b4edb3c7-7dc0-43b4-8dd3-cb6ba85b60cc · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. e1-166-800/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38988-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 4 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Živilė Janavičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Gitanos Kaupės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (8 veikos) – 2 m. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslÄ ir iÅ¡dirbti 50 val. nemokamų darbų;

2) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 3 dalį – 4 mėn. viešųjų darbų bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atlikti 50 val. nemokamų darbų ir 1 m. laiko bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (bausmė atlikta), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas nustatė: K. K. 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 22.00 val. R. S. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su V. A., tyčia vienÄ kartÄ sudavė delnu į galvos sritį, už kairės ausies, bei vienÄ kartÄ sudavė kumščiu į veido sritį, į lÅ«pas, dėl ko nuskilo ir iÅ¡krito dantų dvi karÅ«nėlės, tokiu bÅ«du muÅ¡damas nukentėjusiajam V. A. sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje ir kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje.

Kaltinamasis K. K., apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. jis nuo ryto buvo (duomenys neskelbtini) pas draugę I. S. ir jos kieme tvarkė savo brolio automobilį. Pas I. tėvÄ R. S. buvo atvažiavę pažįstami draugai V. A. ir O. Ž., kurie vartojo alkoholinius gėrimus. Jis su broliu A. K. tvarkė jo automobilį lauke, o minėti asmenys gėrė alkoholinius gėrimus gyvenamo namo viduje, virtuvėje. Kai jis dienÄ tvarkė automobilį, į laukÄ buvo išėjęs V.

A., kuris jo prašė jam sutvarkyti jo draugės automobilį su variklio gedimu. Jis nusijuokė ir jam pasakė, kad jis neturės tiek pinigų, ir neverta taisyti variklio, nes automobilis senas ir taisymas brangiau kainuos. V. kažkÄ paburbuliavo ir nuėjo vėl į namo vidų. Jam bestovint dar prie brolio automobilio, lauke jau buvo tamsu, kuri tiksliai valanda pasakyti negali, atėjo visas girtas V. A. ir jam pasakė „kÄ tu ,snargliau, kitų maÅ¡inas taisai, o mano neapsiimi“. Po Å¡ių žodžių jam pirmas už peties griebė V.

A., jis nuo savęs šį stumdamas delnu gal ir pataikė į ausį, Å¡is vis tiek neatstojo, tuomet jis įpyko ir sudavė rankos kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ , į lÅ«pas. Jis niekur V. A. nevežė. Dėl girtumo V. A. neatsimena, kur vyko konfliktas. Jis gailisi, kad V. A. sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į lÅ«pas, bet dėl kito smÅ«gio neprisipažįsta, nes jis gindamasis, kaip jau minėjo, V. A. pradėjo konfliktÄ pirmas (b. l. 66-67). Papildomai apklausus K. K., jis parodė, kad jis konflikto metu sudavė tyčia keletÄ smÅ«gių V.

A., Å¡iam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Jis gailisi sumušęs V. A., Å¡iam padarytÄ Å¾alÄ atlygino, jo atsiprašė (b. l. 79). Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta byloje esančiais duomenimis: Nukentėjusysis V. A. apklausos metu parodė bei papildomos apklausos metu patikslino, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 18 val. jis buvo nuvykęs į svečius pas R. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus.

BÅ«nant pas R. S. namuose, atvyko pas jį į namus K. K., su kuriuo kalbėjo, ir prašė, kad Å¡is taisytų jo automobilį, bet jis sakė netaisys jo automobilio. Jis dar nuėjo į R. S. namo vidų iÅ¡gerti alkoholinių gėrimų ir, išėjęs į laukÄ , pamatė remontuojant automobilį K. K. su broliu. Jis priėjo prie Karolio ir visaip koliojo, kad Å¡is neremontuoja jo automobilio. Tada jis supykęs pastÅ«mė K. K., o Å¡is jam rankos delnu sudavė vienÄ smÅ«gį į galvos sritį, už kairės ausies, bei vienÄ kartÄ sudavė kumščiu į veido sritį, į lÅ«pas, dėl ko nuskilo ir iÅ¡krito dvi dantų karÅ«nėlės. Dėl Å¡ių suduotų smÅ«gių jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Jis dėl girtumo tiksliai neatsiminė tikslios įvykio vietos, nes po sužalojimo išėjo iÅ¡ R. S. pėsčias namo. Eidamas namo buvo nukritęs į griovį, pamiegoti, todėl, kai atsibudo buvo prie pagrindinio kelio, tai jam taip ir atrodė, kad jį sumušė JuodbÅ«džio kaimo teritorijoje. Jis buvo susitikęs su K. K., kuris jo atsiprašė, jam atlygino padarytÄ Å¾alÄ , todėl jis civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje nereiÅ¡kia. PraÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti arba nubausti K.

K. įstatymo numatyta Å¡velnesne bausme (b. l. 1-12, 13-15). Liudytojas A. K. parodė, kad jis 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 19 val. atvažiavo pas I. S. į namus ir jos kieme su broliu K. K. taisė automobilį. Tikslios valandos neprisimena, lauke buvo tamsu, išėjo į laukÄ iÅ¡gėrę nepažįstamas vyresnio amžiaus žmogus ir ėmė prie K. kabinėtis, koliojosi, kad K. netaiso jo automobilio. VyriÅ¡kio kalba buvo neriÅ¡li, Å¡is svirduliavo. Girdėjo, kad jie susikonfliktavo, apsistumdė, kas pirmas, kuriam sudavė smÅ«gį, jis nematė, nes nesikiÅ¡o į jų konfliktÄ .

Jam atrodo, kad nepažįstamas vyriÅ¡kis buvo nukritęs ant žemės, bet ir tai tiksliai pasakyti negali. Konfliktas greit baigėsi ir K. toliau prisijungė prie jo (b. l. 22-24). Liudytojas R. S.parodė, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 18 val. pas jį į namus atėjo V. A.. V. atėjo pas jÄ Ä¯ namus iÅ¡gėręs. Apie 19 val. jis pats nuėjo miegoti. 2020 m. rugsėjo 27 d. ryte jis girdėjo, kad į jo žmonos E. telefonÄ paskambino V. A. sugyventinė O. ir pasakė, kad jos V. sumušė K. K..

Sužinojęs iÅ¡ žmonos apie V. sumuÅ¡imÄ , jis .K. paklausė, kas įvyko. K. pasakė, kad jam bÅ«nant kieme su A., ir tvarkant brolio automobilį, atėjo prie jo girtas V. A., kuris koliojosi, priekaiÅ¡tavo, kad jis netvarko V. automobilio, užsimojo K., todėl jis sudavė vienÄ ar daugiau smÅ«gių V. Jis pats konflikto nematė (b. l. 26-28). Liudytoja I. S. parodė, kad ji gyvena su savo tėvais, draugauja su K. K., kuris pas jÄ dažnai atvažiuoja. 2020 m. rugsėjo 26 d. buvo bulviakasis, K., atvažiavęs pas jos tėvus, padėjo sudėti bulvių maiÅ¡us į rÅ«sį.

O. Ž. su jos teta G. L. ir tėvais, grįžę po darbo, pietavo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18 val. pas jos tėvus atvažiavo V. A., kuris matėsi, buvo akivaizdžiai iÅ¡gėręs. Apie 21 val. pas jos tėvus į kiemÄ atvažiavo K. K. brolis A. K., kuris jų kieme su K. tvarkė jo automobilį. Ji pati tvarkėsi namo viduje. Apie 22 val. ji matė, kad V. išėjo į laukÄ prie A. ir K., ji girdėjo, kad jis eidamas iÅ¡ namo į laukÄ kažkÄ bambėjo, keikė. Jai bÅ«nant kambaryje už kokio pusvalandžio atėjo į kambarį K. ir jai pasakė, kad V.

A. jį visaip keikė, klausė, kodėl K. netvarko jo automobilio, bandė suduoti smÅ«gį, tai Å¡is stÅ«mė, ir lyg tai vienÄ kartÄ sudavė. Ji pati to nematė (b. l. 30-32). Liudytoja E. S. parodė, kad jos dukra I. S. draugauja su K. K., kuris kartais pas juos į namus atvažiuoja. 2020 m. rugsėjo 26 d. pas juos namuose buvo bulviakasis, jiems padėjo dirbti vyro sesuo G. L. su drauge O. Ž.. Baigę kasti bulves, visi ėjo į jų namus valgyti pietų. Jai kiek pabuvus prie stalo, užkilo aukÅ¡tas spaudimas, todėl ji iÅ¡gėrė vaistų ir nuėjo į kambarį atsigulti, o kiti liko prie stalo.

Ji, gulėdama kambaryje, girdėjo, kaip pas dukrÄ I. atvažiavo K., kuris, kiek pabuvęs kambaryje, lauke su broliu taisė brolio automobilį. Tikslios valandos neprisimena, pas juos į namus atvažiavo O. sugyventinis V. A., kuris buvo neblaivus. 2020 m. rugsėjo 27 d. ryte į jos mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paskambino O. ir pasakė, kad jos V. sumušė K. K.. Apie tai paklaustas, K. pasakė, kad jam bÅ«nant kieme su broliu A. ir tvarkant brolio automobilį, atėjo prie jo girtas V. A., kuris koliojosi, priekaiÅ¡tavo, kad K. netvarko V. automobilio, užsimojo K., dėl ko K. nesusitvardęs sudavė vienÄ ar daugiau smÅ«gių V.

Ji pati konflikto nematė (b. l. 34-36). Reagavimo skyriaus tyrėjos V. V. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad įvykio vietos apžiÅ«ra neatlikta, nes nukentėjusysis V. A. negali nurodyti tikslios įvykio vietos dėl girtumo (b. l. 9-10). 2020-09-30 buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad V. A. padaryta odos nubrozdinimai virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje ir kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje. Sužalojimai padaryti veikiant galvÄ kietais bukais arba bukabriauniais žalojančiais daiktais.

Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 20). Teismas sprendžia, jog veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, kadangi įrodyta, jog K. K. panaudojo fizinį smurtÄ â€“ konflikto metu, tyčia vienÄ kartÄ nukentėjusiajam V. A. sudavė delnu į galvos sritį, už kairės ausies, bei vienÄ kartÄ sudavė kumščiu į veido sritį, į lÅ«pas, dėl ko nuskilo ir iÅ¡krito dvi dantų karÅ«nėlės, tokiu bÅ«du muÅ¡damas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje ir kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje.

Vertinant nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų turinį, nustatytus kaltinamojo smurtinio pobÅ«džio veiksmus, teismas neabejoja, kad Å¡iuo atveju nukentėjusiajam fizinis skausmas buvo sukeltas tyčia, nustatyti faktiniai kaltinamojo veiksmai neabejotinai patvirtina, kad jis suprato, jog taip sukels fizinį skausmÄ ir tokių pasekmių norėjo. Kaltinamasis neprieÅ¡tarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siÅ«lomos bausmės paskyrimui (b. l. 80-82, 84). Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslÄ , kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis K. K. praeityje teistas 2 kartus (b. l. 43-46), 11 kartų baustas administracine tvarka (b. l. 47-55), psichiatro kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįraÅ¡ytas (b. l. 59). K. K. padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajam skirtina prokurorės siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajam.

Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 77-78). Proceso iÅ¡laidų nėra. Civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, nusprendžia: K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. K. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 8 (aÅ¡tuonių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti. Ä®teikti kaltinamajam teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡Ä , iÅ¡siunčiant jį registruotu laiÅ¡ku.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyviÄ priežiÅ«rÄ , paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Å¡io kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Å¡io kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Å¡io straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ , jeigu tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo elgesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Å¡io kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Å¡io straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu.

Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal Å¡io kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o gavimo dienos turi teisę paduoti teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. PaaiÅ¡kinti, kad teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamajam Å¡ia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Živilė Janavičienė