2022-09-28 Nr. AB-23684-3-62-3-00623-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-594-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00623-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 21-IL-20-00471-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis ir jo artimieji yra ūkininkai. Jų turtas (žemė, technika, pasėliai) nuolat patiria žalą dėl nusikalstamų veikų (pvz., vagysčių), gyvūnų. Turėdamas galimybę naudotis ginklu, pareiškėjas galėtų dalyvauti saugant pasėlius ir reguliuojant medžiojamųjų gyvūnų populiaciją. Pareiškėjas teigė, kad anksčiau buvo atsisakoma išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus dėl to, kad jis neva kelia grėsmę visuomenei, tačiau šiuo metu situacija yra pasikeitusi. Ginčijamas Sprendimas grindžiamas tik prieš daug laiko padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų išvardijimu, tačiau jame nėra argumentų apie tai, kaip praeityje padarytos veikos patvirtina, jog pareiškėjas kelia grėsmę visuomenei šiuo metu. Sprendime nenurodyta, kokios nuobaudos už pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus yra galiojančios ir ar apskritai yra tokių galiojančių nuobaudų. Atsakovas taip pat nepaaiškino, kaip leistino greičio viršijimas yra susijęs su leidimo laikyti (nešiotis) ginklą išdavimu. Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, neatitinka suformuotos teismų praktikos (įskaitant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą), o pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas formaliai ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad kokybiniu aspektu duomenys apie jį jau buvo įvertinti Kėdainių rajono apylinkės teismui nusprendžiant panaikinti jo teistumą (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas augina du mažamečius vaikus, nuolat rūpinasi šeima. Per teistumo laikotarpį naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Teistumo laikotarpiu visą laiką dirbo, užsiėmė ūkine veikla, buvo charakterizuojamas teigiamai, o įvykęs procesas jam buvo bausmė, kuri sukėlė didelę gėdą. Pareiškėjas pasitaisė, savo netinkamą elgesį vertina neigiamai, užsiima visuomenei naudingomis veiklomis. Šias aplinkybes patvirtina pateiktos charakteristikos iš skirtingų institucijų, padėkos už pagalbą bendruomenei, bendruomenės narių liudijimai apie gerą pareiškėjo elgesį, todėl galima pagrįstai teigti, jog bausmės tikslai buvo pasiekti.

4. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

5. Atsakovas apžvelgė informaciją apie prieš pareiškėją įvykusius baudžiamuosius procesus (2012 m. ir 2013 m. priimtus nuosprendžius dėl jo pripažinimo kaltu už (duomenys neskelbtini) (atskiri epizodai), 2013 m. priimtą nuosprendį dėl jo (duomenys neskelbtini) būdu, 2017 m. nutrauktą ikiteisminį tyrimą, iš kurio medžiagos matyti, kad medžiotojų būrelis ne kartą kreipėsi į policiją ir kitas institucijas dėl pareiškėjo netinkamo elgesio, trukdant medžioti) bei administracinių nusižengimų (pažeidimų) procesus (2017–2020 m. 17 kartų baustas už (duomenys neskelbtini), 2006 m. (duomenys neskelbtini)). Laikytina, kad pareiškėjas sistemingai daro administracinius nusižengimus, dukart buvo baustas už leistiną greičio viršijimą ir po Sprendimo priėmimo. Atsakovo nuomone, šios aplinkybės įrodo, jog pareiškėjas nepasimokė iš savo klaidų, o Sprendimas buvo priimtas pagrįstai.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. R. skundą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su 2021 m. sausio 28 d. prašymu dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei išdavimo.

8. Kauno AVPK ginčijamu 2021 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 21-IL-20-00471-e atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų kontrolės įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16–19 punktais.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Šiuo atveju nustatyta, jog pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo jau 2 kartus buvo kreipęsis dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, tačiau atsakovas tuo pačiu pagrindu (dėl keliamos grėsmės visuomenės saugumui) priėmė sprendimus, kuriais atsisakė išduoti jam tokį leidimą, o teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas kelia grėsmę visuomenei, atmetė pareiškėjo skundus dėl pastarųjų sprendimų (Regionų apygardos administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. eI-3011-422/2018 ir Nr. eI-7439-554/2019). Minėti teismo sprendimai yra įsiteisėję, todėl atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo pakartotinį prašymą, privalėjo vadovautis teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis.

10. Teismų sprendimuose nustatyta, kad Kėdainių apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (duomenys neskelbtini)) ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams už tai, kad jis, 2011 m. liepos 5 d. apie 10 val. 30 min. prie mechaninių dirbtuvių kilus konfliktui dėl asmeninių nesutarimų (duomenys neskelbtini). Taigi, 2012 m. birželio 12 d. teismo nuosprendžiu, kurio teisėtumą patvirtino apeliacine ir kasacine tvarka baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai (Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 4 d. nutartis), buvo konstatuota, jog pareiškėjas tyčiniais veiksmais (duomenys neskelbtini)., dėl to jam skirtas laisvės apribojimas 1 metams, pripažįstant jo pavojingumą visuomenei.

Be to, praėjus metams po įvykio, pareiškėjas 2012 m. liepos 15 d. apie 16.30 val. viešoje vietoje, prie grūdų sandėlio teritorijos, (duomenys neskelbtini). Nors Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. PK-88-814/2013 procesas nutrauktas nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, tačiau tai nepaneigia pareiškėjo polinkio į smurtą ir jį charakterizuoja kaip konfliktišką asmenį, linkusį smurtauti. Pastebėta ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-(duomenys neskelbtini)) pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK (duomenys neskelbtini)) gabenimo per valstybės sieną ir nuteistas laisvės apribojimu 2 metams.

Minėto nusikaltimo padarymas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, užsiimantį pavojinga, baudžiamuoju įstatymu uždrausta veika, ignoruojantį visuomenėje teisės aktais įtvirtintas normas ir taisykles, jomis nustatytus elgesio standartus, savo tikslų siekiantį neteisėtais būdais ir priemonėmis. Be teismo nuosprendžiuose jau įvertintų, 2012–2013 metais pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų, laiko požiūriu palyginti neseniai Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajono) 2017 m. gruodžio 15 d. nutarime buvo užfiksuotos aplinkybės, jog medžiotojų būrelis „Truskava“ ne kartą kreipėsi į policiją bei Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl pareiškėjo netinkamo elgesio, trukdant medžioti, mėtant petardas, laužant medžiotojų bokštelius, pervežant į kitas vietas žvėrių šėrimo lovius.

Minėti duomenys patvirtina pareiškėjo konfliktišką būdą, nepaisymą visuomenėje nustatytų elgesio normų.

11. Teismas atkreipė dėmesį į Administracinių nusižengimų registro duomenis, kad pareiškėjas 2001–2017 metais buvo 32 kartus baustas už administracinius nusižengimus, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu po 2019 m. gruodžio 12 d. teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo administracinėje byloje Nr. eI-7439-554/2019, kurioje buvo ginčijamas Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos viršininko 2019 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. 19-IL-20-01695-e, pagal naujausius Administracinių nusižengimų registro duomenis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. kovo 17 d. buvo 4 kartus baustas už (duomenys neskelbtini). Iš minėtų duomenų matyti, jog, priimant Sprendimą, jau buvo užfiksuoti 3 administraciniai nusižengimai už (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pareiškėjas, naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobilį, sistemingai pažeidžia Kelių eismo taisykles, keldamas grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsižvelgiant į aptartų nusižengimų padarymo pobūdį, periodiškumą, tokie duomenys nėra praradę aktualumo Ginklų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu.

12. Teismo vidiniu įsitikinimu, aplinkybės, jog pareiškėjas turi šeimą, vietos bendruomenės charakterizuojamas teigiamai (pateiktos (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini)bendruomenės centro, (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų klubo „Šventybrastis“ charakteristikos, (duomenys neskelbtini) parapijos klebono padėka už materialinę paramą bažnyčios stogo remontui ir išorės perdažymui, bendruomenės narės R. I. ir medžiotojų klubo „Šventybrastis“ pirmininko palankūs liudijimai teisme), atsižvelgiant į pareiškėjo neatsakingo elgesio faktus, jo padarytų teisės pažeidimų pobūdį, juos vertinant kokybiniu ir laiko požiūriais, nesudaro pagrindo teigti, jog leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimas pareiškėjui yra neproporcinga priemonė, atsižvelgiant į tai, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidėjusia rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams. Šiam ginčui Ginklų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu neturi esminės reikšmės pareiškėjo argumentai, susiję su jo ūkininkavimu ir siekiu apsaugoti pasėlius nuo laukinių gyvūnų daromos žalos.

13. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog aptarti pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Ginklų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2640-602/2021). Be to, Sprendime nurodytos konkrečios teisės normos, išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas atsisakymas išduoti leidimą, todėl pareiškėjo argumentai, kad Spendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų dėl jo netinkamo motyvavimo, yra nepagrįsti. Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimu pripažinta, kad Ginklų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui; tačiau nagrinėjamu konkrečiu atveju priimant Sprendimą nebuvo taikomi Ginklų kontrolės įstatyme įtvirtinti pagrindai, susiję su leidimo neišdavimu (panaikinimu), kai asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, todėl skunde nurodytos minėto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos šiai bylai nėra aktualios. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame nurodytas faktinis ir teisinis pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamai motyvuotas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą administracinį aktą bei tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 14. Pareiškėjas A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15. Pareiškėjas apžvelgia ginčo aplinkybes, teismo sprendimo turinį, su nagrinėjamu atveju susijusią teismų praktiką bei pakartotinai pabrėžia savo poziciją ir ją pagrindžiančius argumentus, kad anksčiau jo padarytos teisei priešingos veikos nebuvo tinkamai įvertintos laiko ir kokybiniu aspektais (nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daug laiko; neaišku, kodėl yra reikšmingi nusižengimai dėl leistino greičio viršijimo ir kt.), atliktas vertinimas buvo formalus, duomenys apie pareiškėją kokybiniu aspektu jau buvo įvertinti baudžiamojoje byloje Nr. T-99-736-2017, teismui nusprendžiant panaikinti jo teistumą, o Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime padarytos išvados yra aktualios nagrinėjamam ginčui (pareiškėjui iš esmės taikoma neterminuota sankcija už praeityje padarytus nusižengimus).

Pareiškėjas nesutinka su teismo motyvu, kad atsakovas, nagrinėdamas jo prašymus dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą išdavimo, turi atsižvelgti į ankstesniais teismo sprendimais nustatytas aplinkybes, nes tokiu būdu pareiškėjas niekada nebegalėtų gauti prašomo leidimo, tai būtų nesuderinama su išaiškinimais minėtame Konstitucinio Teismo nutarime. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes pakartotinai neįvertino pareiškėjo situacijos pagal šiuo metu egzistuojančias aplinkybes ir nepaaiškino, kodėl anksčiau padaryti nusižengimai dar vis aktualūs laiko aspektu.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis buvo pateikęs teismui įvarius dokumentus, teigiamai apibūdinančius jo asmenybę ir patvirtinančius, kad pareiškėjas ankstesnį savo elgesį vertina neigiamai, nedaro naujų nusikalstamų veikų, yra aktyvus bei darbštus bendruomenės narys ir pan., tačiau teismas skundžiamame sprendime išsamiau dėl jų nepasisakė, taip pat nepaaiškino, kodėl jis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos pareiškėjo charakteristikos bei Bendruomenės pirmininkės R.

I. (teismo sprendime klaidingai nurodyta, kad liudytoja yra tik bendruomenės narė) liudijimo teisme nelaikė įrodymais, patvirtinančiais, jog pareiškėjas nekelia jokios grėsmės visuomenei. Teismas taip pat neatsižvelgė į pareiškėjo praeityje padarytų nusikalstamų veikų turinį, be kita ko, kad įsigytas naktinio matymo taikiklis būtų buvęs naudojamas siekiant apsaugoti ūkio teritoriją ir joje esančią žemės ūkio techniką bei kitą turtą nuo vagysčių nakties metu ir kad toks prietaisas pats savaime nekelia jokios grėsmės (pareiškėjas kelia abejones dėl jam inkriminuoto nusikaltimo sunkumo, jam pritaikytas baudžiamosios teisės normas laiko antikonstitucinėmis, nes dvi savo pavojingumu iš esmės besiskiriančios nusikalstamos veikos ((duomenys neskelbtini)) vertinamos vienodai).

Kiti du teisminiai procesai dėl pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų įvyko prieš daug metų, pareiškėjas gailėjosi dėl savo veiksmų, o vienas iš teisminių procesų buvo nutrauktas dėl to, kad pareiškėjas kompensavo nukentėjusiajam padarytą žalą ir susitaikė su juo. Teismų praktikoje leidimai laikyti (nešiotis) ginklą būna panaikinami dėl daug sunkesnių nusikalstamų veikų nei padarytosios pareiškėjo, atsižvelgiant į nuo jų praėjusį laiką (pvz., Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-785-162/2017). 2017 metais ikiteisminis tyrimas prieš pareiškėją dėl neva jo vykdomo trukdymo medžioti buvo nutrauktas, nes pareiškėjo veiksmuose nebuvo konstatuoti nusikalstami veiksmai (pabrėžta, kad, be kita ko, skundus dėl jo veiksmų teikė medžiotojai, kurie jo teritorijoje neteisėtai įrengė medžiojamųjų gyvūnų šėryklas, o pareiškėjas turėjo pašalinti šiuos įrenginius, siekdamas apsaugoti savo pasėlius), todėl šios aplinkybės negali būti laikomos pagrindžiančiomis teismo išvadas apie jo konfliktišką būdą, visuomenėje nustatytų elgesio normų nepaisymą.

Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus apie ūkininkavimą, siekį apsisaugoti nuo laukinių gyvūnų daromos žalos, nes tai yra esminės aplinkybės, dėl kurių prašomas leidimas yra būtinas pareiškėjui. Teismas neteisingai pripažino nepagrįstomis ir pareiškėjo pretenzijas dėl Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų pažeidimo, nes Sprendime nėra pateiktas tinkamas jame išdėstytų duomenų vertinimas, taip pat aktualūs duomenys, pagrindžiantys pareiškėjo šiuo metu keliamą grėsmę visuomenei, nepasisakyta dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų apie teigiamą jo charakteristiką, t. y.

Sprendimas yra be motyvų.

16. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

17. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus. Pažymi, kad Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime buvo įvertintos kitos Ginklų kontrolės įstatymo nuostatos nei taikytinosios nagrinėjamu atveju. Šiuo atveju pareiškėjas tiesiog turi savo elgesiu parodyti, jog nebekelia grėsmės visuomenei, pavyzdžiui, tam tikrą laikotarpį nebedaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Teisės aktai neįpareigoja atsakovo atsižvelgti į teigiamus asmens biografijos faktus. Kita vertus, esant nustatytiems pareiškėjo neatsakingo elgesio faktams, pateikti duomenys apie teigiamą jo charakteristiką vienareikšmiškai neįrodo, jog jis, turėdamas ginklą, tikrai nekeltų grėsmės. Atsakovo įsitikinimu, tiek dėl pareiškėjo netinkamo elgesio laiko (keleri metai iki prašymo išduoti leidimą padavimo), tiek dėl jo pobūdžio (grėsmė kitų asmenų, savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui) jis buvo įpareigotas taikyti Ginklų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Teistumo išnykimas nėra reikšmingas taikant minėtą teisės normą, nes teisiniai santykiai, reglamentuoti BK, nėra susiję su teise turėti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Atsakovas atkreipia dėmesį taip pat į tai, kad teismų praktiką administracinėse bylose formuoja būtent Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

18. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymi, kad, pagal šiuo metu galiojančias Ginklų kontrolės įstatymo normas, naktinis taikiklis nebėra laikomas A kategorijos ginklo priedėliu, todėl, atitinkamai, šiuo metu pareiškėjas nebegalėtų būti nuteistas už BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, anksčiau padaryta pareiškėjo veika buvo dekriminalizuota, ji nebelaikoma pavojinga visuomenei, o asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią (BK 3 str. 2 d.). Pareiškėjas pakartoja, kad minėta jo veika buvo laikoma sunkiu nusikaltimu tik dėl ydingai suformuotos Ginklų kontrolės įstatymo nuostatos, o gautą naktinio matymo taikiklį jis būtų naudojęs siekdamas apsisaugoti nuo vagysčių nakties metu, tokio daikto parsisiuntimas nekėlė niekam jokio pavojaus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs Kauno AVPK Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

23. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

24. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, jog padarytos teisei priešingos veikos nebuvo tinkamai įvertintos laiko ir kokybiniu aspektais, atliktas vertinimas buvo formalus, duomenys apie jį kokybiniu aspektu jau buvo įvertinti teismui nusprendžiant panaikinti jo teistumą, teismo sprendimas priimtas neatsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą, kuriame padarytas išvados yra aktualios nagrinėjamam ginčui. Pažymi, jog teismas taip pat neatsižvelgė į pareiškėjo praeityje padarytų nusikalstamų veikų turinį, be kita ko, kad įsigytas naktinio matymo taikiklis būtų buvęs naudojamas siekiant apsaugoti ūkio teritoriją. Kiti du teisminiai procesai įvyko prieš daug metų, vienas iš teisminių procesų buvo nutrauktas pareiškėjui kompensavus nukentėjusiajam padarytą žalą ir su juo susitaikius. 2017 m. vykęs ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pareiškėjo veiksmuose nebuvus nusikalstamų veiksmų.

25. Šios bylos kontekste, primintinos aktualios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytos teisės aiškinimo nuostatos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis klausimais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą).

26. Šiam ginčui aktualiame Ginklų kontrolės įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Byloje ginčijamo Sprendimo teisinis pagrindas Ginklų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriame nustatyta, kad kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad Ginklų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Ginklų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

28. Aiškinant Ginklų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-974-14).

29. Kauno AVPK Sprendime kaip faktinis šio sprendimo priėmimo pagrindas nurodyti duomenys surinkti atlikus Aprašo III skyriuje numatytus patikrinimus ir, be kita ko, nustačius, kad pareiškėjas Kėdainių apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (duomenys neskelbtini)) ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams. Pareiškėjas 2011 m. liepos 5 d. apie 10 val. 30 min. prie mechaninių dirbtuvių konflikto, kilusio dėl asmeninių nesutarimų (duomenys neskelbtini); Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK (duomenys neskelbtini)), ir nuteistas laisvės apribojimu 2 metams; Jonavos apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal LR BK (duomenys neskelbtini), už tai, kad 2012 m. liepos 15 d. apie 16.30 val. viešoje vietoje, prie grūdų sandėlio teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini); 2017 m. gegužės 17 d. Kėdainių rajono policijos komisariate pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, kuris 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimu buvo nutrauktas vadovaujantis LR BPK 3 straipsnio 1 dalie 1 punktu, 212 straipsnio 1 punktu. Taip pat atsakovo Sprendime nurodyti Administracinių nusižengimų registro duomenys, pagal kuriuos pareiškėjas 36 kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus ((duomenys neskelbtini), 17 kartų baustas už (duomenys neskelbtini) ir 18 kartų - už kitus administracinės teisės pažeidimus).

30. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių, jog kai kurie pareiškėjo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog proceso nutraukimas (Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi) nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius nepaneigia pareiškėjo polinkio į smurtą ir jį charakterizuoja kaip konfliktišką asmenį, linkusį smurtauti. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog taikant Ginklų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. konstatuojant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nebūtina nustatyti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad surinktų duomenų, charakterizuojančių pareiškėją, teisinis įvertinimas suponuoja bendrą teisinį įsitikinimą dėl asmens nuostatų, taikomų savo elgesio standartams, inter alia atsižvelgiant ir į teisinės tvarkos bei teisėtumo reikalavimus. Surinkti duomenys apie pareiškėją (nesunkaus sveikatos sutrikdymo, vėliau ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas) rodo, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Ginklų kontrolės įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui.

32. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog du teisminiai procesai įvyko prieš daug metų, o vienas buvo nutrauktas pareiškėjui kompensavus nukentėjusiajam padarytą žalą ir su juo susitaikius, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo surinkti duomenys (2012 m. birželio 12 d. nuosprendis (duomenys neskelbtini); 2013 m. birželio 17 d. nutartis pripažinus padarius (duomenys neskelbtini)) nepaneigia pareiškėjo elgesio praeityje aktualumo šių dienų kontekste vertinant pareiškėjo atitikimą Ginklų kontrolės įstatymo nuostatoms, nustatančioms, jog pakanka įžvelgti grėsmę, o ne konstatuoti realios grėsmės buvimą.

33. Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, kad padarytos veikos kokybiniu aspektu jau buvo įvertintos teismui nusprendžiant panaikinti jo teistumą (Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjo teistumas panaikintas pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendį), primintina, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, jog teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Tai reiškia, kad sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui pritaikytos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Ginčijamas atsakovo Sprendimas nepažeidžia specialiaisiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros. Pareiškėjo pateiktos teigiamos charakteristikos ir liudijimai neabejotinai teigiamai apibūdina pareiškėjo elgesį bendruomenėje, tačiau nesudaro pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog turėdamas ginklą ateityje jis nekeltų grėsmės visuomenei. Šiuo aspektu akcentuotina, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu negali būti svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimo naudotis ginklu kyla pagrįstų abejonių.

35. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju yra aktualūs Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime pateikti išaiškinimai, nes minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pasisakė dėl Įstatymo 2 dalies 1–4 punktų atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau nagrinėjamu atveju teisė laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui buvo apribota Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.

36. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismo sprendimas yra pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

37. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė