2023-02-09 Nr. BB-1082-1-01-1-25291-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-587/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25291-2021-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. V. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. nutarties, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis A. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, priteisdami nukentėjusiajam O. A. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatas, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti precedentai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo nepagrindžia nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nuosprendyje nurodytos nutartys prieštarauja teismo padarytoms išvadoms nagrinėjamoje byloje, nukentėjusiajam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma gerokai didesnė, nei nurodytose nutartyse. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nurodė kitas kasacinės instancijos teismo nutartis, kurios neva pagrindžia pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Be to, apeliacinės instancijos teismo nurodytose kasacinėse nutartyse tos pačios kategorijos bylose priteistos neturtinės žalos dydžio ribos yra nuo 579 iki 3475 Eur. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir teismų praktiką, nukentėjusiajam O. A. nagrinėjamoje byloje nepagrįstai, nemotyvuotai priteista per didelė suma neturtinei žalai atlyginti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-628/2022, 2K-227-697/2022 ir kt.).‏‏‎ Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius savo skundą argumentuoja tuo, kad teismai netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas nukentėjusiajam O. A. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, taip pat rėmėsi netinkamais kasacinės instancijos teismo precedentais. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, taip pat ir susijusių su civilinio ieškinio dydžio pagrįstumu. Aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, tyrimas ir vertinimas yra paprastai baigiami apeliacinės instancijos teisme. Skunde išdėstytais teiginiais iš esmės yra keliamas fakto, o ne teisės taikymo klausimas. Nors kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BPK 113 straipsnio bei CK 6.250 straipsnio nuostatas, tačiau iš skunde dėstomų argumentų matyti, kad šie teiginiai grindžiami ne teisiniais argumentais, kurie pagrįstų, jog teismų išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo padarytos aiškiai netinkamai pritaikius materialiosios teisės nuostatas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas, o tiesiog siekiama iš naujo įvertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir padaryti priešingas išvadas, nei dėl šios dalies padarė pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai.

Kasacijos pagrindo nesudaro ir nuteistojo A. V. skunde nurodomi argumentai, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, nustatydami nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, netiksliai rėmėsi kasacinės instancijos teismo praktikos pavyzdžiais. Teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalis) bylose yra gana gausi ir įvairi – priteisiama nuo kelių šimtų eurų (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2014, 2K-139-895/2017 ir kt.) iki kelių tūkstančių eurų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-278/2011 – 4344 Eur (15 000 Lt), 2K-266/2013 – 7240 Eur (25 000 Lt), 2K-289-693/2019 – 4000 Eur ir kt.). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad teismai nustatydami nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimo dydį, esmingai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos ir taip netinkamai pritaikė materialiosios teisės nuostatas ar iš esmės pažeidė BPK reikalavimus. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika yra tik vienas iš kriterijų, turintis reikšmės neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui – kiekvienu atveju vertintina visų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų konkrečios bylos aplinkybių visuma, todėl priteisiamos sumos gali skirtis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas

Audronė Kartanienė