Legislator Case Law & Legislation
b4ec8f18-ffc8-4b69-b7a4-a627e6d6859e AI generated

b4ec8f18-ffc8-4b69-b7a4-a627e6d6859e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number b4ec8f18-ffc8-4b69-b7a4-a627e6d6859e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

 pripažinti, kad raÅ¡tinės skyriaus vedėja V. D. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 29 d. nesilaikė VTÄ® bei ApraÅ¡e įtvirtintų tarnybinių nusižengimų tyrimo atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkÄ reglamentuojančių nuostatų, t. y., gavusi teisėjos L. V. 2019 m. spalio 29 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ ir neinformavusi apie jį valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimančio asmens (t. y. teismo kanclerės D. U.), peržengdama kompetencijos ribas, nusprendusi pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ teismo raÅ¡tinės skyriaus sekretorės A. Ū. atžvilgiu, nesilaikė VTÄ® 34 straipsnio 1 dalyje bei ApraÅ¡o 3 punkte įtvirtintų nuostatų;

Legislator headnote

AI generated

b4ec8f18-ffc8-4b69-b7a4-a627e6d6859e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėja peržengė jos kompetencijos ribas. Teisę nuspręsti ar pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ turi tik į pareigas priimantis asmuo (nagrinėjamu atveju tai yra teismo kancleris), o ne pareiÅ¡kėja. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. lapkričio 4 d. surašė iÅ¡vadÄ Nr. TSDR-1148 pavadinimu ,,IÅ¡vada dėl tarnybinio patikrinimo”, tačiau skunde teigia, kad tarnybinio patikrinimo ji neatliko. IÅ¡ teismo posėdžių sekretorės 2019 m. gruodžio 4 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų matyti, kad pareiÅ¡kėja įteikė jai teisėjos L.

Keywords

AI generated
right to legal counsel serious defect in foreign proceedings civil claim inadequate psychiatric report breach of professional diligence misleading the judicial authorities
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I3-1954-789/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00127-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai V. D., pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Olegui Å ibkovui, atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovei G. V., liudytojai D. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

D. skundÄ atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl įsakymo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja V. D. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2019 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio įsakymÄ Nr. V-465 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. D.“ (toliau – ir Ä®sakymas), kuriuo V. D. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (t. 1, b. l. 1–6). PareiÅ¡kėja nurodo, kad ginčijamu Ä®sakymu pripažinta, kad pareiÅ¡kėja nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTÄ®) bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, (toliau – ir ApraÅ¡as), įtvirtintų tarnybinių nusižengimų tyrimo atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkÄ reglamentuojančių nuostatų ir savo veiksmais nevykdė VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat nesilaikė valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principo, įtvirtinto VTÄ® 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

Nurodo, kad 2019 m. spalio 29 d. gavo teisėjos L. V. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame buvo nurodyta, jog pavaduojanti teismo raÅ¡tinės skyriaus posėdžių sekretorė A. Ū. nepateikė civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Civilinė byla) su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui. PareiÅ¡kėja nurodo, kad, bÅ«dama struktÅ«rinio padalinio vadove, aiÅ¡kinosi aplinkybes, siekdama nustatyti, kuris darbuotojas privalėjo pateikti bylÄ apeliacinės instancijos teismui, Nurodo, kad atsiliepimui į apeliacinį skundÄ pateikimo terminas baigėsi 2019 m. rugsėjo 2 d., laikotarpiu nuo 2019 rugsėjo 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d.

Civilinė byla su skundu turėjo bÅ«ti pateikta apeliacinės instancijos teismui. PaaiÅ¡kina, kad, 2019 m. spalio 29 d. tikrindama Civilinės bylos duomenis informacinėje sistemoje ,,Liteko“, pastabų laukelyje pastebėjo įraÅ¡Ä , kuriame nurodyta, kad dėl A. Ū. klaidos skundas laiku nebuvo iÅ¡siųstas apeliacinės instancijos teismui. Nurodo, kad, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti nustatytas aplinkybes, pokalbio metu teismo posėdžių sekretorei A. Ū. paaiÅ¡kino susidariusiÄ situacijÄ . Teigia, kad nagrinėjamu atveju tarnybinio tyrimo procedÅ«ra pagal ApraÅ¡Ä negalėjo bÅ«ti inicijuojama ir nebuvo inicijuojama.

Nurodo, kad iÅ¡vadÄ dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių surašė siekdama, kad bÅ«tų nustatyta tiesa ir bÅ«tų panaikintas ,,Liteko“ pastabų laukelyje esantis klaidinantis įraÅ¡as bei apginta teismo posėdžių sekretorės A. Ū. darbinė reputacija. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos suraÅ¡yta 2019 m. lapkričio 4 d. iÅ¡vada ,,Dėl tarnybinio patikrinimo“ buvo skirta teisėjai L. V. kaip įrodymas, jog bylos nepateikimo apeliacinės instancijos teismui aplinkybės buvo iÅ¡siaiÅ¡kintos ir buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos pastangomis klaidinantis įraÅ¡as informacinėje sistemoje ,,Liteko“ sistemoje pastabų laukelyje buvo panaikintas.

Teigia, kad raÅ¡tinės skyriaus vedėjo pareigas atliko kompetencijos ribose. Nesutinka, kad jai nepriklauso atlikti patikrinimus ir priimti sprendimus. Atkreipia dėmesį, kad atlikto patikrinimo tikslas – iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes dėl Civilinės bylos su skundu nepateikimo laiku apeliacinės instancijos teismui ir klaidinančio įraÅ¡o informacinėje sistemoje ,,Liteko“ panaikinimu. Pažymi, kad atliko aplinkybių aiÅ¡kinimÄ si, o ne tarnybinį tyrimÄ pagal ApraÅ¡Ä . PaaiÅ¡kina, kad jokie kaltinimai teismo posėdžių sekretorei nebuvo keliami, teisėjos L.

V. praneÅ¡imo jai neįteikė, neprašė jo pasiraÅ¡yti, neturėjo tikslo jÄ kaltinti pareigų nevykdymu arba jų netinkamu vykdymu. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2019 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-416, pakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2019 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-447, buvo sudaryta Vilniaus miesto apylinkės teismo raÅ¡tinės vedėjos V. D. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija). Komisija 2019 m. iÅ¡vadoje ,,Dėl raÅ¡tinės skyriaus vedėjos V.

D.“ tarnybinio nusižengimo tyrimo“ Nr. TSDR-1361 (toliau – ir Komisijos iÅ¡vada, IÅ¡vada) pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymu buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Komisijos iÅ¡vadoje nenurodyta, kad Å¡i nuobauda yra panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu. Minėtas sprendimas yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui. Pažymi, kad 2018 m. lapkričio 19 d. tyrimÄ atliko ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme atsakovui atstovavo Vilniaus miesto apylinkės teismo patarėja G.

V., kuri nagrinėjamu atveju taip pat buvo įtraukta į tarnybinio nusižengimo tyrimÄ ir atstovauja atsakovui bylÄ nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 12 d. gavo Ä®sakymo kopijÄ su Komisijos iÅ¡vada, kurioje yra nurodytos Komisijos narių pavardės. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja nebuvo supažindinta su 2019 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio įsakymu Nr. V-447 ,,Dėl Komisijos sudėties pakeitimo“, todėl negalėjo pasinaudoti ApraÅ¡o 9 punkte įtvirtinta teise pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ dėl galimo Komisijos nario Å¡aliÅ¡kumo.

Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismas atsiliepime nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundu, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (t. 1, b. l. 60–65). Nurodo, kad tarnybinės atsakomybės pagrindus ir tvarkÄ reglamentuoja VTÄ® VII skyrius ir ApraÅ¡as. Teigia, kad ginčijamÄ Ä®sakymÄ priėmė kompetentingas subjektas, remdamasis tarnybinio nusižengimo tyrimÄ atlikusios Komisijos iÅ¡vada, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad ji, eidama raÅ¡tinės skyriaus vedėjos pareigas, nesilaikė VTÄ® nustatyto 16 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, nesilaikė VTÄ® 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinto valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principo.

Mano, kad pareiÅ¡kėjos teiginiai apie atlikto tyrimo tikslus yra nelogiÅ¡ki. Nurodo, kad aplinkybės apie tai, kad bylos su skundu į apeliacinį teismÄ neiÅ¡siuntė sekretorė, dirbanti pagal darbo sutartį ir tik pradėjusi darbÄ teisėjos L. V. komandoje (N. B.), paaiÅ¡kėjo tik tyrimo pabaigoje. Pažymi, kad neaiÅ¡ku, kodėl pareiÅ¡kėja mini galimus konfliktus, kadangi teisėjos L. V. tarnybiniame praneÅ¡ime nėra nurodytos aplinkybės dėl galimų konfliktų. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog atliko patikrinimÄ dėl to, kad buvo neatlikta pareiga iÅ¡siųsti Civilinę bylÄ .

