Legislator Case Law & Legislation
b4f856e0-73fb-4686-afa3-508111a309a2 AI generated

b4f856e0-73fb-4686-afa3-508111a309a2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b4f856e0-73fb-4686-afa3-508111a309a2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

N., S. N., J. N., D. N., G. N. dėl nuostolių atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovų solidariai 303 106,65 Lt nuostolių už naudojimÄ si be teisėto pagrindo gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis(duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieÅ¡kovas nėra sudaręs su ieÅ¡kovais gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, todėl, įvertinant ieÅ¡kovui priklausančių ginčo patalpų nuomos rinkos kainÄ , atsakovai nuo 2001 iki 2011 metų laikytini nepagrįstai praturtėję reikalaujama nuostolių suma.

Legislator headnote

AI generated

b4f856e0-73fb-4686-afa3-508111a309a2 · Lietuvos apeliacinis teismas: Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl ieÅ¡kinio tenkintinumo, dėl ko teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams, nes nesudaro pagrindo teismo įsitikinimui, jog jų taikymu bus užtikrintas ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                                        Civilinė byla Nr. 2-250/2012                         Procesinio sprendimo kategorija: 110.1                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-74-611/2011 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovams G.

N., S. N., J. N., D. N., G. N. dėl nuostolių atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovų solidariai 303 106,65 Lt nuostolių už naudojimÄ si be teisėto pagrindo gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis(duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieÅ¡kovas nėra sudaręs su ieÅ¡kovais gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, todėl, įvertinant ieÅ¡kovui priklausančių ginčo patalpų nuomos rinkos kainÄ , atsakovai nuo 2001 iki 2011 metų laikytini nepagrįstai praturtėję reikalaujama nuostolių suma.

IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovų nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis 303 106,65 Lt sumai. Nurodė, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, o praÅ¡oma priteisti skola yra didelė ir tai kelia grėsmę, jog ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba sprendimas bÅ«tų iÅ¡ viso neįvykdomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad vien ieÅ¡kinio sumos dydis nėra savarankiÅ¡kas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nesant kitų aplinkybių, sudarančių prielaidÄ galimam teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui, o nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad atsakovai vengs įvykdyti ieÅ¡kinio tenkinimo atveju bÅ«simÄ teismo sprendimÄ , sieks paslėpti savo turtÄ ar perleisti jį tretiesiems asmenims.

Be to, teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bÅ«tina preliminariai įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus, o ieÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, kad 2009 metais, po atlikto patikrinimo, kreipėsi į atsakovus dėl buto atlaisvinimo. Tuo tarpu 2011 m. gegužės 24 d. atlikto buto patikrinimo akto pastabose pažymėta, kad atsakovai bute gyvena 1989 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto vykdomojo komiteto garantinio raÅ¡to Nr. 40/264 ir Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr.762V pagrindu.

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl ieÅ¡kinio tenkintinumo, dėl ko teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams, nes nesudaro pagrindo teismo įsitikinimui, jog jų taikymu bus užtikrintas ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nurodo Å¡iuos argumentus:1. IeÅ¡kinio suma (303 106,65 Lt) atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė ir vien tai lemia bÅ«tinybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Tuo tarpu tai, kad atsakovai savavaliÅ¡kai užėmė Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir Å¡iose patalpose gyvena nemokėdami nuomos mokesčio, sudaro pagrįstas abejones dėl atsakovų finansinės padėties stabilumo.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesiejamas su ieÅ¡kinio tenkintinumu, o vertinama tik aplinkybė, ar patenkinus ieÅ¡kinį, pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas palankaus teismo sprendimo vykdymas.3.

Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ savivaldybių biudžetų pajamas sudaro pajamos iÅ¡ savivaldybių turto, todėl ginčijami nuostoliai yra susiję su savivaldybės biudžeto formavimu, t. y. bÅ«tinos savivaldybės funkcijoms vykdyti, o kartu ir vieÅ¡iesiems interesams tenkinti. Tokiu bÅ«du laikinosios apsaugos priemonės taikytinos siekiant apsaugoti ir vieÅ¡Ä jį interesÄ .Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovai praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, kad vien didelė ieÅ¡kinio suma negali nulemti suvaržymų bÅ«tinybės. IeÅ¡kovas yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinius dėl nuostolių atlyginimo ir kitiems to paties namo gyventojams ir visuose ieÅ¡kiniuose kainos yra skaičiuojamos pagal visai kito turto (duomenys neskelbtini) komercinę nuomÄ .

Faktinės aplinkybės ir dėl to tarp Å¡alių susiklostę santykiai yra nustatyti dar 1999 ir 2001 m. įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie sukÅ«rė prejudicinius faktus, kad Vilniaus miesto savivaldybė turi pareigÄ suteikti gyvenamÄ sias patalpas 1989 m. garantiniuose raÅ¡tuose ir 1995 m. valdybos potvarkiuose nurodytiems asmenims. Savivaldybė pati pasyviai delsė spręsti garantinių raÅ¡tų turėtojų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo klausimus, o savivaldybę eilę metų tenkino tai, kad gyventojai iÅ¡laikė savivaldybės turtÄ .

Be to, ieÅ¡kovas teismui nepranešė apie tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. patenkino G. N. ieÅ¡kinį Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ir atmetė ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ savavaliÅ¡kai užimtų patalpų, kas patvirtina, jog ieÅ¡kovas piktnaudžiauja savo teisėmis. Tuo tarpu praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės suvaržytų ir Å¡iaip jau labai ribotas atsakovų pajamas bei gyvenimo sÄ lygas, nes atsakovė G.

N. gauna 1659,90 Lt atlyginimÄ , S. N. – tik 589,70 socialinę paÅ¡alpÄ , o vaikai yra moksleiviai ir studentai. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Atskirasis skundas netenkinamas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Teismas sutinka su argumentu, kad nagrinėjamu atveju priėmus ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ dėl 303 106,65 Lt nuostolių iÅ¡ atsakovų priteisimo, jo vykdymas galėtų bÅ«ti apsunkintas, nes patys atsakovai kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė duomenis apie sÄ lyginai (atsižvelgiant į vaikų poreikius) nedideles pajamas (51 – 56 b. l.). Tačiau, kaip jau minėta, prieÅ¡ingai negu nurodo apeliantas ir kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ turi bÅ«ti preliminariai vertinamas ir ieÅ¡kinio pagrįstumas.

Preliminariai vertinant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , pažymėtina, kad ieÅ¡kovo reikalavimas kildinamas iÅ¡ delikto, nesant sutarties, o reikalavimo dydžiui esminės reikÅ¡mės turi tai, kad ieÅ¡kovas savo piniginį reikalavimÄ grindžia ginčo buto nuomos rinkos kaina (3 b. l.), tačiau atsakovai pateikė duomenis (40 – 50 b. l.), iÅ¡ kurių yra pagrindo manyti, jog teismai iÅ¡ esmės yra pripažinę atsakovų teisę į nuomos santykių lengvatinėmis sÄ lygomis tęstinumÄ , o nuomos sutartis anksčiau nebuvo sudaryta tik nesant tokios sutarties dalyko (buto kaip atskiro objekto (40 b. l.), todėl ieÅ¡kovo reikalavimas nors ir nelaikytinas nepagrįstu, tačiau jo patenkinimas tokia apimtimi, kokia praÅ¡oma ieÅ¡kinyje, Å¡iuo metu kelia abejonių.

Juo labiau, kad Vilniaus miesto savivaldybė, dalyvaudama nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-4145-845/2011 (pagal ieÅ¡kovės G. N. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei G. N. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys S. N., J. N., D. N., G. N., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos tarnyba), nurodė, jog neturi teisinio pagrindo iÅ¡nuomoti patalpų atsakovams komercinėmis sÄ lygomis (33 b. l.). Atitinkamai laikinosios apsaugos priemonės negali varžyti atsakovų teisių labiau negu konkrečiu atveju yra bÅ«tina (CPK 145 str. 2 d.), todėl (taip pat įvertinant tai, kad Å¡iuo metu civilinė byla pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovams G.

N., S. N., J. N., D. N., G. N. dėl nuostolių atlyginimo 2012 m. vasario 3 d. nutartimi yra sustabdyta) nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo metu aiškiai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principų, ko nepaneigia ir apelianto nurodomas viešasis interesas (Vilniaus miesto savivaldybės interesas užtikrinti lėšų, kurios būtų naudojamos viešiems interesams tenkinti, gavimas), nes savivaldybė, visų pirma, turėtų rūpintis reguliariu pajamų iš jai priklausančio turto gavimu, kas konkrečiu atveju nebuvo daroma.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Danutė GasiÅ«nienė                                                                  Konstantinas Gurinas                                                                  Rimvydas Norkus