Legislator Case Law & Legislation
b4f2a520-65e2-458f-b06c-810c041ae07a AI generated

b4f2a520-65e2-458f-b06c-810c041ae07a · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b4f2a520-65e2-458f-b06c-810c041ae07a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-95-307/2015Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00081-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.; 1.2.14.5.2; 2.1.15.3.1; 2.3.4.6.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,teisėjų Kęstučio Jucio ir Elenos Vainienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei V.

Legislator headnote

AI generated

b4f2a520-65e2-458f-b06c-810c041ae07a · Lietuvos apeliacinis teismas: Tai patvirtina, kad A. Z. taip pat gali bÅ«ti prisidėjęs prie nusikalstamos veikos. Nuteistojo duotus parodymus patvirtino liudytojai G. D. ir J. V. S. Apelianto teigimu, jo veiksmai Å¡ioje byloje galėjo bÅ«ti kvalifikuoti nebent pagal BK 207 straipsnį, nes byloje buvo nustatyta, jog pinigines lėšas buvo siekiamos įgyti verslui, o ne savo ar kitų naudai. Byloje nebuvo nustatyta apgaulė siekiant gauti pinigines lėšas, todėl jo veiksmuose nėra ir BK 207 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties, kadangi kreditÄ buvo siekiama gauti verslo kÅ«rimui nenaudojant apgaulės. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje buvo pareikÅ¡tas nepagrįstai, nes už Å¡iÄ paskolÄ su banku atsiskaitinėja A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-95-307/2015Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00081-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.; 1.2.14.5.2; 2.1.15.3.1; 2.3.4.6.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,teisėjų Kęstučio Jucio ir Elenos Vainienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei V.

S.,nuteistojo gynėjui advokatui Romualdui MikliuÅ¡ui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį nuteistas laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant per tÄ laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.A.

P. pagal 216 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .IÅ¡ A. P. UAB Medicinos bankui priteista 374 877,78 Lt turtinei žalai atlyginti. UAB Medicinos banko civilinio ieÅ¡kinio dalis, kuria praÅ¡oma priteisti į banko pajamas atskaitytas sutartyse numatytas palÅ«kanas – 25 122,22 Lt, taip pat 1 388 Lt banko patirtas iÅ¡laidas už antstolio paslaugas, 2 016 Lt banko patirtas iÅ¡laidas už notaro paslaugas bei 6 % metines palÅ«kanas, palikta nenagrinėta.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

A. P. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. M., organizavo sukčiavimÄ ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis ikiteisminio tyrimo nenustatytÄ dienÄ , tačiau ne vėliau kaip 2008 m. gegužės 28 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. M. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, susitarė panaudoti realiai Å«kinės komercinės veiklos nevykdančiÄ , o reikalingÄ nusikalstamai veikai nuslėpti UAB meno galerijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi kaip vienintelis akcininkas 2007 m. liepos 16 d. buvo paskirtas M.

M., siekdamas nuslėpti savo tiesioginį dalyvavimÄ nusikalstamoje veikoje, ne vėliau kaip 2008 m. gegužės 28 d. susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. Z. dėl tarpininkavimo paslaugų ir inicijavo 2008 m. gegužės 28 d. finansinio tarpininkavimo sutarties Nr. 2008/05/FTV-56, pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti konsultacijas dėl trumpalaikio finansavimo gavimo apyvartinėms lėšoms, parengti reikiamÄ informacijÄ (dokumentus), bÅ«tinÄ finansavimui gauti, bei atstovauti UAB meno galerijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ komerciniuose bankuose už sutartyje numatytÄ 25 000 Lt mokestį, sudarymÄ užsakovo – UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamÄ direktoriaus M.

M. vardu, sutarties apraÅ¡omojoje dalyje nurodęs savo kontaktinius duomenis (elektroninio paÅ¡to adresÄ (duomenys neskelbtini) ir mobilaus ryÅ¡io telefono numerį (duomenys neskelbtini)), Å¡iÄ sutartį ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku pateikė pasiraÅ¡yti M. M., po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytiems asmenims pavedė paruoÅ¡ti privalomus pateikti kredito įstaigai UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, finansinės bÅ«klės ir jos rezultatų dokumentus, kuriuose ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys kompiuterinės technikos pagalba įrašė žinomai melagingus finansinius duomenis, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis Å¡iuos parengtus dokumentus pateikė pasiraÅ¡yti UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M.

M., o pastarasis Å¡iuose dokumentuose įraÅ¡ytus žinomai melagingus duomenis patvirtino savo paraÅ¡u ir tokiu bÅ«du suklastojo 2008 m. gegužės 26 d. trumpÄ UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos veiklos pristatymÄ , UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. gruodžio 31 d. balansÄ , UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitÄ , UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. kovo 30 d. balansÄ , UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. kovo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitÄ , UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. kovo 30 d. mokėtinų sumų iššifravimÄ , UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. kovo 30 d. gautinų sumų iššifravimÄ , UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ pinigų srautus, UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) prognozines ataskaitas, UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ prognozinius balansus, 2008 m. balandžio 30 d. paraiÅ¡kÄ 400 000 Lt sumai, po to Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, kurie, vykdydami sutartinius įsipareigojimus, jo, t. y.

A. P., pateiktus dokumentus perdavė UAB „Medicinos bankas“ Centro filialo direktorei R. M., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2008 m. birželio 2 d. jis kartu su M. M., kuris vykdė A. P. nurodymus, atvyko į UAB „Medicinos bankas“ Centro filialÄ , (duomenys neskelbtini), kur UAB „Medicinos bankas“, atstovaujamas Centro filialo direktorės R. M., iÅ¡ UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus M. M., pasirašę vekselio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VEK_68828 įgijo paprastÄ jį vekselį VEK_68828 100 000 Lt sumai už 94 283,33 Lt, vekselio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VEK_68808 įgijo paprastÄ jį vekselį VEK_68808 100 000 Lt sumai už 94 283,33 Lt, vekselio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VEK_68848 įgijo paprastÄ jį vekselį VEK_68848 100 000 Lt sumai už 93 155,56 Lt, vekselio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VEK_68868 įgijo paprastÄ jį vekselį VEK_68868 100 000 Lt sumai už 93 155,56 Lt, bendrai 374 877,78 Lt sumai, o 2008 m. birželio 2 d.

UAB „Medicinos bankas“ pervedus į UAB meno galerijos „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) vekselio sumas pagal sudarytus sandorius, t. y. 374 877,78 Lt, jis kartu su M. M. apgaule savo naudai įgiję svetimÄ didelės vertės turtÄ , tÄ pačiÄ dienÄ atliko finansinę operacijÄ (kodas 42510476) pervesdami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Swedbank sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 25 000 Lt pagal tarpininkavimo sutartį Nr. 2008/05/FTV-56, o likusiÄ sumÄ , t. y. 348 403,00 Lt, pagal čekį Nr. 124576 iÅ¡grynino UAB „Medicinos bankas“ Centro filialo, (duomenys neskelbtini), kasoje.Nuteistasis A.

P. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendį ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog byloje nebuvo surinkta įrodymų, pagrindžiančių, kad jis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus.Nuteistasis apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės atkartodamas savo byloje duotų parodymų turinį teigia, jog pinigų, kurie buvo gauti iÅ¡ UAB „Medicinos bankas“, jis negavo ir jų nenaudojo. Pinigus paėmė kiti asmenys, kurie byloje buvo apklausti liudytojais - V.

Č. ir M. M. Pastarojo liudytojo parodymai, apelianto vertinimu, prieÅ¡tarauja visų kitų liudytojų parodymams ir bylos aplinkybėms. Pirminiuose savo parodymuose M. M. net neužsiminė apie V. Č. ir tik apklausiamas trečiÄ kartÄ , kai byloje buvo nustatyta, kad į bankÄ atėjo trys vyrai, jis prisiminė V. Č. Tai, nuteistojo nuomone, leidžia spręsti apie jų bendrÄ veikimÄ , todėl jo parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Be to, Å¡is liudytojas yra miręs, o pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nebuvo apklaustas.Apeliantas nurodo, jog byloje nebuvo atkreiptas dėmesys į UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ savininko, vadovo ir sumanytojo G.

K. ir V. Č. santykius, jie pažįstami nuo mokyklos laikų, o su apeliantu susipažino vėliau. Apeliantas teigia, kad bÅ«tent G. K. suorganizavus V. Č. atėjo į bankÄ pasiimti pinigų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad A. Z. firma yra dukterinė UAB „Medicinos bankas“ įmonė. Bankas siunčia pas A. Z. savo klientus, kad jis tarpininkautų paskolos gavimo klausimais. A. Z. sutvarko dokumentus, o po to pasiraÅ¡omi vekseliai. A. Z. atlygis yra 25 000 Lt, o jis pasiraÅ¡o 400 000 Lt vekselį.

Tai patvirtina, kad A. Z. taip pat gali bÅ«ti prisidėjęs prie nusikalstamos veikos. Nuteistojo duotus parodymus patvirtino liudytojai G. D. ir J. V. S. Apelianto teigimu, jo veiksmai Å¡ioje byloje galėjo bÅ«ti kvalifikuoti nebent pagal BK 207 straipsnį, nes byloje buvo nustatyta, jog pinigines lėšas buvo siekiamos įgyti verslui, o ne savo ar kitų naudai. Byloje nebuvo nustatyta apgaulė siekiant gauti pinigines lėšas, todėl jo veiksmuose nėra ir BK 207 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties, kadangi kreditÄ buvo siekiama gauti verslo kÅ«rimui nenaudojant apgaulės. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje buvo pareikÅ¡tas nepagrįstai, nes už Å¡iÄ paskolÄ su banku atsiskaitinėja A.

Z. Bankas neturėtų reikalauti to, kÄ kitas asmuo jau yra grÄ Å¾inęs ar žada grÄ Å¾inti, o apygardos teismas turėjo atsižvelgti į civilinėje byloje priimtÄ sprendimÄ , kadangi civilinėje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai turėjo esminę įtakÄ ir prejudicinę galiÄ sprendžiant civilinių ieÅ¡kinių pagrįstumo klausimÄ baudžiamojoje byloje. Buvo pažeistas teisės principas non bis in idem, kuris reiÅ¡kia, jog asmuo negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ pačiÄ veikÄ antrÄ kartÄ .

Apelianto teigimu, apygardos teismo nuosprendis buvo pagrįstas tik prielaidomis, byloje nebuvo paÅ¡alintos abejonės, kurios turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos jo naudai. Apygardos teismas, tinkamai neiÅ¡analizavęs ir nepalyginęs tarpusavyje visų duomenų, nesusiejęs jų į vieningÄ loginę visumÄ , nenurodęs iÅ¡ esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus, nepaÅ¡alinęs prieÅ¡taravimų tarp byloje esančios medžiagos, ir kartais net iÅ¡ esmės iÅ¡kreipdamas jų turinį, padarė neteisingas iÅ¡vadas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (8 t., b. l. 1-10).

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde nuteistasis iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo, kad byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina jo kaltės padarius BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Pagrįsdamas Å¡iuos teiginius, apeliantas kelia savo versijas, ginčija apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, bando sumenkinti jį kaltinančių kitų liudytojų parodymų įrodomÄ jÄ vertę, sukelti abejonių dėl jų patikimumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, kad byloje reikÅ¡mingos aplinkybės nustatytos laikantis BPK nuostatų, tinkamai įvertinus surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus. Nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad A.

P. kaltė tinkamai neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Nuteistasis atskirus įrodymus byloje interpretuoja savo naudai, tačiau juos vertina atsietai nuo jų visumos.Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs, atsisako arba vengia duoti parodymus, neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-61/2014 ir kt.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.Nuteistasis A.

P. neigia savo kaltę, teigia, kad iš UAB „Medicinos bankas“ pinigų negavo ir jų nenaudojo, pinigus paėmė kiti asmenys – V. Č. ir M. M., o skundžiamas nuosprendis grindžiamas nepatikimais ir prieštaringais teisiamajame posėdyje perskaitytais mirusio liudytojo M. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.Liudytojas M. M. iš tikrųjų apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu, nes ikiteisminio tyrimo metu jis mirė (mirties data 2011-04-23).

Dėl to pirmosios instancijos teismas (nors tiesiogiai nuosprendyje to nenurodė), apklausęs teisiamajame posėdyje visus liudytojus, perskaitęs rašytinius bylos duomenis, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalimis, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. liepos 28 d. duotus liudytojo M. M. parodymus (2 t., b. l. 7-11, 14-18). Apygardos teismas vertino ir tikrino liudytojo M. M. parodymuose nurodytas aplinkybes, nuteistojo ir liudytojų parodymus analizavo, lygino tarpusavyje, taip pat su kitais byloje surinktais įrodymais ir konstatavo, kad liudytojo M.

M. parodymai patvirtino teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų patikimumÄ ir teisingumÄ , todėl teismas pagrįstai jais grindė nuteistojo A. P. kaltę. Nors pirmosios apklausos metu M. M. neužsiminė apie V. Č., apie jį paminėjo tik antroje apklausoje, tačiau Å¡i aplinkybė neduoda pagrindo M. M. parodymus vertinti kritiÅ¡kai ir spręsti apie jų bendrininkavimÄ nusikalstamojoje veikoje, kaip tai teigiama apeliaciniame skunde. M. M. abejose apklausose davė iÅ¡ esmės nuoseklius parodymus, antroje apklausoje patvirtino pirminius parodymus, o papildomų aplinkybių nurodymas antros apklausos metu negali bÅ«ti vertinamas kaip prieÅ¡taravimas ankstesniems parodymams.

Liudytojo M. M. parodymuose esantys duomenys patvirtina teisme apklaustų liudytojų V. Č., A. Z., S. Å ., J. P., R. M., D. Å . parodymus, raÅ¡ytinius bylos duomenis. Apygardos teismas BPK nustatyta tvarka iÅ¡tyrė visus bylos duomenis ir galėjo jais remtis, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.Apklaustas 2012-02-29 ir 2013-11-25 teisiamuosiuose posėdžiuose liudytojas V. Č. parodė, kad A. P. jam buvo skolingas 39 000 Lt. Buvo UAB „Medicinos bankas“ patalpose, kai A. P. ėmė kreditÄ UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

Dar dalyvavo A. P. ir M. M., pastarasis pasiraÅ¡inėjo dokumentus. Kai vekseliai buvo pasiraÅ¡yti, jis, A. P. ir M. M. nuėjo į kasÄ , kur kasininkė iÅ¡grynino pinigus. A. P. prieÅ¡ iÅ¡mokant grynuosius pinigus, padarė pavedimÄ A. Z. įmonei už suteiktas paslaugas. LikusiÄ sumÄ kasininkė iÅ¡mokėjo grynais, A. P. iÅ¡ savo lagaminėlio iÅ¡sitraukė 2 maiÅ¡elius, į kuriuos sudėjo pinigus. Po to A. P. paskambino savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei ir paklausė, kaip padaryti pavedimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekiant grÄ Å¾inti skolÄ .

Gavęs buhalterės nurodymus, jis iÅ¡siėmė pinigus iÅ¡ maiÅ¡o, atsiskaičiavo ir išėjo į kitÄ salę, į savo sÄ skaitÄ Ä¯nešė pinigus ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimÄ . Kai grįžo iÅ¡ kitos salės, pinigų į maiÅ¡Ä negrÄ Å¾ino. Netrukus, dar bÅ«nant banke, jis iÅ¡ banko darbuotojos sužinojo, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ jau pervesti pinigai. IÅ¡ banko jis, A. P. ir M. M. išėjo kartu, likusius pinigus nešėsi A.

P. arba M. M., jo akivaizdoje A. P. niekam jokių pinigų neperdavinėjo. Kur A. P. panaudojo likusiÄ pinigų sumÄ , jis nežino, tik girdėjo pastarÄ jį kalbant, kad turi daug skolų. Mano, jog A. P. jam skolÄ â€“ 39000 Lt grÄ Å¾ino bÅ«tent iÅ¡ tų pinigų, kuriuos iÅ¡mokėjo bankas pagal vekselius ir, kuriuos jis iÅ¡grynino banko kasoje. Daugiau pinigų iÅ¡ A. P. ir M. M. jis negavo. Suprato, jog A. P. pinigus pasiskolino iÅ¡ UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ ir įsipareigojo juos grÄ Å¾inti.

Bankas prieÅ¡ iÅ¡duodamas paskolÄ kalbėjosi ir derinosi su A. P., o ne su M. M. Žinojo, jog. M. M. buvo statytinis direktorius. M. M. raÅ¡tas, kur nurodyta, jog pinigus paėmė jis (A. Č.), neatitinka tikrovės. A. P. prašė jo paimti kreditÄ savo įmonės vardu ir už gautus pinigus padengti UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ vardu gautÄ paskolÄ . IÅ¡ A. Z. sužinojo, jog A. P. jau tvarkė dokumentus paimti kreditÄ jo vardu, užstatant jo namÄ , dėl ko leidimo nedavė. Liudytojo V.

Č. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 100-104, 6 t., b. l. 182-185), tiek teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės sutapo ir buvo nuoseklÅ«s (5 t., 160-163, 7 t., b. l. 122-124). Be to, juos patvirtina 2007-11-12 – 2007-11-12 sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as Nr. 35, iÅ¡ kurio matyti, jog 2007-11-12 iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ 39000,00 Lt. IÅ¡ 2008-06-02 - 2008-06-02 sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o Nr. 35 matyti, jog 2008-06-02 į gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 39000,00 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį „2007 lapkričio 12 d. avanso grÄ Å¾inimas 39000,00 Lt“ (2 t., b. l. 112-116).

Nors teisminio nagrinėjimo metu V. Č. taip kategoriÅ¡kai, kaip ikiteisminio tyrimo metu, netvirtino, jog iÅ¡einant iÅ¡ banko likusius pinigus savo lagaminėlyje nešėsi A. P., o nurodė, jog negali tiksliai nurodyti, kas iÅ¡sinešė likusius pinigus iÅ¡ banko, tai buvo arba A. P., arba M. M., tačiau tai neturi reikÅ¡mės, nes byloje tiek iÅ¡ V. Č. ir kitų liudytojų parodymų bei kitų įrodymų nustatyta, jog kreditÄ UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ vardu siekė gauti A.

P., jis tvarkė dokumentus dėl kredito gavimo ir gautais iš banko pinigais laisvai disponavo (A. P. vos tik gavęs iš banko pinigines lėšas, pervedė jų dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. Č. parodymus šioje dalyje vertino kaip siekį padėti A. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės.Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme liudytojas A. Z. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bendrovė už atlygį teikė tarpininkavimo paslaugas gaunant kreditus iš bankų.

Maždaug 2008 m. gegužės mėnesį A. P. pas jį kreipėsi su praÅ¡ymu skubiai gauti 400 000 Lt kreditÄ A. P. įmonei UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“. Jis sutiko tarpininkauti, pasakė A. P., kokie dokumentai reikalingi, tačiau patarimų dėl dokumentų turinio neteikė. Pastarajam pateikus reikiamus dokumentus, pateikė juos UAB „Medicinos bankas“. Bankas paprašė jo asmeniÅ¡kai laiduoti iÅ¡duodamÄ paskolÄ , todėl jis paprašė A. P. laiduoti Å¡iÄ paskolÄ jam.

A. P. sutiko. Pasitikėdamas A. P., jis sutiko laiduoti bankui. 2008-05-28 buvo pasirašyta finansinio tarpininkavimo sutartis Nr. 2008/05/FTV-56, tarp užsakovo UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ ir tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2008-06-02 iš UAB „Medicinos bankas“ buvo gautas 400 000 Lt kreditas – 4 vekseliai po 100 000 Lt. Pasirašant vekselius jis nedalyvavo, vekselius banke pasirašė UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. M.. Kam tiksliai buvo skirtos kredito lėšos, jis nežino, paraiškoje buvo nurodyta, kad įmonės reikmėms.

Po kredito gavimo jis paprašė A. P. pasiraÅ¡yti vekselį 400 000 Lt sumai, nenorėdamas prisiimti rizikos už UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“. A. P. minėtÄ vekselį pasirašė. A. P., praÅ¡ydamas tarpininkauti gaunant kreditÄ UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“, paaiÅ¡kino, kad valdo minėtÄ Ä¯monę, konkrečiai pasakydamas, kad įmonė priklauso jam. Visas tarpininkavimo sutartyje nurodytas sÄ lygas jis aptarė su A. P. Paėmęs sutartį, A. P. po kurio laiko grÄ Å¾ino su UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M.

M. parašais. Tarpininkavimo sutartyje tarp UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie užsakovo rekvizitų buvo įrašyti A. P. mobilaus ryšio telefono numeris bei elektroninio pašto adresas, dėl to, kad A. P. šiai bendrovei atstovavo, asmeniškai pateikė šios bendrovės visus reikiamus dokumentus. Dėl UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ kredito gavimo jis ir jo vadovaujamos įmonės darbuotojai bendravo tik su A. P. Apie tai, kad oficialiai UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ atstovauja direktorius M.

M., jis sužinojo tik pamatęs pastarojo pavardę užpildytoje paraiÅ¡koje. AsmeniÅ¡kai M. M. nepažįsta. Kam buvo reikalingos kredito lėšos ir, kur jos vėliau buvo panaudotos, jis nežino. Dėl užmokesčio už suteiktas tarpininkavimo paslaugas jis kalbėjosi su A. P., kuris su nurodyta suma sutiko. Už tarpininkavimo paslaugas UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ padarė 25 000 Lt pervedimÄ Ä¯ jo vadovaujamos įmonės sÄ skaitÄ . Dėl nepadengtų vekselių jis su M. M. nebendravo, kalbėjo tiesiogiai su A.

P., nes manė jį esant UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ savininku. A. P. nurodžius, kad kredito pinigus iÅ¡ jo paėmė ir negrÄ Å¾ino V. Č., jis telefonu susisiekė su minėtu V. Č., kurio telefono numerį jam buvo davęs A. P. Pokalbio metu V. Č. paneigė ėmęs pinigus. Po to jis surengė Kaune savotiÅ¡kÄ akistatÄ tarp A. P. ir V. Č., pastarasis neigė paėmęs pinigus. Å io susitikimo metu jis suprato, kad A. P. meluoja ir tempia laikÄ . Liudytojo A. Z. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 71-72, 77-78, 86-89, 90-92, 93-94, 6 t., b. l. 169-171), tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklÅ«s (5 t., 152-154, 7 t., b. l. 114-115). 2011-02-03 asmens parodymo atpažinti iÅ¡ jo nuotraukos, A.

Z. atpažino V. Č., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, įvardindamas pastarÄ jį Valdu (2 t., b. l. 90-92).Siekiant patikrinti kaltinamojo A. P. bei liudytojų V. Č. ir A. Z. parodymus, teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys). M. M. parodė, jog nuo 2008-02-19 iki 2008-04-01 dirbo UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Å ias pareigas jam pasiÅ«lė bei įdarbino jo pažįstamas G.

K., kuris paprašė laikinai vadovauti minėtai įmonei. Jo, kaip direktoriaus, pareiga buvo įvairių dokumentų, sutarčių pasirašymas, kuriuos gaudavo iš G. K. arba jo padėjėjo J. Š. Įmonei faktiškai vadovavo ir visus reikalus tvarkė G. K. UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje Vilniuje jis niekada nebuvo, pateiktus dokumentus pasirašinėdavo Kauno kavinėje, esančioje prekybos centre „Savas“, kur susitikdavo su paminėtais asmenimis, arba automobilyje.

Paprastai nepasiraÅ¡inėdavo dokumentų visai jų neskaitęs, tačiau nepamena, kokiomis aplinkybėmis pasirašė apklausos metu pateiktÄ tarpininkavimo sutartį Nr. 2008/05/FTV-56, UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ trumpÄ veiklos pristatymÄ , balansus, finansines ataskaitas ir kitus dokumentus. Tarpininkavimo sutartyje nurodyti rekvizitai – telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei elektroninis paÅ¡tas (duomenys neskelbtini), yra ne jo naudojami kontaktiniai duomenys. UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ne jis.

PirmÄ kartÄ apie A. P. jis iÅ¡girdo iÅ¡ G. K., kai pastarasis pasakojo, kad pažįstamas A. P. nori parduoti žemės sklypÄ užsieniečiui, tačiau prieÅ¡ parduodant reikia parengti detalųjį sklypo planÄ , o A. P. dėl kažkokių priežasčių negali naudoti savo piniginių lėšų. Todėl, pasak G. K., UAB meno galerijai „(duomenys neskelbtini)“ reikia paimti kreditÄ banke ir Å¡iuos pinigus perduoti A. P. Jis suprato, kad A. P. Å¡ie pinigai reikalingi sklypo detalaus plano parengimui. 2008 m. vasario mėnesį jis Kaune susitiko su A.

P. Susitikimo metu A. P. jam aiÅ¡kino apie sklypo projektavimÄ . AntrÄ kartÄ jis su A. P. susitiko pavasarį, taip pat Kaune, tada kalbėjosi apie paskolos gavimÄ banke. TrečiÄ kartÄ A. P. jis sutiko UAB „Medicinos bankas“ patalpose, kai UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ gavo 400 000 Lt kreditÄ . Banke su A. P. buvo kitas vyras, žemas, trumpai kirptais plaukais. Jie kartu užėjo į bankÄ , jis ir A. P. susitiko su banko darbuotoja, jis (M. M.) pasiraÅ¡inėjo ant įvairių dokumentų, kur jam rodė A.

P. PasiraÅ¡inėjant prie stalo buvo jis, A. P. ir banko darbuotoja. UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ antspaudÄ paprastai turėdavo G. K., tačiau gali bÅ«ti, jog važiuojant į bankÄ Å¡is antspaudas buvo perduotas jam. Nuėjęs į kasÄ jis pasirašė čekyje, kad gavo pinigus, kasininkė iÅ¡mokėjo didelę grynų pinigų sumÄ , kuriÄ pasiėmė A. P., pinigus susidėjo į atsineÅ¡tÄ krepšį. Atsiimant pinigus prie kasos buvo ir jo minėtas žemo Å«gio vyras, trumpai kirptais plaukais.

Jo akivaizdoje A. P. niekam pinigų neperdavė. Paskutinį kartÄ A. P. matė 2008 m. pabaigoje ar 2009 m. pradžioje, kai važiavo į UAB „Medicinos bankas“ raÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl pinigų grÄ Å¾inimo termino pratęsimo. Ä® bankÄ jį nuvežė ir parvežė atgal A. P. PaaiÅ¡kinimÄ banke jis rašė dalyvaujant A. P. ir banko darbuotojai, tekstÄ diktavo A. P., pastarojo nurodymu paaiÅ¡kinime jis parašė, kad 2008-06-02 banke gautus pinigus jis atidavė V. Č., nors iÅ¡ tikro pinigus paėmė A.

P. PaaiÅ¡kinimo tekstÄ jis surašė ant A. P. turėto lapo su UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, pats tÄ dienÄ antspaudo neturėjo. Nei A. Z., nei kitų jo įmonės darbuotojų jis nepažįsta, niekada nebuvo sutikęs, tačiau žino, kad A. Z. kaip kredito laiduotojas pasirašė banke ant vekselių (2 t., b. l. 7-11, 14-18). 2010-07-28 asmens parodymo atpažinti iÅ¡ jo nuotraukos M. M. atpažino A. P. kaip asmenį, panašų į tÄ , apie kurį davė parodymus, įvardindamas pastarÄ jį A.

P. (2 t., b. l. 19-21). 2010-07-28 asmens parodymo atpažinti iÅ¡ jo nuotraukos, M. M. atpažino G. K. kaip asmenį, įdarbinusį jį UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei pateikdavusį jam pasiraÅ¡yti įvairius minėtos bendrovės dokumentus (2 t., b. l. 22-24). 2010-07-28 asmens parodymo atpažinti iÅ¡ jo nuotraukos, M. M. atpažino V. Č. kaip asmenį, panašų į tÄ , kuris buvo UAB Medicinos bankas, kai jis su A. P. gavo pinigus (2 t., b. l. 25-27).Aplinkybę, jog visus reikalus, susijusius UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ kredito gavimu, tvarkė A.

P. taip pat patvirtino liudytojai J. P., R. M., D. Å ., S. Å .Teismas nenustatė jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl kurių byloje apklausti liudytojai M. M., A. Z., V. Č., J. P., R. M., D. Å ., S. Å . bÅ«tų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus prieÅ¡ kaltinamÄ jį A. P., norėtų jį apkalbėti, melagingai apkaltinti. PrieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, byloje aukščiau paminėtų liudytojų parodymai apie nusikaltimo faktines aplinkybes sutampa, jų parodymai nuoseklÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, patvirtina, papildo vieni kitus, jie atitinka faktines bylos aplinkybes ir kartu su kitais byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais sudaro vieningÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ bei atskleidžia nusikalstamos veikos vaizdÄ , todėl jais netikėti ir nesiremti pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.

Tai, kad G. K., UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ tikrasis savininkas, buvo pažįstamas su V. Č., nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ , motyvuotai paneigė nuteistojo A. P. versijÄ , kad iÅ¡ UAB „Medicinos bankas“ pinigų negavo ir jų nenaudojo, pinigus paėmė kiti asmenys – V. Č. ir M. M. Apygardos teismas pagrįstai nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ laikė kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės bei jÄ paneigė liudytojų V.

Č., A. Z. ir kitų liudytojų parodymais, kuriuos patvirtino teisiamajame posėdyje perskaityti liudytojo M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, bei byloje esantys dokumentai.Apelianto teiginiai, jog A. Z. firma yra dukterinė UAB „Medicinos bankas“ įmonė, bankas siunčia pas A. Z. savo klientus, kad jis tarpininkautų paskolos gavimo klausimais, todėl A. Z. taip pat gali būti prisidėjęs prie nusikalstamos veikos, atmetami kaip nepagrįsti. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, jog A.

Z. firma oficialiai teikė konsultacijas ir tvarkė dokumentus kreditams gauti. 2008-05-28 buvo pasirašyta finansinio tarpininkavimo sutartis Nr. 2008/05/FTV-56 tarp užsakovo UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ ir tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, už tarpininkavimo paslaugas buvo sutartas 25 000 Lt atlygis, kuris, gavus iš UAB „Medicinos bankas“ pinigus, buvo sumokėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat byloje nustatyta, jog A. P. pasirašė A. Z. vekselį ne už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, o už tai, kad A.

Z. sutiko bÅ«ti laiduotoju UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“ gaunant kreditÄ ir nenorėdamas prisiimti rizikos už UAB meno galerija „(duomenys neskelbtini)“. Tokias pačias iÅ¡vadas padarė ir pirmosios instancijos teismas, kurias motyvuotai iÅ¡dėstė skundžiamame nuosprendyje,IÅ¡ liudytojų J. V. S. ir G. D. parodymų matyti, kad jie tiesiogiai nedalyvavo tvarkant dokumentus dėl kredito gavimo ir jį gaunant, apie susiklosčiusiÄ situacijÄ sužinojo tik iÅ¡ nuteistojo A. P. žodžių, kuris suinteresuotas bylos baigtimi, be to, Å¡ių liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų J. V. S. ir G. D. parodymais nesivadovavo. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai keliamas klausimas dėl veikos atitikimo BK 207 straipsnyje numatytam nusikaltimui – kreditiniam sukčiavimui. BK 182 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. BK 207 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaule gavo kreditÄ , paskolÄ , subsidijÄ , laidavimo ar banko garantijos raÅ¡tus arba kitus kreditinius įsipareigojimus.

Pagal BK 182 ir 207 straipsniuose nurodytas dispozicijas abi veikos – sukčiavimas ir kreditinis sukčiavimas – padaromos panaudojant apgaulę. BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas – nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei kaltininkas, sudarydamas kreditinio pobÅ«džio sandorius (tokie buvo nagrinėjamu atveju), turi tikslÄ neteisėtai įgyti savo ar kitų naudai svetimÄ turtÄ ir, panaudodamas apgaulę, šį tikslÄ Ä¯gyvendina – neatlygintinai įgyja svetimÄ turtÄ , tokia veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2009, 2K-600/2012, 2K-339/2013, 2K-66/2014).

BK 207 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra ekonomika ir verslo tvarka. Å iai veikai bÅ«dinga tai, kad kaltininkas apgaule gauna kreditÄ , paskolÄ , subsidijÄ , laidavimo ar banko garantijos raÅ¡tus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, o gaunamas, pvz., pinigines lėšas siekia panaudoti Å«kinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje. Kreditinio sukčiavimo sritis daug siauresnė negu sukčiavimo. Kreditinis sukčiavimas yra nusikaltimas ekonomikai (BK XXXI skyrius), todėl galimas tik paskolų, kreditų, subsidijų, laidavimo ar banko garantijų komercinei, Å«kinei ar finansinei veiklai iÅ¡davimo srityje, tuo tarpu sukčiavimas galimas žymiai platesnėje terpėje, tame tarpe ir visai nesusijusioje su ekonomine veikla.

Sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama siekiant pasisavinti turtÄ , t. y. negrįžtamai paversti jį savo nuosavybe, tuo tarpu kreditiniame sukčiavime apgaulė panaudojama nesiekiant pasisavinti turto, o siekiant užvaldyti jį tam, kad bÅ«tų panaudotas vystant Å«kinę, komercinę ar finansinę veiklÄ , t. y. investuoti į ekonominę veiklÄ iÅ¡ to gaunant pelnÄ ir vėliau atsiskaitant su kreditoriumi. Be to, BK 207 straipsnio sudėtis yra formali – baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukia pats neteisėtas paskolos gavimo faktas nepriklausomai nuo jos panaudojimo, bet jei ji panaudojama ekonominei veiklai ir negrÄ Å¾inama kreditoriui padarant žalos, veika taip pat kvalifikuojama pagal BK 207 straipsnį.

Tokiu atveju kredito negrÄ Å¾inimo priežastys neturi įtakos veikos kvalifikavimui, iÅ¡skyrus jei kredito negrÄ Å¾inimas yra susijęs su gautos paskolos pasisavinimu. Nustačius apgaule gautos paskolos pasisavinimo faktÄ , veika kvalifikuotina jau pagal BK 182 straipsnį. Taigi, BK 182 straipsnio sudėtis yra materiali – atsakomybė atsiranda tik pasisavinus apgaule gautus pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2014, 2K-339/2013 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A.

P. veikdamas bendrininkų grupe su M. M. organizavo sukčiavimÄ ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ (UAB „Medicinos bankas“) turtÄ â€“ pinigines lėšas (vekselio sumas pagal sudarytus sandorius), kurios 2008-06-02 UAB „Medicinos bankas“ pervedus į UAB meno galerijos „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ , jos tÄ pačiÄ dienÄ banke buvo iÅ¡grynintos, apeliantas gautų pinigų negrÄ Å¾ino, nenaudojo UAB meno galerijos „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Pažymėtina, kad pasiraÅ¡ant UAB „Medicinos bankas“ paprastuosius vekselius nuteistasis klaidino bankÄ ir tai lėmė, kad Å¡is perleido A.

P. savo turtÄ . Å iuo atveju svetimas turtas įgytas panaudojant apgaulę. A. P. UAB ,,Medicinos bankas“ pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie UAB meno galerijos „(duomenys neskelbtini)“ finansinę, turtinę padėtį (suklastotos pelno (nuostolių) ataskaitos, veiklos pristatymas, balansas ir kt. dokumentai), nuslėpė, jog Å¡i įmonė nevykdo jokios veiklos, neturėjo resursų atsiskaityti, po sutarties pasiraÅ¡ymo vengė laiku vykdyti UAB meno galerijos „(duomenys neskelbtini)“ vardu prisiimtus įsipareigojimus, nemokėjo jokių įmokų.

Sprendžiant nuteistojo veikos kvalifikavimo klausimÄ reikÅ¡mingos aplinkybės yra tai, kad vekseliai buvo reikalingi ne tam, kad sukurtų juose numatytas abipuses teises ir pareigas, o kad Å¡ių sandorių dėka, t. y. esant formaliam pagrindui, bÅ«tų įgyvendintas tikslas neteisėtai įgyti svetimÄ turtÄ ir jo negrÄ Å¾inti, nuteistojo tyčia buvo susiformavus dar iki paskolos gavimo. Aplinkybė, jog buvo sudaryti civilinėje teisėje numatyti kreditinio pobÅ«džio sandoriai, nesudaro pagrindo nuteistojo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 207 straipsnį.

IÅ¡ BK 182 straipsnyje nurodytų veikos požymių matyti, kad sukčiavimas yra ir tais atvejais, kai kaltininkas įgyja svetimÄ turtÄ kitų naudai, o tai, kaip jis (ar kitas asmuo, kurio naudai turtas įgyjamas) panaudoja neteisėtai įgytÄ turtÄ , baudžiamajai atsakomybei pagal šį BK straipsnį reikÅ¡mės neturi. Sukčiavimas laikomas baigtu, kai turto savininkas perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o Å¡is įgyja galimybę turtÄ valdyti, juo disponuoti. Nagrinėjamoje byloje A. P. veika atitinka sukčiavimo sudėtį sudarančius požymius, ji buvo baigta, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai A.

P. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje buvo pareikÅ¡tas nepagrįstai, nes už Å¡iÄ paskolÄ su banku atsiskaitinėja A. Z. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).Nukentėjusysis UAB „Medicinos bankas“ ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu ir pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį (vėliau patikslintus ieÅ¡kinius) dėl jam padarytos ir neatlygintos turtinės žalos. Nors iÅ¡ A. Z. kaip laiduotojo ir vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas UAB „Medicinos bankas“ naudai pagal nesumokėtus vekselius, tai nesudaro pagrindo UAB „Medicinos bankas“ civilinį ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ baudžiamojoje byloje, laikyti nepagrįstu.

Baudžiamojoje byloje ieškinys pareikštas ne A. Z., o nuteistajam A. P., t. y. kitam asmeniui, ir kitu pagrindu – dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. P. kaltu dėl sukčiavimo, t. y. apgaule savo naudai įgijimo didelės vertės svetimo - UAB „Medicinos bankas“ turto, pagrįstai iš dalies patenkino ieškovo UAB „Medicinos bankas“ civilinį ieškinį ir nepažeidė non bis in idem principo reikalavimų. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai.

Apskųstame nuosprendyje atlikta iÅ¡sami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieÅ¡taringais duomenimis. IÅ¡ baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamÄ jį, liudytojus, perskaitė kaltinamojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.

Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumÄ , tyrė bei analizavo A. P. teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo A. P. parodymus. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimÄ , tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar Å¡aliÅ¡kÄ nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , o tuo pačiu ir iÅ¡tirtų įrodymų įvertinimÄ .

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs bylos aplinkybes ir iÅ¡analizavęs byloje esančius tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad A. P. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. A. P. teisingai paskirta Å¡velnesnė negu įstatymo už šį nusikaltimÄ sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tenkinti nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl Å¡is skundas atmetamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A.

P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                  Albinas Bielskis Teisėjai                                                                                                          Kęstutis Jucys                                                                                                                        Elena Vainienė