2026-05-27 Nr. AB-11235-3-64-3-01342-2026-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1143-520/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01342-2026-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.2; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) „idant teismui / teisėjui nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo)“, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str.); 2) panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės mero (toliau – ir Meras) 2025 m. vasario 18 d. raštą Nr. R8-560 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Merą (ABTĮ 88 str. 4 p.) atitinkamai įgyvendinti įstatymą (VSĮ 27 str. 2 d. 7–8 p.; VTĮ 1 str. 2 d. 1, 6–10, 13 p.), Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. EV-221 patvirtinto Aprašo 2–5, 12, 17, 29–30 punkto bei 2022 m. lapkričio 15 d. patvirtintos „Smurto ir priekabiavimo prevencijos Politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje“ 2–4, 6.5, 6.6–6.8, 6.10, 7–9, 10.1, 13.6–13.8, 14.1, 15.3–15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 p., nuostatas bei tinkamai iš naujo nagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo, arba (ABTĮ 88 str. 4 p.) išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu.

Pareiškėjas taip pat prašė „pripažinti čia, teisme esant trečius metus užšaldytiems / įšaldytiems apeliacinės pakopos procesams. abejingų antžmogių* / kraugerių [visiškai / absoliučiai nesuprantančių žodžio lygūs* / lygiateisiai prasmės / esmės] klikos* man čia, surengtos fiestos, orgijų* požymius – „darau / elgiuosi su kitu taip, kaip noriu“. Vien žo, čia, dabar aš, jau trečius metus, sąlyginai* / neapribotai „atsėdžiu“ / laukiu, šaikos / šabašo man, be teismo, savavaldiškai jų, „įsūdytą sroką“ – laukti [jų, „gumos tempimo“ / vilkinimo / neveikimo čia, pabaigos...] čia, iki – „gyvos galvos“...; taikyti [skubiai] smurtautojo užkardymą, reikalavimų užtikrinimo (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1-3 punktai) priemones, užtikrinančias man disponuoti pas atsakovę turimoms / sukauptoms lėšoms, pragyvenimui / išgyventi: sustabdyti antstolio vykdomus, pagal vykdomuosius dokumentus, išieškojimų veiksmus;

įpareigoti antstolį nedelsiant / skubiai priimti patvarkymą – skubiai padidinti vienkartinį (2026 vasario mėn.) jo nustatytą mėnesinį, neišieškotinų [pas atsakovę esančių / sukauptų] lėšų – 4 265,14 Eur dydžiu, limitą; uždrausti administracinio teismo rūmų teisėjams priiminėti / „kepti“ tuščias / betiksles / beprasmes, atsisakyti priimti pareiškimą (ABTĮ 5-6 straipsniai), nutartis; areštuoti (tai, jiems bus reikšmingas impulsas susimąstyti apie jų čia, man „krečiamas šunybes“) teisėjų (tinkamai nesprendžiančių pareiškimų priėmimo klausimo) turtą, asmenines lėšas (apriboti disponavimą jomis), nes dėl jos, tokios tikslingos, sąmoningos ir, tyčinės elgsenos / veikos / neveikimo ir, nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo (užtikrinti man teisę į gyvybę [Konstitucija 18 straipsnis] – disponuoti asmeninėmis lėšomis [man jos yra būtinos čia ir dabar, o ne kai šios savivalės pasėkoje būsiu, iš bado, miręs], oriam pragyvenimui...) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas / nebereikalingas; pripažinti / suvokti – pagrobta / grobiama (antri metai) mano gyvenimo nūdiena ir, ateitis.

Esant čia, grupę žmonių, kuri ne tik negirdi jai teikiamų įrodymų / faktų, argumentų, bet ir jų čia, tyčia nesupranta, juos neigia / ignoruoja. Ar čia, aš bendrauju su adekvačiais, sąžiningais sau ir, protingais žmonės?! <...>; - pripažinti čia, tikslingai, tęstiniai veikiant organizuotam / grupiniam susivienijimui, manęs atžvilgiu [antrus metus neleidžiate / blokuojate / vilkinate bylų / administracinių ginčų (iš)nagrinėjimą, t. y. – teisme apginti savo teises) tą, „kilpą“?! ar suvokiate tai – čia gi, teismas, tas, kuris privalo čia, vykdyti teisingumą, vietoj to, man „neria“ čia, „kilpą“ („smaugia“ [reiškia arba tiesiogiai varžyti kvėpavimą, dusinti, arba perkeltine prasme – jausti stiprią emocinę įtampą, būti prislėgtam, kontroliuojamam ar engiamam] – „iš piršto laužtos“, tandemo (jo + atsakovės) kliedesių, iliuzijų, magijos, šmeižto ir, viso kito čia, negatyvo, plius – dešimt tūkstantinės baudos – VMI / antstolis – kartotiniai policijos / greitosios / gaisrinės ... ekipažai / reidai – kaimynų / savininkų gąsdinimas [„išlaušim duris / garažo vartus“ – psichiatras / psichologas – prokuroras – socialinis darbuotojas [ar, kas skaitė / suvokia tai, kas ten (principai, veiksnumo prezumpcija) rašoma? Tai (valstybės institucijos (Meras, Taryba, Kontrolės komisija / komitetas, VMI, socialinis darbuotojas ir t. t.), kontroliuojančios (Teisingumo Ministerija, Konstitucinis teismas, Lygių galimybių, Seimo kontrolierių, Viešojo valdymo agentūra ir t. t.) ir, teisinės institucijos (teismas (abiejų pakopų), ginčų komisija, antstolis, prokuratūra ir t. t.) – čia ta, „tarnaujanti“ sistema) viso to, tikslingai / tęstinai ir, sąmoninga tyčia – nemato?] – sąmoninga tyčia čia, vykdomoms patyčioms / pajuokai / pašaipoms / šmeižtui / engimui / niekinimui, mobingui [neteistai „perkirtus“ man, gyvenimo/sėkmės raidos/plėtros „kelią“, savaldžiaujant apribojus / atėmus / suvaržius man, įprasto / turėto judėjimo / veiklos laisvę]; priteisti iš atsakovo – už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią / nepagarbią laikyseną [sinonimai yra įžūlumas, užgaulumas, negerbimas, pašaipus elgesys.

Priklausomai nuo konteksto, galima vartoti ir kitus panašius žodžius, pavyzdžiui, tyčiojimasis, panieka, pasileidimas ar neklusnumas. Pagarba yra aukštas įvertinimas ar pripažinimas, reiškiantis atidumą kito asmens jausmams, mintims, idėjoms, norams ir poreikiams. Ji gali būti parodoma įvairiais būdais: elgesiu (pvz., rankos paspaudimu, apkabinimu, nusilenkimu), kalba ir socialiniais gestais. Pagarba taip pat yra jausmas, kai individualumas ir savitumas priimami kaip vertingi], jo atsakomybės, savo veiksmams / neveikimui / vilkinimui / elgsenai, stoką bei nepagarbą [sinonimai apima žodžius, reiškiančius pagarbos trūkumą, tokius kaip įžūlus, arogantiškas, akiplėšiškas, atžarus, atstatus, atžūlus, statdūrinis, nepadorus, nerodantis pagarbos, niekingas ir apgalvotas, lengvabūdiškas, nepraktiškas] / ignoravimą Konstitucijai, įstatymams, etikos / moralės kodeksams / principams, priesaikai, valstybei, žmogui – 150 000 EUR moralinės /emocinės / psichologinės žalos / skriaudos / kenkimo atlyginimą“.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą).

Teismas nustatė, kad pareiškėjui jau 2025 m. vasario 19 d. buvo žinoma apie Raštą, nes jis 2025 m. vasario 19 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, ginčydamas šį Raštą (administracinė byla Nr. eI3-9183-809/2025). Kadangi šis skundas paduotas teismui 2026 m. sausio 16 d., todėl pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neprašo atnaujinti termino skundui paduoti. Teismas, atsižvelgęs į tai, atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimą dėl Rašto panaikinimo ir išvestinių reikalavimų (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kiti pareiškėjo nurodyti reikalavimai nepriskirti nagrinėti administracinių teismų kompetencijai, ir juos atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartį ir grąžinti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; sujungti (ABTĮ 68 str.) ir nagrinėti kartu / viename posėdyje, ekonomiškumo / objektyvumo / koncentruotumo aspektais bylas: eI2-12467-952/2026 ir eI2-12840-952/2026.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas eiline, kartotine ir teisiškai nekorektiška nutartimi išsprendė pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, t. y. jį atsisakė priimti. Pareiškėjas pažymi, kad teismas / teisėjas eilinį kartą pasielgė teisiškai nekorektiškai – taikė ne tas įstatymų nuostatas, kurias turėjo taikyti, akivaizdžiai nenori matyti akivaizdžių faktų / aplinkybių (nurodytų pagrindų, dalyko). Teismas / teisėjas iškreiptai, dviveidiškai ir trumparegiškai vykdo savo – priedermę – asmenine priesaika (žr. Teisėjo etikos kodeksą) prisiimtus, bet sąmoninga tyčia pamirštus, įsipareigojimus – teisingumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimą dėl Rašto panaikinimo ir Mero įpareigojimo atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, nes nustatė, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą pareiškimo (skundo) padavimo terminą, neprašo šio termino atnaujinti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjo pareiškimo (skundo) dalį atsisakyta priimti minėtu pagrindu, pagrįstumą ir teisėtumą, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas jau anksčiau ne vieną kartą kreipėsi į teismą su identiškais pareiškimais (skundais), prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti Merą atlikti veiksmus. Regionų administracinis teismas tokius pareiškėjo pareiškimus (skundus) atsisakė priimti (žr., pvz., administracines bylas Nr. eI3-14852-780/2025, Nr. eI3-15056-809/2025, Nr. eI3-16358-426/2025; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025; kt.) atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, pirmosios instancijos teismo nutartis paliko galioti nepakeistas, nes nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Merą atlikti veiksmus.

Taigi dėl pareiškėjo pareiškimo (skundo) nepriimtinumo ir ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ginčyti Raštą ir įpareigoti Merą atlikti veiksmus praleidimo jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse. Pareiškėjas šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodo jokių naujų teisiškai pagrįstų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apeliacinės instancijos teismas minėtose nutartyse. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimus, susijusius su Rašto panaikinimu ir Mero įpareigojimu atlikti veiksmus, nustatęs, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčyti Raštą.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padarytomis išvadomis dėl nepriimtinumo nagrinėti kitus pareiškėjo pareiškime (skunde) nurodytus reikalavimus. Įvertinus pareiškėjo atskirojo skundo argumentus nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė kitų pareiškėjo nurodytų reikalavimų priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme klausimą.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Įvertinus pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus matyti, kad pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su Konstitucinio Teismo priimtais sprendimais, teisėjų veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal pareiškime (skunde) suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui, nes pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Pareiškėjas prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, nurodytus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-694-1188/2025; kt.).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniam teismui priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014; kt.).

Šiuo atveju pareiškėjas pareiškime (skunde) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškime (skundo) reikalavimus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių jo pareiškimo (skundo) reikalavimai (visi ar dalis iš jų) turėtų būti priimti nagrinėti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Kadangi pareiškėjo pareiškimas (skundas) nėra priimtas nagrinėti, nėra iškelta administracinė byla, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo reikalavimo sujungti bylas.

Pareiškėjas atskirajame skunde yra nurodęs apie skubių reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymą. Reikalavimų užtikrinimo priemonės taikomos, kai priimtas nagrinėti skundas (ABTĮ 70 str.), tačiau šiuo atveju pareiškėjo pareiškimas (skundas) nepriimtas nagrinėti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė