b4eb67bb-2d3d-4da1-9318-d571a8f22209 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-2081-909/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25867-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 2.6.1.3.6; 3.1.7.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 1 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa RaciÅ«tė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano bÅ«stas NPC“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės įmonės (toliau – VÄ®) Turto banko, dėl skolos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko (toliau – atsakovas), 368,97 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kovas teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Atsakovas yra buto, esančio adresu esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2018 metų sausio 1 d. iki 2019 metų gegužės 8 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai yra 368,97 Eur. Atsakovas su pateiktu atsiliepimu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas 2019 m. gegužės 8 d. paveldėjo N. M., mirusios 2018 m. birželio 14 d., butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos skolų valdymo ataskaitos matyti, jog dalis skolos susidarė iki N. M. mirties. Mirus skolininkei iÅ¡ieÅ¡kotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ skolų valdymo ataskaitÄ , laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio susidariusiÄ skolÄ , apmokėjimui ieÅ¡kovas turėjo pateikti atsakovui. Dėl kitos skolų valdymo ataskaitoje nurodytos skolos dalies, susidariusios iki N. M. mirties, ieÅ¡kovas turėjo teikti kreditorinį reikalavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka.

Atsakovas pažymi, kad ieÅ¡kovas atsakovui neteikė jokių dokumentų dėl praÅ¡omos priteisti skolos, tad negali apmokėti skolų apie kurias jam nežinoma. PraÅ¡oma priteisti skola turi bÅ«ti aiÅ¡kiai paskaičiuota nuo skolininkės mirties dienos ir pateikta atsakovui. Priduria, kad atsakovas neatsisako apmokėti pagrįstų skolų. Atsakovas 2019 m. birželio 10 d. raÅ¡tu kreipėsi į DNSB „SaltoniÅ¡kių 36“ dėl duomenų apie galimas skolas už butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), pateikimo, tačiau jokios informacijos negauta.

IeÅ¡kovas teismui teikė dublikÄ , kuriame nesutiko su atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. PaaiÅ¡kina, kad Å¡iuo atveju yra aktualu tai, kad ieÅ¡kovas teikė ir teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Apie suteiktas paslaugas, name esančių patalpų savininkai, buvo ir yra informuojami pastariesiems į asmenines paÅ¡to dėžutes pateikiant sÄ skaitas su suteiktų paslaugų už atitinkamÄ mėnesį detalizacija.

Tokia informavimo praktika yra susiklosčiusi tarp ieÅ¡kovo ir namo butų savininkų bei toks informavimo bÅ«das yra laikomas tinkamu. IeÅ¡kovas pažymi, kad atitinkamai atsakovas, paveldėjęs butÄ , buvo informuojamas analogiÅ¡ku bÅ«du. Pabrėžia, kad atsakovas patikėjimo teise valdo ne vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ , dėl Å¡ios priežasties, turėjo puikiai suvokti, kad nuo privalomosios prievolės įvykdymo – administravimo iÅ¡laidų sumokėjimo, atleistas nebuvo. IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad tarp ieÅ¡kovo ir mirusios buto savininkės N. M. buvo susiklostę specifiniai teisiniai santykiai – pareiga padengti iÅ¡laidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta ne prievolinėmis teisės normomis, tačiau bÅ«tent daiktinėmis teisės normomis.

Tai reikÅ¡tų, kad nurodyta daiktinė turtinė prievolė už nepadengtas administravimo iÅ¡laidas buvo neatskiriamai susijusi su buto nuosavybės teise. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovas įsitikinęs, kad neatlikus ir jokių papildomų veiksmų, t. y. ieÅ¡kovui nepateikus atsakovui apie neįvykdytÄ daiktinę turtinę prievolę, atsakovui kilo privalomoji pareiga padengti su butu, esančio (duomenys neskelbtini), susijusias bei nesumokėtas administravimo iÅ¡laidas. Teisme gautas atsakovo triplikas, kuriame atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytais motyvais ir praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį.

Triplike dėstoma, kad dublike iÅ¡dėstytos aplinkybės nepaneigia fakto, jog ieÅ¡kovas nustatyta tvarka nepareiÅ¡kė kreditorinio reikalavimo N. M. įpėdiniams. Kadangi N. M. mirė 2018 m. birželio 14 d., tokiu atveju skolos dalis susidariusi iki 2018 m. birželio 14 d., t. y. 104,13 Eur, negali bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo. Tokiu atveju atsakovo mokėtina skolos dalis ieÅ¡kovui yra 264,84 Eur (368,97 Eur – 104,13 Eur). Teisme gauti ieÅ¡kovo papildomi raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose ieÅ¡kovas pridÅ«rė, kad atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas neginčija ieÅ¡kovo suteiktų paslaugų fakto, ieÅ¡kovas atkreipia dėmesį tik į vienÄ pagrindinę ginčijamÄ aplinkybę Å¡ioje byloje, t. y. atsakovo pareigÄ atsiskaityti visa apimtimi už palikėjo skolas, įskaitant ir įsiskolinimÄ , susidariusį iki palikėjo mirties.

Ieškovas, paaiškina, kad pareiga atsiskaityti už palikėjo prievolės kyla nuo palikimo atsiradimo dienos, o atsakovas tik siekia išvengti atsakomybės atlyginti prievolę. Pažymi, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs jau ne vienas panašaus pobūdžio ginčas. Atsakovas – yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovas privalėjo disponuoti nekilnojamuoju turtu taip, kad neaugtų skola namo administratoriui, t. y. ieškovui.

Atsakovas, bÅ«damas buto, kuriam susidaręs įsiskolinimas savininkas, nebuvo rÅ«pestingas ir apdairus. PaaiÅ¡kina, jog sÄ skaitos faktÅ«ros kas mėnesį buvo teikiamos adresu (duomenys neskelbtini), todėl ne ieÅ¡kovui turi bÅ«ti perkeliama pareiga kontroliuoti susidariusį įsiskolinimÄ , tačiau atsakovas, disponuodamas nekilnojamuoju turtu, turi rÅ«pintis juo. IeÅ¡kovas pažymi, kad galima pastebėti tik pasyvų atsakovo elgesį, kuriuo siekiama nusimesti naÅ¡tÄ ir perkelti jÄ tik ieÅ¡kovui ir iÅ¡vengti prievolės mokėti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolos suma nevirÅ¡ija 2 000 Eur, 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi paskyrė bylÄ nagrinėti teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka bei nustatė Å¡alims terminÄ iki 2021 m. sausio 15 d. pateikti teismui visus bylai reikÅ¡mingus įrodymus ar papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Teismas 2021 m. vasario 10 d. bei 2021 m. kovo 17 d. nutartimis teismo posėdis buvo atidėtas, nustatant kitÄ raÅ¡ytinio posėdžio datÄ â€“ 2021 m. balandžio 1 d.

Teismo nutartys Å¡alims įteiktos tinkamai. Per teismo nustatytÄ terminÄ teismui nebuvo pateikti praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl skolos priteisimo Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos patvirtinančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas tiekia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki 2018 m. birželio 14 d. priklausė N. M., kuri 2018 m. birželio 14 d. mirė.

Vadovaujantis 2019 m. gegužės 8 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į šį butÄ nuo 2018 m. gegužės 22 d. įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu, nurodant, kad 2019 m. gegužės 8 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu šį butÄ patikėjimo teise valdo VÄ® Turto bankas. IeÅ¡kovas pateikė duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad įsiskolinimas už minėtam butui per laikotarpį nuo 2018 metų sausio 1 d. iki 2019 metų gegužės 8 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra 368,97 Eur.

Ieškovo teigimu, skola, susidariusi nuo 2018 metų sausio 1 d. iki 2019 metų gegužės 8 d., už ieškovo suteiktas paslaugas, tenka atsakovui. Tuo tarpu atsakovas nesutinka su tokia ieškovo pozicija, teigdamas, kad ieškovas nustatyta tvarka per tris mėnesius po skolininkės mirties nepareiškė kreditorinio reikalavimo N. M. įpėdiniams, susidariusiam įsiskolinimui atgauti, todėl skolos dalis, susidariusi iki 2018 m. birželio 14 d., t. y. 104,13 Eur, negali būti priteista iš atsakovo. Atsakovas teigia, kad atsakovo mokėtina skolos dalis ieškovui yra 264,84 Eur (368,97 Eur – 104,13 Eur).

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiÅ¡kia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimÄ priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Ä®pėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo.

Jis priima visÄ palikimÄ besÄ lygiÅ¡kai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtÄ , jis turi palikimÄ priimti vienu iÅ¡ įstatyme nustatytų bÅ«dų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Pažymėtina, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis).

CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimÄ ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimÄ priėmusiems įpėdiniams ar paveldimÄ turtÄ perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.

Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus.

Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimÄ , turi jį priimti, reiÅ¡kia ne tai, kad ji privalo pareikÅ¡ti savo valiÄ dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktÄ , kad galėtų įtraukti paveldėtÄ turtÄ Ä¯ savo apskaitÄ ir iÅ¡ paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.

Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimÄ pareiÅ¡kimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas teismui pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose kelia klausimÄ dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo padarinių, kai palikimas pereina valstybei.

CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo ir tenkinimo tvarkÄ , 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 kompleksiÅ¡kai vertino, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui bÅ«tų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiÅ¡kimo termino.

Viena vertus, Å¡ioje byloje atskleisti valstybės paveldėjimo ypatumai sudaro pagrindÄ teigti, kad, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrÄ ja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, jog ji bÅ«tų informuota apie kreditorių reikalavimus prieÅ¡ jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus. Kita vertus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo termino iÅ¡imčių atsižvelgiant į subjektÄ , kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas.

CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytos iÅ¡imtys siejamos tik su kreditoriaus reikalavimo teisine prigimtimi – kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios įmonės ar Å«kininko Å«kio veikla. Teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad iÅ¡imties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminÄ reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius bÅ«tų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei iÅ¡aiÅ¡kėtų, kad palikimas pereina valstybei.

Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiÅ¡kai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminÄ , jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Ä®vertinusi visus argumentus, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad yra objektyvi bÅ«tinybė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai) keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiÅ¡kimÄ dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikÅ¡ti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011, pradėtÄ formuoti praktikÄ , pagal kuriÄ , kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , tačiau iki įpėdiniui priimant palikimÄ , toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigÄ ) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iÅ¡ palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas pratęsti šį terminÄ , o teismas turi tokį praÅ¡ymÄ nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , siekia įgyvendinti savo reikalavimÄ iÅ¡ paveldėto turto, o palikimÄ priėmęs įpėdinis (atsakovas) su kreditoriaus reikalavimu nesutinka. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovui, susipažinus su atsakovo procesiniuose dokumentuose pareikÅ¡tais prieÅ¡taravimais dėl iki palikėjo mirties susidariusios skolos, buvo suteikta galimybė galutinai suformuluoti savo reikalavimus bei tinkamai juos pagrįsti.

Ieškovas atsakovui pareikštų reikalavimų netikslino, įstatymų nustatyta tvarka nepareiškė teismui prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Minėtos ginčo teisiniams santykiams taikytinos teisės aiškinimo taisyklės lemia, kad su ginčo nekilnojamojo turto objektu (palikėjos butu) susijusios prievolės, kurios atsirado iki šio turto palikėjos mirties (2018 m. birželio 14 d.), šiuo atveju buvo palikėjos prievolės, nepriklausomai nuo to, kada buvo įformintas palikimo priėmimas.

Vadinasi, nagrinėjamu atveju iÅ¡ palikėjos, kaip buto savininkės, buvo pagrindas priteisti bendrosios dalinės nuosavybės paslaugų įsiskolinimÄ , susidariusį iki jos mirties. Tačiau, įvertinus bylos duomenis, teismui nekyla abejonių, t. y. ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės to ir neginčija, kad ieÅ¡kovas praleido – praleisto termino atnaujinti nepraÅ¡o, kita vertus, ir pagrindų pagal bylos medžiagÄ praleisto termino atnaujinimui neįžvelgtina CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ pareikÅ¡ti palikėjo reikalavimÄ sumokėti bendrosios dalinės nuosavybės paslaugų įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2018 metų sausio 1 d. iki 2018 metų birželio 14 d., dėl to už minėtÄ laikotarpį priteisti skolÄ ieÅ¡kovui Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo.

Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas pilna apimtimi, darytina iÅ¡vada, kad palikėjos skolos už teiktas paslaugas iki jos mirties nėra atsakovo prievolė, nes atsakovas neturėjo galimybės disponuoti minėtu turtu ir gauti ieÅ¡kovo teikiamas paslaugas iki palikėjos mirties, taigi ieÅ¡kinio dalis dėl 104,13 Eur skolos dalies atmetama kaip nepagrįsta. Taipogi teismas nesutinka su ieÅ¡kovo motyvais, kad atsakovui visÄ laikÄ buvo žinoma apie laikotarpio skolÄ , nes jam buvo siunčiamos sÄ skaitos į buto paÅ¡to dėžutę.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, į bylÄ pateiktos sÄ skaitos yra sugeneruotos programos konkrečiam nekilnojamojo turto objektui. Kaip žinia, atsakovas, patikėjimo teise valdydamas valstybės nuosavybėn perėjusį nekilnojamÄ jį turtÄ , valdo ne vienÄ butÄ ir nurodytame bute (duomenys neskelbtini), sÄ skaitų nepriiminėja, vadinasi jas gauna elektroniniu paÅ¡tu ar kitu bÅ«du. IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kokiu bÅ«du ir forma, bei kokiais terminais atsakovui siunčia sÄ skaitas apmokėjimui, aplinkybė, kad atsakovui buvo žinoma apie ieÅ¡kovo priskaičiuotÄ skolÄ už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 14 d. nėra pagrįsti tinkamais duomenimis.

Taigi byloje nėra jokių pagrindžiančių įrodymų, kad ieškovas atsakovui teikė duomenis dėl prašomos priteisti skolos, kuri atsirado iki šio turto palikėjos mirties (2018 m. birželio 14 d.), t. y. už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 14 d., ir kad šie duomenys atsakovui buvo pateikti CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., už ieškovo suteiktas paslaugas yra atsiskaityta. Atsakovas argumentų, kad skolos dalis už šį laikotarpį būtų paskaičiuota netinkamai, nepateikė, minėtos skolos dalies neginčijo. Remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi ir tuo, kad atsakovas iš esmės neatsisako mokėti komunalinių mokesčių už suteiktas paslaugas, ieškovo reikalavimas dalyje dėl 264,84 Eur tenkintinas.

Apibendrindamas teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 264,84 Eur skolos, o likusioje dalyje (dėl 104,13 Eur skolos priteisimo) ieÅ¡kinys atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų metinių palÅ«kanų dydis.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, procesinės palÅ«kanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtÄ priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Remiantis nurodytomis teisės normomis, tenkintinas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palÅ«kanų priteisimo už priteistÄ 264,84 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas – 45,87 Eur, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vienÄ paieÅ¡kÄ duomenų bazėje ir vieno registro iÅ¡raÅ¡o peržiÅ«rėjimÄ ekrane ir 30 Eur iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ . Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Bendra ieškinio suma sudaro 368,97 Eur, o patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 264,84 Eur. Patenkinus 71,78 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 32,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis). Dėl pašto išlaidų Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ 264,84 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 84 ct) skolos, 5 (penkių) procentų procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 264,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 32,93 Eur (trisdešimt du eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Justa RaciÅ«tė