2013-03-13 Nr. AB-500-3-64-3-00681-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-527/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00681-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „KOMFORTO PASAULIS“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „KOMFORTO PASAULIS“ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymu (b. l. 2−4) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Komforto pasaulis“ 4995,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. pareiškėjui.

Taip pat prašė į teismo posėdį neatvykus proceso šalims ir jų atstovams, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Paaiškino, kad pareiškėjas yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, viešojo administravimo subjektas, kuriam pavestas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Nurodė, kad Šiaulių mieste iki 2006 m. gruodžio 31 d. mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą buvo mokamas kaip sutartinė prievolė už paslaugą po paslaugos suteikimo, o jo dydis priklausė nuo suteiktos paslaugos apimties. Nemaža dalis šių atliekų turėtojų, piktnaudžiaudami tokia sistema, nesudarė sutarties dėl komunalinių atliekų išvežimo, nemokėjo už jų tvarkymą, šias atliekas dėjo į kolektyvinio naudojimo konteinerius arba išmesdavo jas draudžiamose vietose.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. Šiaulių mieste pradėjo veikti iš esmės kita komunalinių atliekų sistema, kurioje minėtas mokestis nebepriklauso nuo teršėjo perduotų atliekų kiekio ir net paties perdavimo fakto. Mokestis buvo pakeistas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir Rinkliava), kuri yra įskaitoma į savivaldybės biudžetą ir yra privaloma įmoka. Pažymėjo, kad įvedant Rinkliavą preziumuota, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant Rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos, siekiama užtikrinti, kad Rinkliavą mokėtų visi.

Rinkliava turi būti mokama ne vėliau kaip iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, Rinkliavos lėšomis tvarkomos visos komunalinės atliekos. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas remiantis savivaldybės nustatytu vienos komunalinių atliekų tonos surinkimo ir sutvarkymo rinkliavos dydžiu, dauginamu iš metinės Rinkliavos mokėtojui nustatytos atliekų susikaupimo normos kiekinės išraiškos, kuri nebūtinai turi atitikti konkretaus Rinkliavos mokėtojo faktišką atliekų kiekį, nes yra vidutinė visiems atliekų turėtojams. Pareiškėjas pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsniu ir 31 straipsnio 2 dalimi, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d.

įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą, 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T-452 patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 34 punktas nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą, o 36 punktas – naudotis tik Šiaulių mieste esančiais atliekų konteineriais. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-209 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau tekste – Nuostatai).

Šie sprendimai yra viešai paskelbti www.siauliai.lt. Pagal Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 1 ir 10 punktus, Rinkliavos lėšos iš pareiškėjo sąskaitos pervedamos į savivaldybės biudžetą. Vadovaudamasis Nuostatų 10 punktu, pareiškėjas administruoja šią vietinę rinkliavą bei, be kitų, vykdo šias vietinės rinkliavos administravimo procedūras: apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Paaiškino, kad Rinkliava atsakovui kaip juridiniam asmeniui skaičiuojama pagal Nuostatų 4.4 ir 9.2 punktus, Nuostatų priedo nustatyta tvarka, pagal atsakovui nustatytos metinės atliekų susikaupimo normos ir susikaupiančių atliekų kiekį nurodančių parametrų kiekinę išraišką.

Rėmėsi Nuostatų 30 punktu, pagal kurį nesumokėtą rinkliavą Administratorius (pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, darė išvadą, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1. straipsnį, rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kurios vienašališkai atsisakyti vykdyti negalima. Skunde taip pat rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis: 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-78-355/2010 ir 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu (b. l. 19−21) pareiškėjo prašymą tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 4 995,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d.

Teismas pažymėjo, kad pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-206 patvirtintais Nuostatais (su pakeitimais ir papildymais, padarytais 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-211 bei 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-293). Teismas nurodė, kad iš byloje esančios pažymos matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. yra 4 995,00 Lt. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovei draudžiama (CK 59 str.). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (LR CK 6.38 str.).

III. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 23), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes į teismo posėdį neatvykus nei pareiškėjo, nei atsakovo atstovui, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 73 straipsnio 4 dalimi, prašymą turėjo palikti nenagrinėtą ar bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau to nepadarė.

2) Teismas pažeidė materialinės teisės normas, nes iš atsakovo priteisė dvigubai didesnį rinkliavos mokestį. Atsakovas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. nesinaudojo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nes naujasis šio nekilnojamojo turto savininkas nuomos sutartį su atsakovu nutraukė. Teigia, kad iš 2012 m. birželio 15 d. pažymos matyti, kad minėtu adresu pareiškėjas veiklos nevykdė nuo 2009 m. kovo mėnesio, todėl rinkliava skaičiuota nepagrįstai.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 27−28), kuriuo prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) apelianto nurodyta ABTĮ 73 straipsnio 4 dalis nustato teismo veiksmus jau atidėjus bylos nagrinėjimą, tačiau nenustato, kad nagrinėjimas turi būti atidėtas. Bylos nagrinėjimo atidėjimą reglamentuoja ABTĮ 80 straipsnis, o pastarajame straipsnyje nurodytų aplinkybių nagrinėjant šią bylą neatsirado. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas prašyme teismui nurodė, jog prašo neatvykus proceso šalims ir jų atstovams bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teismas tai padarė remdamasis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalimi.

2) apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes dėl nepagrįstai priskaičiuotos per didelės rinkliavos. Paaiškina, kad Rinkliava nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. skaičiuota remiantis patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, savininkės UAB „Vorema“ pažyma. Nors apeliantas teigia, kad patalpų nuomos sutartį su juo nutraukė naujasis patalpų savininkas, nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo patalpų nuosavybė keitėsi tik 2011 m. liepos 13 d. t. y. po to kai rinkliava atsakovui nebebuvo skaičiuojama. Taip pat pažymi, kad Nuostatai įpareigoja Rinkliavos mokėtojus administratoriui pranešti apie Rinkliavos dydžiui reikšmės turinčių aplinkybių pasikeitimą (šiuo atveju apie patalpų nuomos sutarties nutraukimą), o nepranešus − prisiimti atsakomybę. Apie tai pareiškėjas atsakovą informavo ir raštu Nr. 9-RS-105. Atsakovui neįvykdžius pareigos pranešti pareiškėjui apie ginčo patalpų nuomos sutarties nutraukimą, pareiškėjas Rinkliavos skolą skaičiavo remdamasis turimais dokumentais. Teismas bylą taip pat nagrinėjo remdamasis byloje esančiais dokumentais, kurių apeliantas jokiais įrodymais nepaneigė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 4 995 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo UAB „KOMFORTO PASAULIS“ už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti papildomi dokumentai prijungiami prie bylos, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, atsakovui pateikus apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su apskaičiuota ir priteista rinkliavos suma (ABTĮ 138 str. 3 d.).

Ginčo teisiniams santykiams aktualus reglamentavimas įtvirtintas Rinkliavų įstatyme, Atliekų tvarkymo įstatyme bei juos įgyvendinančiuose teisės aktuose – Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse ir 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-209 patvirtintuose Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose (pakeistuose 2007 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T-386, 2007 m. birželio 26 d. sprendimu T-211, 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-293, šiuo metu galiojanti redakcija patvirtinta 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T-344).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1−2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamo valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu. Minėtoje nutartyje akcentuota ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr. pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Nagrinėjamu atveju rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą Šiaulių mieste tvarka numatyta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintuose Taisyklėse ir Nuostatose.

Įvertinus nurodytus teisės aktus ir bylos medžiagą, darytina išvada, jog atsakovas patenka į Nuostatų 4 punkte nurodytą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą mokėtojų kategoriją (Šiaulių mieste įregistruoti juridiniai asmenys ir kitur įregistruoti juridiniai asmenys, jei jie turi Šiaulių mieste padalinius, filialus ir atstovybes arba jų neturim tačiau veikia ir Šiaulių mieste), todėl pareiškėjas turėjo teisę, remiantis Nuostatų reikalavimais, apskaičiuoti atsakovui priklausančią mokėti rinkliavą pagal Nuostatų 9.2 punktą, o atsakovas atitinkamai turėjo pareigą ją sumokėti.

Atsakovo nesumokėta rinkliavos suma už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. atsispindi Pažymoje apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą (b. l. 5−6) ir Detalioje pažymoje apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą (b. l. 29−30).

Atsakovas teigia, jog pareiškėjas apskaičiavo per didelę rinkliavą, nes jis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. nesinaudojo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atitinkamai nuo šios dienos, atsakovui nebuvo pareigos už jį mokėti rinkliavą.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutikti negali, nes atsakovas jo nepagrindė jokiais įrodymais (nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme). Tuo tarpu iš pareiškėjo pateiktos Pažymos (b. l. 5−6) ir Detalios pažymos (b. l. 29−30) matyti, kad nuo 2009 m. kovo 1 d. rinkliava atsakovui skaičiuota už objektą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, o nuo 2011 m. kovo 1 d. – už objektą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Tai, kad patalpos nurodytais adresais buvo nuomojamos atsakovui, patvirtina UAB „Vorema“ (b. l. 32) ir UAB „Šiaulių Baltija“ (b. l. 33) pažymos. Pareiškėjo pateiktas nekilnojamojo turto registro išrašas (b. l. 34−35) paneigia atsakovo nurodytą aplinkybę, kad naujasis patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, savininkas nutraukė su juo nuomos sutartį, todėl nuo 2009 d. rugpjūčio 1 d. jis nesinaudojo šiomis patalpomis. Minėtas išrašas patvirtina, jog šių patalpų nuosavybės keitėsi tik 2011 m. liepos 13 d., t. y. tuo metu, kai atsakovui rinkliava už šį objektą nebuvo skaičiuojama. Be to, atsakovas pareiškėjui nebuvo pateikęs jokių duomenų apie nuomos sutarties nutraukimą, nors pareiga tai padaryti buvo ne tik numatyta Nuostatuose (23.2−23.4, 24 punktai), tačiau ir atskirai nurodyta pareiškėjo atsakovui 2009 m. balandžio 17 d. siųstame rašte Nr. 9-RS-105 (b. l. 53). Taigi, atsakovui nepateikus įrodymų paneigiančių pareiškėjo apskaičiuotą rinkliavą, pareiškėjo reikalavimas dėl nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. apskaičiuotos 4 995 Lt nesumokėtos rinkliavos laikytinas pagrįstu ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai tenkintas visa apimtimi.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, kai nagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą, nors į teismo posėdį neatvyko nei pareiškėjo, nei atsakovo atstovai. Pažymėtina, jog skundas, į teismo posėdį neatvykus pareiškėjui, paliekamas nenagrinėtu tik tada, jeigu teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta (ABTĮ 103 str. 5 p.). Bylos nagrinėjimo atidėjimas taip pat aiškiai reglamentuotas ABTĮ ir gali būti atidedamas tik dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, tinkamai nepranešta šalims (ABTĮ 78 str. 1 d.), kitais atvejais, ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis aiškiai numato, jog bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, kai proceso šalims apie teismo posėdį pranešus tinkamai, tačiau joms į teismo posėdį neatvykus, bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka (b. l. 18) ir priėmė sprendimą.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „KOMFORTO PASAULIS“ apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė