2020-04-15 Nr. AB-7349-3-61-3-01680-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-816-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01680-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 49SJ-520-(14.49.105.); 2) panaikinti NŽT 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 1SS-791-(7.5); 3) įpareigoti NŽT patikslinti projektą, suformuojant pareiškėjui namų valdos žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., bei parduoti pareiškėjui suformuotą namų valdos žemės sklypą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 2764-01 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui“ buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. 117 prie tuo metu S. T. (S. T.) nuosavybės teise priklausiusių namų valdos pastatų. Po S. T. mirties jo turtą paveldėjo jo sūnus Č. T. (Č. T.), o po jo mirties paveldėjo pareiškėjas. Pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbiniai ūkio pastatai bei kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Dėl namų valdos žemės sklypo privatizavimo pareiškėjas kreipsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, tačiau sklypas jam dar nėra parduotas. Paaiškėjus, kad po atliktų kadastrinių matavimų suprojektuoto žemės sklypo plotas viršijo leistiną maksimalią paklaidą, geodezijos specialistai pateikė suprojektuoto žemės sklypo Nr. 117 patikslinimą. NŽT skyrius 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 49SJ-520-(14.49.105.) pareiškėją informavo, kad patikslinti projekto negali, nes nėra pagrindo parduoti sklypą, kadangi pastatai sunykę, o valstybinė žemė, kurioje pastatai sunykę, negali būti parduota be aukciono.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjui priklausantys pastatai yra įregistruoti kaip baigti statiniai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punktu, pareiškėjui turėtų būti parduodamas ginčo žemės sklypas. Pareiškėjas nurodė, kad įstatymų leidėjas sieja žemės sklypo statiniams eksploatuoti pardavimą su Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta jų tiesiogine paskirtimi ir patvirtintais žemės valdos projektais.

4. Pareiškėjas teigė, kad prašymo privatizuoti žemės sklypą padavimo metu pastatai buvo normalios būklės, prašymas įsigyti valstybinės žemės sklypą buvo nagrinėjamas nepagrįstai ilgai, pareiškėjas neturėjo galimybės atstatyti (rekonstruoti) pastatus ir juos eksploatuoti pagal registre nustatytą paskirtį, kol nėra patikslintas projektas ir žemės sklypas neparduotas pareiškėjui.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu santykio subjektams gali būti sukurtos teisės ir pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio ar juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą. Nesant statinių, nėra teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamus darbus dėl sklypo parengimo. Nagrinėjamu atveju ginčo sklypas namų valdos eksploatacijos reikalavimų neatitiko. Aplinkybė, kad statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiškia, kad statiniai naudojami.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos Vilniaus kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 2764-01, (toliau – ir Projektas) pretendentui S. T. buvo suprojektuotas namų valdos žemės sklypas Nr. 117 (0,15 ha), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 49SJN-(14.49.105)-750 informavo uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Baltijos matavimų organizacija“, kad Žemės sklypo konfigūracija ir plotas neatitinka Projekte suprojektuotų ribų. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. vasario 4 d. raštu, vėliau 2017 m. gegužės 2 d. raštu kreipėsi į valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyrių, prašydamas parengti projekto patikslinimą. VĮ Žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyrius 2017 m. rugsėjo 13 d. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė Žemės sklypo projekto patikslinimą. NŽT Vilniaus miesto skyrius atliko pastatų, priklausančių pareiškėjui nuosavybės teise bei esančių Žemės sklype, patikrinimą vietovėje bei surašė 2017 m. spalio 19 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-756 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Žemės sklype yra mūriniai pastato pamatai, statybinės atliekos, Žemės sklypas apaugęs žole, krūmais, jokia veikla nevykdoma. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 49SJ-520-(14.49.105) informavo pareiškėją, kad atsisako patikslinti Projektą pagal parengtą patikslinimo medžiagą bei parduoti Žemės sklypą. NŽT 2018 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1SS-791-(7.5) pritarė NŽT Vilniaus miesto skyriaus argumentams.

9. Teismas sprendė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai, esantys Žemės sklype, neatitinka nei statinio, nei pastato apibrėžimų, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnyje, o tai reiškia, kad pareiškėjui priklausantys statiniai negali būti naudojami poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. Atsižvelgęs į tai, kad, remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir Taisyklių 3 punktu, pagrindinė sąlyga, lemianti poreikį formuoti žemės sklypą statiniams eksploatuoti, yra žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai, o nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad norimame įsigyti valstybinės žemės sklype pareiškėjui priklausantys pastatai sunykę (jų nėra), teismas priėjo prie išvados, jog atsakovas pagrįstai nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo rengti projektą ir ruošti Žemės sklypą pardavimui.

10. Teismas nurodė, kad šio ginčo dalyką sudaro Žemės sklypo suformavimo ir pardavimo galimybė pareiškėjo valdomiems statiniams eksploatuoti, todėl teismas nenagrinėjo pareiškėjo teisių galimo pažeidimo, susijusio su neturėjimu galimybės atstatyti (rekonstruoti) pastatus ir juos eksploatuoti pagal registre nustatytą paskirtą, kol nėra patikslintas Projektas ir Žemės sklypas neparduotas pareiškėjui. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad neturėjo galimybių Žemės sklype buvusių pastatų visą tą laiką eksploatuoti (išsaugoti). Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl per ilgo prašymo nagrinėjimo ar pan.

III. 11. Pareiškėjas R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, papildomai nurodant, kad:

12.1. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenyse nėra nurodyta, kad ginčo statiniai yra sunykę ar sugriuvę, todėl Žemės sklypas turėtų būti parduodamas eksploatuoti tai paskirčiai, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registre.

12.2. Namų valdos Žemės sklypas yra pažymėtas patvirtintame teritorijų planavimo dokumente, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 2764-01. Egzistuoja visos teisės aktuose numatytos prielaidos namų valdos žemės sklypui parduoti.

12.3. Nekilnojamojo turto registre ginčo statiniai yra įregistruoti kaip baigti statiniai (šie duomenys nėra nuginčyti). Visiškai nepagrįstai teigiama, kad žemės sklype statinių faktiškai nėra. Jokiais įrodymais nėra nustatytas statinių visiško sunykimo ar žuvimo faktas. Atsakovo pateiktos nuotraukos yra neinformatyvios, padarytos tendencingai nefiksuojant tam tikrų statinių. Tai, kad egzistuoja didelis šių statinių nusidėvėjimo laipsnis, nereiškia statinių sunykimo ar jų žuvimo.

12.4. Nepagrįsta teigti, jog Žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį. Ginčo statiniai naudojami taip, kaip leido ir leidžia jų būklė. Žemės sklypas laikytinas užstatytu, formuotinu ir parduotinu pareiškėjui.

12.5. Teismas neįvertino aplinkybių, jog ginčo situacija kilo tik dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl vilkinimo priimti sprendimą parduoti namų valdos Žemės sklypą. Prašymo privatizuoti Žemės sklypą padavimo metu ginčo pastatai buvo normalios būklės. Pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi dėl Žemės sklypo suformavimo (pirmas prašymas pateiktas 2006 m., vėliau – 2007 m. vasario 12 d., 2014 m. sausio 2 d., 2017 m. balandžio 12 d.). Pareiškėjas, neturėdamas teisės naudotis Žemės sklypu, negalėjo statinių rekonstruoti, nes negalėjo gauti statybos leidimo.

13. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus ir prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kartu su papildomais paaiškinimais pareiškėjas teikia papildomus dokumentus: pareiškėjo atstovo 2019 m rugpjūčio 29 d. prašymą dėl duomenų ir dokumentų pateikimo, NŽT 2019 m. rugsėjo16 d. raštą „Dėl gauto prašymo“, pareiškėjo atstovo 2019 m. rugsėjo 17 d. prašymą, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vyriausiosios specialistės 2019 m. rugsėjo 17 d. el. laišką.

14. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimu pažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, teismo sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1174-624/2019 suformuotos praktikos, teismas neišsiaiškino bylai svarbių aplinkybių ir netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Ne pareiškėjas turi pareigą įrodyti, jog prašymo parduoti jam žemę pateikimo metu ir vėliau ją naudoja, o atsakovas turi įrodyti, kad pareiškėjas tos žemės nenaudoja. Byloje yra įrodymas (I t., b. l. 19), kad pareiškėjas siekė rekonstruoti savo nekilnojamąjį turtą. Ginčijami atsakovo sprendimai pagrįsti neteisėtais įrodymais, jie priimti paties atsakovo sudarytu įrodymu – Patikrinimo aktu, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų. NŽT pripažino, kad surašytas ne tos formos aktas. Pareiškėjas turėjo ne tik pastatą, bet ir kitus statinius, apie kuriuos Patikrinimo akto surašymo metu nebuvo pasisakyta. Pareiškėjas Žemės sklype turi nuosavybės teisės objektus. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas ir Taisyklių 2.2 punktas nereikalauja 100 proc. statinio baigtumo. Nebaigti statyti statiniai taip pat yra nuosavybės teisės objektai. Teisėtai įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kol nenuginčytas jos atsiradimo pagrindas, negali būti paneigta nuosavybę pripažįstant išnykusia, nes tokio nuosavybės pasibaigimo pagrindo nenustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK). Pareiškėjas turi teisę ir naudojosi savo nuosavybės objektams būtina valstybės žeme. Aplinkybę, kad Žemės sklypas nenaudojamas, atsakovas nustatė savo nuožiūra pasirinktu momentu – po 11 metų nuo pareiškėjo prašymo pateikimo. Atsakovas nepagrįstai vilkino sprendimų, susijusių su Pareiškėjo turtu, priėmimą.

15. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas jo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, papildomai nurodant, kad nors pareiškėjas teigia aktyviai dalyvavęs siekiant suformuoti Žemės sklypą, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę. NŽT atkreipia dėmesį į tai, kad Žemės sklypo kadastrinius matavimo atliko VĮ Valstybės žemės fondas, byloje yra pateikti NŽT susirašinėjimo VĮ Žemės fondu dokumentai (I t., b. 1. 50–56), iš kurių akivaizdu, kad VĮ Valstybės žemės fondas 2014–2017 m. neatliko veiksmų dėl Žemės sklypo kadastro duomenų formavimo. Todėl yra netikslu teigti, kad NŽT vilkino apeliaciniame skunde nurodytas procedūras.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

18. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje pateikiamas statinio sąvokos apibrėžimas. Statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamas daiktas. Pastatas, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalimi, yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Statinio naudojimas – esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio panaudojimas statinio naudotojo poreikiams tenkinti (Statybos įstatymo 2 str. 54 d.).

19. Šios Nutarties 17-18 punktuose nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimą ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti.

20. Minėtą išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo administracinėje byloje Nr. A438-453/2014, pripažinęs, kad byloje esant prieštaringiems įrodymams būtina nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, ar ginčo sklype yra faktiškai išlikęs pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis sandėlis (2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-453/2014). Tai, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, kas aktualu šios bylos ir pareiškėjo argumentų kontekste, bet faktinės situacijos vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo ir administracinėje byloje Nr. A438-228/2013. Pastarojoje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią ar kitokią veiklą.

21. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą įgyta paveldėjimu, taigi šios teisės turėtojui atsirado teisės ir pareigos, kurias suteikia nuosavybės turėjimas (CK 4.37 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, aiškindama savininko teisių turinį, kai statinys (statiniai) praranda statiniams būdingus požymius ir savybes, yra nurodžiusi, kad teisėtai įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kol nenuginčytas jos atsiradimo pagrindas, negali būti paneigta nuosavybę pripažįstant išnykusia, nes tokio nuosavybės pasibaigimo pagrindo nenustato CK šeštosios knygos nuostatos dėl nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų. Nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį – jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti. Tuo atveju, kada nėra savininko valios pastatą nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statinį atkurti ir pan.; ši jo teisė negali būti varžoma, jeigu įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014).

22. Šios Nutarties 17–21 punktuose nurodytas teisinis reguliavimas ir teismų praktikoje pateikiamas šių teisės normų aiškinimas sudaro prielaidas konstatuoti, kad tais atvejais, kai yra pagrindas pripažinti, kad statiniai yra sunykę, šis faktas nepaneigia nuosavybės teisės, tačiau tol, kol neatkurtos statinio konstrukcinės savybės ir nenustatytas jo / jų naudojimo pagal paskirtį faktas taip, kaip tai suprantama Nutarties 18 punkte paminėtose teisės normose pateikiamame sąvokų apibrėžime, nėra teisinio pagrindo patikslinti žemės sklypo projektą su tikslu sklypą parduoti ne aukciono būdu.

23. Vadovaujantis Žemės įstatymo 36 straipsniu, žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo NŽT; žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

24. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, 15 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatytos formos patikrinimo akte, jame išdėstomi atitinkamai nustatyti faktai ir pateikiamos išvados.

25. 2017 m. spalio 10 d. patikrinimo aktas įformintas remiantis Nutarties 23, 24 punktuose paminėtu teisiniu reguliavimu, kartu pateiktos situaciją tikrinamoje vietoje fiksuojančios nuotraukos, taigi šie įrodymai yra leistini, susiję su ginčo dalyku ir įrodo faktines aplinkybes, reikšmingas konstatuojant faktą, kad pareiškėjo statiniai sunykę.

26. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 4 dalimis, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip reikalavimų ar atsikirtimų į juos pagrindais. Byloje yra pateikti įrodymai, kuriuos teisėjų kolegija jau paminėjo Nutarties 25 punkte. Ši faktinė situacija fiksuota aktualiu pareiškėjo prašymo nagrinėjimo laikotarpiu. Pareiškėjas įrodymų, paneigiančių fiksuotus faktinius duomenis, kad sklype statiniai sunykę, byloje nepateikė, taigi neįrodė, kad egzistuoja sąlygos, nurodytos Nutarties 22 punkte, tikslinti žemės sklypo projektą su tikslu valstybei priklausančią žemę parduoti namų valdos savininkui (ABTĮ 56 str. 4 d., 6 d.).

27. Teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo argumentų, išdėstytų jo papildomuose paaiškinimuose. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas yra saistomas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų šioje byloje remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1174-624/2019 formuojamomis teisės aiškinimo taisyklėmis, nes nagrinėjamos bylos ir nurodytos administracinės bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi.

28. Teisėjų kolegija atsisako priimti kartu su papildomais paaiškinimais teikiamus naujus įrodymus pripažindama, kad NŽT 2019 m. rugsėjo 16 d. raštas „Dėl gauto prašymo“, pareiškėjo atstovo 2019 m. rugsėjo 17 d. prašymas ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vyriausiosios specialistės 2019 m. rugsėjo 17 d. el. laiškas yra dokumentai, paskelbti (priimti, parašyti) jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl neturi reikšmės tikrinamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimams (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys