2018-10-09 Nr. AB-17906-3-61-3-02702-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-708-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02702-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 68-26 (toliau – ir Sprendimas Nr. 68-26) ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. (36.9)FR0682-451 (toliau – ir Sprendimas Nr. (36.9)FR0682-451); 2) atnaujinti terminą skundui paduoti.

Prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad negavęs atsakymo iš centrinio mokesčių administratoriaus pats aktyviai bandė sužinoti ir gauti sprendimą (2018 m. birželio 26 d. raštas Panevėžio AVMI, 2018 m. liepos 9 d. Panevėžio AVMI informacinis raštas), tačiau Sprendimą Nr. 68-26 kartu su 2018 m. liepos 5 d. lydraščiu pareiškėjas gavo tik 2018 m. liepos 25 d. Inspekcija nurodė, kad Sprendimą Nr. 68-26 siuntė ir 2018 m. kovo 2 d., tačiau pareiškėjas šios siuntos negavo. Pareiškėjas neatmeta galimybės, kad minėto sprendimo negavo dėl žmogiškos klaidos – pašto darbuotojas pranešimą galėjo įmesti ne į tą dėžutę arba apskritai pamiršo tokį pranešimą išrašyti. Gavęs Sprendimą Nr. 68-26, pareiškėjas iš karto pradėjo įgyvendinti savo teises ir rengti skundą bei prašymą dėl terminų atnaujinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalį registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti; tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą); dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Pagal šias nuostatas Inspekcijos Sprendimas Nr. 68-26 buvo įteiktas 2018 m. kovo 9 d., todėl pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskutinė jo apskundimo termino diena buvo 2018 m. kovo 29 d. Skundas teismui pateiktas 2018 m. rugpjūčio 14 d., praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo skundžiamo sprendimo priėmimo. Pareiškėjo argumentus, kad jis negavo Sprendimo Nr. 68-26, todėl negalėjo jo laiku apskųsti teismui, o tik gavęs skundžiamą sprendimą, nepraleisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, su skundu kreipėsi į teismą, pirmosios instancijos teismas vertino kaip pareiškėjo gynybinę poziciją, nes pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pats nesiėmė iniciatyvos ir aktyvios savo teisių gynybos.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas tik 2018 m. birželio 19 d., gavęs Inspekcijos raginimą sumokėti mokestinę nepriemoką, kreipėsi į Inspekciją dėl skundžiamo sprendimo, nors turėjo ne tik visas galimybes, bet ir pareigą domėtis mokesčių administravimo procedūra. Jokių objektyvių priežasčių, išskyrus tai, kad jo manymu, skundžiamas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas netinkamai, trukdžiusių tiesiogiai ar per atstovą pateikti skundą per Mokesčių administravimo įstatyme nustatytą terminą, pareiškėjas nenurodė.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys nerodo jo suinteresuotumo operatyviai išspręsti kilusį ginčą, liudija jo nerūpestingumą įgyvendinant jam suteiktas procesines teises. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, kad pareiškėjas terminą skundui dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, be to, terminas praleistas žymiai.

II. Pareiškėjas J. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti pareiškėjo skundą.

Pažymi, kad yra elektroninio parašo būdu patvirtinęs savo tapatybę, nurodęs Inspekcijai savo kontaktus, elektroninio pašto adresą ir prisijungęs prie portalo „Mano VMI“, iš kurio gauna elektroninius laiškus apie mokesčių administratoriaus pateiktus dokumentus. Iki šiol visi mokesčių administratoriaus pranešimai, sprendimai ir raginimai, susiję su mokestiniu patikrinimu, pareiškėjui buvo pateikiami per šį portalą. Pranešimai registruotomis siuntomis niekada nebuvo dubliuojami. Registruota siunta pareiškėjui buvo išsiųstas vienintelis dokumentas – Sprendimas Nr. 68-26. Mokesčių administratorius nepasinaudojo turimomis elektroninio informavimo priemonėmis net ir gavęs pranešimą, kad registruota pašto siunta neįteikta. Sistemiškai vertinant Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio nuostatas, matyti, jog nepavykus dokumentų įteikti vienu būdu mokesčių administratorius turi mėginti įteikti dokumentus kitu galimu būdu, ir tik nepavykus to padaryti – apie tai pranešti interneto svetainėje (www.vmi.lt). Šių veiksmų mokesčių administratorius neatliko. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų piktybiškai vengęs gauti, pasirašyti ar pateikti mokestinio patikrinimo dokumentus. Be to, pareiškėjo skundas Inspekcijoje buvo nagrinėjamas 3 mėnesius, šiuo laikotarpiu pareiškėjas negavo jokio Inspekcijos pranešimo apie skundo tyrimo termino pratęsimą, kam šis skundas nukreiptas nagrinėti, todėl pareiškėjas neįsivaizdavo ir negalėjo prognozuoti, kada sprendimas galėjo būti priimtas. Bendruoju Inspekcijos telefono numeriu 1882 pareiškėjas 2018 m. sausio mėnesį buvo informuotas, kad lauktų sprendimo, kuris būtinai bus įkeltas į portalą „Mano VMI“

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Ginčo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju skundo dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo padavimo terminą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnis, kuriame nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui (1 d.). Skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos (3 d.). Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai yra nustatyti Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnyje, kurio 3 dalyje nustatyta, jog registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti; tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą); dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normą, laikosi nuoseklios praktikos, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam sprendimo gavimo momentui. Mokesčių administravimo įstatymo164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (žr., pvz., 2011 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-422/2011, 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012, 2017 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2017 ir kt.).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas informacinėje sistemoje „Mano VMI“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu Nr. (42.72)FR0663-209 informuotas apie numatomą mokestinį patikrinimą, o 2017 m. gruodžio 7 d. gavo Panevėžio AVMI Sprendimą Nr. (36.9)FR0682-451. Nesutikdamas su minėtu sprendimu, pareiškėjas su 2017 m. gruodžio 20 d. skundu kreipėsi į Inspekciją, kuri 2018 m. kovo 1 d. Sprendimu Nr. 68-26 pareiškėjo skundo netenkino. Inspekcija Sprendimą Nr. 68-26 pareiškėjui išsiuntė registruotu paštu, per informacinę sistemą „Mano VMI“ šio sprendimo pareiškėjui nesiuntė.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamo Inspekcijos Sprendimo Nr. 68-26 negavo, o apie tai, kad toks sprendimas galbūt jau yra priimtas, suprato tik informacinėje sistemoje „Mano VMI“ gavęs 2018 m. birželio 19 d. raginimą Nr. (23.31-08)464-391 susimokėti mokesčius. Dėl to 2018 m. birželio 26 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio AVMI, kuri jo raštą persiuntė Inspekcijai. Inspekcija 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. (24.4-31-5)R-3802 pareiškėją informavo, jog Sprendimą Nr. 68-26 pareiškėjui registruota siunta išsiuntė 2018 m. kovo 2 d., tačiau siunta Inspekcijai buvo grąžinta, kadangi adresatas jos neatsiėmė pašte, todėl vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Inspekcija laikė, kad pareiškėjas praleido sprendimo apskundimo terminą, paaiškino, jog dėl šio termino atnaujinimo pareiškėjas turėtų kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą; kartu su 2018 m. liepos 5 d. raštu Inspekcija pakartotinai išsiuntė pareiškėjui Sprendimą Nr. 68-26. Inspekcija 2018 m. liepos 5 d. rašto Nr. (24.4-31-5)R-3802 per informacinę sistemą „Mano VMI“ pareiškėjui taip pat nesiuntė, registruotu laišku šis raštas pareiškėjui įteiktas 2018 m. liepos 25 d. Skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjas per elektorinių paslaugų portalą pateikė 2018 m. rugpjūčio 14 d.

Taigi pareiškėjo šioje byloje skundžiamas Inspekcijos Sprendimas Nr. 68-26 jam įteiktas nebuvo. Inspekcija 2018 m. liepos 5 d. rašte Nr. (24.4-31-5)R-3802 nenurodė, jog minėtą sprendimą pareiškėjui būtų bandžiusi įteikti kokiais nors kitais būdais. Kaip minėta, Inspekcija šio sprendimo pareiškėjui nesiuntė ir per informacinę sistemą „Mano VMI“, nors ankstesni sprendimai dėl to paties mokestinio patikrinimo pradžios bei patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat raginimas susimokėti mokestį pareiškėjui buvo siunčiami naudojantis būtent šia sistema. Vadinasi, Inspekcijai buvo žinomas ne tik pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas, kuriuo registruota siunta buvo išsiųstas šioje byloje skundžiamas Sprendimas Nr. 68-26, bet ir kiti pareiškėjo duomenys, įskaitant duomenis informacinės sistemos „Mano VMI“ pareiškėjo paskyroje, tačiau Inspekcija, siekdama informuoti pareiškėją apie jo 2017 m. gruodžio 20 d. skundo nagrinėjimo rezultatus, šiais duomenimis nepasinaudojo.

Iš pareiškėjo pateiktų informacinės sistemos „Mano VMI“ duomenų matyti, kad pareiškėjas reguliariai tikrinasi savo paskyrą, tačiau, kaip minėta, duomenų apie Inspekcijos 2018 m. kovo 1 d. priimtą Sprendimą Nr. 68-26 joje pareiškėjui nebuvo pateikta. Informaciją apie jo atžvilgiu dėl mokestinio patikrinimo centrinio mokesčių administratoriaus priimtą sprendimą pareiškėjas išsiaiškino savo iniciatyva ir pastangomis, t. y. 2018 m. birželio 26 d. raštu kreipęsis į Panevėžio AVMI. Atsakydama į šį pareiškėjo kreipimąsi Inspekcija pareiškėjui pakartotinai išsiuntė Sprendimą Nr. 68-26, kurį pareiškėjas gavo tik 2018 m. liepos 25 d. Byloje nėra duomenų, kad minėtas sprendimas pareiškėjui faktiškai buvo įteiktas anksčiau.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, nerūpestingai ar aplaidžiai, t. y. taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę ir, skaičiuojant skundo dėl Sprendimo Nr. 68-26 padavimo terminą, nesivadovauti šio sprendimo faktinio įteikimo pareiškėjui momentu, kadangi priešingas vertinimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjo adresu jam siųstas ginčijamas sprendimas grįžo neįteiktas, savaime nereiškia, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesidomėjo priimtu galutiniu sprendimu ar vengė su juo susipažinti, kadangi byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą daryti tokias išvadas. Priešingai, iš minėtų bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas buvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas bei domėjosi jo skundo nagrinėjimo eiga, tikrino informaciją Inspekcijos portale, be to, galėjo pagrįstai tikėtis, jog galutinis Inspekcijos sprendimas, kaip ir iki tol dėl to paties mokestinio patikrinimo priimti sprendimai, jam bus įteikti informacinėje sistemoje „Mano VMI“.

Kaip minėta, skundas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 14 d. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas, su skundžiamu Sprendimu Nr. 68-26 susipažinęs 2018 m. liepos 25 d., nepraleido termino skundui dėl šio sprendimo paduoti. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 154 str. 4 p.). Netenkinamas pareiškėjo prašymas skundą priimti, nes pagal ABTĮ 33 straipsnį skundo priėmimo klusimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė