėl jo pareiÅ¡kimo su kelionės lapais perdavimo. V. B. patvirtino, kad 2010-04-02, apie 7 val., atvykus ŽŪK „ReÅ¡ketėnai“ direktorei S. L. ji perdavė ne tik jo, bet ir kitų darbuotojų pareiÅ¡kimus dėl atleidimo iÅ¡ darbo, perduotus kelionės lapus ir pieno surinkimo žiniaraščius.

IeÅ¡kovas visÄ laikÄ manė, kad yra atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 127 str. 1 dalį, nes su įsakymu apie atleidimÄ iÅ¡ darbo jis nebuvo supažindintas. 2010-06-23 jis susitiko V. B., kuri jam pasakė, kad jis ir kiti darbuotojai yra atleisti iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tas. Apie 2010-04-19 įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo V. B. sužinojo iÅ¡ sutuoktinio V. B. advokatės V. P. Ä®sakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas perskaitė 2010-07-09 pas minėtÄ advokatę. GrÄ Å¾inti jį į darbÄ ieÅ¡kovas nepageidavo, kadangi jam ten bÅ«tų sudarytos nepalankios sÄ lygos.

Atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ su juo nebuvo visiÅ¡kai atsiskaityta. Neteisėtai atleisdamas iÅ¡ darbo atsakovas ieÅ¡kovÄ vieÅ¡ai pažemino, pažeidė jo orumÄ , sumenkino bendravimo galimybes, dėl to jis patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ . Skuodo rajono apylinkės teismas 2011-03-18 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino žemės Å«kio kooperatyvo „ReÅ¡ketėnai“ 2010-04-19 įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tÄ niekiniu ir negaliojančiu, atleidimÄ iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tÄ pripažino neteisėtu, nustatė, kad darbo sutartis laikytina nutraukta nuo 2010-04-02 ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimu pagal Darbo kodekso 127 str. 1 dalį; iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė 800 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. IÅ¡ atsakovo priteisė 200 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų ieÅ¡kovui ir 168 Lt bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų valstybei. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog bÅ«tų turėjęs labai didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų ir kad nuo to bÅ«tų pablogėjusi jo sveikata. Tačiau atleidimas už pravaikÅ¡tÄ pripažintas neteisėtu, atsakovas atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo žinodamas, kad to darbo jau nebėra, tai sukėlė ieÅ¡kovui dvasinių iÅ¡gyvenimų, pažeminimÄ , todėl ieÅ¡kovo patirtÄ neturtinę žalÄ teismas įvertino 800 Lt suma.Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmesti bei atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio aplinkybes, kad dėl atleidimo jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt. Taip pat ieÅ¡kovas ir žodžiu negalėjo paaiÅ¡kinti, kuo pasireiÅ¡kė jo neva patirti iÅ¡gyvenimai. Byloje esanti 2010-04-02 ieÅ¡kovo su kooperatine bendrove „Zanavykų kraÅ¡to pienas“ sudaryta darbo sutartis įrodo, kad ieÅ¡kovas nepatyrė nei reputacijos pablogėjimo, nei bendravimo galimybių sumažėjimo, nei kitų panaÅ¡ių iÅ¡gyvenimų, nes iÅ¡kart pasirašė sutartį su kitu darbdaviu, pas kurį nuo kitos dienos pradėjo dirbti.

Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas savo noru, nebelieka pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo faktas pats savaime nereiÅ¡kia, kad darbuotojas patyrė neturtinę žalÄ . Atsiliepime ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. IeÅ¡kovas pas atsakovÄ dirbo daugiau kaip 13 metų, neturėjo drausminių nuobaudų. Sužinojęs, kad yra atleistas už pravaikÅ¡tÄ , ieÅ¡kovas patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų.

Atsakovas ieÅ¡kovÄ atleido iÅ¡ darbo žinodamas, kad ieÅ¡kovas dirba kitoje bendrovėje, kad darbo pas atsakovÄ nuo 2010-04-02 jau nebebuvo, be to, atleido pagal netinkamai suformuluotÄ Ä¯sakymÄ . Taigi tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys. Atsakovas neįrodė, kad neturtinė žala ieÅ¡kovui kilo ne dėl atsakovo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinės žalos atlyginimÄ atsižvelgė į jos pasekmes, atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos bylose, kuriose dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo priteisiama nuo 500 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliaciniu skundu ginčijama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . Sprendžiant klausimÄ , kokiais atvejais darbuotojui turi bÅ«ti atlyginama neturtinė žala, bÅ«tina laikytis bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir kriterijų, suformuluotų CK 6.250 straipsnyje. Teismų praktikoje yra suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus.

Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas. Tai gali bÅ«ti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai iÅ¡gyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmÄ , tiek savarankiÅ¡ki), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingų kriterijų.

Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. Teismų praktikoje taip pat suformuluota, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimÄ teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimÄ bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala).Pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos padarymo faktÄ motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tÄ pripažintinas neteisėtu ir atsakovas atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo žinodamas, kad to darbo jau nebėra.

Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės sukėlė ieÅ¡kovui dvasinių iÅ¡gyvenimų, pažeminimÄ , dėl kurių ieÅ¡kovas ir patyrė neturtinę žalÄ . PriteistinÄ Å¾alos atlyginimo dydį teismas motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog bÅ«tų turėjęs labai didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų ir kad dėl to bÅ«tų pablogėjusi jo sveikata.Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo neturtinės žalos atlyginimo klausimui reikÅ¡mingų aplinkybių ir įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padaryta iÅ¡vada.

Jokių įrodymų, galinčių patvirtinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytų ir pagal CK 6.500 str. 1 dalį neturtine žala laikytinų patyrimų, t. y. orumo pažeidimo, pažeminimo, reputacijos sumenkėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo, dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, emocinės depresijos, nestabilumo darbo santykiuose jausmo (b. l. 3), ieÅ¡kovas nepateikė nei ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdžių metu. Pirmosios instancijos teismas patį neturtinės žalos patyrimo faktÄ nustatė vien iÅ¡ ieÅ¡kovo teiginių ir ieÅ¡kovo neteisėto atleidimo fakto, tai prieÅ¡tarauja anksčiau iÅ¡dėstytai Å¡iuo klausimu teismų suformuotai praktikai analogiÅ¡kose bylose.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas pats buvo darbo santykių su atsakovu nutraukimo iniciatoriumi, todėl jo atsiliepimo argumentas, kad jis pats atsakovÄ dirbo virÅ¡ 13 metų, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas. IeÅ¡kovas 2010-03-31 parašė pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo savo noru ir jau po poros dienų sudarė darbo sutartį su kitu darbdaviu, nors įstatymas nustato, jog darbdavys turi bÅ«ti įspėjamas ne vėliau kaip prieÅ¡ keturiolika darbo dienų (DK 127 str. 1 d.). Jokių aplinkybių, pagal įstatymÄ darbuotojui suteikiančių teisę įspėti darbdavį per trumpesnį terminÄ , ieÅ¡kovas nenurodė.

Turint omeny įstatymo nustatytÄ keturiolikos dienų įspėjimo terminÄ , ieÅ¡kovas, pateikęs savo pareiÅ¡kimÄ per kitÄ asmenį, per kelis mėnesius net nepasidomėjo pas darbdavį, ar jo pareiÅ¡kimas gautas ir ar patenkintas. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas 2010-04-01, kai jam pagal grafikÄ buvo poilsio diena, yra formali, nes pats ieÅ¡kovas savo pareiÅ¡kime prašė jį atleisti bÅ«tent tÄ dienÄ , ir iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas neketino apskritai buvusioje darbovietėje dirbti ir kitas dienas, taigi situacija iÅ¡ esmės nebÅ«tų pasikeitusi, jei jis bÅ«tų atleistas per likusias 13 darbo dienų.

IeÅ¡kovo nurodomas apsisprendimo nutraukti darbo santykius pagrindas – gandai apie darbdavio sutartinių santykių su pieno tiekėjais pabaigÄ , taip pat spėjimas, kad darbdavys nebegalės suteikti sulygto darbo. Byloje nėra įrodyta, kad atsakovas nuo 2010-04-01 nebevykdė veiklos ir ieÅ¡kovui nebegalėjo suteikti sulygto darbo. Be to, darbo sutarties nutraukimÄ atveju, kai darbdavys nebegali suteikti sulygto darbo, reglamentuoja DK 128 straipsnis, kuriame numatyti tiek prastovos, tiek darbdavio įspėjimo terminai.

Taigi iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas su atsakovu naudingai sau nutraukė darbo santykius iÅ¡vengdamas įstatyme nustatytų (DK 127, 128 str.) terminų, jau 2010-04-02 sudarė darbo sutartį su kitu darbdaviu, be to, naudingesnėmis sÄ lygomis nei su atsakovu (b. l. 5, 58). Teisėjų kolegijos nuomone, protingai ir sÄ Å¾iningai įvertinus faktines bylos aplinkybes, neturtinės žalos atsiradimo pagrindu galėjo bÅ«ti vien tik netinkamas ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas (formuluotė), ir Å¡io pažeidimo konstatavimas teisme byloje nagrinėjamu atveju laikytinas pakankama to pažeidimo galbÅ«t sukeltos žalos satisfakcija.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytos įrodymų vertinimÄ reglamentuojančios taisyklės (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 185 str.), teismo sprendimo dalis, kuria priteistas neturtinės žalos atlyginimas, naikintina ir ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ atmestinas. Dėl to keistinos bylos nagrinėjimo iÅ¡laidos, mažinant 24 Lt žyminio mokesčio suma nuo apmokestintų 800 Lt sumos.Patenkinus apeliacinį skundÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistinas pastarojo už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 123, CPK 93 str. 1, 3 d.).

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str., n u t a r i a :                 Skuodo r. apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimÄ pakeisti – panaikinti sprendimo dalį dėl 800 Lt neturtinės žalos priteisimo ir ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ atmesti.             Priteistas iÅ¡ atsakovo žemės Å«kio kooperatyvo „ReÅ¡ketėnaI“ bylos nagrinėjimo iÅ¡laidas valstybei sumažinti iki 144 Lt. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovo V.

G. atsakovui žemės ūkio kooperatyvui „Rešketėnai“ priteisti 24 Lt žyminio mokesčio. Kolegijos pirmininkė                                                                 Danguolė Martinavičienė Kolegijos teisėjai                                                                                           Virginija Nijolė Griškevičienė Žydrūnas Bertašius