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. lapkričio 4 d. iÅ¡vadoje, 2019 m. lapkričio 26 d. paaiÅ¡kinime ir teismui pateiktame skunde pateikia iÅ¡vadas dėl teismo posėdžių sekretorių kaltės. Kaltė yra vienas iÅ¡ tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, kuris gali bÅ«ti nustatytas tik atliekant tarnybinio nusižengimo vertinimÄ . Atsakovės nuomone, pareiÅ¡kėja atliko tarnybinio nusižengimo vertinimÄ . Pažymi, kad nei VTÄ®, nei ApraÅ¡as, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo vidaus tvarkos neįtvirtina ir nereglamentuoja jokios kitos tyrimo procedÅ«ros, siekiant nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėja peržengė jos kompetencijos ribas. Teisę nuspręsti ar pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ turi tik į pareigas priimantis asmuo (nagrinėjamu atveju tai yra teismo kancleris), o ne pareiÅ¡kėja. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. lapkričio 4 d. surašė iÅ¡vadÄ Nr. TSDR-1148 pavadinimu ,,IÅ¡vada dėl tarnybinio patikrinimo”, tačiau skunde teigia, kad tarnybinio patikrinimo ji neatliko. IÅ¡ teismo posėdžių sekretorės 2019 m. gruodžio 4 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų matyti, kad pareiÅ¡kėja įteikė jai teisėjos L.

V. tarnybinį praneÅ¡imÄ , todėl pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad ji teismo posėdžių sekretorei A. Ū. neįteikė tarnybinio praneÅ¡imo, neatitinka faktinių aplinkybių, yra nepagrįsti. Atsakovė taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja nebuvo supažindinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2019 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-477 ,,Dėl komisijos sudėties pakeitimo“, ji negalėjo pasinaudoti teise pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ dėl galimo Komisijos nario Å¡aliÅ¡kumo.

Pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismo pirmininko patarėja atstovavo atsakovui Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nagrinėjant bylÄ dėl pareiÅ¡kėjos tarnybinės nuobaudos panaikinimo, nesudaro pagrindo Å¡iÄ Komisijos narę nuÅ¡alinti nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo. PaaiÅ¡kina, kad tarnybinis nusižengimas buvo pradėtas pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ pareigas priėmusio asmens sprendimu, Å¡io asmens sprendimu sudaryta Komisija surašė ir įteikė pareiÅ¡kėjai praneÅ¡imÄ apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ su suformuluotu įtarimu, teismo pirmininko patarėja buvo viena iÅ¡ trijų komisijos narių, sprendimÄ dėl nuobaudos skyrimo priėmė teismo kancleris.

Pažymi, kad teismo pirmininko patarėja, atlikdama tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , buvo neÅ¡aliÅ¡ka ir objektyvi. Teismas k o n s t a t u o j a : Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. spalio 29 d. gavo teisėjos L. V. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame buvo nurodyta, jog pavaduojanti raÅ¡tinės skyriaus posėdžių sekretorė A. Ū. nepateikė Civilinės bylos su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui (t. 1, b. l. 82). 2019 m. spalio 31 d. teismo posėdžių sekretorė A.

Ū. RaÅ¡tinės vedėjai V. D. pateikė paaiÅ¡kinimÄ ,,Dėl 2019 m. spalio 29 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. TSDR-1116“ (t. 1, b. l. 83–84). PareiÅ¡kėja 2019 m. lapkričio 4 d. surašė iÅ¡vadÄ ,,Dėl tarnybinio patikrinimo“ Nr. TSDR-1148. Su Å¡ia iÅ¡vada 2019 m. lapkričio 5 d. buvo supažindinta teisėja L. V. (t. 1, b.  l. 86). Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2019 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-416, pakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2019 m. lapkričio 28 d.

įsakymu Nr. V-447, buvo sudaryta Komisija (t. 1, b. l. 79, 92). Komisija 2019 m. lapkričio 19 d. praneÅ¡imu apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ Nr. TSDR-1206 informavo pareiÅ¡kėjÄ apie jos atžvilgiu pradėtÄ galimo tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , pateikė turimÄ medžiagÄ , iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjai teisę iki 2019 m. lapkričio 26 d. pareikti raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ dėl nurodyto galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (t. 1, b.  l. 9–11). PareiÅ¡kėja 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerei paaiÅ¡kinimÄ (t. 1, b. l. 17–18).

Komisija 2019 m. gruodžio 10 d. surašė IÅ¡vadÄ , kurioje teismo kancleriui pasiÅ«lė:

1)  pripažinti, kad raÅ¡tinės skyriaus vedėja V. D. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 29 d. nesilaikė VTÄ® bei ApraÅ¡e įtvirtintų tarnybinių nusižengimų tyrimo atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkÄ reglamentuojančių nuostatų, t. y., gavusi teisėjos L. V. 2019 m. spalio 29 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ ir neinformavusi apie jį valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimančio asmens (t. y. teismo kanclerės D. U.), peržengdama kompetencijos ribas, nusprendusi pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ teismo raÅ¡tinės skyriaus sekretorės A. Ū. atžvilgiu, nesilaikė VTÄ® 34 straipsnio 1 dalyje bei ApraÅ¡o 3 punkte įtvirtintų nuostatų;

2) nesilaikė ApraÅ¡o 4 punkte įtvirtintų nuostatų, be kita ko, numatančių, jog, siekiant iÅ¡tirti galimÄ tarnybinį nusižengimÄ , valstybės tarnautojÄ , galimai padariusi tarnybinį nusižengimÄ , į pareigas priimantis asmuo paveda įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, valstybės tarnautojui, atliekančiam įstaigos personalo administravimo funkcijas, arba administracijos padalinio, atliekančio įstaigos personalo administravimo funkcijÄ , vadovui arba kitam valstybės tarnautojui pradėti tirti tarnybinį nusižengimÄ ;

3) nesilaikė ApraÅ¡o 8 punkte įtvirtintų nuostatų, t. y. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nesurašė praneÅ¡imo apie tarnybinį nusižengimÄ , kuriuo pasiraÅ¡ytinai informuojamas valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimÄ , kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir neįteikė valstybės tarnautojui praneÅ¡imo egzemplioriaus;

4) nesilaikė ApraÅ¡o 14 punkte įtvirtintų nuostatų, t. y., iÅ¡tyrusi tarnybinį nusižengimÄ , nustatytais terminais nepateikė valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimančiam asmeniui motyvuotos iÅ¡vados ir kitos tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos, o iÅ¡vadÄ adresavo asmeniui, nekompetentingam priimti ApraÅ¡o 17 punkte numatytÄ sprendimÄ ;

5) nesilaikė ApraÅ¡o 15 punkto nuostatų, t. y., 2019 m.  lapkričio 4 d. iÅ¡vadoje Nr. TSDR-1148 nurodė, jog tarnybinis patikrinimas A. Ū. atžvilgiu nutrauktas nenustačius netinkamai atliktų sekretoriaus funkcijų, nepateikė pasiÅ«lymo valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimančiam asmeniui dėl ApraÅ¡o 17.2 papunktyje nurodyto sprendimo priėmimo;

6) peržengdama kompetencijos ribas ir pati savarankiÅ¡kai priimdama sprendimÄ , numatytÄ ApraÅ¡o 17.2 papunktyje, nesilaikė VTÄ® 34 straipsnio 5 dalies bei ApraÅ¡o 17 punkto nuostatų. Komisija IÅ¡vadoje konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nevykdė VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat nesilaikė valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principo, įtvirtinto VTÄ® 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte, ir tokiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimÄ .

Komisija IÅ¡vados 2 punktu teismo kancleriui pasiÅ«lė už Å¡io tarnybinio nusižengimo padarymÄ pareiÅ¡kėjai paskirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ (t. 1, b. l. 102–114). Ä®sakymu pareiÅ¡kėjai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Priimdama ginčijamÄ Ä®sakymÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerė vadovavosi VTÄ® 33 straipsnio 1,2 dalies, 3 dalies 2 punkto, 34 straipsnio 1 dalies, 5-7 dalių, ApraÅ¡o 17.1, 20, 23, 24 punktų nuostatomis, atsižvelgė į Komisijos iÅ¡vadÄ (t. 1, b. l. 115–116).

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Ä®sakymu, su skundu kreipėsi į teismÄ (t. 1. 1–6). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ä®sakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo teisinius santykius, be kita ko, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraÅ¡as. Tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rūšių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant Å¡ių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę.

Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikÄ , tam, kad valstybės tarnautojas bÅ«tų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, o bÅ«tina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė (LVAT 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).

Be to, vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , bÅ«tina nustatyti konkrečias pareigÅ«no veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimÄ . LVAT, nagrinėdamas bylas dėl tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartÄ yra konstatavęs, jog pagal VTÄ® 30 straipsnio ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatas nuobaudų skyrimo procedÅ«ros baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus.

Viena iÅ¡ svarbiausių tokios procedÅ«ros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigÅ«no ar komisijos veikla, susijusi su iÅ¡samiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu (LVAT 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662–565/2013). Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytÄ veikÄ kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu bÅ«du yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklÄ reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusÄ (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės apraÅ¡ymuose ir pan.).

Taigi, nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ (tarnybinį nusižengimÄ ), bÅ«tina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieÅ¡taravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu bÅ«du (2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–370/2011, 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438–706/2010). Skundžiamu Ä®sakymu Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerė pripažino, jog pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ , t. y. pažeisdama ApraÅ¡o 3, 4, 8, 14, 15, 17 punktus, pareiÅ¡kėja pažeidė VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintÄ pareigÄ laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principÄ , įtvirtintÄ VTÄ® 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

VTĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d.) 3 straipsnio, nustatančio pagrindinius valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, 2 dalies 10 punkte įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas, kuris reiškia, kad valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus.

VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Minėta, kad Ä®sakymu pripažinta, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Å¡iuos ApraÅ¡o (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d.) punktus: 3 punktÄ , kuriame, be kita ko, nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimÄ pradeda VTÄ® 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys; 4 punktÄ , kuriame, be kita ko, nustatyta, kad, siekiant iÅ¡tirti galimÄ tarnybinį nusižengimÄ , valstybės tarnautojÄ , galimai padariusį tarnybinį nusižengimÄ , į pareigas priimantis asmuo paveda įstaigos valstybės tarnautojui pradėti tirti tarnybinį nusižengimÄ ; 8 punktÄ , kuriame, be kita ko, nustatyta, kad turi bÅ«ti suraÅ¡ytas praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ , kuriuo pasiraÅ¡ytinai informuojamas valstybės tarnautojÄ , galimai padaręs tarnybinį nusižengimÄ , kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir įteiktas valstybės tarnautojui; 14 punktÄ , kuriame, be kita ko, nustatyta, kad, iÅ¡tyręs tarnybinį nusižengimÄ , įgaliotas valstybės tarnautojas pateikia valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimančiam asmeniui motyvuotÄ iÅ¡vadÄ ir kitÄ tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagÄ ; 15 punktÄ , kuriame, be kita ko, nustatyta, kad motyvuotoje iÅ¡vadoje turi bÅ«ti pateikiamas pasiÅ«lymas dėl vieno iÅ¡ ApraÅ¡o 17.1–17.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų priėmimo; 17 punktÄ , kuriame, be kita ko, nustatyta, kad, gavęs motyvuotÄ iÅ¡vadÄ ir kitÄ tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagÄ , valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo priima vienÄ iÅ¡ ApraÅ¡o 17.1–17.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų.

Dėl informavimo apie tarnybinio nusižengimo tyrimÄ atliekančiÄ KomisijÄ ir jos Å¡aliÅ¡kumo PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad ji nebuvo supažindinta su 2019 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio įsakymu Nr. V-447 „Dėl Komisijos sudėties pakeitimo“ ir todėl jai buvo atimta teisė pasinaudoti ApraÅ¡o 9 punkte nustatyta teise pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ Komisijos nariui dėl galimo jo Å¡aliÅ¡kumo. ApraÅ¡o 7 punkte, be kita ko, nustatyta, kad tirti tarnybinį nusižengimÄ negali bÅ«ti paskirti valstybės tarnautojai, dėl kurių neÅ¡aliÅ¡kumo kelia abejonių kitos aplinkybės. ApraÅ¡o 9 punkte, be kita ko, nustatyta, kad valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimÄ , gali pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ už įstaigos personalo administravimÄ atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimÄ tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (ApraÅ¡o 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai ar jos nariui (-iams)).

Taigi, Å¡ios ApraÅ¡o nuostatos suponuoja asmens, inicijavusio tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , pareigÄ , informuoti valstybės tarnautojÄ , galimai padariusį tarnybinį pažeidimÄ , apie tyrimÄ atliekančios Komisijos sudėtį ir suteikti jam galimybę pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ Komisijos nariui. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2019 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-416 buvo sudaryta V. D. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija, kuriÄ sudarė Komisijos pirmininkė D.

R. ir narės O. R. ir L. K. (t. 1, b. l. 79). Komisija 2019 m. lapkričio 19 d. praneÅ¡imu Nr. TSDR-1206 apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ informavo pareiÅ¡kėjÄ apie galimÄ tarnybinį pažeidimÄ , Å¡iame praneÅ¡ime Komisijos narėmis buvo nurodytos 2019 m. lapkričio 14 d. įsakyme Nr. V-416 nurodytos Komisijos narės (t. 1, b. l. 87–89). Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2019 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-447 buvo pakeista Komisijos sudėtis, narę L. K. pakeičiant nare G. V. (t. 1, b. l. 92).

PareiÅ¡kėja nebuvo supažindinta su Å¡iuo įsakymu tarnybinio nusižengimo tyrimo eigoje. Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytoja Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerė D. U.. Aplinkybių, kodėl taip atsitiko, minėta liudytoja negalėjo teismui paaiÅ¡kinti. Taigi, nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad pareiÅ¡kėja buvo informuota apie Komisijos sudėtį, kuri buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2019 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-416, tačiau pareiÅ¡kėja nebuvo supažindinta su pasikeitusia Komisijos sudėtimi, todėl jai buvo užkirstas kelias pasinaudoti jai pagal ApraÅ¡o 9 punktÄ nustatyta teise pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ Komisijos narei G.

V.. PareiÅ¡kėja skunde teismui ir teismo posėdyje nurodė, kad Komisijos narė G. V. atliko ankstesnį pareiÅ¡kėjos tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , surašė dėl jo iÅ¡vadÄ , kurios pagrindu jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Å i Komisijos narė atstovavo Vilniaus miesto apylinkės teismui Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje byloje (administracinės bylos Nr. I-1600-643/2019). Tuo metu, kai buvo atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kurio pagrindu buvo priimtas nagrinėjamoje byloje ginčijamas Ä®sakymas, Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs. PareiÅ¡kėja teismo posėdyje nurodė, kad, jos manymu, tarp jos ir G.

V. yra susiklostę tam tikri įtempti santykiai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija, kai pareiÅ¡kėja nebuvo supažindinta su pakeista Komisijos sudėtimi, kai ji neturėjo galimybės pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ vienai iÅ¡ Komisijos narių, rodo, kad buvo padaryti ApraÅ¡o 7 ir 9 punktų pažeidimai, kurie nagrinėjamos bylos kontekste vertintini kaip esminiai procedÅ«riniai pažeidimai. Teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės, susijusios su Komisijos narės G. V. atliktais veiksmais pareiÅ¡kėjos atžvilgiu ankstesnio tarnybinio nusižengimo tyrime ir nagrinėjant administracinę bylÄ Nr. I-1600-643/2019, rodo, kad pareiÅ¡kėja turėjo pagrindÄ abejoti Å¡ios Komisijos narės neÅ¡aliÅ¡kumu, todėl jai turėjo bÅ«ti suteikta galimybė susipažinti su aktualia Komisijos sudėtimi ir iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl Komisijos narės G.

V. galimo Å¡aliÅ¡kumo. Nesuteikus pareiÅ¡kėjai tokios teisės, buvo pažeistos pagrindinės tarnybinių nusižengimų tyrimÄ reglamentuojančios procedÅ«ros. Å ie teismo nustatyti ApraÅ¡o 7 ir 9 punktų pažeidimai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti Ä®sakymÄ kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties ir paskirtos nuobaudos Ginčijamu Ä®sakymu yra pripažinta, kad pareiÅ¡kėja pažeidė ApraÅ¡e ir VTÄ® nustatytus reikalavimus, taikomus tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«rai.

PareiÅ¡kėja teigia, kad ji atliko teisėjos L. V. 2019 m. spalio 29 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių tyrimÄ , siekdama nustatyti, ar yra pagrindas inicijuoti tarnybinį patikrinimÄ . PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji turi teisę patikrinti teisėjos praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes pagal jai suteiktÄ kompetencijÄ . Atsakovės nuomone, pareiÅ¡kėja savo veiksmais atliko tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , kadangi, gavusi teisėjos tarnybinį praneÅ¡imÄ , ji paprašė teismo posėdžių sekretorės paaiÅ¡kinimo ir, gavusi jos paaiÅ¡kinimÄ , 2019 m. lapkričio 4 d. surašė iÅ¡vadÄ dėl tarnybinio patikrinimo Nr. TSDR-1148.

Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėja nesilaikė ApraÅ¡e įtvirtintų reikalavimų, todėl pažeidė atitinkamas jo nuostatas, o kartu ir VTÄ® nuostatas, ir todėl jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo raÅ¡tinės skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo (toliau – ir ApraÅ¡ymas) (t. 1, b. l. 73–74) 5 punkte, be kita ko, įtvirtintos raÅ¡tinės skyriaus vedėjo funkcijos: organizuoti teismo raÅ¡tinės darbÄ , kontroliuoti, kad jis bÅ«tų tinkamai ir laiku atliktas; organizuoti ir koordinuoti teismo posėdžių sekretorių darbÄ , esant reikalui, skirti juos dirbti su kitais teisėjais; užtikrinti tinkamÄ bylų ir dokumentų tvarkymÄ , kaupimÄ ir saugojimÄ , tvarkyti procesinių dokumentų ir duomenų apskaitÄ , kontroliuoti duomenų apie bylas suvedimo teisingumÄ informacinėje sistemoje „Liteko“.

ApraÅ¡ymo 6 punkte nustatyta, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas yra tiesiogiai pavaldus teismo kancleriui. Taigi raÅ¡tinės skyriaus vedėjas turi kompetencijÄ atlikti plačias kontrolės funkcijas, siekiant užtikrinti tinkamÄ raÅ¡tinės skyriaus darbÄ . Teismo posėdžių sekretorių kontrolė taip pat įeina į raÅ¡tinės skyriaus vedėjo funkcijas. Nagrinėjamu atveju teisėja L. V. pateikė pareiÅ¡kėjai tarnybinį praneÅ¡imÄ apie tai, kad Civilinė byla laiku nebuvo iÅ¡siųsta į Vilniaus apygardos teismÄ .

Taigi, teisėjos pateiktas praneÅ¡imas buvo susijęs su pareiÅ¡kėjos, kaip raÅ¡tinės skyriaus vedėjos, kuruojama sritimi. Atlikdama teisėjos praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių tyrimÄ , pareiÅ¡kėja žodžiu paprašė teismo posėdžių sekretorės A. Ū. pateikti paaiÅ¡kinimus dėl teisėjos praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių. Gavusi teismo posėdžių sekretorės paaiÅ¡kinimÄ , pareiÅ¡kėja 2019 m. lapkričio 4 d. parengė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad ji nenustatė netinkamai atliktų teismo posėdžių sekretorės A.

Ū. funkcijų, todėl tarnybinį patikrinimÄ nutraukia. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja, kaip raÅ¡tinės skyriaus vedėja, turėjo teisę atlikti teisėjos tarybiniame praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių tyrimÄ , ji taip pat turėjo teisę papraÅ¡yti teismo posėdžių sekretorės pateikti paaiÅ¡kinimus žodžiu ir / arba raÅ¡tu dėl teisėjos tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių. Tačiau, suraÅ¡iusi iÅ¡vadÄ dėl atlikto aplinkybių tyrimo, ji turėjo pareigÄ informuoti į pareigas priėmusį asmenį apie susidariusiÄ situacijÄ ir galėjo pasiÅ«lyti pradėti tarybinio nusižengimo tyrimÄ arba jo nepradėti.

PareiÅ¡kėjos suraÅ¡ytos iÅ¡vados forma ir turinys iÅ¡ esmės atitinka iÅ¡vados dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo formÄ ir turinį. Nors pareiÅ¡kėja skunde teismui ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo ji neatliko, tačiau, suraÅ¡ydama iÅ¡vadÄ , ji sudarė pagrindÄ manyti, kad tokį tyrimÄ ji atliko. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjai gali bÅ«ti pavesta atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimÄ (tai matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kuri patvirtina, kad tokius tyrimus pareiÅ¡kėjai buvo pavesta atlikti (t. 2, b. l. 153–157).

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja netinkamai įformino atlikto teisėjos tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių tyrimÄ , surašė iÅ¡vadÄ netinkama forma ir neinformavo valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusio asmens (nagrinėjamu atveju teismo kanclerės) apie atliktÄ tyrimÄ ir jo rezultatus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tokiais veiksmais pareiÅ¡kėja nesuteikė galimybės valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusiam asmeniui susipažinti su susidariusia situacija ir nuspręsti dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo iniciavimo.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tokiais veiksmais pareiÅ¡kėja pažeidė ApraÅ¡o 3 punktÄ , kuriame, be kita ko, nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimÄ pradeda VTÄ® 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, ir ApraÅ¡o 4 punktÄ , kuriame, be kita ko, nustatyta, kad, siekiant iÅ¡tirti galimÄ tarnybinį nusižengimÄ , valstybės tarnautojÄ , galimai padariusį tarnybinį nusižengimÄ , į pareigas priimantis asmuo paveda įstaigos valstybės tarnautojui pradėti tirti tarnybinį nusižengimÄ . Pažeisdama ApraÅ¡o 3 ir 4 punkto reikalavimus, pareiÅ¡kėja taip pat pažeidė VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja atliko tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių tyrimÄ , o ne tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ji nepažeidė ApraÅ¡o 8, 14, 15 ir 17 punktų, kurie reglamentuoja tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«rÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos padaryti pažeidimai nėra tokio masto ir pavojingumo, kad bÅ«tų galima pripažinti, kad pareiÅ¡kėja pažeidė VTÄ® 3 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintÄ valstybės tarnautojų veiklos etikos principÄ â€“ pagarbos žmogui ir valstybei principÄ .

Nustačius valstybės tarnautojo neteisėtÄ elgesį, turi bÅ«ti nustatyta tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Komisijos iÅ¡vadoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos elgesys vertintinas kaip padarytas dėl nerÅ«pestingumo. Dėl pareiÅ¡kėjos kaltės formos Ä®sakyme nepasisakyta. Teismo nuomone, pagal einamas pareigas, pareiÅ¡kėja turėjo žinoti teisės aktus ir tvarkÄ , kaip turi bÅ«ti atliekama tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«ra.

Taigi pripažintina, kad ApraÅ¡o 3 ir 4 punkto nuostatas ji pažeidė dėl neatsargumo. Tačiau Å¡iuos pareiÅ¡kėjos veiksmus suponavo ir paties atsakovo veiksmai. Teismo posėdžio metu tiek pareiÅ¡kėja, tiek jos atstovas, tiek atsakovo atstovė, tiek liudytoja pateikė teismui paaiÅ¡kinimus, pagal kuriuos teismas nustatė, kad dėl tarnybinių praneÅ¡imų tyrimų ir dėl tarnybinių nusižengimų organizavimo tvarkos komunikacija tarp teismo administracijos ir pareiÅ¡kėjos iÅ¡ esmės nevyko, pareiÅ¡kėjai nebuvo teikiamos instrukcijos, kaip ji turėtų atlikti aplinkybių, susijusių su raÅ¡tinės skyriaus darbu, tyrimÄ , kaip ji jį turėtų įforminti, kokius asmenis ji turėtų apie tai informuoti.

Taigi konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjos veiksmus įtakojo ne tik jos pačios veiksmai, kurie lėmė ApraÅ¡o nuostatų pažeidimus, bet ir atsakovo veiksmai, nesiimant efektyvių priemonių, siekiant nustatyti aiÅ¡kias tvarkas ir procedÅ«ras, pagal kurias valstybės tarnautojai, Å¡iuo atveju raÅ¡tinės skyriaus vedėja, galėtų tinkamai atlikti savo pareigas pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ . Vadovaujantis VTÄ® 35 straipsnio 2 dalimi, Å¡i byloje nustatyta aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Komisija IÅ¡vadoje pasiÅ«lė skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , grįsdama tuo, kad dėl nerÅ«pestingumo kilo žala, kad teismo kanclerės 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymu jai jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kad 2019 m. vykusio tarnybinės veiklos vertinimo metu pareiÅ¡kėjos veikla įvertina gerai, tačiau po veiklos vertinimo buvo sistemingai gaunama duomenų apie jos tarnybinių pareigų neatlikimÄ . Pažymėtina, kad Ä®sakyme dėl Å¡ių Komisijos iÅ¡vadoje nurodytų aplinkybių nepasisakyta, jos nebuvo vertintos.

Teismas pažymi, kad, priimant Komisijos iÅ¡vadÄ ir Ä®sakymÄ , jau buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1660-643/2019, kuriame buvo nuspręsta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerės 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymÄ Nr. V-464 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. D.“. Nors Å¡is teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka LVAT, tačiau tiek Komisijai, tiek teismo kanclerei Å¡ios aplinkybės buvo žinomos ir į jas turėjo bÅ«ti atsižvelgta priimant Ä®sakymÄ ir sprendžiant dėl nuobaudos skyrimo.

Teismo vertinimu, Komisijos išvadoje nurodyti argumentai dėl padarytos žalos yra nepagrįsti. Nors pareiškėja ir padarė Aprašo pažeidimus, tačiau teisėjos tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos, veiksmai, kuriais buvo siekiama išspręsti su Civilinės bylos išsiuntimu ir informacinėje sistemoje „Liteko“ padarytų įrašų susijusius klausimus, buvo atlikti, taigi pareiškėja atliko jai pavestas kontrolės funkcijas ir pašalino kilusius nesklandumus.

Tai, kad teismo posėdžių sekretorei A. Ū. galėjo manyti, kad jos atžvilgiu atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo padaryta žala. Taigi, į Å¡ias aplinkybes taip pat turėjo bÅ«ti atsižvelgta sprendžiant dėl nuobaudos skyrimo. Kiti Komisijos iÅ¡vadoje nurodyti argumentai, kad yra gaunama duomenų apie netinkamÄ pareiÅ¡kėjos tarnybinių pareigų atlikimÄ , yra abstraktÅ«s, jie negali bÅ«ti vertinami kaip reikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ dėl nuobaudos skyrimo.

ApraÅ¡o 17 punkte yra nustatytos sprendimų, kuriuos gali priimti valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo, rūšys. ApraÅ¡o 17.3. papunktyje, be kita ko, nustatyta, kad, gavęs motyvuotÄ iÅ¡vadÄ ir kitÄ tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagÄ , valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo priima sprendimÄ pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai nepagrįstai paskirta pastaba – papeikimas.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai, kuri padarė ApraÅ¡o 4 ir 5 punktų pažeidimus, tarnybinė nuobauda negalėjo bÅ«ti paskirta. Pats pažeidimų padarymo pripažinimas yra pakankama priemonė sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos tarnybinės atsakomybės. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad priimant Ä®sakymÄ , buvo padarytas esminis procedÅ«rinis pažeidimas – pareiÅ¡kėja nebuvo supažindinta su tarnybinio nusižengimo tyrimÄ atlikusios Komisijos sudėtimi, jai nebuvo suteikta galimybė pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ Komisijos narei G.

V.. Teismas sprendžia panaikinti Ä®sakymÄ kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjos V. D. skundÄ patenkinti. Panaikinti 2019 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio įsakymÄ Nr. V-465 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. D.“ Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė