b4f27f3e-2700-4245-bd37-52c4191328fa · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-845-807/2018(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37675-2017-7)Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10; 2.6.39.2.6; 3.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 11 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Vyteniui PuiÅ¡iui, atsakovui P. Å . ir jo atstovui advokatui Valdui Bliujui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui P. Å . dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, nustatė: ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 2075,58 Eur dydžio žalos atlyginimÄ , 5 proc. palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 47 Eur žyminį mokestį.

Nurodo, kad 2015-10-08 (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo P. Å . kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota K. L. ir apgadintas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Ä®prastinės Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 4151,15 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (1651,15 Eur už automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimÄ ir 2500 Eur už K.

L. sveikatos sužalojimÄ ). IeÅ¡kovė tvirtina, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo sugrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , nes atsakovas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Atsižvelgdamas į teismų praktikÄ , kadangi pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos nebuvo tyčinis, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 50 proc. žalos atlyginimÄ , t.y. 2075,58 Eur.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. A2.6-2364-1017/2016, nenustatė, kad P. Å . tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos , t.y. padarė administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d. ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukė. Teigia, kad minėtas 2016-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamai bylai dėl žalos atlyginimo.

Kadangi administracinėje byloje nebuvo nustatyta, kad P. Å . pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, ieÅ¡kovas neturi teisės LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 p. nustatyta pagrindu reikalauti susigrÄ Å¾inti sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Teismo posėdyje ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinį jame iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad po sukelto autoįvykio atsakovas iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos ir nors tai nelaikytina pasiÅ¡alinimu administracinio teisės pažeidimo prasme, nes nebuvo nustatyti jo tyčiniai veiksmai, tačiau draudimo prasme tai traktuotina, kaip pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos.

Atsakovo veiksmus paliekant eismo įvykio vietÄ , ieÅ¡kovas vertina kaip didelį neatsargumÄ â€“ jis suprato, kad sukėlė avarijÄ , kadangi turėjo girdėti kitų automobilių stabdymo garsÄ , tačiau iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovas nenubaustas už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos dėl tyčios nebuvimo, nagrinėjamai civilinei bylai neturi įtakos, kadangi civilinei atsakomybei kilti užtenka to, kad atsakovas, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ įvykio vietos, elgėsi neatsargiai.

Dėl atsakovo tyčinių veiksmų nebuvimo ir praÅ¡o priteisti ne visÄ , o 50 proc. sumažintÄ Å¾alos sumÄ .   Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais. Atsakovas papildomai nurodė, kad užvažiavęs ant viaduko sustojo todėl, kad prieÅ¡ jį buvo kitas automobilis, kurį jis turėjo apvažiuoti. Kas persirikiuodamas sukėlė autoįvykį, atsakovas nesuprato, apie tai, kad antrojoje juostoje susidÅ«rė automobiliai jam pasakė kartu važiavęs kolega M.

P..Teismo posėdžio metu liudytojas D. V. paaiÅ¡kino, kad įvykio metu jis važiavo su automobiliu O. V. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Per veidrodėlį pamatė, kad sunkvežimis sustojo su užsisukusia kabina. Teigia, kad automobilis Nissan norėjo persirikiuoti į lėtėjimo juostÄ , tačiau netilpo. Nurodė, kad po įvykio Nissan pastovėjo, apvažiavo per deÅ¡inę pusę ir iÅ¡važiavo. Teismo posėdyje liudytojas M. P. paaiÅ¡kino, kad važiavo kartu su atsakovu automobiliu Nissan nuo GariÅ«nų link centro.

Reikėjo pasukti į deÅ¡inę, tačiau toje juostoje buvo automobilis, atsakovas pristabdė, praleido jį ir įvažiavo į deÅ¡inę juostÄ . Jau užvažiavę ant tilto, jie pamatė, kad įvyko kažkokia avarija, buvo sustojęs sunkvežimis, tačiau net nekilo mintis, kad jų automobilis galėjo tÄ avarijÄ sukelti. Teigia, kad galimai girdėjo stabdymo garsÄ , tačiau smÅ«gio garso negirdėjo. Sustojo ant tilto todėl, kad prieÅ¡ juos važiuojantis automobilis sustojo ir reikėjo jį apvažiuoti.   IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl kaltojo vairuotojo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kaip pagrindo draudikui reikalauti išmokėtos draudimo išmokos iš kaltojo asmens, sampratos. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 26 d. buvo sudaryta įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria ieškovas apdraudė automobilio „NISSAN QASHQAI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančio I.

Å .) valdytojo civilinę atsakomybę. Nurodytos draudimo sutarties galiojimo terminas nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. (e.b.l. 10-11). Atsakovas 2015 m. spalio 8 d., apie 14.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas nurodytÄ automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles, persirikiuodamas iÅ¡ antros eismo juostos į pirmÄ jÄ , staiga stabdė, ko pasekoje sukėlė autoįvykį, kurio metu susidÅ«rė ir buvo apgadintos dvi kitos transporto priemonės MAN ir BMW bei nežymiai sužalota BMW keleivės K.

L. sveikata. IeÅ¡kovas 2016-11-17 iÅ¡mokėjo 1651,15 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontÄ ir 2016-11-08 iÅ¡mokėjo 2500 Eur už keleivės K. L. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo patirtÄ moralinę žalÄ (e.b.l. 26-27; 37-38). IÅ¡ prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-2364-1017/2016 medžiagos matyti, kad nurodytoje administracinio teisės pažeidimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimu nutarė: pripažinti P. Å . kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 50 Eur baudÄ ; pripažinti P. Å . kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 200 Eur baudÄ ; pripažinti P. Å . kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 40 Eur baudÄ ; administracinio teisės pažeidimo bylÄ P. Å . atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nurodytame teismo nutarime teismas nenustatė atsakovo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, kadangi jo vairuojamam automobiliui tiesiogiai nekontaktavus su kitomis eismo įvykio transporto priemonėmis ar eismo dalyviais, P. Å . galėjo sÄ Å¾iningai klysti dėl susiklosčiusių aplinkybių ir nesuprasti, kad bÅ«tent jis kaltas dėl įvykusio autoįvykio. Dėl ieÅ¡kovo atgręžtinio reikalavimo teisės. TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis:1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiÄ sias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo;

2) vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, kai jÄ naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl Å¡ios priežasties;

3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę;

4)  pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos;5)  padarė žalos tyčia.            IÅ¡mokėtų pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo sutartis draudimo iÅ¡mokų susigrÄ Å¾inimo iÅ¡ už žalos padarymo atsakingo asmens tvarka detalizuoja Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) (taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2008 m. vasario 24 d. (Žin., 2008, Nr. 22-808).

Taisyklių 59 straipsnyje atkartoti TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardyti iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų susigrÄ Å¾inimo atvejai, o Taisyklių 63 punkte įtvirtinta, kad grÄ Å¾inamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat įtvirtinta teismų pareiga, sprendžiant iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos sugrÄ Å¾inimo draudikui iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens klausimÄ , įvertinti draudėjo, atsakingo už žalos padarymÄ , veiksmus, pirmiau iÅ¡vardytų kriterijų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007;

 IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarime nenustatė atsakovo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes jo vairuojamam automobiliui tiesiogiai nekontaktavus su kitomis eismo įvykio transporto priemonėmis ar eismo dalyviais, P. Å . galėjo sÄ Å¾iningai klysti dėl susiklosčiusių aplinkybių ir nesuprasti, kad bÅ«tent jis kaltas dėl įvykusio autoįvykio. Atsakovas ir atsakovo atstovas tvirtina, kad nurodytas teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina, kad atsakovas nepasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte prasme.

Šį atsakovo argumentÄ teismas atmeta kaip nepagrįstÄ dėl sekančių priežasčių.Pirma, nagrinėjamos civilinės bylos atveju ieÅ¡kovas savo teisę atgręžtinio reikalavimo tvarka susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ už žalos padarymÄ atsakingo atsakovo kildina iÅ¡ transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Aptariami privatiniai teisiniai santykiai netapatÅ«s vieÅ¡osios teisės reglamentuojamiems teisiniams santykiams, kuriems esant, taikoma administracinė atsakomybė už padarytus administracinius teisės pažeidimus.

Dėl to pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme negali bÅ«ti tapatinamas su pasiÅ¡alinimu iÅ¡ eismo įvykio vietos, kaip pagrindu susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte prasme. Dėl to ir kaltę dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, sprendžiant TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo klausimÄ , reikia aiÅ¡kinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama ir aiÅ¡kinama pagal LR CK 6.248 straipsnį, bet ne taip, kaip ji supranta ir aiÅ¡kinama administracinių teismų praktikoje taikant ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Antra, klausimas dėl TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo ir pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vertinimo turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į pirmiau nurodytus Taisyklių 63 punkte nustatytus kriterijus. LR CK 6.248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu. Dėl to administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarime nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovo pažeidimo padarymu, laikytinos prejudiciniais faktais, bet administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktas atsakovo kaltės dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos vertinimas nelaikytinas prejudiciniu faktu nagrinėjamoje civilinėje byloje (LR CPK 182 straipsnio 2 dalis).Prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtoje administracinio teisės pažeidimo byloje apklaustas atsakovas paaiÅ¡kino, kad važiuodamas pirmÄ ja juosta nuo (duomenys neskelbtini) pusės į centrÄ , praleido lėtėjimo juostoje deÅ¡inėje esantį automobilį ir įvažiavo į lėtėjimo juostÄ .

Persirikiuodamas jis girdėjo stabdymo garsÄ , o kai užvažiavo ant viaduko, kartu vykęs keleivis pasakė, kad kažkas susidÅ«rė. Jis sustojo ant viaduko, kad aplenkti priekyje sustojusį kitÄ automobilį, tačiau įvykio vietos iÅ¡ ten nesimatė. AnalogiÅ¡kai įvykio aplinkybes atsakovas paaiÅ¡kino ir teismo posėdžio metu. Svarbia bylos aplinkybe teismas laiko tai, kad atsakovo vairuojamas automobilis įvykio metu tiesiogiai nekontaktavo su eismo įvykio transporto priemonėmis ar eismo dalyviais, o pats eismo įvykis įvyko galimai už atsakovo matomumo zonos, nes atsakovas įvykio metu (ar iÅ¡ karto po jo) nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link.

Tačiau vertindamas protingo žmogaus standarto aspektu atsakovo elgesį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, darant nesaugų manevrÄ , persirikiavimo metu staiga stabdant ir iÅ¡girdus kitų automobilių stabdymo garsÄ ir neiÅ¡lipęs, įsitikinti ar savo veiksmais nesukėlė eismo įvykio, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai. Dėl to jo kaltės forma, teismo nuomone, yra nerÅ«pestingumas. Byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos padidėjo padaryta žala ar kad dėl atsakovo pasiÅ¡alinimo ieÅ¡kovas patyrė papildomų iÅ¡laidų iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ ir atlygindamas padarytÄ Å¾alÄ .

Taip pat pažymėtina, kad automobilio BMW apgadinimo bei keleivės sveikatos sutrikdymo ir atsakovo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos nesieja priežastinis ryÅ¡ys, t. y. atsakovo pasiÅ¡alinimas nelėmė nei automobilio apgadinimo nei keleivės nežymaus sveikatos sužalojimo. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovas turi teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovo draudimo iÅ¡mokÄ , iÅ¡mokėtÄ dėl automobilio BMW sužalojimų ir keleivės nežymaus sveikatos sutrikdymo.

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti ne visÄ Å¾alos sumÄ , kuri sudaro 4151,15 Eur, o tik 50 proc. Å¡ios sumos, kadangi atsakovo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos nebuvo tyčinis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad iÅ¡ eismo įvykio atsakovas pasiÅ¡alino ne tyčia, bet bÅ«damas neatsargus, taip pat į kitas esmines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 30 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, kas sudarytų 1245 Eur (Taisyklių 63 punktas).Taigi, dėl visų pirmiau iÅ¡vardytų priežasčių teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ atsakovo priteistina 1245 Eur dydžio iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalis.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡alimis paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje patenkinto reikalavimo dalis yra 60 proc., atmesto – 40 proc. (CPK 93 straipsnio 2 dalis)Už ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas sumokėjo 47 Eur žyminio mokesčio, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 28,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, kad už advokato pagalbÄ nagrinėjamoje byloje patyrė 600 Eur iÅ¡laidų, todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 240 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas nusprendžia: IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“ (j.a.k. 10051834) iÅ¡ atsakovo P. Å . (a.k. (duomenys neskelbtini) 1245 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis eurus) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio palÅ«kanas nuo 1245 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2017-10-23 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 28,20 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 20 ct) žyminio mokesčio už ieÅ¡kinio padavimÄ .Priteisti atsakovui P. Å . (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ (j.a.k. 10051834), 240 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Å is sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . TeisėjaDiana Jankienė