b4efa4f4-5f3a-4ee1-a491-e473b2b36e51 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKO VARDU 2021 m. birželio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, sekretoriaujant Dovilei Baronienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovui T. G., atsakovo atstovui advokatui Laisviui Margaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Uždarosios akcinės bendrovės „Altava“ ieÅ¡kinį atsakovui T.

G. dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 13 512,92 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2020 m. birželio 8 d. su atsakovu T. G. sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 200608-1, pagal kuriÄ susitarė, jog ji kaip pardavėjas tiekia prekes ir paslaugas atsakovui kaip pirkėjui, o atsakovas įsipareigojo prekes ir paslaugas priimti, ir už jas atsiskaityti.

PaaiÅ¡kino, kad už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas iÅ¡rašė atsakovui sÄ skaitas faktÅ«ras, tačiau atsakovas iki Å¡iol nėra pilnai atsiskaitęs. Nurodė, jog kreipėsi į atsakovÄ su 2020 m. lapkričio 13 d. pretenzija dėl skolos apmokėjimo, tačiau skola nebuvo sumokėta iki nurodyto termino, o atsakovas elektroniniame laiÅ¡ke nurodė, jog pardavėjas privalėjo aiÅ¡kiai nustatyti apmokėjimo tvarkÄ ir apie tai informuoti pirkėjÄ . Pažymėjo, kad tokie motyvai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, kadangi net prieÅ¡ pateikiant apmokėjimui PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ bei prekių ir paslaugų priėmimo perdavimo aktÄ , pirkėjas buvo informuotas, kad apmokėjimas iÅ¡ karto po prekių ir paslaugų priėmimo perdavimo akto pasiraÅ¡ymo, taip pat PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje buvo nurodytas apmokėjimas per 1 darbo dienÄ .

Nurodė, kad atsakovas pateikė argumentÄ , kad pardavėjas privalėjo informuoti pirkėjÄ apie kainos apskaičiavimo metodÄ , tačiau jai nėra aiÅ¡ku, kokio kainos apskaičiavimo metodo atsakovas reikalauja, kadangi visos prekės, jų kainos, paslaugos, yra tiksliai nurodytos 2020 m. lapkričio 6 d. prekių ir paslaugų priėmimo – perdavimo akte prie pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 200608-1, kurį pasirašė pats atsakovas. Atsakovas pateikė byloje atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinyje yra pateikiama netiksli ir klaidinanti teismÄ informacija t. y. nors ieÅ¡kovė teigia, kad 2020 m. birželio 8 d. su juo susitarė dėl prekių ir paslaugų tiekimo, t. y. pastatyti jo sklype tvorÄ su vartais, tačiau Å¡alys dar 2020 m. balandžio 8 d. susitarė, kad ieÅ¡kovė pagal jo pageidavimÄ pastatys tvorÄ , ir visi klausimai bus derinami raÅ¡tu pagal sutarties 5 ir 6.1. straipsnius. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nesitardama su juo ir nekreipdama dėmesio į jo reikalavimus, vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė kaip turi bÅ«ti įrengti ir sumontuoti du tvoros segmentai ir tai patvirtina Å¡alių susiraÅ¡inėjimas.

PaaiÅ¡kino, kad nors ieÅ¡kovė nurodė, jog ji įsipareigojo po 8-12 savaičių po jo avansinio mokėjimo perduoti prekes ir paslaugas, Å¡io įsipareigojimo ieÅ¡kovė nėra įvykdžiusi ir Å¡iai dienai, nes nėra tinkamai perdavusi prekių ir paslaugų. Pažymėjo, jog nors prekių ir paslaugų priėmimo - perdavimo akte jis yra nurodęs pastabas, kad ieÅ¡kovė nesuderinusi su pirkėju sumontavo tvoros segmentus trumpesnius ir vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatė jų kainÄ , tačiau ieÅ¡kovė į pastabas nurodytas perdavimo akte nereagavo, tvoros segmentų nekeitė ir laiko, kad prekės ir paslaugos perduotos neva tinkamai.

Pažymėjo, kad prekių ir paslaugų priėmimo-perdavimo akte taip pat yra nurodęs, kad atsiskaitymas ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatant atsiskaitymo terminÄ , nėra teisingas, nes sutartyje tai nėra aptarta. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovė nekreipė dėmesio į jo praneÅ¡imus ir praÅ¡ymus teikiamus elektroniniu paÅ¡tu ir telefonu dėl mokėjimo termino. Nurodė, kad ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai pareikalavo kitÄ dienÄ po prekių ir paslaugų pateikimo, sumokėti likusiÄ sumÄ , ignoruodama prekių perdavimo-priėmimo raÅ¡te iÅ¡dėstytus trÅ«kumus, kurie nėra paÅ¡alinti ir iki dabar.

Pažymėjo, jog pripažįsta ir neatsisako sumokėti ieškovei likusios pagal sutartį pinigų sumos, tačiau nėra aišku kokia tiksli likusi suma, nes ieškovė nėra pabaigusi sutartinių darbų, t. y. ieškovė nėra įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų iki šios dienos, todėl turėtų būti skaičiuojamos palūkanos. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė pilnai. Papildomai paaiškino, jog sutartis buvo įvykdyta ir jos vykdymo metu atsakovas jokių pretenzijų nereiškė, nors darbai buvo atliekami prie atsakovo namų.

Kitoks darbų įrengimo bÅ«das buvo neįmanomas, nes bÅ«tų per didelė apkrova ir žemė iÅ¡spaustų pamatus. Pažymėjo, jog atsakovui buvo paaiÅ¡kintas bÅ«tinumas tvorÄ laiptuoti dėl esamo žemės reljefo. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas ginčija tik dviejų segmentų įrengimÄ , tačiau neapmoka visos darbų kainos. Atsakovas ir jo atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovas paaiÅ¡kino, jog jam yra nesuprantama, kodėl buvo pasirinktas visiÅ¡kai kliento interesus neatitinkantis variantas.

PaaiÅ¡kino, jog yra sumontuoti segmentai, kurių neužsakė, todėl nesutinka jų apmokėti. Mano, jog ieÅ¡kovė neinformavusi apie kainos padidėjimÄ prisiėmė rizikÄ ir neturi teisės praÅ¡yti didesnės kainos apmokėjimo. PrieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, leidžianti rangovui piktnaudžiauti savo teisėmis. Taip pat mano, jog ieÅ¡kovė galėtų įrengti vienodo lygio segmentus tuo atveju, jei sudėtų didesnį kiekį pamatėlių. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, sutartis nėra įvykdyta, darbai neatlikti, todėl atsakovui neatsirado prievolė už juos sumokėti, atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo ieÅ¡kiniui patenkinti.

Mano, jog pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas, o ieÅ¡kovė turėtų kreiptis į teismÄ , reikÅ¡dama kitokio pobÅ«džio reikalavimÄ . Bylos nagrinėjimo metu teismas apklausė ieÅ¡kovės praÅ¡ytÄ liudytojÄ . Liudytojas G. B. nurodė, jog yra UAB „Altava“ komercijos direktorius, koordinavo atsakovo tvoros pastatymÄ . Nurodė, jog buvo pastatyta tvora, Å¡iek tiek pavėluotai, iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita, bet neapmokėta. Sutarties vykdymo metu pasikėtė segmentų ilgiai, žaliuzinės tvoros pamažėjo 1 metru, kitos tvoros padaugėjo 5 metrais, bet viskÄ atspindi priėmimo – perdavimo aktas.

Buvo sulygta dėl 71 pamatėlio, tačiau realiai panaudota 78. StandartiÅ¡kai pamatėlių dedasi tiek pat, tačiau ne visur taip iÅ¡eina, pamatėlių neturėtų bÅ«ti daugiau nei 2, nes prieÅ¡ingu atveju bus per didelė iÅ¡orinė apkrova ir neatlaikys, todėl reikia laiptuoti. Kitoks bÅ«das – iÅ¡betonuoti pamatÄ , tačiau tai labai brangiai kainuoja. Å iuo atveju buvo papraÅ¡yta, kad bÅ«tų pamatėliai. Tokiu atveju jei sklypas nelygus – reikia laiptuoti. Nagrinėjamu atveju keliose vietose buvo bÅ«tina sulaiptuoti, viskas buvo suderinta su klientu ir viskas tiko.

Kai yra staigus nuolydis, yra dedami mažesni segmentai ir gražiai sulaiptuojama. Kaina gamintojo yra nustatyta už segmentÄ , ji yra vienoda nepriklausomai ar dedamas visas segmentas ar sumažinta jo dalis. Atvažiavęs į vietÄ su priėmimo - perdavimo aktu, nebuvo įleistas, viskas buvo derinta elektroniniu bÅ«du, elektroniniu laiÅ¡ku gavo atsakovo priėmimo – perdavimo aktÄ su pastabomis ir nurodymu, jog apmokės per 8-12 savaičių, nebent bus padaryta 10 procentų nuolaidų, kas yra apie 2 000 Eur.

Su tuo nesutiko. Skambučių iÅ¡ atsakovo ir jo žmonos buvo daug, bet be atlikimo terminų, kitų pretenzijų nebÅ«ta, nors atsakovas bÅ«davo namie ir matė statymo procesÄ . Pirma buvo montuojami pamatėliai, vėliau tvora, tada automatika, pretenzijos atsirado tik kaip reikėjo mokėti. Buvo priėmimo – perdavimo aktas pagal sutartį, tačiau atsakovas norėjo, kad bÅ«tų iÅ¡dėstyta viskas pagal tai kas realiai padaryta, toks aktas jam ir buvo pateiktas. Žmonės kartais net nepraÅ¡o to akto, sako tik duok sÄ skaitÄ , apmoka ir tiek.

Atsakydamas į klausimus nurodė, jog pagal užsakymÄ buvo dedami tik lygus pamatai, pamatai gali bÅ«ti iÅ¡gaubti, tačiau tokių nepageidavo. Nuolydžio vietoje kitokiu bÅ«du, kaip laiptavimu, tvoros su pamatėliais įrengti nebuvo galima. Viskas buvo suderinta gegužės pabaigoje – birželio mėnesį pradžioje, bėdos prasidėjo, kai buvo pareikalauta atsiskaityti. IeÅ¡kinys tinkintas iÅ¡ dalies. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių IÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų ir surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. birželio 8 d.

Å¡alys sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 200608-1, kurios pagrindu ieÅ¡kovė įsipareigojo po avanso gavimo per 8-12 savaičių pristatyti atsakovui sutarties priede Nr. 1 nurodytas prekes ir suteikti paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pagal sutarties 4.1 punktÄ pirkėjas už prekes ir paslaugas įsipareigojo sumokėti 5 700 Eur avansÄ ir likusiÄ 13 289,52 Eur sumÄ po prekių ir paslaugų atlikimo ir priėmimo – perdavimo pasiraÅ¡ymo. Pagal Sutarties priedo Nr. 1 duomenis Å¡alys sulygo dėl 14 370,11 Eur medžiagų kainos ir 4 619,42 Eur darbų kainos, bendra kaina su PVM – 18 989,53 Eur. 2020 m. lapkričio 6 d. ieÅ¡kovas parengė ir atsakovui elektroniniu paÅ¡tu pateikė Prekių ir paslaugų priėmimo - perdavimo aktÄ 19 406,92 Eur sumai (14 637, 83 Eur už medžiagas ir 4 769,09 Eur už darbus).

Atsakovas pateiktÄ priėmimo - perdavimo aktÄ pasirašė ir ieÅ¡kovo atliktus darbus priėmė su pastabomis, nurodydamas, jog pardavėjas nesuderinęs su pirkėju sumontavo du vienetus „Tvoros segmentas L860 x H 1448, ir vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatė „Tvoros segmentas L860 x H 1448“ kainÄ . Kartu atsakovas pažymėjo, jog sutartyje tiksliai nenurodyti mokėjimo terminai už atliktus darbus, todėl jis sutinka, kad mokėjimo terminai bÅ«tų analogiÅ¡ki darbų atlikimo terminams, t. y. 8-12 savaičių po priėmimo – perdavimo akto pasiraÅ¡ymo. 2020 m. lapkričio 9 d. ieÅ¡kovė iÅ¡rašė ir iÅ¡siuntė atsakovui apmokėti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija ALT Nr. 201109-1 19 212,85 Eur sumai, apmokėjimo terminas – 1 darbo diena.

Tos pačios dienos elektroniniame laiÅ¡ke ieÅ¡kovės atstovas G. B. paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos sumos reikia minusuoti sumokėtÄ 5 700 Eur avansÄ ; pažymėjo, jog sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta mažesnei nei priėmimo – perdavimo akte nurodytai kainai, nes yra atsižvelgta į vėlavimÄ atlikti darbus – už 50 dienų paskaičiuoti ir iÅ¡ bendros kainos minusuoti sutartiniai delspinigiai (0,02 procento už dienÄ sudaro 3,88 Eur už dienÄ ir 194 Eur už 50 dienų).

Atsakovas iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ bei bylos nagrinėjimo metu jokių mokėjimų pagal jam iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ neatliko. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės teisės reikalauti atsiskaityti už atliktus darbus. Dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo ir ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog Å¡iuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, jog civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties Å¡alys turi teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.

Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamikÄ , besikeičiančius verslo santykius, nulemtus rinkos pokyčių ir raidos, bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, Å¡alims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nenumatytas sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieÅ¡tarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Å alių sudaryta sutartis turi Å¡alims įstatymo galiÄ , jos privalu laikytis, tačiau Å¡alys sutarties sÄ lygas turi aiÅ¡kinti ir vykdyti sÄ Å¾iningai ir neiÅ¡kraipyti jų esmės. Nagrinėjamu atveju, nors Å¡alys sudarytÄ sutartį įvardijo pirkimo - pardavimo sutartimi, tačiau iÅ¡ sutarties turinio, Å¡alių prisiimtų įsipareigojimų ir siekiamo rezultato matyti, jog toks Å¡alių susiklosčiusių sutartinių santykių kvalifikavimas neatitiko Å¡alių tikrosios valios. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas sÄ lygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ .

StatybÄ aprÅ«pinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tÄ daryti yra užsako pareiga (CK 6.686 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties matyti, jog Å¡alys sulygo dėl naujo statinio – tvoros pastatymo rangovo medžiagomis, pagal su užsakovu (atsakovu) iÅ¡ anksto suderintÄ medžiagų kiekį ir kainas. Taigi pasiraÅ¡ytos Pirkimo -pardavimo sutarties Nr. Nr. 200608-1 pagrindu tarp Å¡alių susiklostė statybos rangos santykiai.

Be to, CK 6.681 straipsnio 4 dalis numato, kad jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016).

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, bÅ«tina identifikuoti sutarties Å¡alis (vartotojÄ ir prekių (paslaugų) tiekėjÄ ) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojas. Nagrinėjamoje byloje statybos rangos užsakovas – atsakovas T. G. - fizinis asmuo, o rangovas – ieÅ¡kovė, bendrovė profesionaliai atliekanti įvairaus pobÅ«džio rangos darbus. Taigi Å¡alių sudaryta Statybos rangos sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamÄ subjektiÅ¡kumo požymį.

Statybos rangos sutarties objektas – tvora ir vartai prie atsakovo gyvenamojo namo suponuoja, jog statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su Å«kinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, Å¡eimos, namų Å«kio poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčo statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį. Rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos bÅ«dais, nustatytais vartojimo rangÄ ir vartojimo pirkimÄ â€“ pardavimÄ reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė.

Užsakovo (vartotojo) teisės gali bÅ«ti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo bÅ«dus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo bÅ«dų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iÅ¡ vartojimo sutarčių instituto specifikos iÅ¡raiÅ¡kų. GinÄÄ nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo bÅ«do pasirinkimo pagrįstumÄ , turi atsižvelgti į konkrečias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trÅ«kumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trÅ«kumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , nustačius darbų rezultato trÅ«kumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikÅ¡ti vienÄ iÅ¡ Å¡io kodekso 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas. Pagal CK 6.665 straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , užsakovas taip pat turi teisę reikalauti iÅ¡ rangovo neatlygintinai paÅ¡alinti trÅ«kumus per protingÄ terminÄ , atitinkamai sumažinti darbų kainÄ (1 dalies 1, 2 punktai), atlyginti nuostolius (3 dalis).

Pasisakydamas dėl įstatymų leidėjo vartotojui suteiktų pažeistų teisių gynimo būdų kasacinis teismas pažymėjo, kad nors reikalavimai neatlygintinai pašalinti trūkumus, pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas sietini su žalos atlyginimo institutu, kadangi šių reikalavimų patenkinimas reiškia, kad asmuo gaus pajamų arba nepatirs išlaidų, jie yra specialūs pažeistų teisių gynimo būdai, kurie gali būti pareiškiami tik tais atvejais, kai asmuo, kurio teisės pažeistos, siekia arba ateityje imsis priemonių darbų trūkumams pašalinti.

Reikalavimas atlyginti nuostolius, kaip dėl darbų trūkumų pažeistų teisių gynimo būdas, skirtingai nei minėti reikalavimai, kurie yra specialūs pažeistų teisių gynimo būdai, gali būti pareiškiamas ir tais atvejais, kai asmuo dėl jo teisių pažeidimo patyrė nuostolių, tačiau neketina šalinti darbų trūkumų, kadangi atlikus darbus su trūkumais sukurtas objektas tiek de facto (faktiškai), tiek de jure (teisiškai) gali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021).

Nagrinėjamu atveju atsakovÄ atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. PasiruoÅ¡imo bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės metu parengiamuosiuose posėdžiuose teismas atkreipė atstovo dėmesį į galimus ginimo bÅ«dus, esant ginčui dėl atliktų darbų kokybės, tačiau atstovas nepasirinko nė vieno iÅ¡ įstatymo numatytų bÅ«dų, tiek pasirengimo bylos nagrinėjimui tiek bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu nurodė, jog atsakovui nekilo prievolė atsiskaityti už atliktus rangos darbus, nes pastarieji dar nėra tinkamai atlikti.

Kita vertus bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu dalyvavęs atsakovas nurodė, jog nesutinka mokėti padidintÄ rangos darbų kainÄ , nei buvo susitarta. Abiem minėtais nesutiko su ieÅ¡kinio argumentais teismas pasisakys atskirai. Ä®statyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikÅ¡ti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trÅ«kumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasiraÅ¡ymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintÄ reguliavimÄ apžiÅ«rėti ir priimti atliktÄ darbÄ yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be iÅ¡lygų ar su iÅ¡lygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rÅ«pestingai – apžiÅ«rėti rangos darbų rezultatu esantį daiktÄ , kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trÅ«kumų; pagal įstatymÄ iÅ¡ užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiÅ«ra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trÅ«kumų, jis neįpareigotas daikto trÅ«kumų paieÅ¡kai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta Å¡alių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbÄ jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trÅ«kumų, netenka teisės remtis trÅ«kumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju pasiraÅ¡ydamas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktÄ atsakovas ieÅ¡kovės atliktus darbus priėmė, todėl atsakovo atstovo pasirinkta gynybos pozicija, jog darbai dar nėra atlikti, todėl ir prievolė už juos atsiskaityti neatsirado, yra atmestina, kaip nepagrįsta ir prieÅ¡taraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms apie darbų priėmimÄ .

Darbų priėmimas ir jų įvertinimas kartu sudaro galimybę užsakovui pasisakyti dėl priimamų darbų kokybės ir reikÅ¡ti atitinkamas pretenzijas dėl jų kokybės, pasirinkant vienÄ (ar kelis) iÅ¡ įstatymo nustatytų pažeistų teisių gynybos bÅ«dų. Atsakovas priėmęs ieÅ¡kovės atliktus darbus pareiÅ¡kė pretenzijas dėl dviejų segmentų neatitikimo sutarties sÄ lygų bei dėl jų kainos, tačiau reikalavimo dėl Å¡ių trÅ«kumų paÅ¡alinimo (segmentų pakeitimo), trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų ar sutartinės kainos sumažinimo byloje nepareiÅ¡kė, todėl Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti teismas vertins tik ieÅ¡kovo teisę į didesnės nei sutartimi sulygta kaina atlyginimÄ , bet nepasisako dėl ieÅ¡kovės atliktų darbų atitikimo sutarčiai (Å¡alių pasiektam susitarimui).

Kaip jau minėta, sutartimi Å¡alys sulygo dėl konkrečios atliktinų darbų ir medžiagų kainos - 18 989,53 Eur, iÅ¡ kurios dalis – 5 700 Eur sumokama avansu. Sutarties 4.3. punkte Å¡alys numatė, jog sumokėdamas avansÄ pirkėjas patvirtina sÄ matoje nurodytus prekių kiekius, iÅ¡matavimus ir kainas. Minėtame sutarties punkte pažymėta, jog sumokėjęs sulygtÄ avansÄ atsakovas sutiko su sutarties Priede Nr. 1 pateiktais paskaičiavimais ir kaina. Kaip nustatyta byloje, priėmimo – perdavimo aktu buvo užfiksuota didesnė nei sulygta - 19 406,92 Eur kaina.

IeÅ¡kovė kainos padidėjimÄ grindė sutarties 2.4. punktu, kuriame nurodyta, jog medžiagos , nenurodytos Priede Nr. 1, skaičiuojamos pagal faktÄ . Atsakovas su kainos padidėjimu nesutiko, bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teigė, jog kainos padidėjimas su juo derinamas nebuvo, o liudytoju apklaustas ieÅ¡kovės darbuotojas Å¡ias aplinkybes patvirtino, nurodydamas, jog tokiam derinimui nebuvo bÅ«tinumo, esant sutartinei sÄ lygai dėl darbų apmokėjimo pagal faktÄ . Pagal CK 6.2284 straipsnio 9 dalį bylÄ nagrinėjantis teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį nesÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio.

Å io straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta, jog nesÄ Å¾ininga sutarties sÄ lyga preziumuojama tuomet, kai verslininkui suteikiama teisė prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti jų kainas arba teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai padidinti kainÄ be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytÄ jÄ . Ä®vertinus tai, jog nagrinėjamu atveju ginčas kyla iÅ¡ vartojimo santykių ir atsakovas yra silpnesnioji santykių Å¡alis, o sutartimi sulygta konkreti kaina buvo pakeista – padidinta iÅ¡ anksto to nesuderinus su vartotoju, remiantis sutarties 2.4 punktu, teismas tokiÄ sutarties sÄ lygÄ vertina kaip aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningÄ ir jÄ ex ofiicio pripažįsta negaliojančia.

Kartu pažymėtina, jog minėtoje sutartinėje nuostatoje yra kalbama apie sumokėjimÄ pagal faktÄ už panaudotas medžiagas, tačiau nagrinėjamu atveju sutarties vykdymo metu padidėjo tiek medžiagų tiek darbų kaina. Pagal CK 6.653 straipsnio 5 dalį jeigu sutartyje numatyta konkreti rangos darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti jÄ padidinti, o užsakovas – sumažinti. Å i taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti bÅ«tinų iÅ¡laidų.

Atsižvelgiant į paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ bei sutartinės sÄ lygos dėl apmokėjimo už medžiagas nesÄ Å¾iningumÄ vartotojo atžvilgiu, konstatuotina, jog atlikus rangos sutartinius darbus ir atsakovui juos priėmus ieÅ¡kovė įgijo teisę į sutartyje numatytos kainos atlyginimÄ , o sutartimi sulygtÄ kainÄ padidino neteisėtai. Ä®vertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų iÅ¡vadų visetÄ , taip pat tai, jog ieÅ¡kovė savanoriÅ¡kai nusprendė sumažinti mokėtinÄ sumÄ sutartiniais delspinigiais už 50 dienų (dėl delspinigių paskaičiavimo ginčo nėra, todėl teismas Å¡iuo klausimu nepasisako), ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 13 095,53 Eur (18 989,53 - 5 700 – 194).

Dėl procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę fizinis asmuo privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Å ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis.

Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis minėtu reglamentavimu ieÅ¡kovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo iÅ¡ atsakovės priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos Å¡alims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡raiÅ¡ka: ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl 13 512,92 Eur priteisimo patenkintas 96,91 procentais, priteisiant 13 095,53 Eur sumÄ , todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistini 96,91 procentai jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės – 3,09 procentai patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nustačius Å¡alims priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , pasisakytina dėl byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo ir dydžių. Remiantis CPK 98 straipsniu, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus apie byloje patirtas 342 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidas ir 1 000 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidas už ieÅ¡kinio parengimÄ ir atstovavimÄ bylos nagrinėjimo metu; atsakovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie patirtas 500 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidas suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir atstovavimÄ teismo posėdžių metu. Vertindamas byloje Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , į byloje įvykusių posėdžių kiekį ir jų trukmę, teismas visas minėtas Å¡alių atstovų pagalbos iÅ¡laidas laiko protingomis, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 1 300,53 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (96,91 procentai nuo 1 342 Eur), atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės – 15,45 (3,09 procentai nuo 500 Eur). Å ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos – 1,79 Eur buvo apmokėtos iÅ¡ valstybės biudžeto.

Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alių nepriteisiamos, nes nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (5 Eur). Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio 2020 m. birželio 8 d.

Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 200608-1 sÄ lygÄ dėl medžiagų apmokėjimo pagal faktÄ (sutarties punktas 2.4.) Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Altava“, juridinio asmens kodas 302573400, iÅ¡ atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 095,53 Eur (trylikos tÅ«kstančių devyniasdeÅ¡imt penkių eurų ir 53 euro centų) skolÄ , 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2020 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 300,53 Eur (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų eurų ir 53 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovui T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Altava“, juridinio asmens kodas 302573400, 15,45 Eur (penkiolikos eurų ir 45 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Kristina Lysionok